Darnus judumas – kad gyvenimas nesustotų automobilių kamščiuose

15min.lt
Darnus judumas – kad gyvenimas nesustotų automobilių kamščiuose123RF
Jei paskaičiuotume, kiek laiko praleidžiame važiuodami į darbą ar stovėdami kamščiuose, paaiškėtų, kad sėdėjimas už automobilio vairo suryja kelias dienas ar net savaites per metus. O ir pinigai, kuriuos skiriame vis brangstantiems degalams galėtų būti išleidžiami kur kas maloniau ar prasmingiau. Žinoma, darbo nesirenkame pagal atstumą iki namų, tačiau keliones iki jo galima jei ne sutrumpinti ir pagreitinti, tai bent paversti sveikesnėmis. Ir tai nereiškia, kad į darbą būtina keliauti būtinai pėsčiomis.

Jei paskaičiuotume, kiek laiko praleidžiame važiuodami į darbą ar stovėdami kamščiuose, paaiškėtų, kad sėdėjimas už automobilio vairo suryja kelias dienas ar net savaites per metus.

O ir pinigai, kuriuos skiriame vis brangstantiems degalams galėtų būti išleidžiami kur kas maloniau ar prasmingiau.

Žinoma, darbo nesirenkame pagal atstumą iki namų, tačiau keliones iki jo galima jei ne sutrumpinti ir pagreitinti, tai bent paversti sveikesnėmis. Ir tai nereiškia, kad į darbą būtina keliauti būtinai pėsčiomis.

Darnus judumas yra puiki alternatyva. Tiesa, ši sąvoka daugeliui nėra girdėta. Galbūt todėl, kad ir visa miestų infrastruktūra dar tik pradedama keisti taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems miestiečiams bei svečiams keliauti remiantis darnaus judumo principais.

Apie tai, kas yra darnus judumas, kuo jis naudingas ir kalbamės su Jonu Damidavičiumi, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiuoju specialistu.

– Sąvoka „darnus judumas“ daugeliui nėra girdėta. Ką ji reiškia?

– Pagrindinis tikslas yra paskatinti žmones rinktis alternatyvius kelionės būdus, kurie pakeistų kasdieninį važinėjimą nuosavu automobiliu. Žinoma, tam reikia sukurti visą infrastruktūrą: nutiesti dviračių takus, įrengti elektromobilių įkrovos stoteles, pagerinti viešojo transporto kokybę.

Šiandien kone visos ES valstybės ar bent jau didieji jų miestai susiduria su daugybe problemų bei iššūkių, kurias sukelia spūstys miestuose ir intensyvus eismas. Užterštas oras ir sumažėjęs žmonių judrumas yra daugelio ligų bei negalavimų priežastys. Klimato pokyčiai taip pat yra akivaizdūs – dėl milžiniško išmetamų dujų kiekio šiltnamio efektas vis labiau juntamas. Kasmet audros, sausros ar liūtys visoje Europoje padaro daug žalos.

Šios priežastys ir paskatino ieškoti naujų kelių, galimybių, kaip gi susidoroti su šiomis problemomis. Vienas iš būdų – mažinti transporto srautus.

Todėl Europos Komisija 2011 metais išleido Baltąją transporto knygą, kurioje yra numatyta, kad darnaus judumo plėtra yra būtina efektyviam miestų susisiekimo sistemų veikimui.

Šioje knygoje iškelti tikslai, į kuriuos atsiremdamos ES šalys ir plėtoja savo transporto politiką. Tikimasi, kad 2030 miestuose vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių sumažės per pusę, o 2050 jų visai nebeliks.

– Žmonės gali būti labai sąmoningi, tačiau kad atsisakytų kelionių nuosavu automobiliu, jie turi pajausti ir praktinę naudą. Darnus judumas turbūt neatsiejamas ne tik nuo sąmoningumo, bet ir patogumo?

–Abu dalykai vienodai svarbūs, abu reiktų akcentuoti, tačiau valstybės institucijos stengiasi ir turi daugiau galimybių gerinti infrastruktūrą. Šiuo metu tai mūsų prioritetas. Tam skiriama daug ES fondų lėšų. Savivaldybės skatinamos parengti darnaus judumo planus ir juos įgyvendinti.

Bet labai svarbu, kad kiekvienas žmogus galėtų pabandyti ir suprasti, kuo alternatyvūs keliavimo būdai yra pranašesni, naudingesni. Kiekvienas gali pasiskaičiuoti, kiek sutaupytų vietoj kelionių nuosavu automobiliu rinkdamasis viešąjį transportą, dviratį, paspirtuką. O gal galima keliauti į darbą pėsčiomis? Juk kartais tai gali būti net greičiau nei stoviniuoti spūstyse. Apie naudą sveikatai turbūt net nereikia kalbėti – visi puikiai žino, kaip svarbu kasdien nueiti bent keletą kilometrų.

