Vladislovas Molis

2018-02-23 Mindaugas Samkus, Delfi.lt

Lėšų iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir asmeninės naudos siekimu įtariamo buvusio valstybės valdomos įmonės „Automagistralė“ vadovo Vladislavo Molio 218,5 tūkst. eurų vertės turtas lieka areštuotas.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė V. Molio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai spalį priimtą nutartį.

„Sprendžiama, kad ieškinio suma atsakovui (V. Moliui – BNS) laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovei (valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ – BNS) galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.

Apeliantas nepateikė teismui pakankamai duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į jo turimą turtą bei pajamas, nėra didelė“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

V. Molis ir buvusi įmonės buhalterė Birutė Rankauskienė iš pareigų tuometinėje įmonėje „Automagistralė“ atleisti pernai liepos pradžioje. Tuometinis Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis tada BNS teigė, kad jie atleisti dėl galimo turto iššvaistymo, darbuotojams nemokamų atlyginimų, neteisingai apskaičiuojamų darbo valandų.

Pernai spalio pradžioje Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus. Paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė lėšas bei siekė asmeninės naudos.

Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pernai balandį teisėsauga pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.

2017-10-26 Mindaugas Samkus, 15min

Teismas areštavo lėšų iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir asmeninės naudos siekimu įtariamo buvusio valstybės valdomos įmonės „Automagistralė“ vadovo Vladislavo Molio turtą.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį patenkino „Automagistralės“ prašymą ir areštavo V.Molio kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos. Teismo atstovas Marjanas Baniukevičius BNS negalėjo įvardinti tikslios sumos.

Naujienų portalas delfi.lt ketvirtadienį skelbia, jog ieškinio suma siekia 173,4 tūkst. eurų.

V.Molis ir buvusi įmonės buhalterė Birutė Rankauskienė, kuriai taip pat ruošiamas ieškinys, iš pareigų atleisti liepos pradžioje. Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis liepą BNS teigė, kad jie atleisti dėl galimo turto iššvaistymo, darbuotojams nemokamų atlyginimų, neteisingai apskaičiuojamų darbo valandų.

Atleisti įmonės darbuotojai apskundė atleidimus – V.Molio skundas buvo atmestas, tačiau Darbo inspekcijos darbo ginčų komisija nutarė, kad B.Rankauskienė atleista neteisėtai ir nurodė, kad „Automagistralė“ privalo jai išmokėti kompensaciją – BNS duomenimis, beveik 10 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą bei 23,6 tūkst. eurų kompensaciją.

Spalio pradžioje Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus – paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos.

Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Balandį teisėsauga pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.

2017-10-26 Justina Ilkevičiūtė, Delfi.lt

Dėl įmonės lėšų iššvaistymo, piktnaudžiavimo, asmeninės naudos siekimo „Automagistralės“ buvusiam vadovui Vladislavui Moliui pateiktas šimtatūkstantinis ieškinys. Tuo metu prie žalos įmonei prisidėjusiai vyr. buhalterei B. Rankauskienei, atrodo, sekasi geriau.

Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė teigė, kad ieškinys dėl buvusio „Automagistralės“ vadovo jau įteiktas. Jo suma siekia 173 tūkst. 429 eurus.

„Teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Teismo sprendimo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne – dar nežinome“, – sakė ji.

Prie lėšų iššvaistymo ir daugiau nei 200 tūkst. eurų įmonei padarytos žalos galimai prisidėjusiai B. Rankauskienei, kaip informavo V. Šmaižytė, ieškinys tik rengiamas ir artimiausiu metu bus teikiamas.

Liepos mėnesį, pradėjus ryškėti skandalingoms detalėms, kaip tvarkomasi „Automagistralėje“, tiek V. Molis, tiek B. Rankauskienė buvo atleisti iš pareigų.

Tačiau Darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje priėmė B. Rankauskienei palankų sprendimą ir nustatė, kad iš pareigų ji buvo atleista neteisėtai.

Dėl to „Automagistralė“, BNS duomenimis, jai privalo išmokėti 23,6 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją už neteisėtą atleidimą ir beveik 10 tūkst. eurų kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tą patvirtino ir laikinasis „Automagistralės“ vadovas Mindaugas Rinkevičius.

„Dėl šio sprendimo teiksime skundą“, – sako jis.

