Keliai ir Tiltai

Dėmesys kelio darbų kokybei: nuo planavimo iki inovacijų

2016-05-17 Saulė Marcinkevičiūtė, Lietuvos rytas

Pavasarį kelius prižiūrintiems specialistams pats darbų įkarštis, nes reikia pašalinti kelių infrastruktūros trūkumus, nutiesti naują dangą, atlikti kitus remonto darbus. Apie tai, kaip užtikrinama darbų kokybė valstybinės reikšmės keliuose, pasakoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Zigmantas Perveneckas.

– LAKD valstybinės reikšmės keliais rūpinasi jau 25 metus. Kasmet daug dėmesio skiriama keliams taisyti ir remontuoti. Kokia kelių būklė šiandien, ar daug pasistūmėjome per pastaruosius metus?

– Atsakyčiau taip – valstybinės reikšmės kelių būklė šiuo metu atitinka skiriamą finansavimą. Tikrai gerėja pagrindiniai keliai, bet taip pat yra kelių, kurių būklė prastėja. Jeigu kalbame apie jų nusidėvėjimą, tai kai kurie mūsų keliai nusidėvėję ir fiziškai, ir finansiškai. Bendro tinklo pagerėjimo nėra, bet stengiamės išlaikyti tinkamą kelių būklę ir užtikrinti kiek įmanoma geresnes sąlygas ir saugumą kelių naudotojams.

– Turbūt keliai tvarkomi pagal prioritetus. Kokiems keliams ir darbams šiemet bus skiriama daugiausia dėmesio ir išteklių? Kaip skirstysite finansavimą?

– Kur yra mūsų prioritetai, ten tenka ir daugiausia investicijų. Kalbant apie kelių remonto ir tiesybos darbus, prioritetai yra keli. Pirmiausia europinio tinklo kelių tvarkymas, saugumo užtikrinimas, tų kelių plėtra gerinant jų būklę ir tiesiant automagistrales vietoj įprastų kelių. Pavyzdžiui, kelias A1 Vilnius–Kaunas bus paverstas automagistrale, kurioje leistinas greitis sieks 130 km per val. Siekiame užtikrinti geresnį susisiekimą su Vakarų Europa. Iki 2017 metų pabaigos nutiesime automagistralę Kaunas–Marijampolė. Jeigu kalbėtume apie krašto kelius, stengiamės išlaikyti esamą jų būklę, po truputį ją gerinti. O rajoniniuose keliuose svarbiausias mūsų darbas – asfaltuoti žvyrkelius per gyvenvietes ir sukurti asfaltuotų rajoninių kelių maršrutų tinklą kartu pagerinant gyvenimo ir susisiekimo sąlygas kaimo gyventojams. Tai ir bus atliekama šiemet.

– Kelių naudotojai su kelių infrastruktūros defektais susiduria kaip tik pavasarį. Ar galite papasakoti, kaip sprendžiami tokie klausimai?

– Kaip žinome, kiekvienas statinys turi savo eksploatavimo pradžią ir pabaigą. Taip pat ir kelias. Jis dėvisi, atsiranda pažaidų. Visą šį procesą turime suvaldyti. Šiais metais itin daug dėmesio skirsime infrastruktūros kokybei, ypač naujos infrastruktūros kūrimo kokybei. Kodėl taip yra? Kelių direkcijoje įvyko daug pokyčių, keitėsi požiūris, žmonės, atšventėme 25 metų sukaktį. Buvo gera proga ne tik numatyti ateities vizijas, bet ir įvertinti, kas įvyko praeityje. Yra nemažai sėkmės atvejų, tačiau taip pat turime pripažinti, kad yra ir probleminių vietų. Mes jas tikrai atidžiai analizavome ir tikimės, kad infrastruktūros kokybė toliau tik gerės.

– O kas yra kokybiškos infrastruktūros pagrindas?

– Galėčiau atsakyti, kad kokybiški keliai ir kelių infrastruktūros kokybė gali būti planuojama ir kontroliuojama. Jei kalbame apie planuojamą kokybę, yra teisės aktai, techniniai reglamentai, taisyklės, kur surašome, kokią infrastruktūrą norime sukurti, kokia turi būti jos kokybė. Nuo to labai priklauso, kas suprojektuojama ir kaip atliekami darbai, kaip prižiūrima infrastruktūra. Tačiau gali kilti klausimas, ar įvykdoma tai, kas parašyta. Tam yra kokybės kontrolė. Mes turime kontroliuoti, ar tikrai suprojektuota ir nutiesta ar pastatyta taip, kaip parašyta techniniuose dokumentuose ir sutartyse. Taigi matyčiau tokius du kokybės šaltinius.

– Tai kas vis dėlto atsakingas už kelių infrastruktūros ir darbų kokybę?

