Vytautas Povilaika

2015-10-14 Andrius Juškevičius, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Trečdalis Lietuvos kelių – pilki, dulkėti žvyrkeliai, kurių būklė priklauso ir nuo žmonių pastangų juos prižiūrėti bei tvarkyti, ir nuo Dievo malonės. Snieguotą žiemą ar prasidėjus pavasario polaidžiui žvyrkeliai gali net kelioms dienoms apmirti, laukdami palankesnių orų. Daugiausia žvyro dangos kelių yra Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kauno regionuose. Nuo 1997 m. iki 2004 m. žvyrkelių asfaltavimas vyko gana vangiai, nes programa buvo vykdoma biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitėjo 2007–2013 m., kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, struktūrinės paramos lėšomis buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių.

Nuo 1997 m. iki 2004 m. žvyrkelių asfaltavimas vyko gana vangiai, nes programa buvo vykdoma biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitėjo 2007–2013 m., kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, struktūrinės paramos lėšomis buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių.

Nuo 2015 m. žvyrkelių asfaltavimas bus vykdomas iš Kaimo plėtros programos lėšų. Kaip intensyviai šis procesas vyks artimiausiais metais, sunku spėti. Šiuo metu Lietuvoje bendras žvyrkelių ilgis yra beveik 7220 km. Per 2007–2013 m. gana palankiomis finansavimo sąlygomis sugebėjome kasmet vidutiniškai išasfaltuoti kiek daugiau nei po 100 km žvyrkelių. Išlaikant panašų intensyvumą, žvyrkelių asfaltavimo programą vykdysime ne mažiau kaip 70 metų. Vertinant dabartinę bendrą geopolitinę situaciją, Lietuvos partijų susitarimą vykdyti mūsų narystės NATO įsipareigojimus dėl gynybos biudžeto didinimo, sunku tikėtis, kad tūkstančius kilometrų žvyrkelių stebuklingu būdu apsnigs eurais ir padengs asfaltu.

Informacija iš regioninių kelių įmonių iš esmės patvirtina prielaidą, kad su žvyrkeliais susijusios transporto, vietinių gyventojų socialinės problemos tęsis dar ilgai. Pasiteiravus, kokios apimties darbai žvyrkelių asfaltavime vyksta 2015 m., daugelis regiono kelių įmonių galėjo nurodyti tik gana kuklius skaičius.

Suvelta programa

Šiemet VĮ „Telšių regiono keliai“ Mažeikių rajone įrengia 5,31 km juodos dangos ruožą kelyje Žiogaičiai – Purvėnai, Plungės rajono kelyje Žemaičių Kalvarija – Gegrėnai – Medsėdžiai įrengia apie 1 km bituminės dangos, Telšių rajono kelyje Ramučiai – Vidsodis – Gaulėnai – Luokė nuo 18,80 iki 21,68 km ruože įrengiama bituminė danga. Asfaltuojamų žvyrkelių kilometrams suskaičiuoti pakanka rankų pirštų.

„Tauragės regiono kelių“ direktorius Vytautas Povilaika teigė, kad jų regionas palyginti nedidelis. Šiemet apie 13 km žvyrkelių dengiami asfaltu, panašūs žvyrkelių asfaltavimo darbų mastai buvo ir pastaraisiais metais.

V. Povilaikos nuomone, iki 2008 m. ekonomikos krizės žvyrkelių asfaltavimo programa buvo vykdoma planingiau. Buvo nusistovėjusi programos vykdymo tvarka, nuolat rengiami ir vykdomi dvimečiai projektai. Krizės laikas daug ką sujaukė, iki šiol ne viskas stojo į savo vietas. Anksčiau, vykdant dvimetę programą, iš anksto būdavo ruošiamasi kitam etapui: buvo rengiami ir tvirtinami projektai, skiriamos lėšos. Pastaruoju metu iškart stengiamasi įvykdyti ir dėl krizės užstrigusius projektus, ir rengiami nauji, tačiau kol kas dar viskas susimaišę. Iki šiol dar nepasiektas ankstesnis žvyrkelių asfaltavimo finansavimo lygis.

