Susisiekimo ministerija ir jai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių direkcija, LAKD) skelbė, kad 2017 m. pabaigoje pagrindiniuose šalies keliuose bus įdiegta unikali eismo kontrolės sistema, kuri ne tik pasvers automobilius, bet ir fiksuos jų gabaritus, nuskaitys automobilių valstybinius numerius, fiksuos administracinius pažeidimus, rinks statistiką apie eismo intensyvumą.

Šios sistemos renkami duomenys turėtų būti skirti tikrinti, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar transporto priemonė yra apdrausta, ar turi galiojančią techninę apžiūrą. Vėliau buvo skelbiama, kad daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) visu pajėgumu pradės veikti 2018-ųjų pradžioje, bet realybė pasirodė kiek kitokia. 4,03 mln. eurų kainavusi sistema ir iki šiol„šlubuoja”.

Pirmieji Europos šalyse

Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija viešai tvirtino siekiančios su pažeidėjais automobilių keliuose kovoti šiuolaikinėmis priemonėmis. Buvo teigiama, kad ateityje ši sistema galės automatiškai išsiųsti baudos kvitą svorį viršijusių ir kitus reikalavimus pažeidusių transporto priemonių valdytojams – taip, kaip automatiškai baudos kvitą dabar gauna stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotas pažeidėjas. Akcentuota, kad DPKS bus pirmasis toks bandymas Rytų Europoje – niekur kitur baudos automatiškai nėra išrašomos.

Tuometiniai LAKD vadovai teigė, kad, atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje leistiną svorį viršija maždaug ketvirtadalis sunkiojo transporto. Pasak jų, pagrindinė problema ta, kad taip greičiau dėvisi kelio danga, sugadintus kelius reikia remontuoti už visuomenės lėšas, be to, duobės ir provėžos keliuose turi įtakos eismo saugumui.

Nereikėtų pamiršti, kad perkrauto sunkvežimio stabdymo kelias ilgesnis, tad ir pavojus didesnis. DPKS diegiama trijuose intensyvaus eismo ruožuose Lietuvoje: greitkelyje Vilnius-Kaunas ties Kauno mariomis, automagistralėje „Via Baltica” tarp Kalvarijos ir Lietuvos sienos su Lenkija, ir kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis ties Jonava.

Pasak LAKD atstovų, minėtuose ruožuose saugaus eismo sistema veikia: sveria automobilius, fiksuoja jų gabaritus, renka statistiką, nuskaito automobilių valstybinius numerius, tikrina, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar transporto priemonė yra apdrausta, turi galiojančią techninę apžiūrą. DPKS postų užfiksuoti duomenys yra šios sistemos kaupiami ir administruojami, o duomenis apie užfiksuotus pažeidimus gauna ir pažeidimų kontrolę vykdo Informatikos ir ryšių departamentas (IRD) prie LR Vidaus reikalų ministerijos.

Projekto ėmėsi rinkos senbuviai

2014 m. pavasarį LAKD paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą bandomosioms pažeidimų kontrolės sistemoms diegti laimėjusi UAB „Fima” įsipareigojo sumontuoti elektroninę įrangą keliuose: kameras, įvairius jutiklius, indukcines kilpas, taip pat sukurti in-formacinę sistemą, kuri apdorotų šios įrangos renkamus duomenis bei būtų integruota į jau įdiegtas pažeidimų kontrolės sistemas. Šio konkurso laimėtojas buvo nustatytas 2016 m., tačiau pirkimo sutartis su rangovu buvo pasirašyta tik po metų, nes, Kelių direkcijos teigimu, „pirkimo eiga ir sutarties pasirašymas užsitęsė dėl gautų pretenzijų ir teisinių ginčų”.

Kaip tvirtino bendrovės„Fima” atstovai, visi trys kontrolės punktai bus susieti į vieną sistemą.

UAB „Fima” kartu su Kauno technologijos universitetu parengė transporto priemonių svėrimo nestabdant eismo sistemos me-trologinės patikros metodiką, kurios Lietuvoje dar nebuvo. Pažadėta, kad svėrimo nestabdant eismo sistema bus įtraukta į matavimo priemonių registrą jau 2018 m. pradžioje.

Konkursą laimėjusi bendrovė teigė, kad įrengiant pažeidimų kontrolės postus brangiausiai kainuos kelio darbai, nes teks ardyti dalį asfalto, įrengti svėrimo jutiklius, indukcines kilpas visose eismo juostose bei kelkraštyje, kad nesąžiningi vairuotojai negalėtų išvengti kontrolės. Ir tik atlikus minėtus darbus, kelio danga bus klojama iš naujo.

