Kelininkai kalba apie badą, R. Masiulis – apie „lieknas“ ir lanksčias bendroves

Mindaugas Grinius, Verslo žinios
Kelininkai kalba apie badą, R. Masiulis – apie „lieknas“ ir lanksčias bendrovesBMC
Susisiekimo ministerijos noras skaidrinti kelių tiesimo bei tvarkymo konkursus ir mažinti kelininkų pelnus lėmė, kad nemažai kelininkų bendrovių juose dalyvauja su visiškai simboliniu uždarbiu – tik norėdamos šiaip taip išlaikyti apyvartą ir darbuotojus. Bendrovės jau kurį laiką skundžiasi ilgai neatlaikysiančios tokios „bado dietos“, tačiau, regis, abi pusės pamažu ima suprasti pasikeitusias žaidimo taisykles.

„Nesuprantu, kaip galima laimėti konkursus valstybiniuose objektuose. Nerandu paaiškinimo, kaip kainas skaičiuoja konkursuose dalyvaujantys didieji rinkos dalyviai, nes jie nieko neuždirba. Dabar rinkoje susiklostė tokia situacija, kad kartais labiau džiaugiesi nelaimėjęs didelio konkurso, nei jį laimėjęs“, – VŽ tvirtina Ramūnas Šilinis, UAB „Kauno keliai“ generalinis direktorius.

Pašnekovo įsitikinimu, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skelbiamų konkursų „lubos“ ir darbų sąmatos turėtų būti didesnės.

„Imtis 10 ar 20 mln. Eur objekto ir nieko neuždirbti yra absurdas. Bet tai nėra tik užsakovų kaltė, nes kalti ir patys rangovai, kurie žūtbūt nori įgyvendinti projektą, gauti darbo ir teikia pasiūlymus be jokio uždarbio. Neuždirbti bent 3–5% yra savęs negerbimas. Tikiuosi, kad didžiosios kompanijos sugrįš į protą ir pradės teikti kainas, kurios turi būti realios“, – sako R. Šilinis.

Pagal Rimvydo Gradausko, 28-ias kelininkų įmones ir mokslo įstaigas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomojo direktoriaus, piešiamą blogiausią scenarijų, jeigu niekas nesikeis, po trejų metų kelių tinklas Lietuvoje bus labai prastos būklės ir gali bankrutuoti iki trečdalio kelininkų įmonių.

Jis teigia, kad per pastaruosius trejus metus vien „Lietuvos kelių“ asociacijos narės atleido per 3.500 darbuotojų.

„Šiuo metu situacija keičiasi ir pačios įmonės ima mąstyti kitaip, nes suprato, kad, vienus ar kitus metus padirbėjusios be pelno, ilgai taip netemps. Tačiau reikia suprasti ir jas: tarkime, įmonė turi 800 žmonių, susirenka 60% metų užsakymų portfelį, bet nori išlaikyti žmones, nes jeigu juos paleis, o kitais metais laimės kelis stambesnius konkursus – pajėgumų reikės, o žmonių nebesusigrąžins. Todėl tikėdamos, kad ateityje padaugės darbų, įmonės imasi nepelningų projektų, kad tik išlaikytų darbuotojus“, – sako jis.

Gradauskas nemano, kad kelininkų pelnai anksčiau buvo išpūsti: „Buvo normalus darbas keliuose ir normalus pelnas, o dabar jo nėra.“

Tikslas – sveikos, lanksčios ir „lieknos“ organizacijos

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, VŽ aiškino, kad dabartinę situaciją vertina kaip pereinamąjį laikotarpį tarp sistemos, kuri veikė iki šiol, ir diegiamų naujų žaidimo taisyklių.

„Tas šaltukas, kuris atsirado, kai pradėjome mažinti kainas, po truputį atslūgsta ir jis baigsis, o tuomet pereisime prie racionalaus ir sveiko bendravimo. Mūsų tikslas – objektyvūs konkursai su objektyviomis kainomis, kad patys rangovai peržiūrėtų savo kaštus ir optimizuotų veiklą, o tuomet pasiektume ilgalaikį „taikos laikotarpį“, – sako ministras.

Anot jo, per pastaruosius kelerius metus pavyko gana smarkiai (kai kuriuose konkursuose iki 30%) sumažinti kelių tiesimo ir priežiūros kainas, nes tai, kas buvo anksčiau – mažai dalyvių konkursuose ir aukštos kainos, – rangovams buvo „aukso amžius“.

vz-2019-07-10[1]

„Mūsų tikslas nėra, kad jie (kelininkai – VŽ) neuždirbtų pelnų, kiekvienas verslas turi uždirbti pelno. Mūsų tikslas – kad tai būtų sveikos, lanksčios, bet ir „lieknos“ organizacijos. Dabar tas laikas, kai rangovai peržiūri savo efektyvumą, vidinius procesus ir ateina į tą pusiausvyrą, kai turi uždirbti, bet ne perteklinius pelnus. Mums irgi labai svarbu, kad rangovai būtų stiprūs, pajėgūs ir dalyvautų konkursuose. Tikrai nėra tikslo juos nustekenti“, – sakė jis.

