Šokiruojantys skaičiai: 100 tūkst. vilniečių kenčia nuo per didelio triukšmo

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt
Šokiruojantys skaičiai: 100 tūkst. vilniečių kenčia nuo per didelio triukšmo15min
Nuo per didelio triukšmo kenčia dešimtys tūkstančių vilniečių. „Esame paskaičiavę, kad daugiau kaip 100 tūkst. vilniečių gyvena teritorijose, kur triukšmas viršija higienos normose nurodytas vertes. Vilniaus miesto savivaldybė sulaukia gyventojų skundų ne tik dėl autotransporto, bet ir dėl orlaivių, pramonės veiklos zonų, traukinių ir kitų triukšmo šaltinių“, – LRT.lt teigia savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Nuo per didelio triukšmo kenčia dešimtys tūkstančių vilniečių. „Esame paskaičiavę, kad daugiau kaip 100 tūkst. vilniečių gyvena teritorijose, kur triukšmas viršija higienos normose nurodytas vertes. Vilniaus miesto savivaldybė sulaukia gyventojų skundų ne tik dėl autotransporto, bet ir dėl orlaivių, pramonės veiklos zonų, traukinių ir kitų triukšmo šaltinių“, – LRT.lt teigia savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Į LRT.lt redakciją kreipėsi vienas iš Vilniuje, Mokyklos g. 86 esančio daugiabučio, gyventojų. Jis teigia, kad kokybišką gyvenimą naujos statybos name trukdo triukšmas, kuris sklinda iš šalia namo esančios Geležinio Vilko gatvės. Gyventojo keliamas klausimas paprastas – ar teks susitaikyti su esama situacija, o gal galima imtis priemonių, kurios triukšmą numažintų?

„Turiu tokią problemą. Gyvenu Mokyklos gatvėje, 86 name, naujai pastatytame daugiabutyje (2017 metį statybos). Namas stovi prie pat Geležinio Vilko gatvės. Mano buto langai, kaip ir pusės kitų namo butų langų, yra į Geležinio Vilko gatvę, nuo kurios sklinda didelis triukšmas.

Butą pirkau žiemą, todėl tai į tai neatkreipiau dėmesio, nes tuo metu langai buvo uždaryti ir triukšmas nebuvo problema. Bet vasarą, kai karšta ir norisi miegoti prie atviro lango, garsas yra nepakeliamas.

Eismas Geležinio Vilko gatvėje vienodas beveik visą dieną. Triukšmas prasideda 6 ryto ir baigiasi maždaug 3 nakties. Praktiškai tik tris valandas per parą čia nevažiuoja automobiliai.

Ar tai normalu? Ar neturėtų būti kažkokie garsą izoliuojantys atitvarai? Tokius esu matęs prie įvažiavimo į Šiaulius“, – LRT.lt redakcijai pasakojo vilnietis.

Nuo triukšmo šioje vietoje kenčia ne jis vienas. Skaitytojo teigimu, panašią problemą turi ir kitoje Geležinio Vilko gatvės pusėje esančių daugiabučių gyventojai, pavyzdžiui, K.Borutos gatvės.

Triukšmas normas viršija tik vakare

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius teigia, kad pagal turimus duomenis, konkrečiai LRT.lt skaitytojo įvardintoje vietoje triukšmas nustatytas ribas viršija tik vakare.

„Buvo atliktas strateginis triukšmo kartografavimas visam Vilniaus miestui. Skaičiavimai buvo atliekami 4 metrų aukštyje, vertinant reljefą, užstatymą ir kitus faktorius.

Pagal modeliavimo rezultatus, ties Mokyklos g. 86, triukšmo ribinės vertės viršijamos vakaro metu, tačiau priklausomai nuo to, kuris pastato aukštas domina, kuri fasado pusė – triukšmas skiriasi. Iš dalies nuo triukšmo apsaugo arčiau Geležinio Vilko g. esantys pastatai“, – pasakoja G.Runovičius.

Tačiau pažvelgus į Mokyklos g. 86 esančio daugiabučio poziciją akivaizdu, kad tai arčiausiai gatvės stovintis namas, kurio nuo gatvės neatskiria jokie kiti pastatai, nei kokios nors kitos natūralios ar dirbtinės garsą galinčios sumažinti kliūtys.

Kad šalia namo garsas tikrai didesnis nei nustatytos normos, rodo ir triukšmo kartografija. Toje vietoje, kurioje stovi namas, garso lygis vakaro metu siekia nuo 70 iki 74 decibelų. Tuo metu riba, kuri dar atitinka normas, yra 60–64 decibelai.

Priemonės triukšmo mažinimui – abstrakčios

Deja, tačiau nudžiuginti skaitytoją, kad artimiausiu metu situacija pasikeis, negalime. Kaip teigia G.Runovičius, tokioms priemonėms, kaip garsą mažinančios priemonės, turi būti skaičiuojamos ir pritaikomos kiekvienam objektui atskirai. Kad kažkokių konkrečių priemonių gali būti imtasi šiuo atveju, atstovai nekomentuoja.