Užsakovo ir rangovo jungtinės veiklos pagrindu sutartyje, sudarytoje su UAB „Fima” (pagrindinis partneris) ir UAB „Kauno tiltai”, numatyta, kad virš kelio pažeidimų patikros postuose bus įrengtos santvaros su ant jų sumontuotais transporto priemonių gabaritų nustatymo jutikliais. Čia turės būti transporto priemones iš priekio, šono ir galo fiksuojančios vaizdo kameros. Taip pat bus įrengtos kameros, kurios atliks valstybinių numerių atpažinimo bei galimų vandalų išpuolių stebėjimo funkcijas. Papildomai bus įrengti elektros ir ryšio komunikacijų įvadai. UAB „Fima” įsipareigojo nuo 2017-01-25 iki 2020-01-25 atlikti įrangos diegimo ir bandomosios informacinės sistemos kūrimo darbus, taip pat atlikti periodinę metrologinę patikrą, prižiūrėti įrangą, atnaujinti ir remontuoti.

Pasak Kelių direkcijos, pagal sutartį garantinis laikotarpis skirtingiems sistemos elementams skiriasi. Sistemai suplanuoti sudaryta 2017 m. sausį sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio. Garantinis laikotarpis baigėsi tik įrenginių programinei įrangai. Sutarties įgyvendinimo metu paslaugų teikėjui buvo pritaikytos finansinės sankcijos, nes buvo pastebėta tam tikrų trūkumų. Bendrovei „Fima” priskaičiuota beveik 10 tūkst. eurų delspinigių už netinkamą sistemos veikimą ir vėlavimą pašalinti neatitikimus. Šiuo metu tam, kad būtų tinkamai atpažįstami naujai išleisti transporto priemonių numeriai, yra nuolatos naujinamos numerių atpažinimo bibliotekos. Kelių direkcija toliau prižiūrės sistemą savo jėgomis.

Įrenginių laikančiųjų konstrukcijų pamatų garantinis terminas – 10 metų, laikančiųjų konstrukcijų ir jungiamųjų detalių – 5 metai (taip pat ir nuo korozijos). Terminai pradėti skaičiuoti nuo įrenginių perdavimo ir priėmimo aktų pasirašymo datos.

Kaip teigia LAKD, techninei įrangai numatyta 24 mėn. gamintojo garantija, aptarnaujant įrangos buvimo vietoje. Įrenginių ir programinei įrangai turi būti suteiktas naujumo garantinis terminas ne mažiau kaip 12 mėn. nuo bandomojo projekto baigimo dienos. Kelio konstrukcijai ir kitiems kelio elementams galioja Statybos įstatymo 36 straipsnyje (pagal tuo metu galiojusią redakciją) nurodyti garantiniai terminai, išskyrus kelkraščių įrengimui taikomos Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau rangovo (tiekėjo) išduodamuose dokumentuose nustatytas garantinis terminas negali būti trumpesnis nei nurodyti 2 metai. Kelio linijų ženklinimo garantija: polimerinėmis medžiagomis – 2 metai, dažais – 6 mėn.

Bandomoji sistema – nevykusi?

Buvęs Kelių direkcijos vadovas E. Skrodenis yra sakęs, kad šis projektas nėra vien techninės įrangos sumontavimas. Jo teigimu, tai pirmas žingsnis kuriant integruotą daugiafunkcę sistemą, kuria galės naudotis visos eismą prižiūrinčios, transporto priemones kontroliuojančios institucijos ir teisėsauga.
Buvo teigiama, kad tai pirmasis, t. y. bandomasis projektas, kurio tikslas – išbandyti, kokios technologijos tinkamiausios ir efektyviausios mūsų šalyje, kaip jos pakeis vairuotojų elgseną. Ir tik vėliau esą bus sprendžiama dėl tolesnio tokių sistemų diegimo Lietuvos automobilių keliuose. Tačiau ar šis milijonus eurų kainavęs projektas tikrai vykęs? Abejonių nemažai.

Akivaizdu, kad Lietuvoje užsimojusi įdiegti šią naujovę Susisiekimo ministerija bei jai pavaldi Kelių direkcija pristigo įžvalgumo bei kompetencijos ir profesionalumo, nes nenumatė galimų problemų.

Nepatvirtintais duomenimis, policija iki šiol negauna naujosios įrangos fiksuojamų duomenų realiuoju laiku, tad negali operatyviai reaguoti į pažeidimus ir nubausti vairuotojų, kol jie dar Lietuvoje. Labai daug pažeidėjų yra lengvųjų ir sunkiasvorių transporto priemonių, registruotų ES ir trečiose šalyse, vairuotojai. Vėliau išieškoti iš jų baudas yra keblu.

