Šiandien dronais vadinamų bepiločių orlaivių (BO) panaudojimo galimybių yra daug. Jie naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant karine technika, baigiant verslu ir pramogomis. Tačiau kuo labiau šie orlaiviai tampa prieinami, tuo didesnė grėsmė iškyla pačiai visuomenei.

Lietuvoje bepiločiai orlaiviai pasitelkiami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės, fotografijos ir kito meno srityse.

Technologijos tobulėja, BO – taip pat. Jie tampa vis sudėtingesni, išvystantys didelį greitį, didėja jų svoris. Krisdamos iš dangaus tokios skraidyklės gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ar paukščius, o didėjantis dronų spiečius gali pakenkti asmenų privatumui ar netgi nacionaliam šalies saugumui. Taigi, vis labiau populiarėjantys bepiločiai skraidymo aparatai gali tapti ne tik pramoga ar teikti neabejotiną naudą daugelyje pačių įvairiausių sričių, bet ir būti nusikaltėlių pagalbininkais, netgi tarptautinės žvalgybos įrankiu.

Pasaulyje vieningų BO veiklą reglamentuojančių teisės aktų kol kas nėra. Teigiama, kad bendri Europos Sąjungos (ES) reikalavimai šioje srityje turėtų pasirodyti 2020 m. pabaigoje.

Kyla klausimas: kaip išvengti įvairių dronų sukeliamų grėsmių ir nuo jų apsisaugoti, jei net ir kiekviena ES valstybė narė vadovaujasi tik savo taisyklėmis?

Dronų dabartis ir ateitis

„Bepiločiai orlaiviai Lietuvos visuomenei yra naujas iššūkis, kadangi turime daug neatsakytų klausimų”, – tvirtina buvęs Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, dabar Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Civilinės aviacijos departamento Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Adolfas Kuzborski.

Lietuvoje žinomos 5 BO naudotojų kategorijos: mėgėjai, profesionalios bepilotės aviacijos ir komercinės veiklos atstovai, modeliuotojai ir specialiosios tarnybos. Dauguma jų – apie 90 proc. – medi- jos atstovai, dronais filmuojantys ir fotografuojantys. Tai vadinamoji „atvira” BO naudotojų dalis, kurią„spaudžia” mažiausia biurokratinė našta. Išvardintos BO naudotojų grupės skirtingos pagal bepiločių skraidančių aparatų paramentus, galimybes, skrydžių vietas ir galimas rizikas. Didžiausia atsakomybė tenka specialiosioms tarnyboms, kurios BO skraidina pagal nustatytą tvarką, suderintą su kontroliuojančia institucija – šiuo metu Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Lietuvos specialiosios tarnybos kartais skrydžius vykdo labai žemai ir turi tiesioginį ryšį su visais BO naudotojais.

„Sutikite, juk vienokia rizika yra apie 30 kg sveriantį bepilotį skraidinant virš miško, kitokia – miesto centre”, – sako A. Kuzborski.

Jo teigimu, šiuo metu neskraidymo zonas BO gali nustatyti dvi institucijos – kariuomenė ir savivaldybės. Išimties tvarka jos gali duoti leidimą skristi tose zonose. Kartais savivaldybės perlenkia lazdą ir nustato tokias zonas, nepasitarusios su kontroliuojančiomis institucijomis. „Nuogąstaujama, kad Lietuvoje yra labai daug apribotų zonų. Tikrai ne. Kitose šalyse ribojimai ganėtinai didesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Londone iš viso negalima niekur skristi dronais, o Vilniaus centre galima, tik būtina gauti Karinių oro pajėgų leidimą”, – tęsia pašnekovas.
Nepaisant to, BO panaudojimo galimybės sparčiai plečiasi. Anksčiau jie dažniausiai buvo naudojami filmavimui, fotografavi-mui ar tiesiog pramogai, o šiandien bepiločių paslaugomis jau naudojasi įvairios institucijos, kurios vykdo viešosios tvarkos, gynybos, valstybės sienos ir priešgaisrinės apsaugos, žemės ūkio, miškininkystės ar kitą veiklą.

„Niekas neabejoja, kad BO technologija ateityje bus naudojama vis plačiau, todėl visi turėtų būti pasirengę saugumo iššūkiams, nes šių anksčiau ar vėliau atsiras. Kadangi bepiločiai bet kokiu atveju yra ateitis, turime adaptuotis, prisitaikyti”, – mano A. Kuzborski.

