Ekspertas – apie dieną be žuvusiųjų kelyje: kol šitaip galvojame, kalbėti apie panašius tikslus naivu

Marius Monkevičius, Alfa.lt
Ekspertas – apie dieną be žuvusiųjų kelyje: kol šitaip galvojame, kalbėti apie panašius tikslus naivuAlfa
Šiandien, rugsėjo 21-ąją, visoje Europoje sustiprinta eismo kontrolė, kurią vykdo policijos pareigūnai. Jie visi darbuojasi dėl bendro tikslo – kad sumažintų avarijų tikimybę. Būtent šį ketvirtadienį Europos kelių policijos tinklas TISPOL yra paskelbęs Europoje dieną be žuvusiųjų kelyje. Šia iniciatyva siekiama, kad rugsėjo 21 d. Europos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, taip pat įtvirtinti eismo saugumo gerinimo strateginį tikslą – išvengti žūčių ir rimtų sužeidimų eismo įvykiuose Europos keliuose.

Šiandien, rugsėjo 21-ąją, visoje Europoje sustiprinta eismo kontrolė, kurią vykdo policijos pareigūnai. Jie visi darbuojasi dėl bendro tikslo – kad sumažintų avarijų tikimybę. Būtent šį ketvirtadienį Europos kelių policijos tinklas TISPOL yra paskelbęs Europoje dieną be žuvusiųjų kelyje.

Šia iniciatyva siekiama, kad rugsėjo 21 d. Europos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, taip pat įtvirtinti eismo saugumo gerinimo strateginį tikslą – išvengti žūčių ir rimtų sužeidimų eismo įvykiuose Europos keliuose.

Prie šios iniciatyvos Lietuva prisijungia jau dvejus metus iš eilės. Galima pasidžiaugti, kad pernai esminis tikslas buvo pasiektas. Deja, žvelgiant bendrai, Lietuvos keliuose skaudžių avarijų vis dar nestinga ir metų gale skaičiuojama nedžiuginanti žuvusiųjų per eismo įvykius statistika.

Kodėl taip yra? Saugaus eismo ekspertai įsitikinę, kad kaltas vairuotojų požiūris į eismo kultūrą, kol tai nepasikeis, tikėtis optimistiškų rezultatų kol kas būtų naivu.

Statistika nedžiugina

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad šiais metais mūsų šalies keliuose įvyko bemaž 2,4 tūkst. eismo įvykių, per kuriuos žuvo 135 žmonės, o daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių buvo sužeista.

Per 8 šių metų mėnesius keliuose žuvo 5 nepilnamečiai, 500 vaikų eismo įvykiuose buvo sužeista. Šiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės keliuose įvyko 126 eismo įvykiai, per kuriuos sužeisti žmonės.

Policijos pareigūnai per šiuos metus nustatė 3642 vairuotojus, kurių girtumas viršijo 1,5 prom. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės šiais metais keliuose žuvo 10 žmonių, 162 žmonės buvo sužeisti. Europos kelių policijos tinklo TISPOL duomenimis, Europos keliuose kasdien žūsta 70 žmonių, kiekvieną dieną per eismo įvykius sunkiai sužalojama 370 žmonių.

Pareigūnai, sustiprinę eismo kontrolę, viliasi, kad bus atkreiptas vairuotojų dėmesys į saugumą ir bus išvengta tragiškų avarijų ne tik šiandien, bet ir ateityje.

Naivu tikėtis

Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad tokia akcija iš tiesų yra sveikintina ir reikalinga, tačiau tam, kad jos tikslas būtų pasiektas, reikia įdėti labai daug pastangų. Visgi, kalbėdamas apie Lietuvą, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas nebuvo labai optimistiškai nusiteikęs.

„Šioje vietoje pastangos visos Europos mastu turi būti didelės – ir infrastruktūra, ir automobilių gamyba, ir eismo organizavimas. Tai užduotis visai žmonijai. O kalbėti apie Lietuvos mastus, kad tai būtų nulis, tai būtų biškį naivu“, – apie „nulinės vizijos“ idėją kalbėjo A. Pakėnas.

Tam, pasak pašnekovo, yra daug kliūčių, kadangi eismo procesas yra kompleksinis dalykas, o padėtį ypač apsunkina lietuvių požiūris į eismo saugumą.

„Daug kas trukdo: ir eismo organizavimas, ir automobilių parkas, ir pačių žmonių požiūris į eismo saugumą. Mes gana pesimistiški eismo saugumo požiūriu: visada verkiame, kad mus visi stabdo, kad mus visi varžo, kad neleidžia lėkti, nes mes labai puikūs vairuotojai, neleidžia kirsti ištisinių linijų, liepia sustoti ant raudonos (šviesos – red. past.) ir tai mus žiauriai erzina. Tai kol šitaip galvojame, kalbėti apie kažkokius nulinius rezultatus ir panašius tikslus yra daugiau negu naivu“, – dar kartą pabrėžė ekspertas.