Deja, projekto užsakovė – Kelių direkcija – šios problemos nesureikšmina ir laikosi savo nuomonės. Redakcijai pateiktame LAKD atsakyme tvirtinama:„Šio projekto pagrindinis tikslas nėra nubausti kiek galima daugiau pažeidėjų. Projektu siekiama užtikrinti saugų eismą ir kad kelias bei jo statiniai tarnautų visuomenei kiek galima ilgesnį laiką.” Tačiau tai nėra visiška tiesa ir ar tik šiais teiginiais nebuvo pabandyta išsisukti nuo tiesaus atsakymo, kad informacija apie pažeidimus pareigūnų vis dar, kaip buvo planuota, nepasiekia automatiškai, o šie negali nubausti pažeidimus padariusių automobilių vairuotojų laiku.

Jei taip, tuomet ko verti teiginiai, kad DPKS visiems Kelių eismo taisyklių pažeidėjams neleis išvengti atsakomybės, jei, kaip informavo LAKD, informacija kol kas prieinama tik Informatikos ir ryšių departamento (IDR) specialistams, kurie analizuoja, sistemina ir perduoda informaciją apie pažeidimus sunkiasvores transporto priemones stebintiems Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnams, kitų specialios paskirties transporto priemones kontroliuojančių tarnybų specialistams. Teiginys, kad „kelias bei jo statiniai tarnautų visuomenei kiek galima ilgesnį laiką” ne itin ką turi bendro su naujai įdiegta eismo kontrolės sistema.

Baudos vežėjams

Peršasi išvada, kad pagal DPKS duomenis baudos kol kas skiriamos tik nustatytų reikalavimų nepaisantiems krovinių vežėjams, o kai kurie lengvųjų automobilių vairuotojai šią įrangą, gyventojų dar vadinamą „pažeidimų vartais”, pravažiuoja neturėdami transporto priemonės civilinio draudimo ar galiojančios techninės apžiūros ir jeigu jų vairuojamų automobilių registracijos numerių sistema neatpažino, gali išvengti administracinės atsakomybės. Maža to, jei LKPT pareigūnai ir LTSA specialistai atrenka pažeidėjus ir protokolus rašo ranka, greičiausiai yra baudžiama tik už pačius šiurkščiausius pažeidimus, nes tokiu būdu daug jų išrašyti neįmanoma fiziškai.
Tai laikina priemonė ir taip bus vykdoma, kol sistema pradės veikti automatiniu režimu, t. y. siųsti Administracinių nusižengimų kodekso protokolus tiesiogiai pažeidėjams. Kelių policijos tarnybos ir LTSA turi ribotus žmogiškuosius išteklius, tad suprasdama, kad sistema yra kuriama automatiniam pažeidimų apdorojimui, kaip laikiną priemonę tarnybų specialistai priėmė sprendimą labiau orientuotis į pačius sunkiausius pažeidimus, keliančius didžiausią pavojų eismo saugumui ir kelių būklei. Pasak LTSA atstovų, specialistai vykdo ir tikslinius patikrinimus, kai online pastebimi svorio kontrolės pažeidimai. Pastebėję ypač didelius pažeidimus, pareigūnai pasiruošę stabdyti tokias transporto priemones, bet operatyvaus reagavimo ir išvažiavimų į automagistrales praktiškai yra labai mažai.

Sistemą teko tobulinti

Kelių direkcijos teigimu, daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemos projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su valsty-bės institucijomis ir, be abejo, su LTSA. Pastarosios atstovai neslepia, kad sistema dar neveikia taip, kaip numatyta, bet gerai jau nors tai, kad specialistams yra suteikta prieiga prie sistemos ir jie gali analizuoti įvairius pažeidimus, tarp jų ir svorio kontrolės duomenis.

Pasak jų, sistemos veikimas dar tobulinamas. Pradėjus veikti duomenų apie pažeidimus automatiniam perdavimui, vairuotojai apskritai nebus trukdomi ir pažeidimų protokolus gaus paštu.

Tuo tarpu LAKD nėra linkusi pripažinti, kad milijonai išleisti, o projektas vis dar nei skustas, nei luptas. Kelių direkcija aiškina, kad sistema, kaip buvo planuota, veiks tuomet, kai visos bendradarbiaujančios šalys įgyvendins savo įsipareigojimus.

IRD turi sukurti Administracinių nusižengimų registro universalią sąsają su įvairių pažeidimų fiksavimo įrenginiais, taip pat administracinių nusižengimų protokolų automatinio išrašymo sistemą.
Buvo skelbiama, kad pagal sutartį numatyta DPKS automatinės sistemos veikimo pradžia – 2018-ųjų pabaigoje. Bet dabar jau baigėsi 2020-ieji, o automatinė sistema iki šiol dar neveikia taip, kaip buvo sumanyta.
Kokius įsipareigojimus ir iki kada dar turėtų įgyvendinti IRD, Policijos departamentas, LTSA ir Kelių direkcija, taip ir liko neaišku, išskyrus tai, kad LAKD su minėtomis institucijomis yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis dėl bendrų koordinuotų veiksmų įgyvendinant saugaus eismo politiką Lietuvoje.