Įgriso žemintis: ūkininkė kelią lopo savo lėšomis

Arūnas Dambrauskas, Delfi.lt
Įgriso žemintis: ūkininkė kelią lopo savo lėšomisDelfi
Rajonuose esantys žvyrkeliai kartais yra tokios apgailėtinos būklės, kad neapsikentę žmonės ima juos taisyti savo lėšomis. „Seniūnija nuolat aiškina, kad gauna labai nedaug lėšų žvyrkeliams prižiūrėti. Tai koks tikslas belstis į duris, už kurių nieko nėra. Belieka krapštyti savo lėšas ir už jas lopyti valstybinį kelią“, – sakė Pužų (Raseinių r., Nemakščių sen.) kaime gyvenanti Zita Grabauskienė.

Rajonuose esantys žvyrkeliai kartais yra tokios apgailėtinos būklės, kad neapsikentę žmonės ima juos taisyti savo lėšomis.

„Seniūnija nuolat aiškina, kad gauna labai nedaug lėšų žvyrkeliams prižiūrėti. Tai koks tikslas belstis į duris, už kurių nieko nėra. Belieka krapštyti savo lėšas ir už jas lopyti valstybinį kelią“, – sakė Pužų (Raseinių r., Nemakščių sen.) kaime gyvenanti Zita Grabauskienė.

Neseniai ji nusipirko 26 tonas žvyro. Tvarkingos sodybos kieme supilta krūva sparčiai tirpsta. Kas savaitę žvyras pilamas į traktoriaus priekabą ir visa šeima, apsirūpinusi grėbliais ir kastuvais, išdarda taisyti valstybinio žvyrkelio duobių.

„Užduotis nesudėtinga – pilame žvyrą į kelio duobes, pagrėbstome. Po savaitės kitos vėl viską kartojame. Ir taip jau nebe pirmi metai. Pripratome. Gerai bent tai, kad nebereikia valdininkų maldauti ir jaustis kaip elgetai“, – sakė Z. Grabauskienė.

Grabauskų šeimos talkos glumina kaimynus. Ne per toliausiai esančioje sodyboje gyvenantis leidinio „Kalvotoji Žemaitija“ redaktorius Algirdas Daškevičius stebisi šeimos darbštumu ir atkaklumu.

„Valdžios deklaracijos, kad žmogaus poreikiai yra svarbiausi, šioje situacijoje atskleidžia tikrą turinį. Jei žmogus toliau nuo miestelio, jis valdžios akyse išnyksta. Tas kelias rimta problema. Mačiau kaip dėl jo vargo šviesaus atminimo Zitos vyras Zigmas. Kai ties Balčios upelio slėniu vanduo išardydavo kelkraščius, jis gabendavo žvyrą ir taisydavo tą kelią. Aišku, valdžios atstovai sakys, kad trūksta lėšų. Bet prieš rinkimus jie taip nešneka“, – atkreipė dėmesį A. Daškevičius.

Z. Grabauskienė papasakojo praėjusiais metais atsitikusią istoriją, kai pas ją apsilankė į Seimą kandidatuojantis politikas.

„Kartu buvo ir jo padėjėjas – Raseiniuose neblogai žinomas, ne per seniausiai atsakingame poste dirbęs asmuo. Kai jam priminiau, kad prieš keletą metų mano vyras pas jį lankėsi dėl kelio problemų ir nesulaukė jokio supratimo, tas žmogus sakė: gal tada buvau pavargęs, gal neįsiklausiau, bet būtinai reikėjo jam padėti“, – nuviliantį pokalbį prisiminė Z. Grabauskienė.

Su sūnumi, dukra ir žentu atokioje (4,5 kilometrai nuo Nemakščių) sodyboje gyvenanti Z. Grabauskienė laiko bites, turi melžiamų karvių. Iš to ir verčiasi. Tačiau nepritekliais nesiskundžia – buitis puikiai sutvarkyta.

Atkaklios žemaitės pasiteiravome: nejaugi vietos valdžios atstovai visiškai užmiršo kelią į Pužų kaimą?

„Kartais atsiunčia greiderį. Bet kas bent kiek išmano kelių priežiūrą, žino, jog greideriu lyginti galima tada, kai ant kelio yra bent nedidelis sluoksnis žvyro. Ant mūsų kelio jau seniai teliko tik akmenys. Greideris juos išverčia ir atsiranda naujos duobės. O jas užlyginti tenka man. Patys greiderių vairuotojai stebisi, kad jiems nurodyta lyginti tokį nudėvėtą kelią. Ant jo reikėtų paskleisti nemažai žvyro ir tik tada bus galima darbuotis greideriais“, – pabrėžė žvyrkelių priežiūros ypatumus neblogai įsisavinusi moteris.

Ji neslėpė, kad pasirodžius greideriui, reikalauja vairuotojo nutraukti darbą ir važiuoti atgal.

Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos komentaras: „Keliai seniūnijoje remontuojami pagal finansines galimybes ir pagal prioritetus. Pirmenybė skiriama ten, kur mokyklinis autobusas veža į gimnaziją, kur kelias veda į gyvenvietes, į kaimus, kur gyvena daug žmonių. Toje kelio atkarpoje gyvena tik 2 šeimos. Nusiuntus greiderį namo šeimininkai dažnai greiderį grąžina atgal sakydami, kad jei greideriuos, tai išvers akmenis ir sugadins kelią.“