Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių efektyvumo tyrimas

Dr. Vilma Jasiūnienė, prof. d r. Audrius Vaitkus, d r. Laura Jateikienė, Lietuvos keliai, 2017 Nr.1
Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių efektyvumo tyrimasLietuvos keliai
Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių vis dar išlieka didelis transporto priemonių važiavimo greitis. Greičio sumažinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek eismo įvykių riziką, tiek ir jų pasekmes. Europos Komisijos duomenimis, 40-50 proc. vairuotojų važiuoja greičiau, nei yra leistina, o 10-20 proc. jų važiavimo greitį viršija daugiau nei 10 km/val. Eismo įvykių statistika rodo, kad važiavimo greitis yra lemiamas veiksnys 30 proc. mirtinų eismo įvykių. Vairuotojų greičio pasirinkimą lemia daugelis veiksnių: vairuotojo charakteris ir įpročiai, leistino greičio riba, kelio infrastruktūra, eismo sąlygos, greičio kontrolė, švietėjiška veikla, transporto priemonių techninės galimybės ir pan. Atsižvelgiant j veiksnius, turinčius įtakos pasirenkant važiavimo greitį, galima sakyti, nėra vienintelio greičio viršijimo problemos sprendimo būdo. Problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, apimant visas saugaus eismo sistemos grandis.

Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių vis dar išlieka didelis transporto priemonių važiavimo greitis. Greičio sumažinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek eismo įvykių riziką, tiek ir jų pasekmes.

Europos Komisijos duomenimis, 40-50 proc. vairuotojų važiuoja greičiau, nei yra leistina, o 10-20 proc. jų važiavimo greitį viršija daugiau nei 10 km/val. Eismo įvykių statistika rodo, kad važiavimo greitis yra lemiamas veiksnys 30 proc. mirtinų eismo įvykių.

Vairuotojų greičio pasirinkimą lemia daugelis veiksnių: vairuotojo charakteris ir įpročiai, leistino greičio riba, kelio infrastruktūra, eismo sąlygos, greičio kontrolė, švietėjiška veikla, transporto priemonių techninės galimybės ir pan.

Atsižvelgiant j veiksnius, turinčius įtakos pasirenkant važiavimo greitį, galima sakyti, nėra vienintelio greičio viršijimo problemos sprendimo būdo. Problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, apimant visas saugaus eismo sistemos grandis:

1. Švietėjiška veikla. Eismo dalyviai turi suvokti per didelio važiavimo greičio poveikį eismo įvykių atsiradimui ir eismo įvykių pasekmėms, leistino ir saugaus važiavimo greičio ribas.

2.   Kelio infrastuktūra. Tinkamai suprojektuota kelių infrastruktūra lemia eismo dalyvio elgseną, t. y. kelio infrastruktūra ir aplinka turi informuoti vairuotoją apie leistiną važiavimo greitį, o tam tikrais atvejais ir fiziškai apriboti važiavimo greitį.

3.    Kontrolė. Transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė, kuri gali būti vykdoma tiek automatizuotai, tiek policijos pareigūnų, atlieka ir greičio reguliavimo, ir švietimo funkciją. Transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė turi būti vykdoma saugaus eismo požiūriu pavojinguose kelių ar gatvių ruožuose. Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė yra prevencinė greičio reguliavimo priemonė, fiziškai neturinti įtakos transporto priemonių važiavimo greičio pokyčiui, ir skirta informuoti vairuotojus apie transporto priemonės važiavimo greitį konkrečiame ruože. Jos poveikis daug priklauso nuo aplinkos ir šalia įrengtų kitų greičio mažinimo ar reguliavimo priemonių, bendro transporto priemonių srauto važiavimo greičio, transporto priemonių vairuotojų sąmoningumo ir pan.

Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės, pagal pateikiamos informacijos pobūdį, yra kelių tipų: 1) švieslentės, skaitmeninėmis reikšmėmis rodančios faktinį transporto priemonės važiavimo greitį; 2) švieslentės, spalvotomis – žaliomis arba raudonomis – skaitmeninėmis reikšmėmis rodančios faktinį transporto priemonės važiavimo greitį; 3) švieslentės su žodžiais „Ačiū” arba „Lėčiau”, ar atitinkamais simboliais, kurie priklauso nuo to, ar transporto priemonė viršija leistiną greitį; 4) švieslentės, kurios aktyvuojasi tik tuo atveju, jeigu identifikuojamas didesnis nei leistinas artėjančios transporto priemonės važiavimo greitis. Tokio tipo švieslentės dažniausiai įrengiamos kreivėse ir labiausiai paplitusios Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės pagal įrengimo būdą gali būti stacionarios arba mobilios.