Tačiau Vilniaus savivaldybės atstovas teigia, kad šiuo metu mieste yra taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti triukšmą.

„Dalis priemonių jau yra vykdoma. Pavyzdžiui, greičio ribojimai, dviračių takai skatina miestiečius mažiau naudotis automobiliais.

Šiuo metu rengiamas Vilniaus miesto darnaus judumo planas, siekiant skatinti gyventojus naudotis ne nuosavu automobiliu, o ir kitomis transporto priemonėmis, tokiu būdu mažinant triukšmą sukeliamą autotransporto.

Rengiamas triukšmo prevencijos veiksmų planas, numatant triukšmo mažinimo priemones, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, triukšmo reikšmes – bus nustatomos mažinimo priemonės ir vietų parinkimo prioritetai“, – papildo G.Runovičius.

Tačiau ne visos priemonės tikrai efektyvios. Pavyzdžiui, Geležinio Vilko g. esančių greičio ribojimų laikosi retas vairuotojas, ypač vakare ir nakties metu, kai gatvėje mažesnis eismo intensyvumas. Aktyvesnis dviračių naudojimas taip pat tik laikina, sezoninė priemonė, nes žiemą, dėl nepalankių oro sąlygų nemažai šiltuoju metu laiku aktyviai dviračius naudojusių žmonių, vėl sėda į automobilius.

Su panašiomis problemomis gyvena virš 100 tūkst. vilniečių

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sako, kad nuo per didelio triukšmo kenčia dešimtys tūkstančių miesto gyventojų ir įvardijo ir konkrečias vietas, kur dėl per didelio triukšmo sulaukiama daugiausiai gyventojų skundų.

„Esame paskaičiavę, kad daugiau kaip 100 tūkst. vilniečių gyvena teritorijose, kur triukšmas viršija higienos normose nurodytas vertes. Vilniaus miesto savivaldybė sulaukia pavienių gyventojų skundų ne tik dėl autotransporto, bet ir dėl orlaivių, pramonės veiklos zonų, traukinių ir kitų triukšmo šaltinių.

Dažniausiai skundžiasi miestiečiai, gyvenantys Oslo g. (ties nuvažiavimu į Vakarinį aplinkkelį), Geležinio Vilko g. (ties nuvažiavimu į A.Goštauto g./Čiurlionio g.), Ukmergės g. (ties Šeškinės kalnu), S.Batoro g. (ties Žaliakalnio Sodų g.)“, – pasakoja G.Runovičius.

Kaip teigia Vilniaus savivaldybės atstovas, dažnai garso lygio matavimus gyventojai inicijuoja savarankiškai. Tačiau triukšmo lygis mieste stebimas ir reguliariai, ne tik tuomet, kai dėl to skundžiasi gyventojai.

„Siekiant įvertinti akustinę situaciją, mieste kas penkerius metus yra stebimi autotransporto srautai ir atliekamas triukšmo sklaidos modeliavimas, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“, – sako G.Runovičius.

Sienelės gali nepakakti

Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų siūlo pats su LRT.lt susisiekęs skaitytojas. Jis mano, kad padėtį pagerintų garsą slopinančios sienos. Tokias priemones galima pamatyti greitkeliuose, atkarpose, kurios kerta gyvenvietes. Tačiau G.Runovičius teigia, kad tokių priemonių gali nepakakti.

„Prieš įrengiant garsą slopinančia sieną, turi būti gerai apskaičiuoti jos parametrai. Tai yra ilgis, aukštis, vietos parinkimas ir panašiai, nes ne visada pakanka tik tokio sprendimo būdo.

Pavyzdžiui, daugiaaukščiams, kur triukšmas sklinda aukščiau, turi būti taikomos ir kitos priemonės – apželdinimas, antrinis fasadas, teritorijų planavimas, patalpų planavimas, transporto ir greičio ribojimai, gyventojų sąmoningumo didinimas ir daugelis kitų“, – LRT.lt teigia G.Runovičius.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad už garsą slopinančių priemonių įrengimą, šiuo atveju, gali būti atsakinga ne tik Vilniaus miesto savivaldybė.

„Už sienučių įrengimą atsakinga ne tik savivaldybė, o ir kiti triukšmo šaltinių valdytojai. Pavyzdžiui, valstybinės reikėmės keliuose, taip pat ir Vilniuje, Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Taip pat vystytojai, plėtojantys nekilnojamojo turto objektus, šalia intensyvių gatvių turi užtikrinti higienos normų laikymąsi“, – pastebi G.Runovičius.

Visi Vilniaus gyventojai norintys pamatyti koks triukšmo lygis jų gyvenamojoje zonoje, tą gali padaryti paspaudę čia.