VĮ „Tauragės regiono keliai“ šiuo metu daugiausia dėmesio skiria gyvenviečių asfaltavimui bei likusiems žvyrkelių tarpams tarp asfaltuotų dangų. „Tokių tarpų po 1 ar 2 kilometrus yra likę gana daug. Buvo laikas, kai vienas rajonas pradėdavo kelią asfaltuoti iš vienos pusės, kitas rajonas – iš kitos, bet kažkodėl susijungti į vieną ištisinę asfalto dangą nepavykdavo. Šiuo metu turime pasitvirtinę programą ir laikomės nuostatos nepradėti naujų žvyrkelių asfaltavimo, kol bus sutvarkytos nuo seno likusios problemos“, – sakė V. Povilaika.

Žvyrkeliai netenkina reikalavimų

Žvyrkelių kokybė iš tikrųjų nedžiugina. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pripažino, kad 2013 ir 2014 m., atlikus rajoninių kelių su žvyro danga tyrimus, 87 proc. rajoninių žvyrkelių netenkina minimalių reikalavimų. Dėl blogos kelių būklės 2014 m. rajoninių kelių ruožuose su žvyro danga dėl pavasario polaidžio eismas buvo ribojamas 3440 km (47 proc. nuo bendro rajoninių kelių su žvyro danga ilgio). 2013 m. šis skaičius buvo mažesnis – 2792 km (38 proc. nuo bendro rajoninių kelių su žvyro danga ilgio). Kelių ruožų, kuriuose pavasario polaidžio metu eismas buvo ribojamas, per vienerius metus padidėjo 9 proc. (648 km). Vyraujant tokiai tendencijai, artimiausiais metais pavasario polaidžio metu eismas žvyrkeliuose bus ribojamas vis daugiau ir daugiau. Ar įmanoma įsivaizduoti, kaip tokie apribojimai atsiliepia kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, verslininkams?

Autobusai „eina šonais“

Apie sunkias vietinių vežėjų darbo sąlygas pasakojo bendrovės „Šilutės autobusų parkas“ eksploatacijos viršininkas Juozas Saudargas. Jo teigimu, rajone yra apie 120 km baisios būklės žvyrkelių, kuriais kasdien važinėja bendrovės autobusai. Dėl labai prastos kelių Šilutė – Teneniai, Šilutė – Šyliai – Švėkšna, Šilutė – Degučiai – Skiržemė, Rusnė – Uostadvaris būklės neįmanoma naudoti naujesnių autobusų, o senieji, nuolat remontuojami, netenkina keleivių poreikių. Kaip sakė J. Saudargas, „autobusai nuvaryti, sausringą vasarą keleivius ir vairuotojus dusina dulkės“, o per dieną atliekamas juk ne vienas reisas. Šilutės rajone yra žvyrkelių, kuriems pažliugus nuo gausaus lietaus ar polaidžio metu autobusų parko mašinos tiesiog „eina šonais“. Nepalankiomis oro sąlygomis sunku laikytis nustatyto autobusų eismo grafiko, dėl to ypač kenčia moksleiviai, kai 10 ar 15 minučių vėlavimas jau sukelia skandalą, o žvyrkeliais nepalakstyi.

Pasisekė buvusiems kolūkiams

Panašiai sakė ir Skuodo rajono Ylakių seniūnijos seniūnas Vytautas Gudauskas. Seniūnijoje esančių žvyrkelių ilgis – 160 km. Keliai ir čia seni, mažai prižiūrimi, nes rajono savivaldybė neturi pakankamai lėšų. Labiau stengiamasi prižiūrėti kelius, kuriais į mokyklas vežami mokiniai, o kitur… Seniūno teigimu, žiemą po gausaus sniego būna dienų, kai keliukais niekas nevažinėja, žmonės lieka visiškai atskirti nuo pasaulio.

