Smegduobių grėsmė virs kasdienybe: pavojaus zona plečiasi

Paulius Paulaitis, Grynas.lt
Smegduobių grėsmė virs kasdienybe: pavojaus zona plečiasiDelfi
Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ir Pasvalio rajone, bet ir miestuose: Vilniuje, Kaune. Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Kodėl ir ką tai turi bendro su aukso kasyklomis, kurių neturime? Liepos 28 d. Vilniuje, Taikos gatvėje ties pastatu Nr. 70 atsivėrė smegduobė. Kelias savaitės buvo sustabdytas eismas ties ta vieta, kol pasekmės buvo pašalintos. Tačiau tai ne pirmas atvejis, kuomet sostinėje atsivėrė smegduobės. Neatmetama galimybė, kad ateityje jų tik daugės.

Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ir Pasvalio rajone, bet ir miestuose: Vilniuje, Kaune. Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Kodėl ir ką tai turi bendro su aukso kasyklomis, kurių neturime?

Liepos 28 d. Vilniuje, Taikos gatvėje ties pastatu Nr. 70 atsivėrė smegduobė. Kelias savaitės buvo sustabdytas eismas ties ta vieta, kol pasekmės buvo pašalintos. Tačiau tai ne pirmas atvejis, kuomet sostinėje atsivėrė smegduobės. Neatmetama galimybė, kad ateityje jų tik daugės.

Tiesa, priežastys, kodėl smegduobės veriasi miestuose, skiriasi nuo situacijos Biržų ir Pasvalio (bei dalyje Panevėžio) rajonuose.

Paprastai smegduobės susidaro, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį. Tada susidaro ertmė, į kurią vėliau ir sukrinta gruntas. Pagal kilmę smegduobės skirstomos į natūralias ir žmogaus veiklos sukeltas.

Dažniausiai atsiveria naktį

Biržų ir Pasvalio gyventojai net didžiausiam priešui vengia linkėti skradžiai žemę prasmegti, mat šie žodžiai gali iš tiesų imti ir išsipildyti. Kasmet šiame krašte atsiveria bent 10–20 smegduobių. Biržų rajone jų priskaičiuojama 9000. Dažniausiai naktį atsiveriančios karstinės įgriuvos – šiuo unikaliu ir natūraliu gamtos reiškiniu gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva.

Nieko stebėtino, kad šie keisti gamtos dariniai per laiką buvo apipinti keistais pasakojimais ir legendomis. Žmonės pasakoja apie gamtos pokštus: atsivėrusiose duobėse dingusius upelius, po nakties atsiradusius ežerus, mįslingą požeminį pasaulį. Legendos byloja, kad antis su užrištu ant kaklo skambalėliu po žeme išsiraizgiusiais urvais patekdavo iš vienos smegduobės į kitą, o prasmegusi šieno kaugė iškilo už kelių šimtų metrų kitoje duobėje.

Niekas nežino kodėl, bet dažniausiai duobės randamos po nakties. Prieš tai iš gilumų girdėti duslus dundesys – taip krenta žemių sluoksniai dėl ištirpusio negiliai esančių gipso klodų atsivėrus tuštumai.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius dr. Jonas Satkūnas GRYNAS.lt pasakojo, kad mokslininkai gana neblogai supranta, kaip formuojasi smegduobės, daug jų Šiaurės Lietuvoje rasta, sužymėta ir ištyrinėta, tačiau numatyti, kur atsiras nauja – praktiškai neįmanoma. „Įdomus dalykas ir tas, kad pastebima, jog karstiniai reiškiniai Šiaurės Lietuvoje „juda“. Dabar stebime slinkimą link Panevėžio rajono, smegduobės vis dažniau atsiranda į tą pusę ir rečiau priešingoje. Pagrindinė smegduobių priežastis yra vandens išplaunamos klintys, o požeminio vandens režimas – nepastovus: vanduo turi savybę skverbtis ten, kur tik gali, tad dėl smegduobių išplitimo – nereiktų stebėtis“, – pasakojo mokslininkas.

Įdomu ir tai, kad retai kada smegduobės atrandamos ir aprašomos iš karto joms atsiradus. Dažniausiai jos iš karto užfiksuojamos tik kai atsiranda gyvenamose teritorijose, tuo tarpu atsivėrusios laukuose, miškuose ir pan. gali būti atrastos tik po kelių metų.

