Naudotojams patraukli visų rūšių transporto infrastruktūra

Dr. Audrius Vaitkus, dr. Viktoras Vorobjovas, magr. Tadas Andriejauskas, Lietuvos keliai, 2016 Nr.2
Naudotojams patraukli visų rūšių transporto infrastruktūraLietuvos keliai
Aukšto lygio transporto infrastruktūra ir jos efektyvumas yra esminiai dalykai, užtikrinantys žmonių ir prekių judėjimą visoje Europoje. Tai pagrindas ekonomikos augimui, konkurencingumui ir teritorinei sanglaudai. Technologinė pažanga, didinanti mobilumo ir transportavimo poreikius, yra pagrindinis veiksnys, kuris reikalauja holistinio ir tarprūšinio požiūrio, siekiant toliau plėtoti veiksmingą Europos transporto sistemą. Pasikeitę žmonių įpročiai, nepriklausomai nuo vykstančių globalinių procesų, skatina visuotinį mobilumų. Dėl prekybos pokyčių ir naujų jos krypčių itin apkraunama infrastruktūra, o informacinės ryšių technologijos keičia kelionių planavimo tradicijas ir įpročius.

Aukštos klasės ir būklės transporto infrastruktūra yra svarbi užtikrinant teritorinį glaudumų, ekonomikos augimų, konkurencingumų, žmonių ir krovinių judumą visoje Europoje:

  • transporto infrastruktūra sudaro apie 40 proc. kiekvienos Europos Sąjungos (ES) šalies narės nacionalinio turto;
  • ES automobilių kelių turto (apie 5,5 mln. km) vertė siekia daugiau kaip 8000 mlrd. Eur;
  • transporto sektoriuje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba atitinkamai 5 mln. ir 14 mln. žmonių;
  • 1 proc. padidėjęs BVP lemia transporto infrastruktūros augimą 1,5 proc.

Nors ES susisiekimo transporto tinklas yra aukšto lygio, vis tik išlieka geografinis, techninis ir skirtingų transporto rūšių fragmentiškumas, ypač kalbant apie Rytų Europos šalis. Daugelyje ES regionų skirtingų transporto rūšių infrastruktūra plėtojama ir prižiūrima nekoordinuojant, t. y. be bendros vizijos ir strategijos. Nors pastaraisiais metais vis labiau bendradarbiaujama ir keičiamasi strateginėmis programomis tarp susisiekimą keturiomis transporto rūšimis koordinuojančių institucijų, tačiau dar yra nemažai vienos rūšies transporto strategijos formavimo atvejų. Skirtinguose ES regionuose susisiekimo infrastruktūra yra ne tik vienarūšė arba iš dalies vienarūšė, ji vis dar nepritaikyta dabartiniam eismui ir apkrovoms.

ES politika nustato ambicingą tikslą – sukurti bendrą Europos transporto sistemą nevaržomam, greitam, patogiam ir saugiam žmonių bei prekių judumui. Tikslas neišskiria vienos ar kelių transporto rūšių prioriteto. Tai įmanoma įgyvendinti tik pasitelkiant visas keturias transporto rūšis. Be to, vienas pagrindinių prioritetų išlieka CO, emisijų mažinimas 60 proc. tiek susisiekimo sistemos, tiek kitų rūšių pramonės bei gamybos mastu. ES „Baltoji knyga” nustato, kad žmonių bei prekių pervežimas dideliu atstumu automobilių kelių transportu nėra racionalus, todėl daugiau kaip 50 proc. tarpmiestinio keleivių susisiekimo turėtų būti perkelta į geležinkelius, o daugiau kaip 50 proc. tonkilometrių, vežant ilgu atstumu, – į geležinkelius ir jūrų transportą. Taip pat keliami naujausi iššūkiai – beemisinis ir autonominis susisiekimas miestuose.

2010 m. Europos nacionalinių kelių tyrimo institutų asociacija FEHRL inicijavo koncepcijas „Visada atviri keliai” (angl. Forever Open Road, FOR) ir „Visada atviri kelių, geležinkelių, oro ir vandens keliai” (angį. Forever Open Roaci, Rail, Runway and River, FORx4), kurių tikslas sukurti nenutrūkstamą ir integruotą transporto sistemą. Tai holistinis Europos transporto vizijos požiūris, kai keleiviai ir prekės juda nenutrūkstamai, be trukdžių, nepriklausomai nuo transporto rūšies.

