Vytautas Gružas

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Baigęs mokyklą Raseiniuose, 1978 m. įstojau į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), kuriame įgijau inžinieriaus statybininko specialybę. Prieš dešimtmetį įgijau ir magistro laipsnį VGTU universitete.

Mano atėjimas į kelių sektorių buvo gana įdomus. Po bakalauro studijų gavau paskyrimą dirbti Vidaus reikalų ministerijoje. Plėtėsi miestai, reikėjo eismo organizavimo specialistų, bet sugrįžęs po trijų mėnesių atostogų (tuo metu po mokslų „atostogos“ buvo trys mėnesiai specialiųjų privalomųjų karinių mokymų, kuriuos baigus suteikdavo atsargos leitenanto laipsnį) į ministeriją priimtas nebuvau dėl nežinomų priežasčių. Matyt, valdžiai kažkas užkliuvo mano biografijoje ar galbūt tai, kad kai kurie mano giminaičiai buvo ištremti į Sibirą.

Gedimino prospekte Vilniuje užėjau į tuometinę Transporto ir plentų ministeriją. Jie paskambino į Klaipėdos autokelių valdybą ir ten buvo pasakyta, kad jiems reikalingi darbuotojai. Susikroviau daiktus ir išvažiavau Klaipėdon, ir jau trisdešimt dveji metai, kai dirbu uostamiestyje. Teko būti darbų vykdytoju, Kretingos kelių tarnybos vadovu, Klaipėdos kelių tarnybos vadovu, o 1995 m. kuriantis regiono keliams, tapau „Klaipėdos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotoju ir esu atsakingas už kelių priežiūrą.

Man atėjus dirbti, rimtos kelių priežiūros, tokios kaip dabar, buvo mažai. Realiai ji atsirado tik susikūrus regionams. Neturėjome tokios technikos kaip dabar, nebuvo ir tokių reikalavimų kelių priežiūrai, darbų tempai taip pat buvo lėtesni. Iš pradžių dirbau prie kelių statybos darbų, asfaltavimo. Tiesėme ir rekonstravome magistralinį kelią Klaipėda – Liepoja, privažiavimą prie antrosios perkėlos Neringoje, krašto kelią Kartena – Kūlupėnai – Salantai. Daugiausiai prakaito išliejome prie kelių Kretingos rajone. Teko prisidėti prie visų kelių, kurie būdavo rekonstruojami ir rajone. Techniką, kuria tuomet dirbome, dabar reikėtų apžiūrėti muziejuje Vievyje. Asfalto klotuvai, volai buvo valdomi tik rankiniu būdu, be to, jie dažnai gedo. Volai buvo per sunkūs, asfaltas nebuvo toks kokybiškas kaip dabar, kad toks volas juo važiuotų. Bet sugebėdavome ir tokiomis sąlygomis nutiesti puikius kelius, iš kurių daugelis tarnauja iki šiol, tereikėjo keliskart apdoroti kelio dangos paviršių.

Dirbdamas darbų vykdytoju imdavau vieną objektą ir jį vykdydavau iki visiško pridavimo, nes paprastai objektai buvo tokie, kur blaškytis negalima. Rudenį, kai baigdavome pagrindinius objektus, prasidėdavo smulkesnių rangos darbų sezonas. Pavyzdžiui, kolūkiai užsakydavo nutiesti keliukus, bet būdavo taip, kad turėjome atidėti kelio tiesimo darbus vienoje vietoje ir su visa technika keltis kitur. Su sovietmečiu dabartinę kelių priežiūrą sunku būtų net lyginti. Dabar pasikeitė tiek technika, tiek reikalavimai, darbų terminai, darbuotojų darbo valandų reglamentavimas. O labiausiai nepriklausomybės laikotarpiu išaugo reikalavimai kelių priežiūrai. Dabar labai griežtai nurodoma, kokios kategorijos kelias per kokį laikotarpį turi būti nuvalytas, pabarstytas, vasarą – nušienautas. Dokumentuose yra nurodyti priežiūros lygiai ir privalu jų laikytis. Dėl informacinių technologijų, šiuolaikiškos technikos greičiau galime reaguoti į pasikeitusias oro sąlygas. Tarkime, kelyje prie Šventosios interaktyviai galime matyti kelio situaciją, dangos storį, kitus parametrus – fiziškai ten važiuoti nereikia.

Mano darbas toks, kad esant ekstremalioms oro sąlygoms (pustymas, stiprus apledėjimas), turiu būti pasiekiamas telefonu visą parą. Įvykus avarijai, skambina policija, skambina meistrai pasitarti dėl darbų, skambina ir tarnybų viršininkai. Mūsų dokumentuose yra terminas „ypač sudėtingos oro sąlygos“, kai net valomas kelias gali apledėti, būti užpustytas. Tuomet jau kiekvienas vairuotojas privalo būti budrus, dėmesingas, turi pagalvoti, ar jam verta sėsti prie vairo, nes už lango oras toks, kad kelininkai fiziškai jau nebegali užtikrinti saugių eismo sąlygų. Esant tokiai situacijai, paprastai priimame sprendimą valyti kelią ir naktį, nors, tarkime, tas kelias naktį neturi būti valomas.

Kad pagerėtų kelių priežiūra, reikia didinti finansavimą – technikos ir specialistų, išmanančių darbą, pakanka.

2015-10-09 Klaipėdos regiono keliai info

Klaipėdos krašto keliuose kasmet didėjantis lengvųjų automobilių ir krovininio transporto srautas kelia naujų technologinių, eismo saugumo, ekologinių kelių priežiūros reikalavimų. Klaipėdos uostą ir Lietuvos bei užsienio šalių miestus jungia mūsų keliai, kuriais gabenami įvairiausi kroviniai, daugiausia sunkiasvoriu transportu. Vasarą į Baltijos pajūrį vedantys mūsų keliai patiria didžiulį poilsiauti išsiruošusių žmonių lengvųjų automobilių antplūdį. Įmonės kolektyvas stengiasi, kad prižiūrimi keliai, tiltai ir viadukai Klaipėdos krašte butų ne tik šiuolaikiški, bet ir saugūs visiems eismo dalyviams.