Suomijos ministrė: Talino–Helsinkio tunelį po jūra galima nutiesti ir už privačius pinigus

15min.lt
Suomijos ministrė: Talino–Helsinkio tunelį po jūra galima nutiesti ir už privačius pinigus15min
Talino–Helsinkio tunelį po jūra, kuriuo galėtų kursuoti traukiniai, galima nutiesti ir privataus kapitalo lėšomis, pareiškė Suomijos transporto ministrė Annė Berner. „Mes palankiai vertiname šio projekto finansavimo privačiais pinigais galimybę. Mums svarbu, kad krovinių ir keleivių pervežimai būtų vertinami valstybės kontekste, kaip bendra sistema“, – interviu Suomijos laikraščiui kalbėjo A.Berner. Pasak jos, šio projekto finansavimas iš privataus kapitalo visiškai įmanomas iki tol, kol šis jungtis bus laikomas Suomijos transporto sistemos dalimi.

Talino–Helsinkio tunelį po jūra, kuriuo galėtų kursuoti traukiniai, galima nutiesti ir privataus kapitalo lėšomis, pareiškė Suomijos transporto ministrė Annė Berner.

„Mes palankiai vertiname šio projekto finansavimo privačiais pinigais galimybę. Mums svarbu, kad krovinių ir keleivių pervežimai būtų vertinami valstybės kontekste, kaip bendra sistema“, – interviu Suomijos laikraščiui kalbėjo A.Berner.

Pasak jos, šio projekto finansavimas iš privataus kapitalo visiškai įmanomas iki tol, kol šis jungtis bus laikomas Suomijos transporto sistemos dalimi.

„Ir taip aišku, kad tunelis po jūra kainuotų brangiau nei galima būtų tikėtis iš Europos Sąjungos fondų ar atskirų nors narių. Preliminariai projektas vertinamas 9–13 mlrd. eurų“, – sakė ministrė.

„Jei šis tunelis suteiktų Suomijai galimybę turėti tiesioginį geležinkelio susisiekimą su Europa, ji nebebūtų šiuo požiūriu sala, išaugtų jos konkurencingumas“, – pridūrė A.Berner.

„Helsingin Sanomat“ žiniomis, įžymiojo žaidimo „Angry Birds“ autorius Peteris Vesterbackas formuoja tarptautinį fondą Talino–Helsinkio tunelio projektui įgyvendinti.

ES transporto komisarė Violeta Bulc, atsakydama į Estijos europarlamentaro Urmo Paeto paklausimą, anksčiau šį mėnesį pranešė, jog tam, tunelis tarp Talino ir Helsinkio galėtų sulaukti finansavimo iš Europos Komisijos, pirmiausia turi būti įgyvendintas „Rail Baltica“ projektas, nes antraip jungtis tarp dviejų sostinių neturėtų ekonominio pagrindo.

2015-aisiais preliminarią projekto galimybių studiją atlikę Suomijos, Švedijos ir Estijos ekspertai priėjo išvados, kad povandeninis tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų su sąlyga, jeigu per jį eitų Baltijos šalis kirsiantis europinės vėžės geležinkeliai „Rail Baltica“, o juo kursuotų tiek krovininiai, tiek ir keleiviniai traukiniai. Be to, teigta, jog preliminarios 9–13 mlrd. eurų vertės tunelis būtų rentabilus, jei 40–50 proc. išlaidų padengtų Europos Sąjunga ir abi valstybės – Estija ir Suomija, o paskolos būtų grąžinamos per 35–40 metų.

Studijos autoriai taip pat teigė, jog projektas galėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2030-ųjų, jis padėtų išspręsti transporto koridoriaus nuo Arkties vandenyno iki Viduržemio jūros per Baltijos ir Rytų bei Vidurio Europos šalis „butelio kaklelio“ problemą.