Šią sausringą vasarą dėl dulkių žvyrkelių nebuvo įmanoma tvarkyti. Asfaltuotos gatvelės seniūnijos teritorijoje – tik buvusiuose kolūkių centruose: Ylakiuose, Pašilėje, Nausėduose. V. Gudauskas stebėjosi, kad žvyrkeliai asfaltuojami taip vangiai – tik po keletą kilometrų per metus.

Padėtį rajono keliuose keiksnojo ir „Skuodo autobusų parko“ direktorius Rimantas Pabrėža. Vienintelio rajono vežėjo autobusai per dieną žvyrkeliais nurieda ne mažiau 640 km. Duobėti žvyrkeliai „ėda“ net patvarius skandinaviškus autobusus. R. Pabrėža neslėpė, kad norint keleiviams suteikti daugiau patogumų ir naudoti naujesnius autobusus, jų remontui neišvengiamai skiriamos didesnės lėšos. „Normalioje Europos valstybėje žvyrkelių neturi būti“, – kalbėjo direktorius. Jis apgailestavo, kad savivaldybės negali pakeisti LAKD sprendimų dėl žvyrkelių asfaltavimo. „Kam galėčiau skųstis, kad mūsų aptarnaujami maršrutai Skuodas – Nausėdai, Skuodas – Žebrokai, Skuodas – Daukšiai driekiasi sunkiai įsivaizduojamos kokybės keliais? Vilnius toli, esame Lietuvos pakraštys, didieji ponai čia neužsuka“, – sakė R. Pabrėža.

Žvyrkeliai – socialinė problema

Ar Lietuvos pakraštys, ar vidurys – padėtis panaši. Šilalės rajono Žadeikių seniūnijos seniūnė Rasa Lukošienė ir bendrovės „Šilalės autobusų parkas“ direktorius Vytautas Norkus lyg susitarę minėjo kelią Laukuva – Žadeikiai – Kvėdarna, kurio didžiosios dalies danga – žvyras, o eismo intensyvumas juo didelis. Šilalės autobusų parko maršrutai 80 proc. driekiasi žvyrkeliais, jų būklė yra bloga.

„Šiemet per sausrą tais žvyrkeliais mūsų vairuotojai ir keleiviai turėjo važinėti kaip per mėnulio dulkes. Nėra buvę, kad kas laistytų bent atskirus kelių ruožus“, – pasakojo V. Norkus. Jo vertinimu, per pastarąjį penkmetį naujai asfaltuotų kelių rajone atsirado nedaug.

Šilalės rajono Tenenių seniūnijos seniūnė Loreta Petravičienė publikacijos autoriui nurodė ir kitą problemą. „Blogos kokybės keliai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės palieka savo tėvų ar senelių namus, ūkius. Seniūnijoje yra ne vienas kelias, kuris dabar veda tik į laukus – neliko žmonių, sodybų, nieko. Visai netoli Tenenių – Kalniškiai II, ten ir žmonių nemažai gyvena, jaunimo yra. Bet kelias yra baisiausias. Kiek ilgai žmonės gali kęsti tokią padėtį?“ – kalbėjo L. Petravičienė.

Ji prisipažino seniau pati gyvenusi šalia žvyrkelio. „Gyvenimas ten – kaip nepaaiškinama Dievo bausmė. Už ką? Vasarą – nesibaigiančios dulkės, viskas aplinkui balta. Žiemą gali užversti pusnys, pavasarį – palaida bala. Suprantu žmones, kurie bėga iš tokių vietų pirmai progai pasitaikius“, – kalbėjo seniūnė.

Kalbinti seniūnijų, rajonų autobusų parkų vadovai pastebėjo, kad daugelio mažesnių miestelių gatvelės buvo asfaltuotos dar sovietiniais metais. Tų laikų darbų kokybės girti niekaip negalima, dabar tai baigiantys gyvenimą ištisiniai lopai.