– Infrastruktūros kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Būtų galima net pasakyti, kad statyba yra ir kūryba. Kiekvienu atveju kuriamas naujas prototipas. Tai nėra kokie nors tipiniai sprendiniai, kiekvienu atveju laukia naujos sąlygos, nauji iššūkiai, kitokių sprendinių paieška. Kūrimo procese dalyvauja planuotojai, projektuotojai, ekspertai, statybos rangovai, techniniai prižiūrėtojai ir užsakovas – visi dalyviai suneša savo darbų ir savo kokybės dalį. Taigi būtent užsakovo, o šiuo atveju juo yra Kelių direkcija, pareiga ir yra suvaldyti visą tą procesą, kokybę, nustatyti, išreikalauti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, o panaudoti produktai – kokybiški. Taip veikdami kartu su partneriais, turime užtikrinti visuomenei didžiausią vertę už investuotus pinigus.

– Daug pastangų skiriama kelio remonto kokybei užtikrinti. Būtų įdomu sužinoti, ar apskritai įmanoma išvengti kelių tiesimo ir statybų defektų?

– Norėtųsi tikėti, kad taip. Tačiau, kaip ir kiekvienoje gamyboje, gali atsirasti neatitiktinės produkcijos. Juokaujant būtų galima pasakyti, kad ir brangiausi vokiški automobiliai genda. Ir net garantinio periodo metu. Turbūt reikėtų kelti kitą klausimą – kiek defektų atsiranda, kaip tai valdoma ir kas sumoka už jų taisymą. Atsakymas yra toks – kelių naudotojai už tai neturi mokėti. Defektus taisyti savo lėšomis privalo tas, kas padarė klaidą, tinkamai neatliko darbų. Reikėtų atkreipti dėmesį į defektų skaičių. Kad ir kiek pastangų būtų įdėta, nedidelė jų dalis gal ir gali atsirasti, bet visi jie privalo būti pataisyti rangovų ar projektuotojų lėšomis.

– Technologijos tobulėja įvairiose srityse, atsiranda inovatyvių sprendimų. O kaip dėl kelių remonto? Galbūt jų kokybei užtikrinti diegiamos specialios inovacijos?

– Galime kalbėti apie inovatyvius metodus, medžiagas, mechanizmus. Pavyzdžiui, iš medžiagų – kuriame triukšmą mažinančias dangas, žemos temperatūros asfaltą. Siekiame suderinti kokybę ir aplinkai nekenkiančius sprendimus. O dėl mechanizmų – rangovai turi mechanizmus, kuriuose yra įdiegtos 3D valdymo sistemos. Taigi parengus projektą 3D formatu ir perkėlus projekto duomenis į mechanizmus galima tiesiog „atspausdinti“ kelią. Sprendimų yra įvairių, siekiame, kad jie prisidėtų prie kelių kokybės, naudotojų patogumo ir saugumo.

– Kokie Kelių direkcijos kelių darbų kokybės užtikrinimo planai artimiausioje ir ilgalaikėje perspektyvoje?

– Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Taigi įsidiegėme ISO kokybės sistemą, taip pat pasikeitė dalis kolektyvo ir požiūris. Iš mūsų pusės turi būti konstruktyvus atliktų darbų vertinimas. Mes išsikeliame aukštesnius reikalavimus ir siekiame, kad jie taptų norma. Šiandien pasaulis ir Europa kuria autonominius automobilius, protingus kelius. Šia kryptimi reikia eiti ir mums, o ne vis spręsti seniai nusibodusias „amžiaus“ problemas. Mūsų rinka tam pasiruošusi, tikrai galima panaudoti kokybiškas medžiagas ir mechanizmus, yra gerai sukomplektuotos veikiančios bendrovės, o specialistai – savo srities profesionalai. Ypatingą dėmesį skirsime medžiagų kokybei ir – ypač pabrėžčiau – darbų ir panaudotų medžiagų apskaitai. Darbų kokybei užtikrinti 2016 m. esame pasirašę techninės priežiūros sutartis ir pasirengę vykdyti techninę priežiūrą visuose objektuose, kuriuose vyks statybos darbai.

Progresyvios kelių statybos technologijos

Mindaugas Aušra, Transportas Nr.1-2(51)

Progresyvios kelių statybos technologijos šiandien yra plačiai taikomos Lietuvoje, tačiau Lietuvoje vyrauja nevienodas jų lygis. Stambios kompanijos yra pasiruošusios įgyvendinti stambius objektus, nes jos naudoja naujausias kelių statybos technologijas, bet smulkesnių ir vidutinių įmonių dar laukia iššūkiai. Inovatyvios technologijos jau yra sparčiai naudojamos praktikoje, bet vyrauja viena problema – jos sunkiai skinasi kelią į gyvenimą. Kelių sektoriuje į naujas technologijas yra žiūrima labai atsargiai, nes tai kelia baimę dėl galutinių rezultatų nežinojimo.