Reikia keisti požiūrį

Todėl, anot A. Pakėno, reikia keisti tiek esamų, tiek būsimų vairuotojų požiūrį į patį eismą ir kitus eismo dalyvius. Visgi šioje vietoje didžiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į kelių policijos pareigūnus ar vairavimo mokyklas, kurios dažniausia atlieka auklėtojo vaidmenį.

„Neužkraukime visko vairavimo mokykloms“, – teigė jis ir iškart pridūrė, kad vairavimo mokyklos neturi užsiimti pilietiškumo ugdymu.

„Suprantate, gali ir kelių policija, ir vairavimo mokyklos daryti ką nori. Jūs dabar paimkite žmogų, kuris niekada nesimokė vairavimo mokykloje, ir paklauskite jo, ar galima viršyti greitį. Ką jis pasakys? Būtent, kad negalima. Jam net nereikia eiti į mokyklą, kad žinotų, jog negalima.

Tai kodėl jis paskui viršija greitį? Vairavimo mokykla neuždės jam antrankių, tiesiog tai yra jo smegenyse – juk žino, kad negalima, bet jeigu nori, tai tada galima. Ir tada prasideda – kodėl nepaisom įstatymų. Įstatymas yra parašytas, aiškus, bet jo nepaisome. Įstatymų nepaisymas ateina ne iš vairavimo mokyklų, ne iš policijos, o turbūt iš visuomenės ir šeimos“, – dėstė A. Pakėnas.

Pašnekovo teigimu, pagrindinis tikslas, norint išvengti skaudžių pasekmių keliuose, pirmiausia išauklėti tokią kartą, kuri suprastų, kad eismo taisyklės yra kaip gyvenimo knyga, kuria reikia vadovautis kiekvieną kartą sėdant prie transporto priemonės vairo.

„Pagrindinė bėda, kiek aš matau, – požiūryje. Nes kartais ir tiems saugaus eismo ekspertams, mokytojams ar netgi pareigūnams, kuriems priklauso apie tai kalbėti, sunku apie tai kalbėti, nes žmonės nenori to suprasti, nenori to priimti. Jie skaito, kad mes, kurie kažkaip siekia pagerinti eismo saugumą, kišamės ne į savo reikalus. Jie nesupranta, kad tai pilietinis reikalas, kad tai mūsų visos bendruomenės reikalas, o ne jų asmeniškai. Ir vat kada jie supras, kad eismas yra mūsų bendras klausimas, tada viskas judės greičiau, nes tai yra socialinis reiškinys“, – reziumavo saugaus eismo specialistas.

Ruošia naują projektą

Naujienų portalas Alfa.lt jau rašė apie tai, kad ambicingą tikslą išsikėlusi Susisiekimo ministerija žada, kad artimiausiu metu bus išvengta aukų keliuose. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiuo metu rengia „nulinės vizijos“ projektą, apimantį tiek eismo saugumo priemonių diegimą keliuose, tiek ir Kelių eismo taisyklių pakeitimus.

Minėtas „nulinės vizijos“ projektas – jau trečiasis, orientuotas į eismo saugumo gerinimą ir nulio žūčių keliuose siekiamybę. Viktoras Lapinas, LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus patarėjas, naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad šis projektas apims visas gaires, kuriomis vadovaujantis bus siekiama užsibrėžto tikslo.

„Vizija – nulis“: LAKD žada daug pokyčių vairuotojams, kurie užkirs kelią mirtims keliuose

„Šiuo metu rengiamas „Vizija – nulis“ transporte 2018–2030 m. ir jos įgyvendinimo trimečio plano projektas. Rengiamam strateginiam dokumente „Vizija – nulis“ transporte 2018–2030 m. bus nustatyti valstybės prioritetai ir kryptys, reikalingos siekiant visiškos saugos transporte. Ši vizija – trečiasis Lietuvos saugaus eismo strateginis dokumentas“, – aiškino V. Lapinas.

Pasak LAKD atstovo, nuo 2007 m. (740 žuvusių) iki 2016 m. (188 žuvę) žuvusių automobilių keliuose skaičius sumažėjo netoli 4 kartų, tačiau ši situacija nėra toleruotina, todėl reikia esminių pokyčių, padėsiančių nuolat artėti prie Europos Sąjungos bendro tikslo – nulis žuvusiųjų ir sužeistų automobilių keliuose iki 2050 m.