Daugėja dėl klimato kaitos

LGT specialistų tyrimai rodo, kad natūralių smegduobių Lietuvoje daugėja dėl klimato kaitos. Pastebėta, kad XX a. aštuntame deš. karstinio regiono požeminiame vandenyje įvyko esminiai pasikeitimai. Dėl padidėjusio kritulių kiekio, sutrumpėjusio šalto periodo ir padidėjusių požeminio vandens lygio svyravimų, suintensyvėjo gipso išnešimas iš devono uolienų į kurias patenka vis didesnis paviršinio vandens kiekis.

„Klimato kaita daro savo. Daugėja kritulių, bet kalbant apie smegduobes, dar svarbiau, kad žiemos tampa švelnesnės, trumpiau trunka dideli šalčiai, dažnėja atolydžiai, trumpiau trunka įšalas, todėl gipso iš po žemės išplaunama vis daugiau“, – teigė dr. J. Satkūnas.

LGT direktorius aiškino, kad specialistai yra netgi gana tiksliai paskaičiavę išplaunamo gipso kiekį. Šiuo metu Šiaurės Lietuvoje jis siekia apie 160 kub. m / kv. km, t. y. viename kvadratiniame kilometre išplaunama apie 160 kubinių metrų gipso. Tai nereiškia, kad būtent tokio tūrio susiformuoja smegduobės, bet iš esmės tai tampa laiko klausimu, kada jos įgrius, nes ištuštėjusios ertmės po žeme jau niekuo nebeužsipildys. O įgriūti tokios vietos gali nuo menkiausio dalyko: „Buvo atvejis, kai vyrukas išeidamas iš namų stipriai trenkė verandos duris, išgirdo didelį griausmą, o atsisukęs pamatė, kad verandos jau nebėra – atsivėrė smegduobė ir prarijo dalį namo“, – atsiminė dr. J. Satkūnas.

Pavyzdžiui, Tatulos baseine 1994–2016 m. vidutinė gipso cheminė denudacija (gipso išnešimas su paviršiniu nuotėkiu) buvo 174 m³/km², t. y. 50 proc. didesnė nei 1963–1979 metais. Tai greičiausiai lėmė klimato kaita, keičianti karstinio regiono paviršinio ir požeminio vandens režimą. Didėjantis šalto sezono kritulių kiekis ir dažni atodrėkiai sumažino šlaitinį ir dirvožeminį nuotėkį, tačiau padidino paviršinio vandens pritekėjimą į gipsingus sluoksnius. Tai sudarė palankias sąlygas intensyvesnei gipso denudacijai, paspartino požeminių tuštumų ir smegduobių formavimąsi.

Kad klimato kaita veikia smegduobių formavimąsi, specialistai galėjo įsitikinti 2015 ir 2016 m. Šie metai buvo gana šilti, neigiama vidutinė mėnesio oro temperatūra 2016 m. buvo tik vieną mėnesį – sausį. Tačiau šis mėnuo buvo labai šaltas – vidutinė sausio temperatūra buvo artima daugiametei normai. Šaltas sausio mėnuo galėjo suformuoti storesnį ir ilgiau išsilaikantį įšalą, kuris, palyginus su 2015 m., sumažino požeminio vandens mitybos laikotarpį. 2016 m. priskirtini ir šlapiems metams. Metinis kritulių kiekis buvo apie 20 proc. didesnis už Biržų meteorologijos stotyje apskaičiuotą normą. Atskiri metų mėnesiai gana žymiai skyrėsi nuo daugiametės normos. Tai galėjo lemti mažesnį požeminį nuotėkį, tačiau didesnį paviršinį šilto sezono nuotėkį bei šiek tiek mažesnį 2016 m. gipso išplovimą.

Dr. J. Satkūnas pasakojo, kad smegduobių atsiradimą lemia ir kitos priežastys, tačiau visos jos susijusios su hidrologiniu gamtos režimu. „Sovietmečiu pastačius Pasvalio užtvanką buvo pastebėta, kad padaugėjo smegduobių. Nereiktų stebėtis, nes virš užtvankos susikaupęs vanduo, vis tiek turėjo kažkur pasidėti. Po truputį pradėjo skverbtis giliau į žemę ir pradėjo tirpdyti giliau esantį gipsą. Lygiai tokie patys reiškiniai pastebėti kitur pasaulyje – pastačius užtvankas karstiniuose rajonuose – daugėja smegduobių“, – kalbėjo J. Satkūnas.