Užsienio šalių patirties analizė rodo, kad mobilios švieslentės dažniausiai naudojamos kelio darbų zonose arba ruožuose, kur siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi laikinai apriboto leistino važiavimo greičio.

Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė atlieka ne tik greičio reguliavimo funkciją, bet ir gali būti naudojama kaip priemonė, fiksuojanti ir kaupianti atitinkamus eismo duomenis. Švieslenčių techninių charakteristikų analizė parodė, kad švieslentės atminties kortelėje sukaupta ir programine įranga apdorota informacija gali pateikti ataskaitas apie transporto priemonių srautą, leistino greičio pažeidimus, transporto priemonių, viršijančių leistiną greitį, skaičių, vidutinį važiavimo greitį, transporto priemonių važiavimo greitį pagal greičio intervalus ir pan. Be to, švieslentės turi galimybę fiksuoti duomenis ir tada, kai neatlieka tiesioginių funkcijų, t. y. nerodo vairuotojams transporto priemonės važiavimo greičio. Tokio pobūdžio duomenys naudingi nagrinėjant švieslenčių efektyvumą.

Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės gali būti programuojamos dirbti tam tikru režimu, pvz., švieslentės, įrengtos prie mokymosi įstaigų, veikia tik tuomet, kai vyksta pamokos.

Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse naudojamų švieslenčių analizė rodo, kad, įrengiant švieslentes, svarbu apriboti didžiausią rodomą važiavimo greitį, siekiant išvengti lenktynių gatvėje ar kelyje. Maksimalus švieslentės ekrane rodomas važiavimo greitis priklauso nuo leistino važiavimo greičio ruože ir yra 20-30 km/val. didesnis nei leistinas.

Mokslinių straipsnių analizė rodo, kad informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių efektyvumas buvo vertinamas įvairiais aspektais. Stern ir kiti (2010), atlikę informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių poveikio tyrimą gyvenamojoje vietovėje, nustatė, kad vidutinis transporto priemonių srauto greitis sumažėjo 1,8-4,2 km/val. Srauto važiavimo greitis, pagal 85-ojo procentilio reikšmę (t. y. greičio ribą, kurios neviršija 85 proc. automobilių), sumažėjo 2-6 km/val. Vairuotojų, viršijančių leistiną važiavimo greitį, sumažėjo 15-38 proc. Gehlert ir kiti (2012) Berlyno mieste atliko tyri.mus, kurių metu nustatė, kad švieslentės su žodžiais turi didžiausią poveikį mažinant transporto priemonių greitį. Tokio tipo švieslentės pateikia vairuotojams važiavimo instrukciją (pvz., „Lėčiau”), nesuteikdamos galimybės patiems vertinti važiavimo greičio ir lyginti jį su leistinu. Be to, tokio tipo švieslentėje dažniausiai rodomas vaiko veidas, kuris psichologiškai veikia transporto priemonės vairuotoją saugiau elgtis kelyje.

Jeihani ir kiti (201 2) atliko švieslenčių poveikio atstumo tyrimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie parodė, kad minėtos priemonės veiksmingos ne didesniu kaip 250 m atstumu. Dėl šios priežasties šias priemones rekomenduojama diegti tik konkrečiose vietose, kuriose yra didžiausia rizika patekti į eismo įvykį.

Lietuvoje informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių įrengimą reglamentuoja „Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP I0„ 279- 282 punktai. Vadovaujantis šiuo dokumentu, švieslentės rengiamos:

∙   horizontalių kreivių prieigose;

∙   sankryžose;

∙   ties pėsčiųjų perėjomis;

∙   tuose gatvių ruožuose, kur labai svarbu laikytis numatyto greičio apribojimo ir pan.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės pradėtos diegti 2008 m. 2008-2013 m.