Visada atviros transporto infrastruktūros siekį palaikė ir Europos Komisija, skirdama finansavimą su iniciatyvomis (FOR ir FORx4) susijusiems projektams FOX ir USE-iT įgyvendinti pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020″. Tai pirmieji tokio pobūdžio projektai ES. Juose dalyvauja stipriausi Europos šalių kelių tyrimo institutai iš Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Lenkijos, Švedijos, Austrijos, Ispanijos, Portugalijos, Čekijos, Švedijos, Slovėnijos, Ukrainos, Belgijos, Izraelio. įgyvendinant šiuos projektus, aktyviai dalyvauja ir VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai. Taip pat j projektų veiklas aktyviai įtraukiami ir susisiekimo infrastruktūros valdytojai: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai” ir kt.

Projektas F0X: visoms transporto rūšims nuolat atvira infrastruktūra

Pastaraisiais metais stebimas vis aktyvesnis bendravimas ir informacijos pasikeitimas tarp skirtingų transporto rūšių atstovų. Tačiau vienakryptis problemų sprendimas, žvelgiant vien tik į savo problemas, išlieka ir tai dažnai lemia ne visiškai racionalius rezultatus ar mokslinių tyrimų atkartojimą. FOX projekto tikslas – sukurti didelio efektyvumo tarprūšinių tyrimų aplinką ir kultūrą, kas leistų kurti efektyvų, saugų ir tvarų susisiekimą. Įgyvendinant projektą, išskiriami šie pagrindiniai uždaviniai:

  • teikti pasiūlymus tarprūšiniam susisiekimui;
  • stiprinti partnerystės tarp skirtingų transporto rūšių valdytojų kultūrą;
  • sudaryti galimos partnerystės ir bendradarbiavimo sričių sąrašą;
  • identifikuoti bendrus poreikius ateities tarprūšiniam susisiekimui įgyvendinti.

FOX projektas jungia bendrus poreikius ir inovatyvias technologijas statybos, priežiūros, monitoringo, perdirbimo ir kartotinio panaudojimo srityse.

Projektas identifikuos labiausiai priimtinas ir daugiausia žadančias technologijas bei nustatys jų taikymo prioritetus. Didžiausias dėmesys skiriamas šioms sritims:

  • statybai – bent dviejų transporto rūšių infrastruktūrai priimtinų statybos metodų nustatymas;
  • priežiūrai – naujų technologijų ir modulinių komponentų paieška;
  • inspektavimui / monitoringui – naujų inspektavimo metodų taikymo skatinimas;
  • perdirbimui ir kartotiniam panaudojimui – energijos ir gamtinių išteklių panaudojimo statybai bei priežiūrai mažinimas.

Projektas USE-iT: vartotojai, eismo sauga, saugumas ir energija transporto infrastruktūroje

Naujausios informacinių ryšių technologijos ir intelektinės transporto sistemos turi sudaryti sąlygas naudotojams racionaliai judėti, realiu laiku gaunant aktualią informaciją, priimti geriausius sprendimus, o infrastruktūros valdytojams – greičiau nustatyti problemas ir priimti sprendimus. Įgyvendinant USE-iT projektą, išskiriami šie pagrindiniai uždaviniai:

  • geresnis skirtingų transporto rūšių iššūkių supratimas;
  • įtrauki, įgūdžiais ir patirtimi besidalinanti visų transporto rūšių atstovų bendruomenė;
  • bendrųjų tyrimų tikslų ir uždavinių rinkinių sudarymas.

USE-iT projektas orientuotas į skirtingų transporto rūšių bendrų iššūkių nustatymą ir bendrų, ekonomiškai efektyvių sprendimų suradimą 3 pagrindinėse su vartotojais, eismo sauga ir saugumu bei energija ir tarša susijusiose srityse:

  • vartotojų informavimas – naudotojai turi tapti aktyviais judumo planavimo dalyviais, gaudami ir teikdami informaciją infrastruktūros bei maršrutų valdytojams;
  • eismo sauga ir saugumas – naujos galimybės eismo saugai ir saugumui didinti;
  • energija ir tarša – naujos galimybės sumažinti suvartojamą energiją ir taršos emisijas, panaudojant alternatyvius kuro šaltinius.