Tačiau informacijos sklaida irgi labai svarbi, kad žmogus suprastų, kodėl vykdomi pokyčiai ir kuo jie bus jam asmeniškai naudingi.

Įvairios iniciatyvos – Velomaratonas, Diena be automobilio, Europos judumo savaitė skleidžia žinias ir populiarina alternatyvius keliavimo būdus. Žmonės pabando ir supranta, kad tai gali būti ne tik patogu, pigu, bet ir sveika, malonu.

Kadangi šie renginiai kasmet pritraukia vis daugiau žmonių, galima daryti išvadą, kad ir kitos transporto priemonės, ne tik savi automobiliai, tampa lietuviams patraukliomis ir įdomiomis.

–Kaip sekasi Lietuvoje diegti darnaus judumo principus?

–Danus judumas neatsiejamas nuo dalijimosi ekonomikos. Ji klesti Europoje, ji ateina ir į Lietuvą. Žmonės atranda, kad nuomos ar dalijimosi paslaugos patogios, todėl jos keliauja iš didžiųjų ir į kitus miestus. Kasmet vis populiaresnės tampa dalijimosi dviračiais, automobiliais paslaugos. Žmonės darosi sąmoningesni.

Pavyzdžiui, Panevėžyje svarstant miesto darnaus judumo planą gyventojai patys paprašė, kad viena miesto gatvė būtų uždaryta automobilių eismui ir skirta pėstiesiems, nes būtent ten nemaži pėsčiomis vaikštančių žmonių srautai. Tai rodo besikeičiantį žmonių požiūrį į jų keliones savame mieste. Jie nori judėti saugiau ir sveikiau, kvėpuoti grynesniu oru.

Tokių pavyzdžių dar nėra apstu, bet galima pasidžiaugti, kad kasmet jų vis daugiau.

–Galbūt galima remtis gerąja Vakarų šalių praktika?

– Vakaruose tikrai esama daug gerųjų pavyzdžių, kurie gali tikti ir mums. Pavyzdžiui, Nyderlanduose jau tiesiami vadinamieji dviračių greitkeliai, kurie skirti susisiekimui dviračiais tarp miestų.

Vokietijoje prieš kelis mėnesius paskelbta, kad penkiuose miestuose siekiant mažinti oro taršą ir paskatinti žmones iš nuosavų automobilių persėsti į viešą transportą, iki metų pabaigos viešuoju transportu bus galima keliauti nemokamai. Jei šis bandymas pasiteisins, bus svarstoma tokią tvarką įdiegti.

Beje, mūsų kaimynų estų viešasis transportas sostinėje nemokamas nuo 2013 metų. Šis sprendimas pasiteisino ir dabar planuojama tokią sistemą įdiegti kitose Estijos vietovėse.

Daugelyje Europos miestų yra įvesti eismo ribojimai tam tikrose miesto dalyse. Pavyzdžiui, Barselonoje visai neseniai uždrausta miesto centre važinėti dyzeliniais automobiliais. O Paryžiuje jau senokai tam tikromis dienomis į miesto centrą įsileidžia automobilius tik su lyginiais arba tik su nelyginiais automobilių registracijos numeriais.

– Paryžiuje ar Barselonoje gal ir galima važinėti dviračiais ar vaikščioti pėsčiomis visus metus, tačiau mūsų klimatas kiek kitoks. Ar darnus judumas Lietuvoje gali būti tik sezoninis?

– Mes esame įsitikinę ir patys sau kartojame, kad važiuoti dviračiu ar vaikščioti šaltuoju metų laiku labai nemalonu, nepatogu. Žinoma, dviračius, kaip ir automobilius, reikia paruošti šaltajam sezonui, pakeisti jų padangas, patiems dėvėti irgi tinkamus drabužius.

Labai svarbus ir žmonių požiūris į judėjimą. Skandinavai, kurių klimatas dar atšiauresnis nei mūsų, ir žiemą daug juda – važinėja dviračiais, vaikšto pėsčiomis. Nes jie supranta, kad norėdami būti sveiki negali didžiąją metų dalį lindėti namuose ar biuruose. Lietuvių sveikata nėra itin gera. Ir daugelio ligų priežastis būtent judėjimo stoka. Galbūt verta žengti pirmą žingsnį ir keliauti kitaip?