Technologijas galima skirstyti į dvi dalis: į visiškai inovatyvias ir konvencines. Nemaža Lietuvos didžiųjų rangovų dalis dirba gerai, nes jos naudoja naujas medžiagas ir pritaiko naujas technologijas nei, pavyzdžiui, analogiškos kompanijos Europoje. Naujosios technologijos į gamybą ateinavienu metuvisame pasaulyje. Gamyboje konvencinės technologijos yra taikomos daugelyje kompanijų. Inovatyvios technologijos jau yra sparčiai naudojamos praktikoje, bet vyrauja viena problema – jos sunkiai skinasi kelią į gyvenimą. Visa, kas nauja,kainuoja brangiau. Kelių sektoriuje į naujas technologijas yra žiūrima labai atsargiai, nes tai kelia baimę dėl galutinių rezultatų nežinojimo.

Inovatyvūs sprendimai

Inovacijoms įgyvendinti reikia drąsos ir rizikos, kurias dalinasi užsakovas su rangovu kartu. Tokiu būdu inovacijoms yra kuriama rinka. Neretai joms reikia dirbtinai užtikrinti rinką, suteikti reikiamą postūmį, padaryti jas matomas, kitaipnaujos technologijos pralaimės tradicinėms ir senstančioms technologijoms.

Prie naujausių technologijų, kurios jau prasiskynė kelią į gyvenimą, galima priskirti karšto asfalto temperatūros mažinimo technologiją. Temperatūrą asfalto mišinyje tikslinga mažinti, nes taip yra taupoma energijair mažiau yra kaitinama aplinka. Naudojant šią technologiją, į asfalto mišinį reikia dėti specialius priedus, kurie reikalingi temperatūrai mažinti. Priedų naudojimas tankina asfaltą. Tokiu būdu yra mažinama aplinkos tarša – CO2 emisija – bei lengviau yra dirbti žmonėms. Ši technologija turi ir šalutinių panaudojimų. Pavyzdžiui, kai kelią reikia uždaryti trumpesniam laikui, yra naudojami priedai, nes asfaltas stingsta greičiau ir nesusidaro provežos kai jo paviršiumi važiuoja technika

Speciali įranga asfalto temperatūraimažinti

Šiuo metu yra veikiama keliomis kryptimis: ten, kur reikia specialios įrangos, ir ten, kur jos nereikia. Situacijose,kai reikia specialios įrangos, atsiranda didesnėsinvestavimo išlaidos. Pavyzdžiui, yra reikalingas drėgnas smėlis, kuris asfaltą paverčia puresniu, bet tai yra pakankamai sudėtinga technologija. Kitaip veikia metodas, kai yra naudojami specialūs priedai. Temperatūroje, kurioje reikia tankinti asfaltą, priedai suskystina bitumą, o darbinėje temperatūroje jie kietina ir bitumą, ir dangą. Čia reikia tik tinkamo dozavimo ir paties priedo naudojimo.
Lietuvos kelių statybos ir remonto kompanijos, kurios turi reikalingus maišiklius, naudoja asfalto temperatūros mažinimo technologiją. Labiausiai ši technologija yra naudojama šaltesnio oro sąlygomis, nes yra siekiama kuo greičiau sutankinti asfaltą specialiais priedais. Tai labai populiarus technologinių priedų naudojimo būdas.

Šaltasis asfalto klojimas

Šaltasis asfalto paviršiaus regeneravimas nėra naujas išradimas. Kadangi mūsų gyvenimo reikalavimai ir gamyba siekia ekologiškumo, ši technologija tampa madinga, nors ji yra naudojama jau seniai. Naudojant šią žaliąją technologiją nėra deginamos medžiagos, nes tokiu būdu yra mažiau išskiriama CO2 kietųjų dalelių į aplinką. Klojant asfaltą yra naudojamos senos kelio paviršiaus medžiagos, nes šiam procesui reikia mažiau naujų medžiagų. Taip yra tausojami gamtiniai ištekliai. Medžiagų perdirbimas užtikrina jų naudojimo ilgaamžiškumą. Ši technologija atgimsta naujai ir yra vis labiau tobulinama, taikant naujus perdirbimo mechanizmus.