Konkursai tapo atviresni

„Kauno kelių“ vadovo nuomone, kelių tiesimo darbų kainos per pastaruosius kelerius metus smarkiai sumažėjo dėl padidėjusios konkurencijos, nes pastaruoju metu konkursuose dalyvauja didesnis įmonių skaičius.

„Iš esmės valstybė iš to tik laimėjo, nes anksčiau dalyvių ratas konkursuose buvo ribojamas sukūrus perdėtai griežtus reikalavimus. Pavyzdžiui, tam tikras užduotis galėjo atlikti tik profesionalai, turintys nustatytą tokio darbo patirtį. Sąlygos buvo tokios, kad net didelėms kompanijoms iš artimojo užsienio buvo beveik neįmanoma laimėti. Nemanau, kad negalėjome atlikti tų pačių darbų pasitelkę subrangovus, profesionalus specialistus iš Latvijos ar Lenkijos“, – sako jis.

Tačiau jis kritikuoja LAKD politiką konkursams nustatyti labai mažas „lubas“.

„Būna ne vienas konkursas, kuris neįvyksta dėl per mažos kainos. LAKD turi nusimačiusi, kiek gali skirti lėšų objektui, ir jis neįvyksta, nes rangovai, apskaičiavę savikainą, tiesiog netelpa į „lubas“. Tada konkursas skelbiamas iš naujo, procedūros vėl užtrunka kelis mėnesius – ir tokių atvejų daug“, – aiškina jis.

Aiškina, kaip nustato konkursų kainas

Vitalijus Andrejevas, LAKD direktorius, VŽ tikina, kad skelbiamų konkursų „lubos“ nustatomos vadovaujantis Statistikos departamento patvirtintomis skaičiuojamosiomis kainomis, kurios sudaromos analizuojant skirtingų darbų, medžiagų ir procesų vidutines kainas rinkoje. Jas skaičiuoja projektų rengėjai. Anot jo, LAKD nustato aukščiausią priimtiną kainą, bet ne tą kainą, už kurią rangovas turi laimėti, ir pateikia pavyzdį, kad įgyvendinant kelio Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcijos konkursą buvo nustatyta 24 mln. Eur aukščiausia kaina, o pasirašyta už 19,9 mln. Eur.

„Nuo nustatytų maksimalių konkurso kainų kartais gauname 30%, 40%, o kartais tik 5% mažesnius pasiūlymus. Tiesa, buvo ir tokių konkursų pirkimo dalių, kai nė vienas rangovas nepateikė pasiūlymų arba pateikė, bet vėliau atsisakė. Iš tiesų, tam tikri kelių ruožai nebus suremontuoti šiemet dėl neįvykusio pirkimo“, – sako V. Andrejevas.

Jo įsitikinimu, rangos darbų paklausa labai priklauso nuo regiono.

„Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionuose skelbiamuose konkursuose paprastai turime 5–6 dalyvius. O regionuose kartais turime vieną arba nė vieno. Dabar rengiame tam tikrą žemėlapį, kad suprastume, koks rangovų aktyvumas geografine prasme“, – aiškina V. Andrejevas.

Andrejevas teigia, kad labiausiai tiekėjų padaugėjo projektavimo darbų konkursuose: anksčiau buvo 2–3, dabar dalyvauja iki 11-os.

„Ryškus ir projektavimo darbų kainų pokytis – anksčiau žvyrkelių asfaltavimo projektavimo vidutinė kaina siekė apie 16.000 Eur už 1 kilometrą, dabar kaina sukasi apie 3.000–3.800 Eur“, – kalba pašnekovas.

vz-2019-07-10[2]

Tikina, kad ne maža kaina svarbiausia

Andrejevas teigia, kad daugiau nei 70% LAKD skelbiamų konkursų yra ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijus.

„Vyrauja ir bendra Europos Sąjungos nuostata, kad jeigu visuomenė gauna naudą, jeigu turi trumpiau kentėti eismo trikdžius dėl remonto, užsakovas turi būti pasiruošęs kompensuoti tam tikrą dalį lėšų už rangovo pastangas“, – aiškina jis.

Pašnekovas sako, kad buvo ne vienas atvejis, kai konkursą laimėdavo didesnę kainą ir trumpesnį atlikimo terminą pasiūliusi įmonė, bet neįvykdydavo darbų laiku, tad buvo skaičiuojami delspinigiai.

„Pernai priskaičiavome 2,8 mln. Eur baudų ir delspinigių, kai anksčiau delspinigių būdavo priskaičiuojama apie keli šimtai tūkstančių eurų. Natūralu, kad tai irgi galėjo prisidėti prie prastesnių kelininkų įmonių rezultatų“, – sako jis.