Lietuvos keliuose buvo įrengtos 56 informacinės momentinio greičio švieslentės, iš jų 36 – krašto keliuose, 17 – magistraliniuose keliuose ir 3 – rajoniniuose keliuose. 2014-2015 m. minėta saugaus eismo priemonė Lietuvos keliuose nebuvo diegiama.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu vykdydamas mokslo tiriamąjį darbą „Inovatyvių eismo saugumo gerinimo priemonių diegimo Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose poreikio nustatymas bei diegimo rekomendacijų parengimas”, atliko minėtų priemonių efektyvumo avaringumui ir transporto priemonių važiavimo greičiui tyrimą.

Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių poveikis avaringumui

Siekiant įvertinti Lietuvos keliuose įrengtų informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių poveikį avaringumui, buvo vertinamas eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų pokytis ties magistraliniuose ir krašto keliuose įrengtomis švieslentėmis. Priimta, kad švieslenčių tyrimo atstumas yra 1  km prieš švieslentės įrengimo vietą ir 2  km už jos. Įskaitinių eismo įvykių pokytis buvo analizuojamas vienodo ilgio laikotarpiais prieš ir po priemonių įrengimo. Įrengiant švieslentę, avaringumo duomenys nebuvo vertinami. Tyrimo laikotarpio intervalas svyruoja nuo 2 iki 5 metų prieš ir po priemonės įrengimo.

Analizės rezultatai parodė, kad magistraliniuose keliuose, kur įrengta I7 informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių, eismo įvykių sumažėjo 33,71 proc., žuvusiųjų – 57,14 proc. ir 45,76 proc. sužeistųjų. Atitinkamai krašto keliuose, kur įrengtos 36 švieslentės – 40 proc., 60 proc. ir 40,74 proc. Avaringumo koeficientas magistraliniuose keliuose sumažėjo nuo 0,1989 iki 0,1221, o krašto keliuose – nuo 0,2940 iki 0,1728.

Detali eismo įvykių analizė parodė, kad šiuose ruožuose vyrauja susidūrimai, susidūrimai su dviračiu ir užvažiavimai ant pėsčiųjų, t. y. tos eismo įvykių rūšys, kurių pasekmių sunkumui didelę įtaką daro važiavimo greitis.

Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių poveikis važiavimo greičiui

Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės daugeliu atveji) diegiamos šalia kitų greitį mažinančių ar reguliuojančių priemonių, todėl bendras poveikis avaringumui gali neatspindėti tikrojo švieslentės poveikio. Todėl buvo atliktas informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių poveikio važiavimo greičiui tyrimas.

Tyrimas atliktas naudojant „CA Minuteman EVR” ir „Metrocount” skaitikIius-klasifikatorius. Abu skaitikliai- klasifikatoriai priskiriami vamzdeliniam matuoklių lipui, kurie naudoja du guminius vamzdelių jutiklius ir klojami skersai kelio 1 m atstumu vienas nuo kito. Skaitiklis fiksuoja transporto priemonių ašis ir laiko momentus, o programinė įranga iš šių duomenų suskaičiuoja ir suklasifikuoja transporto priemones bei nustato jų važiavimo greitį. Skaitiklis registruoja kiekvieną automobilį, nurodydamas registravimo datą, laiką, kryptį, greitį ir transporto priemonės klasę.

2016 m. rugpjūčio 26 d. magistraliniuose keliuose A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (11,689 km) ir A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė (125,15 km), 9-12 valandomis matavimus atliko VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto inžinierius Ovidijus Umaras. A16 kelyje tyrimo metu tirtas transporto priemonių važiavimo greitis 100 m atstumu iki momentinio važiavimo greičio švieslentės įrengimo vietos, ties švieslentės įrengimo vieta ir 100 m už švieslentės, o A7 – 120 m atstumu.

Tyrimas A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas

Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė įrengta A7 kelio 11,689 km, netoli vieno lygio keturšalės sankryžos su krašto keliu Nr. 187 Gižai—Pilviškiai ir rajoninės reikšmės keliu Nr. 5116 Gižai-Keturvalakiai. Leistinas važiavimo greitis tiriamajame ruože – 70 km/val. Šioje vietoje įrengta 2-ojo tipo greičio švieslentė: jei transporto priemonės važiavimo greitis neviršija leistino važiavimo greičio atkarpoje, rezultatas rodomas žalia spalva, jei viršija – raudona. Greičio vaizdavimo sistema sujungta su draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 329 „Ribojamas greitis”, kuris nurodo leistiną važiavimo greitį ruože – šiuo atveju 70 km/val.

