Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programa

Modestas Lukošiūnas, Lietuvos keliai, 2016 Nr.2
Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programaLietuvos keliai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programoje ir lankėsi Islandijos, Danijos ir Norvegijos kelių administracijos institucijose. Susitikimų metu buvo kalbamasi apie saugų eismą, kelių priežiūrą, eismo valdymą, viešuosius pirkimus ir kitomis kelių sektoriaus temomis bei dalijamasi patirtimi.

Islandija

Islandijos kelių ir pakrančių direkcija (Icelandic Road and Coastal Administration) Reikjavike atsakinga už maždaug 13 tūkst. km pagrindinių ir šalutinių kelių Islandijoje planavimą, projektavimą, statybą, techninę priežiūrą ir aptarnavimą, taip pat už keltų veiklos organizavimą.

Islandijos kelių ir pakrančių direkcijoje dirba apie 300 darbuotojų. Didžiąją dalį (apie 80 proc.) kelių priežiūros darbų pagal sutartis atlieka privačios įmonės. Jos taip pat atlieka kelių priežiūros žiemų darbus. Direkcijos Žiemos kelių priežiūros centras per žiemos sezonų visų parų stebi oro sąlygas ir kelių būklę. Naudojantis kelių oro sąlygų stotelių duomenimis, sinoptikų prognozėmis, priimami sprendimai barstyti ir valyti kelius. Priežiūrų atliekančios įmonės gauna nurodymus iš Žiemos kelių priežiūros centro ir atlieka barstymo bei valymo darbus. Keliai pagal eismo intensyvumų yra suskirstyti į keturis priežiūros lygius. Iš viso žiemų prižiūrima 5000 km kelių.

Daugiau negu pusė visų Islandijos valstybinės reikšmės kelių yra su žvyro danga. Juose kelių priežiūra žiemų atliekama tik esant labai ekstremalioms eismo sąlygoms. Šaltuoju metų laiku daug dėmesio skiriama kelio gairių įrengimui, kurių visame kelių tinkle yra daugiau kaip 300 tūkst.

Per žiemų Islandijoje keliams sunaudojama vidutiniškai 20 tūkst. t druskos. Kelių priežiūra vasarų suskirstyta į 4 priežiūros lygius. Atsižvelgiant į kelio priežiūros lygį, skiriasi reikalavimai žvyrkelių profiliavimo dažnumui, dulkėtumo mažinimo priemonių naudojimui ir pan. Kelių priežiūros darbams kasmet išleidžiama apie 45 mln. eurų.

Islandijos kelių ir pakrančių direkcija turi du eismo informacijos centrus: pirmasis, dirbantis visų parų, priima ir teikia informacijų trumpuoju numeriu 1777, skelbia informacijų internetu (didžiuojasi dideliu „Facebook” naudotojų skaičiumi) ir per radijo stotis (informacija navigaciniais įrenginiais nėra perduodama), antrasis, dirbantis tik darbo valandomis, valdo kelių priežiūros darbus.

Danija

Danijos kelių direkcija (Danish Road Directorate) įsikūrusi Kopenhagoje. Ji yra atsakinga už valstybinius kelius. Kuriama integruota kelių ir transporto sistema, kur didžiausias dėmesys skiriamas aplinkai, saugiam eismui ir patogiam žmonių keliavimo. Danijos kelių direkcija stato, valdo ir prižiūri valstybinį kelių tinklų, kurį sudaro beveik 4 tūkst. km, t. y. tik 5 proc. viso Danijos kelių tinklo, tačiau maždaug 45 proc. visų kelių eismo vyksta valstybiniais keliais.

