Inovacijos valstybinės reikšmės keliuose

Andrius Tiškevičius, Lietuvos keliai, 2017 Nr.1
Inovacijos valstybinės reikšmės keliuoseLietuvos keliai
Mažiau policijos pareigūnų automobilių keliuose, daugiau tvarkos, saugumo ir kontrolės - tokie esminiai Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgyvendinamų projektų tikslai, kuriems pasitelkiamos informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos intelektinės transporto sistemos. Išmaniosios kelių technologijos kasdien vis labiau integruojamos į bendras kelių tiesimo ir eismo valdymo bei organizavimo sistemas. Išmaniosios kelių technologijos kasdien vis labiau integruojamos į bendras kelių tiesimo ir eismo valdymo bei organizavimo sistemas. Jos dažnai yra pigesnės ir efektyvesnės už senąsias priemones. Modernūs, j eismo srautą ir sudėtį reaguojantys bei su automobiliu komunikuojantys šviesoforai yra ir pigesni, ir efektyvesni nei žiedinės sankryžos įrengimas. Panaudojant įvairius daviklius ir sistemas, skirtus keliams prižiūrėti, mechanizmams ir oro sąlygoms nustatyti, galima sutaupyti, nes yra efektyviau organizuojami visi darbai ir medžiagų panaudojimas. Sutaupyti pinigai atperka sistemų įdiegimą, o visos šios sistemos padaro mūsų šalies kelius saugesnius ir informatyvesnius.

Mažiau policijos pareigūnų automobilių keliuose, daugiau tvarkos, saugumo ir kontrolės – tokie esminiai Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgyvendinamų projektų tikslai, kuriems pasitelkiamos informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos intelektinės transporto sistemos.

Išmaniosios kelių technologijos kasdien vis labiau integruojamos į bendras kelių tiesimo ir eismo valdymo bei organizavimo sistemas. Jos dažnai yra pigesnės ir efektyvesnės už senąsias priemones. Modernūs, j eismo srautą ir sudėtį reaguojantys bei su automobiliu komunikuojantys šviesoforai yra ir pigesni, ir efektyvesni nei žiedinės sankryžos įrengimas.

Panaudojant įvairius daviklius ir sistemas, skirtus keliams prižiūrėti, mechanizmams ir oro sąlygoms nustatyti, galima sutaupyti, nes yra efektyviau organizuojami visi darbai ir medžiagų panaudojimas. Sutaupyti pinigai atperka sistemų įdiegimą, o visos šios sistemos padaro mūsų šalies kelius saugesnius ir informatyvesnius.

Išmaniosios kelių technologijos keičia ankstesniąsias priemones. Joms įdiegti yra naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Europos Sąjungos lėšos. Iki 2020 m. įdiegus visas numatomas sistemas, bus galima išgelbėti ne vieną dešimtį gyvybių, o efektyviai planuojant keliones, bus sumažinta aplinkos tarša.

Vienas iš LAKD prioritetų – iki 2020 m. įdiegti turto valdymo sistemų, tada bus galima efektyviai planuoti investicijas, lėšų poreikį ir panaudojimą, kelių remontus ir kitus darbus.

Svarbus uždavinys – padaryti kelią daugiau pritaikytą automobilių išmaniosioms sistemoms. Kelio dangos konstrukcija artimiausiais metais kardinaliai nesikeis. Alternatyvų betonui ir asfaltui dabar dar nėra, nes dar nesukurta efektyvi pakaitinė medžiaga. Todėl asfalto ar betono kelio danga tarnaus dar ilgai, o informacinėmis technologijomis turi būti sukurtas saugus ir patogus kelias. Tam reikia kaupti informaciją, ją perduoti ir dalintis.

Išmanųjį kelią galima sukurti, panaudojant erdvinį projektavimą, BIM, automatines įrenginių valdymo sistemas ir kt. Tokio kelio kūrimas prasideda jau planavimo metu įvaldžius išmanųjį projektavimą ir išmaniąją statybą, statinio skaitmeninio modelio kūrimą, gebėjimą jį integruoti į šiuolaikiškas mechanizmų valdymo sistemas.

Informacijos tikslumas ir pilnumas yra itin svarbūs, kadangi leidžia sutaupyti lėšų planuojant, prižiūrint ar vystant kelių tinklą. BIM suteikia galimybes rinkti didesnio detalumo aktualią informaciją.