Atlikus transporto priemonių važiavimo greičio tyrimą magistraliniame kelyje A7 (11,7 km) ties momentinio važiavimo greičio švieslente, nustatyta, kad važiuojančių transporto priemonių greitis šiame ruože sumažėja daugiau nei 8 km/val. Tokiam, sąlyginai dideliam, važiavimo greičio sumažėjimui įtakos galėjo turėti ne tik momentinė važiavimo greičio švieslentė, bet ir keturšalės sankryžos prieigos, kairinis posūkis ir prieš greičio švieslentę ryškiame fone įrengti įspėjamasis ir draudžiamasis kelio ženklai su papildoma informacija „Avaringa sankryža”.

Vidutinis transporto priemonių srauto važiavimo greičio vidurkis sumažėjo nuo 80,5 km/val. iki 71 km/val., o viršyto greičio vidurkis – nuo 14,2 km/val. iki 11,2 km/val. Taip pat pastebimas transporto priemonių, viršijusių leistiną važiavimo greitį, skaičiaus sumažėjimas (nuo 72 proc. iki 50 proc. transporto priemonių). Analizuoti 559 pravažiavusių transporto priemonių tyrimo duomenys

Tyrimas A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė

Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė įrengta Igliškėlių gyvenvietėje (A16 kelio 125,15 km) horizontalios kreivės pradžioje, netoli sankryžos su šalutiniu keliu. Leistinas važiavimo greitis tiriamajame ruože – 50 km/val. Šioje vietoje įrengta taip pat 2-ojo tipo greičio švieslentė. Greičio vaizdo sistema sujungta su draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 329 „Ribojamas greitis”.

Atlikus transporto priemonių važiavimo greičio tyrimą Igliškėlių gyvenvietėje ties momentinio važiavimo greičio švieslente, nustatyta, kad važiuojančių transporto priemonių greitis šiame ruože sumažėja beveik 5 km/val. Šiame ruože, kuris yra gyvenvietėje, taip pat stebimas ir važiavimas greičio atžvilgiu tolygesnis transporto priemonių judėjimas bei mažesni važiavimo greičio intervalai.

Vidutinis transporto priemonių srauto važiavimo greičio vidurkis sumažėjo nuo 55,4 km/val. iki 53,5 km/val., o viršyto greičio vidurkis – nuo 9,6 km/val. iki 6,4 km/val. Analizuoti 336 pravažiavusių transporto priemonių tyrimo duomenys.

Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai, kurie yra analogiški užsienio šalių mokslininkų (Gehlert ir kiti 2012; Stern ir kiti 2010) rezultatams, parodė, kad informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės sumažina vidutinį transporto priemonių važiavimo greitį, tačiau greičio sumažėjimo skaitinės reikšmės skiriasi.

Išvados ir rekomendacijos

1.   Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių kompetentingas taikymas įgalina sumažinti automobilių srauto greitį nuo 2 km/val. iki 8 km/val. Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių veikimo zonoje 30 proc. sumažėja greičio viršijimo vidurkis.

2.   Magistraliniuose ir krašto keliuose 2008-2013 m. įrengtų informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių įrengimo vietose stebimas teigiamas eismo saugumo rodiklių pokytis: magistraliniuose keliuose eismo įvykių sumažėjo 33,71 proc., žuvusiųjų – 57,14 proc. ir sužeistųjų – 45,76 proc.; krašto keliuose analogiškai -40,60 ir 40,74 proc.

3.   Rekomenduojama ir toliau taikyti informacines momentinio važiavimo greičio švieslentes potencialiai pavojinguose kelių ir gatvių ruožuose kaip pavienes arba kompleksinių priemonių grupių eismo saugumą didinančią priemonę. Taip pat šios švieslentės galėtų būti plačiau naudojamos eismo duomenims fiksuoti, kaupti ir analizuoti.

4.   Rekomenduojama papildyti „Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas RISEP 10″, numatant šias informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių Įrengimo vietas: horizontalių kreivių prieigose; sankryžose; ties pėsčiųjų perėjomis; ties mokyklinio ugdymo įstaigomis; kelio darbų zonose; tuose gatvių ruožuose, kur labai svarbu laikytis numatyto greičio apribojimo ir pan.