Geroji praktika ir perspektyvūs sprendimai

Projekto vykdymo metu atlikus įvairiarūšę analizę, išskirta geroji praktika ir technologijos arba metodai, kurie potencialūs taikyti skirtingoms transporto rūšims statyboje, priežiūroje, inspektavime / monitoringe, perdirbime ir pakartotiniame panaudojime. Kadangi nustatyta labai daug technologijų, todėl tolesniems tyrimams ir diskusijoms su skirtingų transporto rūšių infrastruktūros valdytojais nagrinėti pasirinktos tik didžiausią potencialą turinčios technologijos.

Seminare, kuriame dalyvavo skirtingų transporto rūšių infrastruktūros valdytojai, buvo pateikta daug rekomendacijų dėl tolimesnių projekto veiklų, diskutuota dėl pasiūlytų technologijų, jų potencialo ir galimybių taikyti bent dviem skirtingoms transporto rūšims. Tačiau kai kurios technologijos buvo identifikuotos kaip mažiau svarbios, todėl mažai tikėtina, kad jos bus įgyvendintos. Kitos technologijos ir metodai buvo grupuojami, taip sudarant naujas technologijų grupes kiekvienoje srityje. Pagal naujai sudarytas technologijų grupes (taikant reitingavimo metodus) bus toliau analizuojama ir diskutuojama su skirtingų transporto rūšių valdytojais dėl atrinktų technologijų ir metodų taikymo bent dviejose skirtingose transporto rūšyse.

Apibendrinimas

ES šalys narės susiduria su skirtingais iššūkiais. Vakarų Europos šalys vis daugiau dėmesio turi skirti senėjančios infrastruktūros monitoringui ir priežiūrai, Rytų Europos – vis dar šiuolaikinės infrastruktūros sukūrimui.

Nepaisant šalių ekonominio išsivystymo lygio, šalys narės privalo užtikrinti saugų, patogų, susietą žmonių ir prekių judėjimą, nepriklausomai nuo transporto rūšies.

Šiems siekiams įgyvendinti būtina ne tik bendra šalių pozicija, bet ir kiekvienos šalies skirtingų rūšių transporto administratorių ir infrastruktūros valdytojų pozicija.

FOR ir FORx4 platformos bei FOX ir USE-iT projektai, kuriuos įgyvendinant aktyviai dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai, nacionalinio turto valdytojai bei verslo atstovai, prisideda prie bendros ES politikos ir strategijų, kuriant efektyvią i naudotojus orientuotą, konkurencingą ir išteklius tausojančią, visada atvirą multimodalinę transporto sistemą.

Projektai sudaro sąlygas nustatyti skirtingų transporto rūšių bendruosius iššūkius ir tyrimų poreikius. Skirtingų transporto rūšių atstovai, dirbdami kartu, nustatys tolimesnio bendradarbiavimo gaires statybos, priežiūros, monitoringo, perdirbimo ir kartotinio panaudojimo, naudotojų informacijos, saugos ir saugumo, energijos bei taršos srityse.

Bendradarbiaujant skirtingų transporto rūšių atstovams, bus lengviau priimti bendrus, visas šalis tenkinančius strateginius sprendimus.

FOX ir USE-iT projektuose technologijos, metodai ir koncepcijos išskirti į keturias sritis: infrastruktūrą, technologijas, valdymą ir vartotojus. Projektų esmė ta, kad po išplėstinių darbo grupių susitikimų, kuriuose aktyviai dalyvauja turto valdytojai, bus atrinktos ir reitinguotos (prioretizuotos) pagrindinės technologijos, metodai ir koncepcijos. Visos technologijos ir koncepcijos, kurios yra analizuojamos ir bus atrinktos galutiniam reitingavimui, numatytos taikyti skirtingoms transporto rūšims (mažiausiai dviem transporto rūšims).