Įgyvendinant išmaniąsias kelio kūrimo priemones, jau padarytas įdirbis skaitmeninio projektavimo, erdvinio modeliavimo srityje, kelių statybos įmonės sėkmingai naudoja gamyboje mechanizmų automatines valdymo sistemas, kurios automatizuoja, sinchronizuoja darbus.

lentele 02

Vertinant pasaulines kelių vystymosi tendencijas, galima išskirti tris su keliu susijusias kelių, transporto ir automobilių technologijas. Mokslo įstaigos

dirba kurdamos bandomuosius išmaniųjų kelių ruožus. Europoje, Pietų Korėjoje yra bandoma informacines technologijas, kurios pasiteisino kitose srityse, pritaikyti kelyje. Kiekviena valstybė dirba savarankiškai, tačiau keičiamasi informacija ir ieškoma geriausių sprendimų.

Šiuolaikinio automobilio išmaniosioms sistemoms reikia pritaikyti ir kelius: įdiegti aukštesnių parametrų kelio ženklus, kuriuos atpažintų automobilių sistemos, užtikrinti horizontaliojo ženklinimo kokybę, kad automobiliai atpažintų ir orientuotųsi keliuose.

Europos Sąjungoje nemažai dirbama išmaniojo kelio kūrimo srityje ir šalys bendradarbiauja tarpusavyje. Šiuo metu tiesiamas 1000 km ilgio transporto koridorius tarp Roterdamo ir Vienos. Čia įrengiamas naujausių sprendimų testavimo poligonas, kur bus galima išbandyti, kaip veikia inovatyvios sistemos.

Taikomi švytinčio ženklinimo sprendimai, kai dienos metu kelio ženklai ar horizontaliojo ženklinimo priemonės surenka saulės energiją, o naktį ją išspinduliuoja. Keliams apšviesti naudojamos vėjo jėgainės, o jų tiekiama energija – pagal poreikį: kelias apšviečiamas tik tose atkarpose, kur konkrečiu metu vyksta eismas.

Egzistuoja vizualinės priemonės, perspėjančios apie galimus pavojus – ant kelio dangos įrengiami įvairūs simboliai, išryškėjantys tik atsiradus ekstremalioms eismo sąlygoms. Slidžiame kelyje vaizduojamos ir išryškėja snaigės, jei danga karšta – atsiranda saulės simbolis. Užsienio šalyse naudojamos saulės baterijos dviračių takų dangai šildyti. Kelių paviršiaus plotas yra labai didelis, čia galima surinkti daug saulės energijos ir ją panaudoti apšvietimui, dangos šildymui, elektromobilių įkrovimui, jiems važiuojant.

Iš šiuo metu pasaulyje kuriamų ir tiriamų transporto sistemų bene aktualiausia – automatinė eismo įvykių nustatymo sistema: sutrikus normaliam eismo srauto judėjimui, stebėjimo kameros tai fiksuoja ir praneša apie įvykį. Kad sistema būtų efektyvi, kamerų stebima zona turėtų „matyti” visą kelią. Dažniausiai tokios sistemos naudojamos tuneliuose arba kitose judresnėse ir jautresnėse vietose. Lietuvoje kameros yra įrengtos kritinėse vietose.

Kalbant apie išmaniojo kelio kūrimą, labai svarbios belaidės ryšio sistemos automobilyje, padedančios jam kontaktuoti su keliu. Įmanomas ir automobilio su automobiliu ryšys.

Belaidės ryšio sistemos, pavyzdžiui, Wi-Fi, pagrindu automobilis kontaktuoja su kelyje įdiegtomis sistemomis: susisiekęs su jomis, jis gauna reikiamą informaciją apie kelio būklę, maršrutus, įvykius kelyje ir pan. Taip vairuotojas žino, kas jo laukia priekyje, ir atitinkamai planuoja savo kelionę.

Tokį ryšį užtikrintų kelio zonoje tam tikrais atstumais įrengtos susisiekiančio ryšio stotys, kad automobilis būtų nuolat prisijungęs, bet kurioje atkarpoje galėtų gauti reikiamą informaciją. Kitas ateities žingsnis – automobilio kontaktas su kitais automobiliais.

C-ITS (Cooperative Intelligent Transport Systems) autonominiams automobiliams pritaikyto bandomojo išmanaus kelio ruožo paskirtis – užtikrinti automobilio su automobiliu (V2V) ir automobilio su infrastruktūra (V2I) komunikavimą.

LAKD planuoja iki 2018 metų įgyvendinti V2I komunikacijos projektą magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas ir įrengti 100 km ilgio autonominiams automobiliams pritaikytą bandomąjį ruožą.