25 kelių ruožai su vidutinio greičio matavimo sistema

LAKD, Lietuvos keliai, 2017 Nr.1
25 kelių ruožai su vidutinio greičio matavimo sistemaLietuvos keliai
Skaičiuojama, kad greitį viršija net apie 80 proc. vairuotojų, kuriuos užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2016 m. tokių atvejų buvo 283 335, o 2015 m. dar daugiau - net 378 449. Daugiau nei 21 tūkst. kilometrų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių yra 139 stacionarūs ir 11 mobiliųjų greičio matuoklių, todėl daug pažeidimų lieka nepastebėta. Šiuolaikiniai stacionarūs greičio matuokliai gali būti nepamainomi vietose, kur yra „juodosios dėmės", arba tramdant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus miestuose, jie gali fiksuoti ne tik greičio viršijimą, bet ir kitus pažeidimus, pavyzdžiui, stebėti A juostą, fiksuoti raudono šviesoforo signalo pažeidimus, sankryžos blokavimą, neleistiną posūkį j kairę ir kitus. Taip pat gali filmuoti ir suteikti informacijos apie situaciją sankryžoje ar kelio atkarpoje. Per didelis greitis yra pagrindinė eismo įvykių Lietuvoje priežastis, dėl kurios įvyksta kas penktas eismo įvykis. Trečdalį visų žuvusiųjų keliuose sudaro avarijų, kurių priežastis yra viršytas saugus greitis, aukos. Tyrimais nustatyta, kad 1 km/val. didesnis greitis nelaimių riziką padidina 3 proc.

Skaičiuojama, kad greitį viršija net apie 80 proc. vairuotojų, kuriuos užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2016 m. tokių atvejų buvo 283 335, o 2015 m. dar daugiau – net 378 449.

Daugiau nei 21 tūkst. kilometrų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių yra 139 stacionarūs ir 11 mobiliųjų greičio matuoklių, todėl daug pažeidimų lieka nepastebėta.

Šiuolaikiniai stacionarūs greičio matuokliai gali būti nepamainomi vietose, kur yra „juodosios dėmės”, arba tramdant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus miestuose, jie gali fiksuoti ne tik greičio viršijimą, bet ir kitus pažeidimus, pavyzdžiui, stebėti A juostą, fiksuoti raudono šviesoforo signalo pažeidimus, sankryžos blokavimą, neleistiną posūkį j kairę ir kitus. Taip pat gali filmuoti ir suteikti informacijos apie situaciją sankryžoje ar kelio atkarpoje.

Per didelis greitis yra pagrindinė eismo įvykių Lietuvoje priežastis, dėl kurios įvyksta kas penktas eismo įvykis. Trečdalį visų žuvusiųjų keliuose sudaro avarijų, kurių priežastis yra viršytas saugus greitis, aukos.

Tyrimais nustatyta, kad 1 km/val. didesnis greitis nelaimių riziką padidina 3 proc.

2015 m. rugsėjo 1 d., kai visi veikiantys stacionarūs greičio matuokliai buvo nustatyti fiksuoti greičio viršijimą net 1 kilometru, Lietuvoje buvo užfiksuota 20 tūkst. greičio viršijimo atvejų per dieną.

2017 m. pabaigoje valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 25 ruožai su vidutinio greičio matavimo sistemomis. Tačiau, kol nebus atlikta šių sistemų metrologinė patikra, duomenys bus siunčiami į centrinę programinę įrangą tik statistikai.

lentele 01-1

Vairuotojui pravažiavus pirmąją kamerą, bus užfiksuojamas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir siunčiamas į centrinę programinę įrangą. Kelio ruože esanti antroji kamera atliks analogišką procesą. Centrinėje programinėje įrangoje abiejų kamerų gauti duomenys bus sulyginami ir apskaičiuojamas vidutinis greitis. Jeigu bus užfiksuotas vidutinio greičio viršijimas, centrinė programinė įranga išsiųs duomenų paketą į Administracinių nusižengimų registrą, kur bus suformuotas pažeidimo protokolas.

Kadangi Lietuvoje labai dažnai viršijamas greitis, reikia keisti vairuotojų įpročius. Vien baudų didinimas neformuoja saugaus eismo įpročių.

Pagrindinė šios sistemos diegimo sąlyga – ne bendras avaringumas keliuose ar dažnai viršijamas greitis, o saugaus eismo sąlygų neužtikrinimas dėl greičio viršijimo (jį sumažinus, avaringumas sumažėtų).