Gelbėjo rusiški autobusai

Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Naujosios Akmenės autobusų parkas“ jau 40 metų dirbantis dabartinis direktorius Jurgis Sarulis kalbėjo, kad jo akyse rajono keliai nedaug keitėsi, žvyrkelių asfaltuota labai nedaug. Rajono vežėjai, norėdami kaip nors įveikti žvyrkelių žabangas, prieš 11 metų specialiai pirko rusiškus PAZ markės autobusus. „Jų važiuoklės tvirtesnės, keleiviams komforto gal ir mažiau, tačiau tikėjomės, kad su jais mums bus geriau, mažiau išlaidų jų remontui. Bet laikas įveikė ir tas mašinas. Dabar perkame naudotus mersedesus, nes naujų mašinų į tokius kelius leisti net neverta“, – kalbėjo J. Sarulis.

Naujosios Akmenės kaimiškoje seniūnijoje – 165 km žvyrkelių, Papilės seniūnijoje – 130 km. Pastarosios seniūnas Antanas Vaičius svarstė, kad dabar nutiesti gerą žvyrkelį kainuoja nemažus pinigus, o kelią su asfalto danga – ar ne 300 tūkst. eurų už kilometrą. „Neįsivaizduoju, iš kur gali atsirasti tokie pinigai ir kada Lietuvoje išnyks tūkstančiai kilometrų žvyrkelių“, – sakė A. Vaičius.

2015-10-09 Tauragės regiono keliai info

Per dvidešimt VĮ „Tauragės regiono keliai” darbo metų tinkamai planuojant kelių mechanizmų naudojimą ir efektyviau juos naudojant atsirado galimybė optimizuoti darbuotojų skaičių: 1995- 2015 m. darbuotojų sumažėjo nuo 220 iki 160. Kiekvienam mechanizatoriui priskirti 2-3 kelių priežiūros mechanizmai, dauguma darbuotojų įgijo šalutines kvalifikacijas. Pagrindiniai mechanizmai ir transporto priemonės turi kontrolės sistemas GPS/ GSM. Prioritetai tobulinti valstybinių kelių priežiūrą: mažinti valstybinių kelių tinklą; tankinti oro ir kelių sąlygų stebėjimo tinklą, palaikyti glaudų ryšį su meteorologais; gerinti darbų organizavimą, efektyviau naudoti kelių mechanizmus, darbo taiką, taupyti energijos išteklius ir medžiagas. Avaringumui mažinti reikia: tobulinti įstatymus, susijusius su eismo saugumu; daugiau dėmesio skirti saugaus eismo propagavimui mokymo įstaigose; aktyviai šviesti bendruomenių narius saugaus eismo srityje, organizuojant konkursus; reikiamai finansuoti inžinerinių saugaus eismo priemonių diegimą šalies keliuose. Mūsų įmonės kelininkų kolektyvas kelius prižiūri ir tvarko taip, kad jie eismo dalyviams būtų saugūs ir patogus visais metų laikais.

Arvydas Andriejauskas, Keliai ir tiltai Nr.8

Įmonės „Tauragės regiono keliai“, įkurtos1995 m., prižiūrima kelių teritorija apima pietvakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Su didele atsakomybe prižiūrimi Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių teritorijomis einantys 1436,945 km valstybinės reikšmės automobilių keliai, iš kurių 65,968 km yra magistraliniai, 376,476 km – krašto ir 994,501 km – rajoniniai keliai. Ypatingas dėmesys yra skiriamas pasienio zonoje bei Nemuno žemupyje esantiems keliams.

Įmonės „Tauragės regiono keliai“, įkurtos1995 m., prižiūrima kelių teritorija apima pietvakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Su didele atsakomybe prižiūrimi Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių teritorijomis einantys 1436,945 km valstybinės reikšmės automobilių keliai, iš kurių 65,968 km yra magistraliniai, 376,476 km – krašto ir 994,501 km – rajoniniai keliai. Ypatingas dėmesys yra skiriamas pasienio zonoje bei Nemuno žemupyje esantiems keliams. Tauragės apskrities kelių tinklas kasmet gerinamas: tiesiami nauji kelių ruožai (Panemunės – Sovetsko aplinkkelis), rekonstruojami ir stiprinami esami keliai, asfaltuojami žvyrkeliai, tačiau svarbiausias ir pagrindinis įmonės uždavinys – tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius žiemos ir vasaros sezonų metu. Nuolatinis įmonės rūpestis yra valstybinės reikšmės kelių, tiltų, viadukų bei kitų kelio inžinerinių statinių priežiūra ir remontas.