M. Rinkevičius nesiėmė vertinti šio Darbo ginčų komisijos sprendimo: „Manau, tai nuspręs kita instancija, ar sprendimas buvo teisingas, negaliu jo nei teisti, nei, kaip sakoma, jam pritarti, nes tai yra jų sprendimas. Kadangi jis yra mums netinkantis – mes jį skundžiame.“

Jis pabrėžė, kad B. Rankauskienė į darbą grąžinta nebuvo ir įmonėje nedirba.

V. Šmaižytė teigė, kad Susisiekimo ministerija taip pat Darbo ginčų komisijos palankų B. Rankauskienei sprendimą skųs teismui.

„Susisiekimo ministerija neabejoja savo auditorių išvadomis bei nustatytų pažeidimų piktybiniu pobūdžiu. Tai esminė priežastis, kodėl nesutinkame su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir ginčysime jį teisme“, – informavo ji.

Darbo ginčų komisija B. Rankauskienės kaltės nenustatė

Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiutė teigė, kad sutartis su B. Rankauskiene buvo nutraukta dėl galimai šiurkščių darbuotojo darbo pareigų pažeidimų.

Tačiau ji pabrėžė, kad jos, t. y. ieškovės prašymas dėl kompensacijos Darbo ginčų komisijoje buvo tenkintas iš dalies.

„Darbo kodekso (DK) 58 straipsnyje nurodyta, kad vienu iš šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas – tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Viena iš būtinųjų sąlygų drausminei atsakomybei atsirasti yra pažeidėjo kaltė.

Darbo ginčų komisija nustatė, kad iš atleidimą pagrindžiančių dokumentų turinio nėra aišku, koks konkrečiai pažeidimas buvo padarytas, kokią žalą įmonė patyrė, kokie pažeidėjos veiksmai lėmė šios žalos atsiradimą, taip pat nenustatė ieškovės kaltės.

Šiuo pagrindu ieškovės prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo nepagrįstu buvo tenkintas. Komisija konstatavo, kad darbuotoja į pirmesnį darbą negali būti grąžinta dėl objektyvių priežasčių, nes dėl to jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos vykdyti darbo funkcijas, todėl patenkino ieškovės prašymą negrąžinti jos į darbą, o išieškoti kompensaciją už neteisėtą atleidimą“, – teigė ji.

Ji pažymėjo, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme.

Skandalingos vidaus audito išvados

Vidaus auditas atskleidė, kad daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V. Molis „Automagistralėje“ tvarkėsi kaip savo karalystėje.

Buvo pirkti itin brangūs, nauji automobiliai, įgytas nekilnojamas turtas permokant daugiau nei 4 kartus iš vienos su V. Molio sūnumi siejamos bendrovės, už įmonės pinigus vykstama atostogauti.

Iš ataskaitos galima susidaryti įspūdį, kad V. Rankauskienė buvo lyg V. Molio dešinioji ranka, jai buvo skiriamos premijos, ji gaudavo apmokamus kelialapius į sanatoriją atostogų metu, o 2015 m. į apskaitininko pareigas, likus 4 mėnesiams iki vaiko gimimo, buvo priimta ir vyr. buhalterės B. Rankauskienės marti.

Taip pat įmonėje buvo kuriamos fiktyvios pareigybės, įmonės technika buvo pasitelkiama statyti V. Molio motinos namą.

Tuo metu paprastiems darbuotojams V. Molis algų mokėti nelabai norėjo. Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai DELFI teigė, kad Darbo ginčų komisijose šiais metais gauta 213 prašymų iš „Automagistralės“ darbuotojų, kurių dauguma susiję su darbo užmokesčiu.

2017-10-06 15min

Susisiekimo ministerijos vykdyto audito metu nustačius daugybę pažeidimų magistralinius kelius prižiūrinčioje įmonėje „Automagistralė“, prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą Vladislovą Molį iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo.

Šalies vadovė penktadienį pasirašė tai numatantį dekretą, paskelbė prezidentės spaudos tarnyba.

Anot jos, D.Grybauskaitė tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į „Automagistralėje“ atliktą vidaus audito ataskaitą.

Audito metu nustatyta, kad, V.Moliui vadovaujant valstybės įmonei, buvo padaryta didelė finansinė žala, nustatyti šiurkštūs lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.

Prezidentūra skelbia, kad valstybės apdovanojimas jam buvo skirtas 2015 metais tuometinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teikimu.

Visi kandidatai valstybės apdovanojimams gauti įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami teisėsaugos. V.Molio atveju informacijos, dėl kurios jam negalėjo būti suteiktas apdovanojimas, gauta nebuvo.

Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Šie asmenys netenka apdovanojimų suteikiamų teisių.

