Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtų

Martynas Žilionis, Delfi.lt
Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtųDelfi
Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių savininkams jų eksploatacija atsieina pigiausiai. Kiek brangiau atsieina dyzeliu, benzinu ir elektra varomi automobiliai. Tai parodė bene pirmą kartą šalyje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas, kurį trečiadienį pristatė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių savininkams jų eksploatacija atsieina pigiausiai. Kiek brangiau atsieina dyzeliu, benzinu ir elektra varomi automobiliai.

Tai parodė bene pirmą kartą šalyje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas, kurį trečiadienį pristatė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Mokestis viską pakeistų

2018 m. įsigyto naujo dyzelinio automobilio visus eksploatacijos kaštus per ketverius metus prilyginus 100-ui punktų, elektromobilio eksploatacija kainuotų 113 punktų (t.y., 13 proc. brangiau), o suskystintų dujų įrangą turinčio automobilio – 99 punktus (vienu procentu pigiau). Benzininio automobilio kaštai sudarytų 104 punktus. Tai rezultatas, kurį studijos autoriai suskaičiavo C segmento automobiliui (pvz., „VW Golf“).

Lietuvoje į automobilį įdiegti dujų sistemą yra palyginti nebrangu. Be to, pačios dujos irgi daug pigesnės už benziną ar dyzeliną.

Vis dėlto K. Kupšys įsitikinęs, kad ateityje automobilių eksploatacijos kaštais keisis ne dyzelio naudai, ypač jeigu bus įvestas automobilių mokestis, kurio, kitaip nei daugelyje ES šalių, kol kas neturime.

Jeigu būtų pritaikyta, pvz., Slovėnijoje galiojantis automobilių apmokestinimas ir taikomos tokios pačios skatinimo priemonės hibridiniams automobiliams ir elektromobiliams, tai jų išlaikymas savininkams būtų pigesnis nei dyzelinių ar benzininių automobilių savininkams.

Aljanso atstovas prognozavo, kad ateityje vis daugiau Vakarų Europos miestų ir teritorijų bus įvesti didesni ribojimai ar apskritai draudimai įvažiuoti dyzeliniams automobiliams. Dėl to Vakaruose šie pigs ir bus išvežti į Rytų Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą.

„Rengiant studiją buvo įvertinta daug veiksnių, kurie apima gerokai platesnį lauką, negu tik automobilio įsigijimo bei pardavimo kainą ir kuro kainą. Kadangi dyzeliniams varikliams bus keliami vis didesni taršos reikalavimai, ši technologija gali tiesiog brangti.

Elektra varomiems automobiliams ir hibridams neišvengiamai pingant, mažės ir jų eksploatacijos bendroji kaina. Todėl vartotojai gali pagrįstai tikėtis, kad po dešimtmečio atotrūkis tarp dyzelinio ir elektrinio automobilio sudarys nebe 13 proc., o gerokai mažiau, tuo tarpu suskystintų dujų patrauklumas išnyks visai“, – aiškino aljanso atstovas.

Anot jo, 2030 m., tebelaikant dyzelio kaštus lygius 100-ui, benzinas ir dujos pasieks taip pat 100, o elektromobilis – 108. Esą ypatingai spartus turėtų būti pakraunamo iš tinklo hibridinio automobilio eksploatacijos kainų mažėjimas: nuo 123 punktų šiandien iki vos 103 punktų 2030 m.

K. Kupšio įsitikinimu, eksploatacijos kainos studija būtina siekiant pagrįsti mokestines ir skatinimo priemones, kurios leistų atnaujinti automobilių parką.

Kaip pavyzdį apmokestinant automobilius jis pasitelkė Slovėnijos pavyzdį. Panašaus dydžio šalyje dyzeliniams automobiliams taikomi dvigubai didesni tarifai nei kitų rūšių automobiliams. Perkantiems elektromobilius skiriamas 7 tūkst. Eur, o hibridinius automobilius – 3,5 tūkst. Eur paskatinimas.

„Daugelis vartotojų renkasi automobilio kuro rūšį kone intuityviai, remdamiesi pačiais paprasčiausiais skaičiavimais. Vyrauja įsitikinimas, kad dyzeliu ir dujomis važinėti pigu. Tačiau nepagalvojama, kad ne veltui Vakarų Europos miestai užsiveria taršiems dyzeliniams automobiliams. Todėl nenuostabu, kad dažnas Vakarų Europoje gyvenantis vairuotojas pereina nuo dyzelio prie benzino, o kuo toliau, tuo dažniau – ir prie elektros arba hibrido. Dyzelių masiškai atsikratoma“, – sako LVOA atstovas.

Vakarai atsikrato dyzelinių automibilių

Dyzelinio automobilio išmetamos dujos kelia susirgimų ir mirčių riziką; skaičiuojama, kad kasmet vien azoto dioksido, gausiai išmetamo dyzelinių variklių darbo metu, sukeliamų ankstyvų mirčių skaičius ES šalyse siekia 75 tūkst.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ duomenys rodo, kad naudotų dyzelinių automobilių, kurių atsikrato Vakarų Europos šalių gyventojai, patenka į Europos Rytus.

Pavyzdžiui, vien pernai į Bulgariją įvežta 30 tūkst. nešvarių dyzelinių automobilių (tai trečdalis viso dėvėtų automobilių importo į šią šalį). Jų azoto oksidų (Nox) emisija siekia 800-1100 mg/km ir daugiau, kai leidžiama norma – tik 80 mg.

K. Kupšio teigimu, studijos rezultatų pagrindu LVOA parengs rekomendacijos Vyriausybei, ketinančiai siūlyti mokestines priemones.

„Automobilių apmokestinimas metiniu mokesčiu yra realybė absoliučioje daugumoje Europos šalių, todėl Lietuva atrodo kaip visiška išsišokėlė, neturinti nė menkiausio diferencijavimo, kiek mokesčių valstybei sumoka taršų ir visiškai netaršų automobilį turintys piliečiai. Sveikiname Vyriausybę, pasiryžusią pagaliau atšaukti tabu svarstyti šią „uždraustą“ ir politiškai nepopuliarią temą“, – sakė Aljanso atstovas.

Jo teigimu, kol kas Lietuvos valdžios pozicija dėl ES iniciatyvų aplinkosaugos srityje yra gana nuosaiki. Tačiau esą ji galėtų būti ambicingesnė.