Šiemet neįvykusių kelių tiesimo konkursų kaina – beveik 80 mln. Eur

Linas Miknevičius, Verslo žinios
Šiemet neįvykusių kelių tiesimo konkursų kaina – beveik 80 mln. Eur
Šiemet neįvykusių Automobilių kelių direkcijos skelbtų konkursų vertė artėja prie 80 mln. Eur. Direkcijos atstovai spėlioja, kad konkursai neįvyksta, nes įmonės turi daug užsakymų ir nenori imtis didelių darbų, o maži joms nėra patrauklūs dėl menkų pajamų. Kelininkai atkerta, jog užsakovas neturėtų tikėtis, kad jie dirbs nuostolingai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pranešė, kad iš 307 šiemet skelbtų kelių tiesimo ar remonto darbų konkursų neįvyko 42 – 29, nes pasiūlytos kainos buvo per didelės, o 13 apskritai nesulaukė dalyvių.

Šiemet neįvykusių Automobilių kelių direkcijos skelbtų konkursų vertė artėja prie 80 mln. Eur. Direkcijos atstovai spėlioja, kad konkursai neįvyksta, nes įmonės turi daug užsakymų ir nenori imtis didelių darbų, o maži joms nėra patrauklūs dėl menkų pajamų. Kelininkai atkerta, jog užsakovas neturėtų tikėtis, kad jie dirbs nuostolingai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Seimo Ekonomikos komitete atsakydamas į kelininkų priekaištus dėl vilkinamų konkursų pranešė, kad iš 307 šiemet skelbtų kelių tiesimo ar remonto darbų konkursų neįvyko 42 – 29, nes pasiūlytos kainos buvo per didelės, o 13 apskritai nesulaukė dalyvių.

Kelių direkcija VŽ patikslina, kad nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 16 d. neįvykusių konkursų bendra vertė siekia apie 78,6 mln. Eur. Apie pusę šių konkursų sudaro vidutinės vertės pirkimai, tačiau yra ir keletas didelių milijoninės vertės pirkimų.

Iš viso kelių tiesti ir taisyti šiemet buvo suplanuota skirti apie 504 mln. Eur.
Kainos lūkesčius viršijo dvigubai

Kelių direkcija nurodo, kad tais atvejais, kai konkursai neįvyko dėl per didelės kainos, rangovų prašoma suma už darbus direkcijos lūkesčius viršijo „nuo 1% iki 2,3 karto“.

„Kelių direkcija analizuoja situaciją, svarsto galimas priežastis, dėl ko konkursai nesulaukia dalyvių. Viena priežasčių galėtų būti ta, kad įmonės turi daug užsakymų, ir įsivertinusios savo galimybes, kad gali nespėti darbų atlikti laiku, nutaria nedalyvauti konkurse. Gali būti, kad kai kurie mažesnės apimties projektai nėra patrauklūs verslui“, – rašoma komentare, kurį VŽ atsiuntė Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.

O kelininkų įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas VŽ sako, jog Kelių direkcija veltui tikisi, kad įmonės konkursuose siūlys kainą, kuri neleistų dirbti pelningai.

Ponas Gradauskas pažymi, jog p. Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija gyrėsi, kad kelių tiesimo ir remonto kainas sumažino apie 30%, ir tai yra tiesa. Tačiau ta mažesnė kaina įmonėms esą buvo nuostolinga. „Lietuvos kelių“ vadovas sako, kad dėl to visos kelininkų bendrovės praėjusius metus baigė demonstruodamos prastus finansinius rezultatus.

„Dabar įmonės susiskaičiuoja, ar joms verta tuose konkursuose dalyvauti. Ir jei Kelių direkcija tikisi, kad verslas dirbs nerealiomis kainomis, tai taip nebus. Geriau jau visai nedirbti negu dirbti nuostolingai“, – sako p. Gradauskas.

Jis svarsto, kad dalis konkursų galėjo nesulaukti dalyvių, nes jų reikalavimuose buvo įrašytos sąlygos, kurių kelininkai įgyvendinti negali, pavyzdžiui, įrengti grįžtamųjų atliekų saugojimo ir sandėliavimo aikšteles.

„Tai ne mūsų įmonių profilis. Čia gal logistikos bendrovės galėtų dalyvauti. Mes esame kelių tiesimo, o ne medžiagų saugojimo įmonės“, – komentuoja p. Gradauskas.
Žvyrkelius asfaltuos kitąmet

Koks bendras kelių ilgis šiemet gali likti nesutvarkytas dėl neįvykusių konkursų, Kelių direkcija nesiima vertinti, nes „neįvyko konkursai ir dėl tiltų rekonstravimo, ir dėl žvyrkelių asfaltavimo ar pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo ir pan., todėl sunku suskaičiuoti kilometrus“.

Tiesa, jau aišku, kad neįvykus keletui konkursų mažiausiai 40 km žvyrkelių asfaltavimas atidedamas kitiems metams, nes bus skelbiami nauji viešųjų pirkimų konkursai.

„Dalis neįvykusių konkursų bus skelbiami pakartotinai, dalyje neįvykusių pirkimų bus vykdomos neskelbiamos derybos – tiekėjai, kurie pateikė pasiūlymus, bet jų pasiūlymų kainos buvo per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos, kviečiami derėtis dėl kainos. Žvyrkelių asfaltavimo konkursuose bus atskirai perkamas techninių projektų parengimas, o paskui skelbiami konkursai atlikti statybos darbus“, – konstatuoja Kelių direkcija.

Anot direkcijos komentaro, neįvykusių pirkimų pasitaikydavo ir ankstesniais metais, tačiau tikslaus jų skaičiaus įvardyti nėra galimybių, nes anksčiau tokia statistika nebuvo kaupiama.

Didžiausios vertės projektas, kurio viešasis pirkimas šiemet neįvyko, – Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena 16,00–16,87 km ir 17,57–20,90 km ruožų rekonstravimas bei 16,87–17,57 km ir 20,90–21,812 km ruožų rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas.

Šis kelių dešimčių milijonų vertės projektas turėjo pažymėti pagaliau pradedamą A14 kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, o sutartys su rangovais turėjo būti pasirašytos dar liepą. Tačiau Automobilių kelių direkcijos konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu, nes „visų dalyvių pasiūlytos kainos buvo per didelės ir nepriimtinos, viršijo perkančiosios organizacijos šiam pirkimui skirtas lėšas, todėl visų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti“.

Taip pat neįvyko Kelių direkcijos skelbti milijoninės vertės konkursai dėl žvyrkelių asfaltavimo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių ir Tauragės apskrityse.