„Liko beveik metai, ir pasibaigs buvusio 2007–2013 m. ES finansinio periodo lėšų panaudojimo laikas. Transporto sektoriui šis laikotarpis palyginti buvo dosnus – skirta 5,3 mlrd. litų. Be abejo, beveik visas šias lėšas panaudosime transporto infrastruktūrai vystyti.

Vienas mūsų valstybės strateginių tikslų – užtikrinti tranzitą per Lietuvos teritoriją, suteikiant galimybę šioje srityje uždirbti pinigų tiek nacionaliniam verslui, tiek privačioms kompanijoms, ir gauti įplaukų į valstybės biudžetą. Transporto sektorius sukuria apie 13 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra antras pagal dydį sektorius, kuris įneša didžiausią indėlį į valstybės BVP.

Naujuoju 2014–2020 m. ES finansiniu periodu transporto, logistikos srityje europinės paramos šiek tiek mažėja, bet ne tiek daug, kad reikėtų labai nerimauti. Iš trijų ES struktūrinių fondų numatoma gauti apie 5,1 mlrd. litų. Labai svarbu, kad tie pinigai būtų panaudoti logiškai ir leistų verslui dar labiau įsitvirtinti transporto rinkoje. Šiuo dalykus ir akcentuojame savo veikloje tvirtindami projektų sąrašą bei kontroliuodami jų įgyvendinimą, skirstydami pinigų srautus.

Esu minėjęs, kad Lietuvos transporto infrastruktūra šiek tiek skiriasi nuo kitų ES valstybių narių. Europoje apskritai akcentuojamas ekologiškai švaresnis geležinkelių transportas, o pas mus norima skirti didelę pinigų dalį automobilių transportui vystyti. Kodėl to reikia?

Pirmiausia, Lietuva nėra didelė šalis. Antra, negalime geležinkelio tinklo išvystyti taip, kad prekės būtų pristatytos nuo durų iki durų. Trečia, paveldėjome seną kelių infrastruktūrą, kuri buvo pritaikyta ano meto transporto priemonėms. Dabar, atsiradus sunkiasvoriam transportui, matome, kas vyksta su mūsų keliais ir keleliais. Ketvirta, krovinių, pervežamų geležinkeliais ir automobiliais, balansas labai panašus, kai tuo tarpu Europoje geležinkeliu pervežama 15–20 proc. krovinių, o visa kita tenka autotransportui.

Iš socialinių partnerių, privačių verslo bendrovių ir iš valstybinio verslo atstovų kartais girdžiu, kad štai pervežimo tarifai, nesvarbu, kokią transportą pasirinksime, yra per dideli. Suprantu, kad klientams jie visada per dideli, bet turime vadovautis protingumo kriterijais. Krovinį gabenant nuo taško A iki taško B klientui svarbu laikas ir kaina. Laiką lemia infrastruktūros, sienų kirtimo galimybės, politiniai ir nepolitiniai, techniniai dalykai. Taigi, pristatymo kainą lemia daug aspektų. Tai ir transportavimo, ekspedijavimo, draudimo, perkrovimo ir kitos išlaidos, kurių, matyt, būtų galima vardinti ne vieną dešimtį. Jei krovos įkainiai ar prekės pristatymo kaina išauga, į viską turime žiūrėti kompleksiškai ir kartu bandyti rasti kompromisą, kad vėliau nesakytume: štai aš perkraunu, mano tarifai labai geri, o geležinkelis atveža, jo blogi.

Norėčiau pasveikinti pažangos projekto „Mūsų kelias“ organizatorius, kurie siekia paskatinti ir pagerbti transporto srities lyderius ir, žinoma, aptarti dalykines problemas. Džiaugiuosi nuolatiniu bendravimu tiek su žurnalo „Transportas“ redakcija, tiek su šios srities entuziastais. Linkiu ne tik geros dienos ar savaitės, gero mėnesio darbų, bet ir geros metų pabaigos, kad apibendrindami metų rezultatus eilutėje, kur nurodytos sąnaudos, pamatytumėte mažesnį skaičių už tą, kur rodomos pajamos. Linkiu sėkmės ir gero darbo!“