Šiuo atveju reikia išskirti Lietuvos automagistrales Vilnius-Kaunas- Klaipėda, Vilnius-Panevėžys, kurias reikia vertinti remiantis kitais kriterijais. Automagistralės pagal savo funkciją yra skirtos greitam automobilių eismui, todėl čia avaringumą dažniausiai lemia ne greičio viršijimo faktas, o nesaugaus greičio pasirinkimas nepalankiomis eismo sąlygomis, pėsčiųjų, dviračių, lėtaeigės žemės ūkio technikos eismas, neatsargus manevravimas, užmigimas prie vairo, šiurkštūs sustojimo ir stovėjimo automagistralėse taisyklių pažeidimai.

Kelio „Via Baltica” bandomasis vidutinio greičio matavimo sistemos ruožas (tačiau tai nėra tokia pati sistema, lyginant su dabar kuriama) veikia daugiau nei metai ir jau matyti pirmieji rezultatai. Vidutiniškai per mėnesį šie greičio matuokliai užfiksuoja apie 10 tūkst. transporto priemonių, kurios leistiną greitį viršijo nuo 1 iki 10 km/val. Baudos šiems pažeidėjams nėra skiriamos – apsiribojama įspėjimu. Vairuotojų, kurie viršijo greitį nuo 11 iki 20 km/ vai., per mėnesį vidutiniškai fiksuojama apie 1000. Toliau pažeidėjų skaičiai mažesni: 21-30 km/val. greitį per mėnesį viršija apie 150 vairuotojų, 31-40 km/val. – apie 20 vairuotojų.

Parenkant vidutinės greičio matavimo kontrolės vykdymui tinkamas vietas valstybinės reikšmės keliuose, buvo vadovaujamasi išsamiu vietų tinkamumo atrankos algoritmu, kuris parengtas įvertinus keletą kriterijų.

Algoritmas susideda iš šių žingsnių:

1.      Nustatant kelių tinklo saugumo lygius, Lietuvos magistraliniai ir krašto keliai suskirstyti į homogeninius (tolydžius, pagal aplinkos, eismo režimo, greičio ir pobūdžio sąlygas) panašius ruožus.

2.      Iš homogeninių ruožų sąrašo atrenkami avaringiausi, kuriuose nesaugus važiavimo greitis yra tikėtina pagrindinė eismo įvykius lėmusi priežastis.

3.      Atrinkti kelių ruožai pritaikomi prie vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimo sąlygų:

a) ruožų ilgis turi būti nuo 1 iki 8 km (išskirtiniais atvejais ruožo ilgis gali būti trumpesnis ar ilgesnis);

b) kai suformuotuose ruožuose yra sankryžų arba nuovažų, per visą ruožą pravažiuojančių transporto priemonių srautas turi būti ne mažesnis nei 85 proc.;

c) ruože turi būti techninės prietaisų įrengimo galimybės (elektros įvadas iki 500 m atstumu, aplinkos patogumas ir kt.).

4.       Kelio ruožams nustatomas dėl nesaugaus važiavimo greičio tikėtinai įvykusių -eismo įvykių tankis (ATvž.g).

5.       Sudaromas prioritetinis ruožų sąrašas vidutinio greičio matavimo sistemoms įrengti. Aukštesnę sąrašo vietą užima ruožai, turintys aukštesnes eismo įvykių tankio (ATvž.g) reikšmes.

Remiantis šiuo algoritmu, parinktų kelių ruožų, kuriuose tikslinga diegti vidutinio greičio matavimo sistemas, yra daug, todėl atranka atliekama itin kruopščiai.

Vidutinio greičio matavimo sistemos yra itin veiksmingos, kai reikia sumažinti vidutinį automobilių greitį tam tikrame kelio ruože, kuris gali siekti nuo kelių šimtų metrų iki keliolikos kilometrų.

Automatinės valstybinių numerių atpažinimo kameros, kartu su atitinkama programine įranga, turi ne tik vidutinio greičio matavimo sistemos funkcionalumą, bet ir puikiai išnaudojamos vykdant kitą kontrolę.

Jungtinės Karalystės keliuose įrengta apie 10 tūkstančių tokių kamerų, kurios ne tik kontroliuoja vidutinį automobilių greitį, bet ir fiksuoja techninės apžiūros neturinčius, neapdraustus ar vogtus automobilius. Planuojama, kad netrukus ir Lietuvoje įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos bus aktyvuotos vykdyti papildomą kontrolę, kaip yra Jungtinėje Karalystėje.