Danijoje žiemos dėl jūrinio klimato nėra labai sudėtingos. Per sezonų būna vidutiniškai nuo 5 iki 10 dienų, kai snygio intensyvumas siekia 30- 50 cm. Direkcija atsakinga tiktai už pagrindinius kelius žiemų, kuriuos ji prižiūri visų parų ir užtikrina patenkinamas eismo sąlygas. Žiemų kelias turi būti sausas, šlapias arba pabarstytas slidumų mažinančiomis priemonėmis, o sningant sniego valymo darbai turi būti atliekami kas dvi valandas. Dažniausiai naudojamas prevencinio druskos barstymo metodas. Per metus vidutiniškai sunaudojama 60 tūkst. t druskos, žiemos priežiūros darbai vidutiniškai kainuoja 35 mln. eurų. Direkcija turi įsigijusi savo valymo ir barstymo Įrangą (apie 230 barstytuvų ir 600 sniego verstuvų), tačiau sunkvežimius ir jų vairuotojus samdo pagal sutartis iš maždaug 130 privačių subjektų. Žiemos priežiūros centras, naudodamasis sprendimų priėmimo sistema „Vinterman”, nustato kelius, kuriuos reikia barstyti, ir duoda rangovams užduotis. Vairuotojas, gavęs užduotį, per 45 min. turi pasiruošti ir išvažiuoti barstyti.

Danijoje lankėmės viename iš turimų dviejų eismo informacijos centrų, kuris įkurtas 2015 m. Planuojama, kad iš jo bus valdomas ne tik automobilių kelių, bet ir geležinkelių eismas. Automobilių kelių eismo informacijos centras jau teikia informaciją apie kelių būklę, spūstis, darbus keliuose, trukdžius dėl eismo įvykių. Danijos centras glaudžiai bendradarbiauja su policija.

Koordinuojant žiemos priežiūros darbus, labai padeda nauja informacinė sistema DIMS. Į šią sistemą suvedami ar iš kitų sistemų automatiniu būdu gaunami visi reikalingi duomenys: priežiūros lygiai, KOS stotelių ir hidrometeorologų duomenys, eismo intensyvumo, kelio dangos tipas, ekonominiai rodikliai, šalia kelio esanti aplinka (kur pusto, kur vandens telkiniai ar miškai) ir kita. Sistema, turėdama visą informaciją, apskaičiuoja, kokius kelius, net konkrečius jų ruožus, ir kaip reikia barstyti (kokį kiekį ir kokios druskos).

Techninio turo metu aplankėme Bygholmo tyrimų centrą (Research Centre Bygholm) Horsens mieste. Čia dirba apie 60 darbuotojų, kurių beveik pusė yra mokslininkai ir doktorantai, taip pat įrengta Europoje didžiausia trąšų barstytuvų tyrimų laboratorija. Pagrindinė tyrimų centro veikla yra susijusi su žemės ūkio inžinerija, tačiau Danijos kelių direkcijos užsakymu atlieka kasmetinį druskos barstytuvų kalibravimą, barstytuvų vairuotojų apmokymus ir tyrimus, susijusius su kelių priežiūra. Centro bandymų aikštelėje, kurioje atliekami įvairūs bandymai, susiję su kelių priežiūra žiemą, t. y. 650 m ilgio dviejų eismo juostų kelyje, įrengti eismo intensyvumo skaitiklis, kelio dangos jutikliai, kurie matuoja druskos kiekį ir koncentraciją ant dangos, temperatūrą, vandens kiekį, kitus kelio dangos būklės parametrus. Šioje aikštelėje atliekami tyrimai suteikia reikalingų žinių apie ant kelio išbarstytos druskos specifikas ir kelio būklės daviklių veikimą.

Norvegija

Pakeliui į Norvegijos kelių direkcijų užsukome į Oslo eismo valdymo centrų (Oslo Traffic Control Centre). Centre dirba 28 operatoriai, vienu metu – 5 žmonės. Trys operatoriai stebi tunelius, o du – kelius. Mūsų aplankytas centras atsakingas už 150 tunelių priežiūrų. Pagrindinis operatorių darbas stebėti kameras, įrengtas tuneliuose, kurios apima visų tuneliuose vykstantį eismų. Transporto priemonėms sustojus ar išvažiavus j priešingos krypties juostų, kameros per 10 min. užfiksuoja, o sistema pažymi tai Eismo informacijos centro vaizdo sienoje. Operatoriai privalo įvertinti įvykį ir, esant reikalui, uždaryti įvažiavimus į tunelį, perduoti informacijų policijai ir apie eismo sutrikimus informuoti visuomenę.

