Zita Buitvydienė

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

1978 m. baigiau Kretingos žemės ūkio technikumą, gavau paskyrimą dirbti Rokiškyje, bet ten pradirbau tik dvejus su puse metų.

1981 m. Kretingos autokelių eksploatavimo linijinėje valdyboje įsidarbinau sekretore. Čia vietoje išmokau spausdinti mašinėle, o kai atsirado kompiuteriai, teko lankyti kursus. Prisimenu, kai dirbau spausdinamąja mašinėle ir jokių klaidų ataskaitose ar atsakinguose raštuose privalėjau nepalikti. Suklydus, visas lapas būdavo naujai perspausdinamas. Spausdindavau darbų ataskaitas, protokolus, buhalterinius balansus, aktus, sąmatas. Dabar jau ir inžinieriai, ir kiti specialistai kai kuriuos popierius gali paruošti kompiuteriu. Seniau jie rašydavo ranka, o spausdindavau aš. Taigi kompiuteris labai palengvino raštvedybą. 1993 m. „Kretingos kelių valdyba“ buvo sujungta su „Klaipėdos automobilių kelių valdyba“. 2001 m. gavome pirmą kompiuterį, iš pradžių savarankiškai išmokau dirbti programa „Word“, o dėl rimtesnių programų lankiau kursus. Dabar moku dirbti ir buhalterine programa „Agnum“, atlieku daug apskaitos darbų. Vedu medžiagų, atsarginių dalių, įrankių apskaitą.

Šiuo metu sekretorių darbas stipriai pakito: interaktyviai galima matyti viso regiono dokumentus, tai daryti leidžia dokumentų valdymo programos, elektroninis paštas. Pamenu, sovietmečiu dirbome ne tik spausdinimo mašinėle, bet ir teletaipu. Juo buvo galima siųsti trumpąsias žinutes. Dažniausiai juo naudodavomės pranešdami Kelių direkcijai trumpus buhalterinius faktus: kiek sunaudojome medžiagų tam tikram objektui ir panašiai. Taip pat turėdavome pranešti apie kadrų kaitą, nes tais laikais vien per mėnesį pasikeisdavo dešimtys žmonių. Darbą buvo galima susirasti lengvai, taigi darbuotojai nebijodavo keisti įmonių.

Informaciją apie kadrų skaičių, darbuotojus tekdavo spausdinti su įrašu „slaptai“. Pati nesuprantu, kur buvo slaptumas, bet tais laikais buvo tokia tvarka. „Slaptas“ ataskaitas tekdavo nešti į Kretingos paštą, kuriame buvo specialus skyrius, ten priimdavo mūsų paruoštus dokumentus. Darbovietėje man patinka draugiškas kolektyvas, patinka darbo specifika. Mano darbe reikia būti labai atidžiam, kantriam, kruopščiam. Šiomis savybėmis ir pasižymiu. Kiti stebisi, kad neturėtų tiek kantrybės spausdinti, suvedinėti duomenis, bet man toks darbas tinkamas.

Sovietiniais metais turėjome tik vieną spausdinimo mašinėlę ir aš viena spausdindavau įvairiausius raštus. O perspausdinti dokumentus reikėdavo nebūtinai tik įvėlus klaidą, būdavo, kad, pavyzdžiui, pasikeisdavo finansavimo eilutė. Pasikeitus tik vienam skaičiui viskas turėdavo būti perspausdinta. Dabar kompiuteriu surinktus dokumentus galima rasti net ir po dešimties metų, juos redaguoti, atnaujinti, padauginti. O seniau ir dauginimo aparato juk nebuvo. Šiuo metu dokumentacijos apskritai yra padaugėję, su viena spausdinimo mašinėle tikrai neišsiverstume. Kadangi kiti darbuotojai turi kompiuteris, dalį raštų jau gali paruošti jie patys. Taigi sekretorių darbas labai pakito ir tai džiugina.