Nacionaliniai vairavimo ypatumai Lietuvoje: belangė negąsdina, kai kurios dienos – tiesiog prakeiktos

Marius Monkevičius, Alfa.lt
Nacionaliniai vairavimo ypatumai Lietuvoje: belangė negąsdina, kai kurios dienos – tiesiog prakeiktosAlfa
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) gerokai sugriežtino atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Labiausiai sugriežtėjo bausmės už vairavimą išgėrus – viršijus 1,5 promilės ribą vairuotojams pradedamas taikytis Baudžiamasis kodeksas. Visgi griežtėjančios baudos kardinaliai situacijos nepakeitė. Vairuotojams trūksta atsakomybės ir atidumo prie automobilio vairo, o dėl to darbo turi ir draudikai, kurie vis dar skaičiuoja nemažai eismo įvykių Lietuvos keliuose.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) gerokai sugriežtino atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Labiausiai sugriežtėjo bausmės už vairavimą išgėrus – viršijus 1,5 promilės ribą vairuotojams pradedamas taikytis Baudžiamasis kodeksas.

Visgi griežtėjančios baudos kardinaliai situacijos nepakeitė. Vairuotojams trūksta atsakomybės ir atidumo prie automobilio vairo, o dėl to darbo turi ir draudikai, kurie vis dar skaičiuoja nemažai eismo įvykių Lietuvos keliuose.

Neseniai pasibaigusi vasara draudikams vėl buvo darbinga, o bendrovės su naujienų portalu Alfa.lt pasidalijo įdomesne statistika ir savo įžvalgomis.

Skaičiai – panašūs

Raimondas Bieliauskas, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas, Alfa.lt teigė, kad prabėgusi vasara šalies vairuotojams keliuose nebuvo kažkuo išskirtinė, o, žvelgiant į statistiką, skaičiai labai panašūs į praėjusių metų vasarą.

„Per šių metų birželio–rugpjūčio mėnesius pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis „ERGO Insurance“ registravo daugiau nei 4,1 tūkst. eismo įvykių, o vairuotojų patirti nuostoliai avarijų metu viršijo 3,4 mln. eurų. Jei žvelgsime į 2016 metų vasaros skaičius, tai tuomet registruota daugiau nei 4 tūkst. eismo įvykių, o išmokos siekė 3,4 mln. eurų“, – kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, per praėjusią vasarą, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2016 metais, 40 proc. mažiau užfiksuota eismo įvykių, į kuriuos pateko motociklininkai ar motorolerių vairuotojai. Tikėtina, kad prie šio teigiamo pokyčio labiausiai prisidėjo permainingi prabėgusios vasaros orai ir besikeičiantys motociklininkų vairavimo įpročiai.

Tiesa, eksperto teigimu, tiek lengvųjų, tiek krovininių automobilių eismo įvykių skaičius šių metų vasarą išliko praktiškai nepakitęs, palyginti su karštuoju metų laiku 2016-aisiais.

„Daugiausiai eismo įvykių registruojama pagrindinėse Lietuvos transporto arterijose. Tose kelio atkarpose, kuriose didžiausi automobilių srautai, didesnė ir avarijų tikimybė. Natūralu, kad vasarą dažnesne kryptimi tampa pajūris ar ežerais garsėjantys Lietuvos kraštai. Tad ir kelio atkarpose Vilnius–Klaipėda ar Vilnius–Utena eismo įvykių nutinka dažniau. Praktiškai visus metus pavojingu ruožu vairuotojams išlieka „Via Balticos“ kelyje“, – sakė „ERGO Insurance“ atstovas.

Nelaimingos dienos

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, Alfa.lt dėstė, kad, kalbant apie magistralinius kelius, vasarą padaugėja keliaujančių automobiliu per atostogas.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius magistraliniuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys įvyko 289 draudžiamieji eismo įvykiai – dešimtadaliu daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Avaringiausia magistraline atkarpa išlieka Vilnius–Kaunas, kur užfiksuota 180 eismo įvykių, t. y. 8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

„Priešingai, negu gali atrodyti, daugiausia eismo įvykių pagrindiniuose šalies magistraliniuose keliuose įvyksta ne savaitgalio dienomis, o pirmadieniais, antradieniais ir penktadieniais“, – akcentavo A. Juodeikis.

Ekspertas taip pat primena, kad viena dažniausių eismo įvykių priežasčių yra pasirinktas nesaugus greitis. Be to, keliuose, kuriuose leistinas 100 km/val. ar didesnis greitis, labai svarbu laikytis saugaus atstumo.

Remontai kišo koją

Kalbant apie avaringiausias miestų gatves, pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, Vilniaus mieste tai yra vienos ilgiausių – Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvės.

Geležinio Vilko gatvėje eismo avarijų šiemet vasarą fiksuota 12 proc. daugiau, o Ukmergės gatvėje – 6 proc. mažiau nei pernai vasarą, tuo metu aplinkkelyje įvykių skaičius išaugo 2,5 karto. Ukmergės gatvės avarijų sumažėjimą ir drastišką avarijų aplinkkelyje išaugimą lėmė naujos aplinkkelio dalies atidarymas, dėl ko automobilių srautai perskirstė, taip pat padaugėjo avarijų.