Kliūtis – nevienodos ES taisyklės

Apie BO panaudojimą vaizdo fiksavimo, tyrinėjimų, saugumo ir kitose srityse kalbama vis dažniau, tačiau informacijos ir reglamentavimo harmonizacijos šioje srityje dar trūksta, pastebi A. Kuzborski ir vadina tai nemenka kliūtimi BO naudojimo srityje. Anot jo, ES mastu BO naudojimo esminiai principai yra panašūs, bet kol kas vieningo reglamentavimo nėra, nes ši technologija tebėra laikoma naujove.

„Skirtingai traktuojami skrydžiai virš tankiai gyvenamų teritorijų. Nėra visuotinės registracijos, tik pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, Airijoje registruojamos sunkesnės nei 2 kg skraidyklės. Skirtingose valstybėse registruojami skirtingi leidimai skrydžiams”, – sako Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas.

Tiesa, savo turiniu šios taisyklės panašios visose šalyse – jos sukoncentruotos į BO valdytojo atsakomybę. Bet ekspertai atkreipia dėmesį į esmines saugumo taisykles, kuriomis reikėtų išskirti tam tikro atstumo laikymąsi – dažniausiai 50 m – nuo pašalinių žmonių. Taip pat skraidinamas BO turėtų būti matomas visą laiką, nekilti aukščiau kaip 120 m, o kai kuriose šalyse – kaip 150 m. Be to, dro- nus draudžiama skraidinti šalia oro uostų.

Nors dronai gali kelti grėsmę lėktuvams ir žmonių privatumui, šiuo metu lengvesni kaip 150 kg dronai yra reguliuojami valstybių lygiu. Šalys jiems taiko skirtingus techninius, saugumo ir licencija- vimo reikalavimus. Tai sukelia nepatogumų dronų gamintojams ir valdytojams, kurie nori juos naudoti skirtingose šalyse.
Šiemet Europos Parlamentas (EP) atnaujino ES aviacijos saugumo taisykles. Nustatyti nauji bepiločių orlaivių (dronų) naudojimo reikalavimai, taip pat naujos priemonės skrydžių saugai stiprinti.

Naujosios taisyklės, kurioms pritarė dauguma EP narių, leis suvienodinti civilinių bepiločių orlaivių gamybos ir naudojimo standartus visoje ES. Šioms taisyklėms įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, tad, specialistų teigimu, situacija vis dar nėra aiški, taisyklės turėjo įsigalioti 2020 m. liepos 1 d., bet dėl koronaviruso CO- VID-19 pandemijos, įsigaliojimas nukeltas į šių metų gruodžio 31 d.

Galiojanti tvarka Lietuvoje

„Grėsmių dėl nevienodo reglamentavimo nėra, tačiau labai nepatogu. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs leidimą skraidinti BO virš tankiai gyvenamų teritorijų Lietuvoje ir nuvykęs į kitas šalis, turi atlikti tas pačias procedūras. Tas pats – ir jiems pas mus”, – aiškino A. Kuzborski.

2017 m. gruodžio 1 d. veiklą pradėjo Lietuvos transporto saugos administracija, sujungusi Valstybinę kelių transporto inspekciją, Valstybinę geležinkelio inspekciją, Lietuvos saugios laivybos administraciją. 2019 m. dalis Civilinės aviacijos administracijos funkcijų buvo perduota Transporto kompetencijų agentūrai, kita – Lietuvos transporto saugos administracijai. LTSA sudėtyje buvo įkurtas Civilinės aviacijos skyrius. BO kontrolė buvo perduota šiam skyriui, bet nuo 2021 m. sausio 1 d. BO vykdomoji kontrolė bus perduota TKA, kurios dalis yra Civilinės aviacijos departamentas.

LTSA skelbia, kad BO yra taip pat orlaivis, tad jo skrydžiams galioja bendrieji skrydžių saugos reikalavimai. Jis negali skraidyti nustatytose draudžiamose zonose, o pilotuojamas orlaivis visada turi pirmenybę prieš BO. Ši institucija išduoda leidimus bepiločių skrydžiams virš tankiai gyvenamų teritorijų, pavyzdžiui, miestų, miestelių. Tai vietos, kuriose nuo BO iki objektų ar subjektų neįmanoma išlaikyti 50 m atstumo.