Sena kanalizacija – daugiau smegduobių

Vilniuje, Taikos gatvėje, atsivėrusi smegduobė – tik viena iš daugelio būsimų. Pasenusi kanalizacijos sistema per liūtis nebesugeba surinkti didelio vandens kiekio, todėl jis sunkiasi po žeme ir išplauna įvairius žemės sluoksnius. Kadangi mieste netrūksta judėjimo, vibracijos – laiko klausimas, kada atsiras ir smegduobė.

Kaip tai atrodo realybėje labai gerai iliustruoja šis eksperimentas:

Tiesa, geologas dr. J. Satkūnas miestuose atsirandančias smegduobes linkęs labiau vadinti išplovomis, įgriuvomis ar įslūgomis. „Ne klaida jas vadinti ir smegduobėmis, nes jų atsiradimo priežastis ta pati – išplauti sluoksniai ir atsiradusios tuštumomis. Skiriasi tik jų atsiradimo priežastys: natūralios ar dėl žmonių veiklos?“, – sakė mokslininkas.

Daugelis turbūt atsimena ir prie „Barclays“ banko aptarnavimo centro pernai prieš pat Kalėdas atsivėrusią didelę smegduobę, dėl kuriuos sutriko vandens tiekimas ir nuotėkų surinkimas, o kulminacija tapo didžiulis nuotėkų kiekis, nuleistas tiesiai į Nerį. Tokie avariniai reiškiniai – dar viena smegduobių atsiradimo miestuose priežastis. „Dažniausiai pasaulyje miestuose smegduobės atsiranda dėl tokių avarijų, neatsargaus statybos įmonių elgesio. Arba dėl per senos kanalizacijos sistemos: vamzdžiai seni, jie įtrunka, pro juos pradeda tekėti vanduo ir su laiku gauname išplovą“, – svarstė LGT direktorius.

Dr. J. Satkūnas prognozavo, kad smegduobių Vilniuje taip pat daugės dėl klimato kaitos: esą kritulių daugėja, be to, dažnėja ekstremalūs reiškiniai – didelės liūtys, todėl nereiktų stebėtis, jei pakeliui į darbą kelią pastos didelė duobė.

Gyventi šalia aukso kasyklos – labai pavojinga

Beje, dr. J. Satkūnas kaip tik neseniai lankėsi Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kur vyko Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologijos tarnybų organizacijos bendro projekto „Afrikos geologijos tarnybų geomokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) susitikimas. Lietuvos ir kitų Europos šalių specialistai mokys kolegas iš PAR, kaip geriau organizuoti geologinius darbus aukso kasyklose.

„Pagrindinis mūsų tikslas ten tai išmokyti kolegas atsakingiau žiūrėti į kasybos veiklą, surinkti nuodingas medžiagas, jas valyti, o ne mesti, kur papuola. Ten iš tikro didžiuliai žemės plotai labai smarkiai užnuodyti sunkiaisiais metalais. Kita tema – atsargiau elgtis su vandeniu, tirti, kaip keičiamas hidrologinis režimas, nes dabar ten atsivėrinėja milžiniškos smegduobės“, – pasakojo dr. J. Satkūnas.

Pavyzdžiui Witwaterstrande rajone, kuris yra didžiausias aukso telkinys ir gavybos rajonas pasaulyje, auksas išgaunamas nuo 1895 metų šachtomis (iki 4 km gylio) iš kvarcinio konglometaro sluoksnio. Dėl milžiniškų kasybos mastų, žemės paviršiuje susikaupė dideli kasybos atliekų kūgiai – dirbtinės kalvos, iš kurių sklinda į aplinką sunkieji metalai ir rūgštus vanduo. Virš auksingo konglomerato slūgso 400 metrų storio sukarstėjusio vandeningo dolomito klodas, iš kurio yra išpumpuojamas vanduo, kad juo nebūtų užliejamos šachtos. Dėl žeminamo vandens lygio karstinės tuštumos prarado stabilumą ir dėl to prieš kelis dešimtmečius prasidėjo intensyvus smegduobių formavimasi. Smegduobių diametras siekia net iki 1 km, o gylis net iki 60 m. Rajone buvo sugriauta daug pastatų, kelių, smegduobėse jau žuvo 38 žmonės.

Lietuvoje toks scenarijus nėra įmanomas, tačiau, nepaisant to, Aukštaitijos gyventojai turi būti budrūs ir tinkamai vykdyti statybos darbus. Tada ir nuostolių bus mažiau.