Prižiūrimų kelių geografija

Pagėgių savivaldybės keliai patenka į specifinę zoną, kuri labai priklauso nuo Nemuno vandens lygio rudenį ir pavasarį. Patvinus Nemunui yra užliejamos ne tik pievos, bet ir nemažas kelių tinklas, tiltai. Po vandeniu patenka valstybinių kelių ruožai, kurių bendras ilgis siekia 42,735 km, 6 įvairaus ilgio tiltai. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų per metus gali būti po keletą potvynių: rudens, žiemos, pavasario. Staigiai kylantis potvynio vanduo padaro daug žalos ir valstybinių kelių tinklui. Didžiausią žalą keliams padaro pavasariniai potvyniai, kurie sutampa su Nemuno ledonešiu. Stipri patvinusio vandens srovė išplauna žvyro dangą, išgraužia kelio sankasą, nulanksto kelio ženklus, tiltų turėklus, išrauna signalinius stulpelius. Atslūgus potvynio vandeniui, tenka atstatyti sugadintus kelius, eismo reguliavimo priemones, remontuoti tiltus. Kiekvieną pavasarį kelius tenka taisyti ir dėl pavasarinio polaidžio, kurio metu kelių dangose atsiranda iškylų. Kadangi didžioji dalis žvyro dangų keliuose yra blogos būklės, susidėvėjęs viršutinis dangos sluoksnis ir užsiteršęs apatinis apsauginisdrenuojantis dangos sluoksnis kelia problemų važiuojant. Siekiant apsaugoti kelius su žvyro danga pavasario polaidžio metu, tenka riboti krovininio sunkiojo transporto eismą atskiruose kelių ruožuose. 2014 m. pavasario polaidžio metu buvo apribota daugiau nei 40 ruožų rajoninių ir krašto kelių, kurių bendras ilgis sudarė 247,92 km. Išėjus pašalui ir pradžiūvus dangoms, įmonės kolektyvo dėka keliai buvo sutaisyti ir suprofiliuoti. Visi šie darbai kasmet pareikalauja papildomų lėšų, kurių biudžete nėra numatyta.

Kova su kelių kenkėjais

Tauragės apskrityje gausu valstybinių ir privačių miškų, todėl ištisus metus susiduriama su medienos ir biokuro ruošėjais. Neretai mediena be jokio leidimo sandėliuojama kelio juostoje arba net ant kelio sankasos, o tai gadina patį kelią bei sukelia grėsmę eismo saugumui. Surasti kaltininkus, ypač jei tai privatūs miškai, būna labai sunku, nes dažniausiai miškų savininkai nėra medienos ruošėjai ir vežėjai. Baigus miško darbus, lieka suniokota kelio žemės sankasa, danga ir rezervai. Siekiant nors minimaliai sutramdyti miško medienos ruošėjus ir transportuotojus,yra sudaryta sutartis su Jurbarko, Tauragės ir Šilalės rajonų policijos komisariatais dėl bendradarbiavimo. Bendri reidai davė rezultatų. Surašyti pažeidimų protokolai sudrausmino miškų savininkus ir medienos ruošėjus bei transportuotojus, nekreipusius dėmesio į apribojimus keliuose. Reguliariai yra vykdomos prevencinės priemonėsTauragės regiono keliuose, fiksuojami pažeidimaifotografuojant, visa medžiagaperduodamapolicijai.