LTSA patvirtintose BO naudojimo taisyklėse nustatyti reikalavimai galioja visiems Lietuvos Respublikos oro erdve skrydžius vykdantiems arba jais specialiąją veiklą atliekantiems BO valdytojams ir atitinkamai BO, turintiems maksimalią kilimo masę nuo 300 g iki 25 kg. BO turi būti techniškai tvarkingas. Už skrydį tiesiogiai atsakingas jo valdytojas, kuris privalo įsitikinti, ar visi valdymo elementai ir jėgainė veikia tinkamai, įvertinti meteorologinę situaciją, laikytis kitų saugos reikalavimų. Jam griežtai draudžiama būti apsvaigusiam nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Savarankiškai dro- nus valdyti leidžiama tik nuo 16 m. Jaunesniems asmenims galima valdyti tik iki 3 kg svorio bepiločius ir tik prižiūrimiems suaugusiųjų.

Skraidinti dronų negalima arčiau kaip 50 m atstumu (visomis kryptimis) nuo visų sausumos ir vandens transporto priemonių, statinių ar pašalinių žmonių, nevaldomoje oro erdvėje virš 120 m nuo žemės paviršiaus, virš miestų ir miestelių, tankiai gyvenamų rajonų arba žmonių sambūrio atvirose vietose. Tai daryti draudžiama ir aerodromų oro eismo zonose, išskyrus atvejus, jei yra gautas aerodromo naudotojo rašytinis sutikimas ir laikomasi jo nustatytų sąlygų.

Pavojingoje, specialioje, rezervuotoje sklandymo zonoje vykdyti skrydžius BO galima tik oficialiai leidus šios oro erdvės naudotojui, o draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje – tik turint Lietuvos kariuomenės vado išduotą teisėtą leidimą. Bepilote skrai- dykle draudžiama skristi ir kelti pavojų kylantiems ar besileidžian- tiems pilotuojamiems orlaiviams.

Daiktai, įvairios medžiagos arba skysčiai gali būti išmetami arba purškiami iš skrendančio BO tik gavus LTSA leidimą ir laikantis jame nustatytų sąlygų.

įvairios išimtys ne ilgiau kaip vienerius metus gali būti suteikiamos tik pateikus prašymą LTSA ir gavus teigiamą atsakymą. Už visus padarytus pažeidimus BO valdytojas atsako įstatymų numatyta tvarka. Vienas jų – Administracinių teisės pažeidimų (ANK) kodeksas, kurio pataisas, susijusias su atsakomybe dėl netinkamo BO naudojimo, yra patvirtinęs Seimas.

Aptariama terorizmo grėsmė

„Pats savaime bepilotis grėsmės nekelia, jis tik gali tapti blogio įrankiu. Viena populiariausių grėsmių – šnipinėjimas. Dronas nėra priežastis tai daryti, o tiesiog palengvina procesą. Galima šnipinėti ir iš parasparnio, ir iš sraigtasparnio, tik, žinoma, kaina kita, brangiau. Viskas priklauso nuo to, kiek tas objektas įdomus šnipinėjimui”, – pasakojo A. Kuzborski.

TKA atstovas prisipažino, kad tokių atvejų yra, bet plačiau jų komentuoti negalįs. Be to, įtarimai šnipinėjimu su BO ne visada pasitvirtina.

Sakykime, jis neteisėtai praskrido virš tam tikro objekto. Tai dar nereiškia, kad drono valdytojas šnipinėjo, bet tokios galimybės taip pat negalima atmesti. Pasak A. Kuzborskio, galimų šnipinėjimų konkretaus skaičiaus žiniasklaidai niekas neįvardins. Beje, pastaruoju metu kaip viena grėsmių, naudojant dronus, traktuojama ir terorizmo galimybė. Esą prie BO gali būti prikabinami įvairūs sprogmenys ar kiti panašūs įtaisai, kurie gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ir pan. Laimė, pasak jo, tokių atvejų pasaulyje dar nėra buvę.

Anot Lietuvos saugumo ekspertų, bepilotės skraidyklės vis dažniau tampa kai kurių kaimyninių šalių specialiųjų pajėgų įrankiu žvalgybinei informacijai apie gretimos valstybės pasienio objektus surinkti. BO yra per maži, kad juos fiksuotų radarai, ir kuo žemiau aparatas skrenda, tuo tikslesnę informaciją jis gali surinkti.