Lietuvoje kelių statybos kompanijos palankiai žiūri į kelio dangos regeneravimo technologiją, nes yra suinteresuotos mažinti temperatūrą asfalto frezavimui. Tokie darbai yra programuojami jau rengiant objekto projektą, atsižvelgiant į darbų kainas, medžiagų pristatymo atstumus ir kitas galimas išlaidas. Tai yra susiję su didelių projektų įgyvendinimo užsakymais ir išlaidomis.
Šiai technologijai įgyvendinti yra reikalingos specialios techninės galimybės, patirtis ir įdirbis. Diegiant kelio dangos regeneravimo technologiją, procesas neturi nieko bendro su kitų kompanijų diskriminavimu konkursuose. Yra manoma, kad jeigu kompanija negali atlikti šaltojo kelio dangos regeneravimo, reiškia ji nėra pajėgi tiesti kelius.

Labiau reikalingi specialistai nei technika

Viskas yra susiję. Yra brangu išlaikyti gerus inžinierius bei kitus specialistus ir tuo pačiu įsigyti naujas technologijas. Būna kompanijų, kurios neturi užsakymų darbams, o įmonės inžinieriams reikia mokėti didelius atlyginimus. Kelių statybos įmonės stengiasi išlaikyti optimalų balansą – tikslinga turėti specialistų ir technikos reikalingą branduolį.

Esant poreikiui greitai susirasti techniką nuomojančias bendroves, tai galima padaryti be didelių sunkumų. Reikia lanksčiai žiūrėti į situaciją rinkoje ir tokiu būdu kompanija gali tinkamai planuoti savo darbus esant užsakymams. Jeigu užsakymai būna pastovūs, kompanijos nusiperka daugiau technikos. Bet jeigu nėra pastovių užsakymų darbams, geriau turėti gerai paruoštus specialistus, o techniką bus galima išsinuomoti esant poreikiui.

Pasaulinio lygio technologijos

Šiandien ne tik Europa, bet ir visas pasaulis dirba su kelio dangų tobulinimo technologijomis, mažinančiomis triukšmą. Tai naujos technologijos, kurios dar mažai naudojamos Lietuvoje, bet pavyzdžiui, prancūzai yra labiausiai Europoje pažengę į priekį šioje srityje. Lietuva taip pat stengiasi taikyti triukšmo mažinimo technologijas, bet yra žengiama labai atsargiai. Šiuo metu yra stebima,kaip tai daroma kitose šalyse ir kokie bus pasiekti galutiniai rezultatai, naudojant minėtas technologijas.

Yra vykdomi tyrimai, kuriais yra stengiamasi pritaikyti reikiamas kelių dangos technologijas Lietuvos keliams.Vokietijoje tokios dangos yra keičiamos kartą per penkerius metus, nes tai yra brangu, ir todėl visuomenė nėra dar pajėgi finansuoti tokias brangias technologijas. Stengiamasi spręsti triukšmo mažinimo problemą įvairiais metodais ir grįžtama prie hibridinių technologijų.
Lietuvos kompanijos stengiasi įsisavinti pigesnes technologijas. Gumos dėjimas į asfalto mišinį yra ir sena, ir nauja technologija. Jau 50 metų žmonija aktyviai dirba su šia technologija: iš pradžių į tai buvo žiūrima skeptiškai, bet dabar jau yra išgaunami nauji metodai ir šios technologijos naudojimo ateitis šviesėja. Jeigu triukšmo mažinimui keliuose naudojant gumos granules būtų išgaunama papildoma nauda, tokia technologijabūtų naudojama intensyviau. Prie šios technologijos yra daug dirbama, bet ji sukelia daug vargo, todėl jos naudojimas neturi aiškios perspektyvos.

Triukšmas keliuose yra mažinamas stengiantis keisti kelio dangos tekstūrą įvairiomis medžiagomis. Kai lyja ir kai ant kelio dangos yra daugiau vandens, eismo metu triukšmas yra didesnis. Tai reiškia, kad lyjantkelio dangą reikia nudrenuoti, o tada atsiranda ir geras matomumas važiuojant keliu. Tikslinga nudrenuoti nuo kelio paviršiaus ne tik vandenį, bet ir orą. Tai galimapasiekti įdiegiant specialų drenažą kelio paviršiuje. Tokia technologija yra taikoma tik keliams šiltuose kraštuose. Lietuvoje yra stengiamasi diegti technologijas, kurios kelio paviršiuje orą padeda išsklaidyti į šonus.

Technologija, kai yra klojami du karšto asfalto sluoksniai kelio dangai sustiprinti, ypatinga tuo, kad asfalto dangų klojimo laikas sumažėja per pusę ir asfalto dangos pačios susiklijuoja dėl savo karštumo, o tai daro kelio paviršių atsparesnį. Taikant šią kelio dangos klojimo technologiją, kai vienu klojimu yra paklojami du asfalto sluoksniai, yra sutaupomas laikas ir išlaidos. Asfalto klotuvas taip sutankina apatinį kelio dangos sluoksnį, kad darbų proceso metu karšta kelio danga yra važiuojama be jokios žalos asfalto paviršiui.