„Spūsčių matuoklis“: ar galima sutaupyti laiko, važiuojant iš Santariškių į Vilniaus centrą?

15min.lt
„Spūsčių matuoklis“: ar galima sutaupyti laiko, važiuojant iš Santariškių į Vilniaus centrą?15min
Projekto „Spūsčių matuoklis“ kūrėjai, 15min/Gazas žurnalistai šį kartą lankėsi ligoninių miestelyje už Vilniaus – Santariškėse. Čia – gausu ir daugiabučių, ir privačių namų. Į Vilnių pro Santariškes atvažiuoja Molėtų bei Utenos gyventojai. O žiedine sankryža plūsta srautas nuo Žaliųjų ežerų. Priminsiu taisykles – mes kartojame identišką maršrutą, kuriuo važiavome rugpjūčio pabaigoje.

Projekto „Spūsčių matuoklis“ kūrėjai, 15min/Gazas žurnalistai šį kartą lankėsi ligoninių miestelyje už Vilniaus – Santariškėse. Čia – gausu ir daugiabučių, ir privačių namų. Į Vilnių pro Santariškes atvažiuoja Molėtų bei Utenos gyventojai. O žiedine sankryža plūsta srautas nuo Žaliųjų ežerų.

Priminsiu taisykles – mes kartojame identišką maršrutą, kuriuo važiavome rugpjūčio pabaigoje. Todėl ir dabar iš pačios Santariškių pabaigos judame link Mokslininkų gatvės, vėliau suksime į Geležinio Vilko gatvę ir per rekonstruotą Saltoniškių g. sankryžą pasieksime Ukmergės g. sankryžą. O iš jos Edukologijos universiteto žiedas jau ranka pasiekiamas.

Programėlės siūlo sutaupyti laiko

Jau patys pirmieji šimtai metrų, startavus Santariškių g. gale, labai aiškiai parodo, kad intuityviai pasirinktas mūsų (ir daugelio eismo dalyvių) maršrutas – ne pats efektyviausias.

Žemėlapių programėlė iš karto siūlo sukti į dešinę – Skersinės gatve pasiekti Molėtų pl. ir jau toliau kelionę tęsti Geležinio Vilko gatve. Balsas praneša, kad taip galima sutaupyti 3 minutes.

Turbūt taip ir nutiktų, bet šį kartą tikslas visai kitas – atkartoti maršrutą ir apskaičiuoti skirtumą.

Viena pikantiška detalė. Nors Santariškių g. ir stovi išmanus šviesoforas, fiksuojantis pažeidėjus, kai kurie eismo dalyviai čia jaučiasi pernelyg laisvai. Turiu omeny, kad apsisukti per dvigubą (!) ištisinę liniją kai kuriems ligoninių miestelio lankytojams nėra didelė nuodėmė…

Tęsiame kelionę link Santariškių ir J.Marcinkevičiaus g. žiedo. Smagu, jokių spūsčių, turbūt problemą padėjo išspręsti dvi eismą nukreipiančios Skersinės ir Santaros gatvės. Gal rudenį pavyks atvažiuoti greičiau nei vasarą?

Programėlė siūlo sutaupyti dar dvi minutes ir važiuoti Kalvarijų gatve, paskui sukti per Ateities g.

Tačiau laikomės maršruto. Tiesa, ties posūkiu į Geležinio Vilko g. (ten prastovime kelias minutes, dega raudonas šviesoforo signalas), programėlė siūlo sutaupyti dar 3 minutes, sukant Baltupio gatve ir išlįsti ties buvusia „Ventos“ gamykla.

Tai kiek iš viso laiko jau galėjome sutaupyti, jei būtume paklausę dirbtinio intelekto patarimo? Na, mažiausiai 5 minutes.

Tiek to, su visu didžiuoju srautu sukame Geležinio Vilko arterija (čia prasideda lenktynės, kas greičiau, riaumoja varikliai). Žemėlapių programėlė bando mus nukreipti Ateities g. ir sutaupyti dar 2 min. Smagu, kai kažkas tavimi rūpinasi ir bando sutaupyti laiko. Bet mauname tiesiai be jokių užuolankų pro Baltupius. Tačiau būtent čia ir prasideda spūstis – vos pervažiavus viaduką ties buvusia „Venta“.
Chaoso ties posūkiu į „Akropolį“ nebeliko

Atkarpa nuo Baltupių iki pat Saltoniškių g. anksčiau garsėjo ne tik didžiulėmis spūstimis ir vairuotojų improvizacijomis, kai iš dviejų eismo juostų „padarydavo“ tris. O paskui patys įžūliausi iš tos papildomos pirmos bandydavo įlįsti atgal, taip dar labiau didindami spūstį ir keldami pyktį.

Mano didžiulei nuostabai, tokių nesąmonių nebeliko. Gal vairuotojai, kasdien važiuojantys šia trasa, pagaliau suprato, kad kelti chaoso nevalia. O gal pagelbėjo papildomos juostos ties sankryža su Saltoniškių g.?

Tiesa, vienos ligos vairuotojai niekaip neišsigydo – nuolatinio landžiojimo iš vienos eismo juostos į kitą. Apie tokiu būdu sukeliamas fantomines spūstis skaitykite čia.

Pasižiūrėjau, kad iš esmės abi eismo juostos juda vienodai (kol 2 tampa 4-iomis). Jei žiūrėjote filmuotą medžiagą, greitį pamatuoti labai gerai galite pagal pirma juosta važiavusį juodą Arteon. Taigi mėtytis į šalis čia nėra jokios prasmės.

Kam reikalingas „korys“?

Na, ir dar vienas karštas taškas: Geležinio Vilko ir Ukmergės g. sankryža ties buvusiu „Danske banku“. Čia tai linksma. Tas geltonas „korys“, nupaišytas ant asfalto, žymi zoną, kurios vairuotojai neturėtų užimti, jei nėra tikri, kad pervažiuos sankryžą, degant leistinam signalui. Deja, deja. „Korio sindromas“ turbūt išgydomas sunkiausiai. Todėl kirsti šią sankryžą vis dar užtrunka daugiau laiko, nei norėtųsi. Dalis automobilių nuo Šeškinės kalno leidžiasi ir stotele.

Kelininkų galima paprašyti tik vieno: dar labiau paryškinti linijas, išskirti A juostas. O prašymas vairuotojams taip pat labai konkretus: užsirašykite pas okulistą, gal jau reikia stipresnių akinių?

Rezultatai

Šio eksperimento rezultatai – tokie, kokių ir tikėjomės. Vasarą šią trasą įveikėme per 15 min 6 sek. Rugsėjį – per 26 min 11 sek. Jei būtume aplenkę aukščiau išvardytas problemines vietas (Santariškių gatvę, J.Marcinkevičiaus/Geležinio Vilko sankryžą, Baltupius, pasukę pro Ozo g. ir pan.), ko gero būtume sutaupę apie 5 minutes.