Transporto srautai ardo kelius

Daug žalos valstybinių kelių asfalto dangai daro sunkieji krovininiai automobiliai. Dėl didelių ašių apkrovų (didesnių nei 11,5t) krovininiai automobiliai labai ardo kelio dangą. Ypač palankios sąlygos susidaryti provėžoms atsiranda esant aukštai vasaros temperatūrai. Kelių ruožuose, kur kelio dangos konstrukcijos buvo įrengtos prieš daugiau nei 40 metų (ypač lovinio tipo keliuose), atsiranda įlinkio provėžos visoje dangos konstrukcijoje. Naujesnėse kelio dangos konstrukcijose, esant intensyviam sunkiojo krovininio transporto eismui ir esant aukštai vasaros temperatūrai, formuojasi išspaudžiamosios provėžos. 2013–2014 m. daug šio tipo provėžų keliuose atsirado smarkiai išaugus sunkiųjų krovininių automobilių eismui vykstant Panemunės – Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną statybai. Vežant statybines medžiagas iš Jurbarko, Šilutės ir Tauragės rajonuose esančių žvyro karjerų, didelės asfalto dangų deformacijos susidarė kelyje Nr.141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda ruože 121–160 km bei rajoniniuose keliuose su žvyro danga. Esant karštai 2014 m. vasarai, išspaudžiamosios provėžos susidarė ir magistralinio kelio A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas ruože per Tauragės miestą ties šviesoforine sankryža. Stabdant, įsibėgėjant arstovint sunkvežimiams kelyje, susiformavo gilios vėžės, kurių keteros siekia suliggatvės bortų viršumi. Keliuose susidariusios provėžos kelia grėsmę eismo saugumui, ypač žiemos sezono metu. Šalinant deformuotus, pavojingus eismui ruožus keliuose reikėjo atlikti kelio dangos remontąišfrezuojant keteras, bangas ir paklojant naują asfalto sluoksnį.

Dabaratliekant kelių rekonstravimo darbus yra naudojami asfaltbetonio mišiniai su optimaliu bitumo kiekiu ir optimalia granuliometrine sudėtimi. Tai pagerina mišinį ir asfaltbetonio sluoksnių atsparumą šlyties įtempimams. Siekiant apsaugoti kelius su silpniausiomis dangomis, teko apriboti sunkaus transporto eismą pavasario polaidžio metu, daugiausia rajoniniuose keliuose su žvyro danga. Pažeisti kelių ruožai apstatyti įspėjamaisiais ženklais apie galimus pavojus ir draudžiamaisiais ženklais, ribojančiais maksimalų greitį. Apriboti sunkaus transporto eismą vasaros sezono metu nėra galimybės, nes transporto srautai tiesiogiai susiėję su naujų kelių tiesimu ir esamų kelių rekonstrukcija, o tai yra sezoniniai darbai.  Apsaugoti valstybinius kelius nuo galimų viršsvorių galėtų didesnė valstybinės transporto inspekcijos kontrolė pagrindiniuose keliuose. Taip sumažėtų sunkaus transporto daroma žala valstybinių kelių dangoms, sumažėtų išlaidos dangų remontui.

Vandalai keliuose

Didėjant automobilių parkui, didėja ir autoįvykių, kuriuose nukenčia eismą reguliuojančios priemonės ir eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Dažniausiai po autoįvykių tenka keisti sulankstytus metalinius apsauginius atitvarus, tiltų turėklus, kelio ženklus. Neretai pasitaiko vandalizmo atvejų, kai sulankstomi kelio ženklai, išvartomos ženklų atramos, išlaužomi ir išraunami signaliniai stulpeliai, nuniokojami pakelės statiniai, esantys poilsio aikštelėse, autobusų sustojimo aikštelės ir autopaviljonai. Neretos ir vagystės: pavogta per 130 apsauginės tvoros nuo žvėrių stulpelių, vagiamos kelio ženklų atramos ir skydai.Dažniausiai kaltininkų rasti nepavyksta, nes nebūna liudininkų. Didelę žalą keliams savo veikla daro ir ūkininkai, kurie išvažinėja ir užaria pakelės griovius, užteršia dangą. Šių padarinių likvidavimas kiekvienais metais kainuoja per 100 tūkst. litų.