Elektromobiliai Lietuvoje: neskatinami, tačiau laukiami

15min.lt
Elektromobiliai Lietuvoje: neskatinami, tačiau laukiami15min
Elektra varomų automobilių Lietuvoje nėra daug. Turbūt daugiausia kilometrų susukanti elektra varoma transporto priemonė būtų traukinys, kursuojantis maršrutu Vilnius–Kaunas ir atgal. Nors bendras elektra varomo transporto skaičius Lietuvoje ir nėra didelis, jis auga kasmet, o įvertinus augimą procentais, gauname gana įspūdingus skaičius. Iš viso Lietuvos elektromobilių parke yra apie 500 modelių, o vien šiemet per pirmus 9 mėnesius jų buvo įregistruota apie pusė tūkstančio.

Elektra varomų automobilių Lietuvoje nėra daug. Turbūt daugiausia kilometrų susukanti elektra varoma transporto priemonė būtų traukinys, kursuojantis maršrutu Vilnius–Kaunas ir atgal. Nors bendras elektra varomo transporto skaičius Lietuvoje ir nėra didelis, jis auga kasmet, o įvertinus augimą procentais, gauname gana įspūdingus skaičius.

Iš viso Lietuvos elektromobilių parke yra apie 500 modelių, o vien šiemet per pirmus 9 mėnesius jų buvo įregistruota apie pusė tūkstančio.

Lietuvos elektromobilių mėgėjai su pavydu žvelgia į kitas Europos valstybes: Estiją, Norvegiją ar Olandiją, kur elektromobiliams pritaikyta infrastruktūra leidžia jais keliauti po visą šalį, o valstybė ekologiškas transporto priemones įsigyjantiems žmonėms dar suteikia (ar suteikdavo kurį laiką) nemažai finansinių paskatų. Lietuvoje finansinės paskatos niekada nebuvo suteikiamos, o infrastruktūra yra toli nuo Europos Sąjungos lyderių, tad elektromobilių skaičius auga dėl kitų priežasčių – pirmiausia, dėl technologijų ir tokių automobilių gerbėjų

Kada galima tikėtis proveržio? Kada elektromobiliai užplūs Lietuvos gatves, kaip kad jau nutiko Norvegijoje?

Kas anksčiau: infrastruktūra ar savininkai?

Kai prieš kelerius metus buvo diskutuojama dėl elektromobilių plėtros Lietuvoje, valdantieji ir pardavėjai pasijuto tarsi užburtame rate. Elektromobilių pardavėjai tikino, kad šių transporto priemonių niekas neperka tol, kol nėra joms pritaikytos infrastruktūros. Valdantieji savo ruožtu tikino, kad į infrastruktūrą investuoti neverta, kol nėra pakankamo elektromobilių naudotojų skaičiaus – priešingu atveju ji bus tik pastatyta, tačiau nenaudojama.

Panašu, kad laimėjo valdantieji. Per pastaruosius metus Lietuvoje atsiradusias elektromobilių greitojo įkrovimo stoteles galima skaičiuoti dviejų rankų pirštais, dalis jų įdiegta privačiomis lėšomis, o elektra varomo transporto savininkų skaičius lėtai, bet auga.

Šiemet, viršijus pusės tūkstančio elektromobilių savininkų skaičių Lietuvoje, planuojamas didelis infrastruktūros atnaujinimas: 2017-aisiais – 10 įkrovimo prieigų automagistralėse, 2018-ųjų pavasarį – dar 14 magistraliniuose šalies keliuose. Pridėjus savivaldybių tikslus iki 2020 m. įrengti dar 50 elektromobilio greitojo įkrovimo prieigų, gauname visai neblogą infrastruktūrą.

Tad jeigu šiandien elektromobiliu keliauti po Lietuvą dar nėra paprasta ir reikia gerokai pasukti galvą norint ne tik pasiekti kelionės tikslą, bet ir grįžti atgal, jau kitą vasarą tą daryti bus gerokai paprasčiau. Elektromobilių įkrovimo stotelių atnaujinimus paprasta matyti Plugshare.com interneto tinklalapyje arba programėlėje „PlugShare“ „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms.

Finansinės paskatos lazda – su dviem galais

Finansinės paskatos elektromobiliams įsigyti Lietuvoje negalioja. Anglies dvideginio į aplinką neišmetančių transporto priemonių savininkai gali džiaugtis dviem privilegijomis: nemokamu parkavimu mokamose miestų zonose bei leidimu naudotis viešajam transportui skirtomis juostomis.

Daugelyje Europos šalių elektra varomoms transporto priemonėms yra taikomos valstybės finansuojamos nuolaidos, tačiau ši lazda turi du galus. Tose šalyse daugiau teršiantys automobiliai yra apmokestinami pagal variklio darbinį tūrį ar faktinę taršą, tad lengvatos elektromobiliams yra benzininių ir dyzelinių automobilių vairuotojų sąskaita.

Pavyzdžiui, Norvegijoje mokestis už tradiciniais degalais įsigyjamą transporto priemonę sudaro nuo 100 iki 150 procentų jos kainos, tačiau įsigyjant elektromobilį, toks mokestis netaikomas. Pagal tokią matematiką, elektra varomas „Nissan LEAF“ Norvegijoje kainuoja tiek pat, kiek ir dyzelinis „Nissan Pulsar“, tad kam pirkti tai, kas turi mažesnę išliekamąją vertę ir ko eksploatacija kainuoja daugiau?

Tad Lietuvoje, jeigu būtų įvestos finansinės lengvatos elektromobilių pirkėjams, jos turėtų būti kompensuojamos iš tradiciniais degalais varomų automobilių savininkų kišenės. O šito padaryti dar jokia valdžia nedrįso ir vargu ar artimiausiais metais išdrįs. Kita vertus, matant dabartines elektra varomų transporto priemonių skaičiaus augimo tendencijas, galima neabejoti: lietuviai yra technologiškai išprususi, inovatyvi tauta ir mielai važinėja gamtos neteršiančiais bei pažangiais automobiliais. Tereikia kad daugiau gamintojų prisijungtų į konkurencinę kovą ir sumažintų elektromobilių kainas.