„Geležinio Vilko gatvėje autoavarijų didėjimui įtakos galėjo turėti atliekami kelio remonto darbai, nes kelio ženklinimas, lėtėjimo ir greitėjimo ruožai būna vien iš dažniausių įvykių: atstumo nesilaikymas, staigus stabdymas prieš kelio apribojimą, remonto metus išgriaužtas duobes, staigus ir netikėtas persirikiavimas apvažiuojant remonto ruožą bei iš jo greitėjant“, – priežastis vardijo A. Juodeikis.

Taip pat daug avarijų vyksta žieduose. Edukologijos ir Gerosios Vilties žieduose įvykių lyginant 2016 ir 2017 metų pirmą pusmetį padaugėjo – 12 proc. ir 17 proc., o Olandų žiede per tą patį laikotarpį įvyko du kart daugiau įvykių nei prieš metus. Tuo metu Žirmūnų žiede 2017 metų pirmą pusmetį įvyko 35 proc. įvykių mažiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį

„Bene brangiausia šios vasaros autoavarija įvyko Vilniuje, Žvėryne, birželio mėnesį. Ten automobilis kliudė net keturis stovinčius automobilius, taip pat išdaužti šalia stovėjusio pastato langai. Bendras nuostolis – 44 tūkstančiai eurų“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas.

Pasak A. Juodeikio, vasarą susidūrimų su gyvūnais skaičius išlieka stabilus, palyginti su pernai metų vasara. Susidūrimų su gyvūnais pikas būna gegužės ir spalio mėnesiais, todėl vasara šie skaičiai palyginti mažesni. Tačiau, lyginant 2016 ir 2017 pirmų aštuonių mėnesių rezultatus, maždaug 100 eurų išaugo susidūrimo su gyvūnu avarijos metu patiriama žala: tam įtakos turėjo detalių, medžiagų kainos bei autoservisų įkainių augimas (2017 metais apie 8–10 proc.).

Įstatymai negąsdina

Boris Jonas Kuzmas, „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas, Alfa.lt informavo, kad, remiantis jų bendrovės duomenimis, daugiausia įvykių vasaros mėnesiais įvyko pirmadieniais, penktadieniais ir prieš šventines dienas, t. y. prieš ir po savaitgalio.

„Žiūrint į įvykio laiką, tai įvykių daugiau atsitiko 11–12 val. ir 16–17 val., t. y. per pietų pertrauką ir žmonėms vykstant iš darbo. Rytais ženkliai ramiau“, – aiškino jis.

Pasak BTA atstovo, Top 3 miestai, kuriuose įvyko daugiausia įvykių, – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Vilniuje avaringiausia išlieka Geležinio Vilko gatvė, Klaipėdoje – Šilutės plentas ir Taikos prospektas. Kaune aiškiai pirmaujančios gatvės nėra, avaringumu išsiskiria Pramonės ir Taikos prospektai, Jonavos bei Kovo 11-osios gatvės.

Daugiausia įvykių per vasarą sukėlė 40–55 metų amžiaus draudėjų automobiliai. Šis rodiklis išlieka visose vietovėse ir nekinta, kalbant apie skirtingas automobilių markes. Automobilių markių, kurios dažniausiai dalyvauja eismo įvykiuose, „lyderių“ trejetas jau kelerius metus išlieka nepakitęs: tai yra gerokai pirmaujantis „Volkswagen“, po jo rikiuojasi „Opel“ ir „Audi“.

B. J. Kuzmo teigimu, palyginti su 2016 metais, transporto priemonių grupė, kurios avaringumas labiausiai augo – motociklininkai. Šią vasarą jie padarė 15 proc. daugiau įvykių nei pernai vasarą.

Tuo metu Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, Alfa.lt pateikė statistiką, kurioje matoma, kad per šių metų sausio–liepos mėnesius Lietuvoje buvo fiksuojama net 77266 atvejai, kai užfiksuoti greitį viršiję vairuotojai, taip pat fiksuota 1891 atvejis, kai vairuotojai užsiiminėjo pavojingu / chuliganišku vairavimu. 4424 kartus buvo fiksuoti atvejai, kai buvo vairuojama bei vairuotojo pažymėjimo.

Visgi, kalbant apie ANK ir griežtas baudas, iškalbingiausia statistika yra ši: per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo fiksuota 1728 atvejai, kai pričiupti vairuotojai, „pripūtę“ iki 1,5 promilės. Tuo metu daugiau nei 1,5 promilės vairuotojai „pūtė“ net 2834 kartus. Nors už pastarąjį pažeidimą gresia baudžiamoji atsakomybė, deja, akivaizdu, vairuotojų tai nė kiek nebaugina ir šis įstatymas nėra toks veiksnus, kaip buvo tikėtasi.