Kovą paskelbė kariškiai

Kovą prieš nepageidaujamas skraidykles Lietuvoje pirmieji paskelbė kariškiai, kai pernai rudenį Lenkijos pasienio pareigūnai savo šalies teritorijoje numušė iš Rusijos paleistą skraidyklę.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis įpareigojo Lietuvos kariuomenės vadą parengti kovos veiksmų taisykles karinės jėgos prieš tokius aparatus sąlygoms nustatyti. Taip pat karinių vienetų vadai buvo įgalioti priimti sprendimus dėl proporcingos ir būtinos karinės jėgos naudojimo prieš tokias skraidykles, jas prievarta nutupdant ar sunaikinant, taip pat sulaikant BO valdytojus.

Vadinamosios„raudonosios” zonos – tai erdvė virš karinių teritorijų, kur BO skrydžiai ribojami, taip pat už karinių teritorijų ribų, kai gabenamas svarbus karinis turtas ir bepilotės skraidyklės gali kelti grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklai, jos saugumui.

Sąlygos griežtos. Kiekvienas minėtose zonose pasirodęs dronas, kai iš anksto nebuvo išduotas leidimas ar nepateikta infor-macija apie jo skrydį, gali būti traktuojamas kaip ginklas, kuriuo galbūt siekiama padaryti žalos turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei.

„Fizinių priemonių panaudojimas yra kraštutinė priemonė. Mano žiniomis, Lietuvoje jų dar nebuvo panaudota. Sukurta teisinė bazė, kuria suteikta tokia galimybė, jei to prireiktų”, – sakė grupės vadovas A. Kuzborski.
Kaip teigia LTSA Civilinės aviacijos skyriaus specialistas Markas Movsesjan, 2018 m. už BO naudojimo taisyklių pažeidimus buvo sulaikyti asmenys, kuriems CAA, vadovaudamasi ANK, surašė 15 protokolų. 2019 m. LTSA surašė 5, o 2020 m. iki lapkričio 30 d. yra surašiusi 3 ANK protokolus. Juos turi teisę surašyti ir kariškiai, tačiau Lietuvos kariuomenė tokių duomenų neskelbia.

Nustatyta tvarka pasienyje

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbia, kad pasieniečiai prieš neatpažintus BO gali naudoti nuotolinio poveikio specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.
Pasieniečių veiksmai prieš BO, galinčius pažeisti nacionalinio saugumo interesus, valstybės sienos apsaugą ar daryti kitokią žalą, nustatyti tvarkos apraše, kurį patvirtino VSAT atstovai. Prievartos prieš BO panaudojimo tvarka įsigaliojo nuo 2018-ųjų sausio 1 d.

Prievartą ir šaunamuosius ginklus pasieniečiai turi teisę naudoti nustatę, kad BO valdytojas neturi leidimo skrydžiui pasienio zonoje, o BO skrydis vyksta VSAT užkardos ar rinktinės atsakomybės ribose: pasienio ruože, virš saugomo objekto.

Fizinė prievarta prieš BO gali būti naudojama tik Lietuvos teritorijoje, kai BO skraido pasienio ruože prie išorės sienos, virš draudžiamų ar kitų teritorijų ir objektų, virš kurių skrydžius riboja vietos savivaldybė, ir kai visos kitos galimybės kitaip nutupdyti BO buvo išnaudotos.

VSAT pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, gali panaudoti šaunamąjį ginklą prieš BO, jeigu kyla neišvengiamas pavojus paties pasieniečio ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Pries įsigaliojant prievartos pries BO panaudojimo tvarkai, pasieniečiai testavo nuotoliniu būdu valdomas technines priemones BO neutralizuoti.

VSAT skelbiamais duomenimis, pernai šios tarnybos pareigūnai užfiksavo 33 nesankcionuotus BO skrydžių atvejus.

Rizikas pergali nauda

„Pirmoji šalies institucija, savo veikloje siekusi panaudoti dro- nus, buvo Lietuvos policija. Ji kelis buvo nusipirkusi prieš maždaug dešimtmetį, tačiau dėl tuo metu dar„silpnų” technologijų” jų taip ir nepanaudojo”, – prisiminė buvęs CAA Skrydžių priežiūros skyriaus vyr. specialistas A. Kuzborski.

Šiandien, pasak A. Kuzborskio, BO panaudojimas yra išties platus. Tai patogiausias, greičiausias, pigiausias filmavimo ar fotografavimo iš paukščio skrydžio būdas, kai nauda matoma iš karto. Specialiosios tarnybos – policija, pasieniečiai – ieško dingusių žmonių, pasitelkę į pagalbą dronus, juos savo darbe skraidina ugniagesiai. A. Kuzborski patvirtino, kad ugniagesiai gelbėtojai baigė specialius mokymus, išlaikė egzaminus ir gavo leidimus skristi su BO virš tankiai apgyvendintų teritorijų.