Prognozuoja pokyčius rinkoje

„Kauno kelių“ vadovas R. Šilinis prognozuoja, kad darbų kainos rinkoje turėtų neišvengiamai kilti ir rinkoje įvyks pokyčių. „Per artimiausius trejus metus kelininkų maržos turėtų ūgtelėti, bet jos jau niekada nebus tokios, kokios buvo iki šiol. Daug kas priklausys ir nuo valdžios, ir nuo didžiųjų bendrovių laikysenos – kaip jos keis savo elgesį“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, jeigu bus tęsiama dabartinės valdžios politika, tikėtini kai kurių bendrovių bankrotai. VŽ pašnekovų teigimu, ties bankroto riba šiuo metu yra Kauno bendrovė „Kamesta“, Klaipėdoje registruota „Žemkasa“ ir Vilniaus bendrovė „Sostinės gatvės“.

  1. Šilinio teigimu, didžiųjų Lietuvos kelių tiesimo kompanijų, kurių pagrindinės akcininkės yra užsienio šalyse registruotos bendrovės, biudžetai ir pelnai leidžia turėti galimybę dirbti be pelno ir tokiu būdu siekti išstumti iš rinkos kitus konkurentus bei užsiimti kuo didesnę rinkos dalį.

Pašnekovas svarsto, kad nors pastaruoju metu itin sugriežtinta kelių tiesimo kontrolė ir objektų techninė priežiūra, nelengvas perdavimas eksploatacijai, užsakovai turi būti labai budrūs dėl kokybės, nes kai rangovai beveik nieko neuždirba, stengiasi taupyti visais įmanomais būdais: „gera kokybė, tinkamos medžiagos kainuoja konkrečius pinigus“.

„Kauno keliai“, anot jų vadovo, stengiasi neįsivelti į ilgus projektus, nes nežino, kaip keisis darbuotojų ir žaliavų rinka.

Gradauskas užsimena ir apie kitą problemą – keli vieši pareiškimai, kad kelininkų bendrovės yra nesąžiningos, kelininkų bendruomenei padarė labai didelę žalą.

„Anksčiau normaliai, draugiškai bendravome su bankais, skolinomės apyvartinių lėšų, bet dabar bankai sako, kad mūsų situacija neaiški, ir nepelnytai užtraukė rankinį stabdį“, – tvirtina jis.

Darbų numato ir jūrų uoste, ir tiesiant geležinkelį

Anot R. Masiulio, ne visi rangovai išnaudoja galimybę susipažinti ir įvertinti ilgalaikius kelių plėtros ir priežiūros planus iki 2035 m.

„LAKD reguliariai kviečia kelininkus ir pristato ilgalaikius planus. Žinant būsimų darbų apimtį ir dažnį, jiems lengviau prognozuoti, kiek reikės žmonių, resursų, įrangos ir technikos“, – sako jis.

Ministras įsitikinęs, kad, pradėjus įgyvendinti geležinkelio ruožo „Rail Balticos“ projektą, kelininkams labai realu tikėtis gauti gerokai daugiau darbų.

„Be to, labai džiaugiuosi, kad mūsų kelininkai pradėjo dalyvauti Klaipėdos jūrų uosto konkursuose. Uoste konkurencija iki šiol buvo ypač maža, vyravo užsienio rangovai. Dabar jau mūsų įmonės turėtų investuoti į jūrinę įrangą, nes darbų uoste bus dar labai daug ir daugeliui metų. Tai dar viena neišnaudota niša kelininkams mūsų šalyje“, – sako jis.

Kelių infrastruktūrai – 11 mlrd. Eur

Andrejevo teigimu, LAKD pastarąjį kartą kelininkams pristatė ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją. Joje numatytiems tikslams pasiekti per artimiausius 16 metų reikalingų lėšų poreikis sudaro apie 11 mlrd. Eur.

Iš jų 6,9 mlrd. Eur – investicijos į kelių tinklo plėtrą, 1,4 mlrd. Eur – kelių priežiūrai, apie 2,4 mlrd. Eur – vietinės reikšmės keliams, 0,2 mlrd. Eur – administravimui ir įstatymų numatytoms prievolėms vykdyti.

„Tuos pačius skaičius ir klausimus pristatome Seimui ir Vyriausybei, kad investicijos į kelius būtų stabilios. Todėl kokių nors baimių dėl lėšų sumažinimo kelininkams neturi būti. Tiesiog, jeigu vieni rangovai dėl vienokių ar kitokių kažkokių priežasčių pasitrauktų iš rinkos, atsirastų kiti“, – aiškina pašnekovas.

Jis tvirtina, kad susitikimuose su kelininkais aiškina, kur galimos finansinės duobės dėl ES lėšų pasibaigimo, kur vėl atsiranda naujas ES finansavimo periodas.

„Kalbame ne apie 3–5 metus, bet apie 16 metų į priekį. Nurodome net regionus, kuriuose bus vykdoma daugiau darbų“, – sako V. Andrejevas.