Nesikeičiantis vaizdas Vilniuje: mokiniai į mokyklą eina kanalizacijos vamzdžiu

Violeta Grigaliūnaitė, 15min.lt
Nesikeičiantis vaizdas Vilniuje: mokiniai į mokyklą eina kanalizacijos vamzdžiu15min
Kelias į mokyklą per lietaus kanalizacijos vamzdį. Tokia yra dalies vilniečių vaikų kasdienybė, jeigu jie nori patekti į mokyklą artimiausiu keliu ir nekirsti geležinkelio. Apie šią Žemųjų Panerių problemą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau ji taip ir neišspręsta. Todėl šių mokslo metų pradžią vėl pažymėjo toks pats ėjimas – šimto metrų ilgio vamzdžiu. Vilniaus Zuikių gatvėje gyvenantys mokiniai ir, pirmiausia, jų tėvai vėl suka galvas, kaip saugiai savo vaikus išleisti į mokyklą.

Kelias į mokyklą per lietaus kanalizacijos vamzdį. Tokia yra dalies vilniečių vaikų kasdienybė, jeigu jie nori patekti į mokyklą artimiausiu keliu ir nekirsti geležinkelio. Apie šią Žemųjų Panerių problemą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau ji taip ir neišspręsta. Todėl šių mokslo metų pradžią vėl pažymėjo toks pats ėjimas – šimto metrų ilgio vamzdžiu.

Vilniaus Zuikių gatvėje gyvenantys mokiniai ir, pirmiausia, jų tėvai vėl suka galvas, kaip saugiai savo vaikus išleisti į mokyklą. Pasirinkimas nėra malonus – arba kirsti geležinkelio bėgius, rizikuojant gyvybe, arba eiti lietaus nuotekų vamzdžiu, arba važiuoti automobiliu 15 km lankstą. Nors ne vienerius metus kalbama apie būtinybę netoliese įrengti saugią pervažą, kol kas tai nepadaryta.
Pasiūlymas yra

Net atsirado verslininkų, kurie pasiryžę savo lėšomis įrengti tunelį, o už tai nori leidimo rinkti automobilių, juo važiuosiančių, mokestį. Tik, kaip teigia, niekas tuo nesidomi.

Dar balandžio vidury verslininkai kartu su Naujininkų, Panerių ir Vilkpėdės seniūnijų gyventojais bei vietos bendruomenių atstovais išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad sprendimų dėl geležinkelio perėjų reikia kuo skubiau: „Kol Vilniaus miesto savivaldybė svarsto įvairius variantus, miestui pagalbos ranką ištiesė privatus investuotojas, pasirengęs tunelį įrengti savomis lėšomis. Deja, bet savivaldybė tokią iniciatyvą ne tik, kad atmeta, tačiau siekia perėją statyti mokesčių mokėtojų pinigais.“

Teigta, kad dar pernai metų pabaigoje privatūs investuotojai kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir pasiūlė savo lėšomis įrengti tunelį pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams – 3,5 m aukščio ir 9 m pločio. Juo galėtų pravažiuoti lengvieji ir specialios paskirties automobiliai – greitosios medicinos, priešgaisrinės pagalbos, policijos ir kt. O gyventojams nereikėtų daryti apie 15 km lankstą.

Komercinį pasiūlymą Vilniaus savivaldybei pateikė UAB „Vilniaus rentinys“ generalinis direktorius Danas Zykus. Jame rašoma apie siūlymą įrengti tunelį po geležinkelio magistrale Vilnius-Kaunas, kuris sujungtų Aukštuosius ir Žemuosius Panerius (Palionių ir Valkininkų gatves).
Vėl į mokyklą vamzdžiu

Atėjo dar vienas rugsėjis, o situacija nepasikeitė. Kaip rugsėjo 3-osios rytą surengtoje akcijoje sakė bendruomenių aktyvistas ir susisiekimo specialistas Arimantas Račkauskas, daugiausia šiuo vamzdžiu vaikšto būtent vaikai, nes jiems taip lengviausia pasiekti mokyklą. Taip pat ir gyventojai, kurie neturi nuosavų automobilių arba vengia spūsčių.

„Dar kai kurie gyventojai eina per geležinkelį, rizikuoja, nelaimingi atsitikimai įvyksta. Vienas buvo praėjusių metų gruodžio 15 d.“, – sakė A.Račkauskas.

Jo teigimu, ką daryti, kaip ir aišku, be to, sulaukta ir galimos finansinės pagalbos, juk paprastai būtent pinigai yra didžiausia problema. „Pastaruoju metu raštų apie 30 prirašyta – pradedant prezidente, baigiant savivaldybe. Paminėsiu faktą – tik po trijų mėnesių sugebėjo atsakyti savivaldybė, sureagavo raštu. Sakyčiau, kad tai nenormalu, turi būti kontaktai su žmonėmis, bendravimas, ieškojimas sprendimų“, – piktinosi A.Račkauskas.

Nors problema žinoma jau ne vienerius metus, per tą laiką tebuvo padaryta galimybių studija, kuri, kaip sako A.Račkauskas, „atsidūrė stalčiuje“ ir nežinia, kada iš ten bus ištraukta. O kasdien čia praeina ir keliolika, ir keliasdešimt žmonių.
Siūlo koncesiją

Verslininkas ir metro Vilniuje entuziastas J.Zykus vėl primena: išeitis pasiūlyta, įgyvendinti ją irgi yra kam, tereikia politinės valios. Tiesa, tunelis būtų numatytas kiek atokiau nuo kanalizacijos vamzdžio, kadangi šioje vietoje geležinkelis platus, siekia daugiau nei 100 metrų. Bet, anot J.Zykaus, esama ir siauresnių vietų.

„Savivaldybė dabar užspausta, kad tai reikia daryti, tai planuoja pėsčiųjų perėją, bet tokioje vietoje, kur to tunelio ilgis 110 metrų, tai kainuotų 2,5 mln. eurų. O mano skaičiavimais padaryti pravažiavimą kitoje vietoje, jungiant Palionių ir Valkininkų gatves, kainuotų apie milijoną. Ten galėtų žmonės ir praeiti, ir pravažiuoti. Žinoma, nekenkia, jeigu savivaldybė turi pinigų, gali daryti čia, bet turi leisti ir kitur daryti“, – tikino J.Zykus.

Tačiau norint pradėti statybas reikia politinės valios. Pirmiausia įrašas apie projektą turėtų atsirasti Bendrajame plane, tada skelbiamas koncesijos konkursas, anot J.Zykaus, sutartis sudaroma 30-iai metų.

„Koncesininkas už savo pinigus pastatytų tunelį, eksploatuotų, o pasibaigus sutarčiai perduotų miestui. Tokia tvarka. Trukdo tam tai, kad Lietuva yra turbūt vienintelė ES šalis, kuri nenaudoja privačių pinigų susisiekimo infrastruktūrai statyti. Leidžiama statyti namus, parduotuves, viešbučius, bet tiltų, tunelių, kelių neleidžia. O neleidžia, nes tai daroma europiniais pinigais kol kas. Jeigu pradės privatus sektorius statyti kelius, tiltus, tunelius, paaiškės, kad statoma dukart greičiau ir perpus pigiau. Tai tiems, kurie stato už valdiškus pinigus, nepriimtina“, – piktinosi J.Zykus.

Pavasarį Vilniaus savivaldybė kalbėjo apie tai, kad 2019-2020 metais planuoja įgyvendinti dviejų požeminių pėsčiųjų perėjų įrengimo Zuikių ir Iešmininkų gatvėse projektus. Projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.