Be abejo, dronai gaminami ir Lietuvoje. Bepilotes skraidykles gamina tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jų galima įsigyti ir parduotuvėse. Masiškai gaminami tik individualiems poreikiams skirti BO, o štai profesionalius aparatus, pavyzdžiui, su termokameromis ar infraraudonųjų spindulių kameromis, gamina specializuotos įmonės. Tokios skraidyklės dažniausiai naudojamos žmonių paieškai.

Pačias įvairiausias užduotis jau atlieka ir virš dirbamų laukų zujantys bepiločiai skraidantys aparatai. j dronus įmontuoti vaizdo fiksavimo prietaisai bei jutikliai leidžia stebėti kiekvieną augalą ar gyvūną, akimirksniu perduoti informaciją prie kompiuterio sėdinčiam ūkininkui arba programai, kuri valdo traktorių, kombainą ar kitą savaeigę techniką. Dronai padeda ūkininkams įvertinti jų laukus – matyti dirvos ir pasėlių būklę, kokią žalą jiems padarė netinkamos gamtos sąlygos. Žvalgantis iš viršaus galima tiksliau įvertinti nuostolius, nei braidant po laukus. Tai ūkininkams padeda nuspręsti, kuriais plotais reikia pasirūpinti, pavyzdžiui, papildomai patręšti.

Pasak A. Kuzborskio, dronų nauda vis labiau džiaugiasi ir miškininkai, ir įvairiuose draustiniuose dirbantys žmonės, ypač jei reikia informacijos apie pelkėtų vietų florą ar fauną. Tokiais atvejais BO galima procentaliai nustatyti spygliuočių ir lapuočių medžių kiekį, netgi jų rūšis, paukščių, jų lizdų skaičių. Bepilotes skraidykles jau įdarbino ir draudikai, ir kelininkai, ir įvairių šalies ekosistemų tyrėjai. Pastarieji sako, kad vieno skrydžio metu ypač pelkėtose vietose galima surinkti tiek informacijos, kiek kitokiais būdais tektų ją rinkti mėnesį.

Bepiločiai orlaiviai – ir Lietuvos karinių oro pajėgų pagalbininkai. Tiesa, pasak KOP atstovų, informacija apie šalies karinėse pajėgose naudojamus BO priskiriama konfidencialiai.

Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks BO universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje.

Priešgaisrinės apsaugos žvalgai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgos BO naudoja vykdydamos gaisrų žvalgybą bei norėdamos apžiūrėti vietas, kurias pasiekti gaisrų metu žmogui yra sudėtinga arba pavojinga; taip pat norėdamos matyti platesnį vaizdą, pavyzdžiui, stambesnių objektų arba durpynų teritorijas gaisrų metu, susiformavus upių arba marių pakrantėse ledo sangrūdoms. Panaudojus BO galima sudaryti tikslesnį įvykio likvidavimo planą, numatyti gaisro gesinimo kryptis arba pajėgų perdislokavimą. BO naudojamos terminio vaizdavimo kameros padeda įvertinti karščiausius taškus, lengviau identifikuoti gaisro židinį, temperatūras. Ypač BO yra reikalingi dingusiems žmonėms ieškoti. Įvairūs priedai leidžia juos panaudoti kaip apšvietimo priemones arba garsiakalbiais iš orlaivių galima perduoti garsinius pranešimus.

Neseniai Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įsigijo 10 naujų orlaivių. Vienas iš jų turi 3D modelių kūrimo galimybę. Panaudojant šią funkciją galima kurti įvairių objektų žemėlapius arba 3D modelius. Vėliau šią medžiagą galima panaudoti mokymams arba kitų sprendimų priėmimui reikiamu metu.

Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta, šiuo metu VPGT yra įsigijusi ir naudoja 16 BO. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valdybose yra bent po vieną orlaivį, tačiau didesnis jų poreikis dar išlieka.

CAA duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo registruoti 287 valdytojai, turintys leidimus valdyti BO virš tankiai gyvenamų teritorijų, ir 225 BO, kuriems buvo išduoti techninės apžiūros talonai. LTSA 2019 m. išdavė 150 leidimų valdyti BO specialiomis sąlygomis ir 173 BO techninės apžiūros talonus. 2020 m. iki lapkričio 30 d. LTSA išdavė 275 leidimus valdyti BO specialiomis sąlygomis ir 227 BO techninės apžiūros talonus.