Su Norvegijos kelių direkcijos atstovais dalinomės patirtimi ir diskutavome apie žiemos kelių priežiūrų, saugų eismų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektus bei eismo valdymų ir informacinių technologijų naudojimų. Norvegijos kelių direkcijoje dirba vidutiniškai 7 100 darbuotojų, kurie išsidėstę 19 skirtingų šalies vietovių. Direkcija atsakinga už 55 tūkst. km pagrindinių ir šalutinių kelių. Metinės išlaidos šiems keliams prižiūrėti vidutiniškai siekia apie 1 mlrd. eurų. Daugiausia išlaidų skiriama kelio dangų priežiūrai (31 %) bei žiemos priežiūrai ir valdymui (21 %).

Visus kelių priežiūros darbus atlieka įmonės, laimėjusios konkursus. Iš viso sudaryta daugiau kaip šimtas sutarčių, kurių trukmė – 4-5 metai. 70-80 proc. visų darbų apmokama už pasiektų kokybę, 20-30 proc. – už konkrečius darbus. 2003 m. privatizavus kelių priežiūros įmones ir pradėjus vykdyti kelių priežiūros darbus konkursų būdu, išlaidos priežiūrai sumažėjo apie 28 proc., tačiau labai išaugo administravimo išlaidos. Iki 2007 m. buvusios stabilios išlaidos keliams prižiūrėti po kelerių metų jau viršijo 2003 m. išlaidų lygį.

Norvegijos kelių direkcija įgyvendina kelis stambius VPSP projektus. Pagrindinis skirtumas nuo Lietuvoje įgyvendinamo projekto yra tas, kad pinigai, skirti sumokėti konkurso laimėtojui, gaunami renkant rinkliavas iš eismo dalyvių, kurie naudojasi projekto rezultatu,. Suma surenkama per 20-25 metų. Jei per numatytą laikotarpį reikalinga suma nėra surenkama, rinkliavos surinkimo laikotarpis ar dydis yra koreguojamas ir eismo dalyviai keliu (tiltu ar tuneliu) gali naudotis nemokamai.

Saugus eismas

Darbo vizitų Islandijoje, Danijoje ir Norvegijoje metu ypač didelis dėmesys buvo skirtas diskusijoms apie saugų eismą. Šios trys šalys pasižymi vienais iš geriausių saugaus eismo rezultatų Europoje ir pasaulyje. Norvegiją, kurioje 1 mln. gyventojų tenka 23 žūtys per metus, galima laikyti ir saugiausia valstybe pasaulyje. Pranešimų metu akcentuota, kad visų trijų valstybių pagrindinis tikslas ilgalaikėje perspektyvoje įgyvendinti „Vision Zero” idėją. Ši vizija paremta ilgalaike strategija ir veiksmų planu iki 2050 m. pasiekti, kad kelių eismo įvykiuose nė vienas žmogus nežūtų ar nebūtų stipriai sužalotas. Trumpalaikėje strategijoje siekiama laikytis „Baltojoje knygoje” numatyto tikslo – per 2011—2020 m. dekadą žuvusiųjų skaičių keliuose sumažinti per pusę. Atsižvelgiant į keliamus ambicingus planus, ypatingas dėmesys šiose trijose valstybėse skiriamas eismo dalyvių teigiamam elgesiui formuoti (iki 95 % visų eismo įvykių įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, todėl eismo dalyvių saugaus vairavimo ir, apskritai, saugaus elgesio eisme formavimas yra svarbiausias uždavinys. Visose trijose šalyse intensyviai taikoma „atpažįstamų” ir „klaidoms atlaidžių” kelių koncepcija, padedanti eismo dalyviams pasirinkti saugią ir nuosaikią vairavimo manierą, o įvykus žmogiškajai klaidai – nelemti tragiškų pasekmių.