Susisiekimo ministerijai atlikus auditą, paaiškėjo, kad „Automagistralei“ padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos. Įmonės vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos, rodo šią savaitę paskelbti patikrinimo rezultatai.

V.Molis iš pareigų buvo atleistas dar liepą, įtarus, kad bendrovės lėšos leidžiamos neskaidriai, be to, nemokami atlyginimai įmonės darbuotojams.

2017-10-06 Martynas Žilionis, Delfi.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Valstybės apdovanojimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, pasirašė dekretą, kuriuo už valstybės apdovanotojo vardo pažeminimą buvusį valstybės įmonės „Automagistralė“ vadovą Vladislovą Molį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų asmenų sąrašo, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Tokį sprendimą prezidentė priėmė, atsižvelgus į šioje įmonėje atlikto vidaus audito ataskaitą.

Audito metu nustatyta, kad, V. Moliui vadovaujant valstybės įmonei „Automagistralė“, buvo padaryta didelė finansinė žala, nustatyti šiurkštūs lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.

Valstybės apdovanojimas V. Moliui skirtas 2015 m. tuometinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teikimu ir gavus Valstybės apdovanojimų tarybos pritarimą.

Visi kandidatai valstybės apdovanojimams gauti įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami atsakingų teisėsaugos institucijų. V. Molio atveju informacijos, dėl kurios jam negalėjo būti suteiktas apdovanojimas, gauta nebuvo.

Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui.

Šie asmenys netenka apdovanojimų teikiamų teisių.

Paklaustas apie aplinkybes, kodėl apdovanojimui nusprendė teikti V. Molį, R. Sinkevičius DELFI sakė:

„Aš nežinau, kaip pasakyti. Jį pristatė Valstybinė automobilių kelių direkcija. Opinija apie jo darbą buvo gera, kaip ir nebuvo kokios nors neigiamos informacijos apie jį. Tikrai ministerijoje jis turėjo gera vardą, sakyčiau.“

Perklaustas, ar dabar dar kartą jį teiktų, R. Sinkevičius neslėpė nuostabos: „Ką jūs, juokaujate?“

Jis pasakojo, kad tokių įmonių, kaip „Automagistralė“ auditas ir kontrolė vyksta pagal tam tikrą išankstinį grafiką.

„Galvoju, kad tokia didelė įstaiga, kaip Automobilių kelių direkcija turėtų turėti ir savo auditą ir, matyt, turi savo audito padalinį ir turėtų labiau sekti. Dabar ministerijai ji išeina kaip ir antrinė kompanija. Tų antrinių kompanijų patikrų būna rečiau, paprastai tikrinamos priminė, nes tų antrinių irgi yra septyniolika“, – kalbėjo socialdemokratas.

Jo nuomone teikimo valstybiniams apdovanojimams tvarką reikėtų keisti, o kandidatus tikrinti nuodugniau.

„Nežinau, kokia patikros tvarka, bet, manau, kad tarnybos turėtų patikrinti informaciją, ar nėra ko nors negatyvaus. Suprantama, tada nebūtų tokių „konfūzų“, – sakė pašnekovas.

Valstybinės automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis taip pat negalėjo pasakyti, kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko V. Molis buvo teiktas apdovanojimui.

„Dabar aš nepasakysiu, ten buvo tokia personalo moteriškė, kuri ruošė visus dokumentus, o išėjus ankstesniam direktoriui išėjo ir ji“, – sakė iš pareigų netrukus pasitrauksiantis dabartinis direkcijos vadovas ir pažadėjo tuo pasidomėti.

Tiria STT

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tiria neskaidrius „Automagistralės“ nekilnojamojo turto pirkimus, kai įmonei galėjo būti padaryta daugiau nei 100 tūkst. eurų žalos. Susisiekimo ministerija šią savaitę pranešė nustačiusi, jog bendrovė iš su buvusio vadovo V. Molio sūnumi susijusia įmone įsigijo turtą 4 kartus brangiau.

STT antrą tyrimą dėl „Automagistralės“ pradėjo liepą, po to, kai iš ministerijos gavo informacijos apie galima piktnaudžiavimą, pranešė STT.

„Automagistralės“ veiklos auditą atlikusi ministerija šią savaitę pranešė, kad įmonė iš su V.Molio sūnumi susijusių bendrovių už 100 tūkst. eurų pirko nekilnojamąjį turtą Vievyje ir už jį permokėjo 4,3 karto, nors ir žinojo, kiek šis turtas kainuoja iš tikrųjų.

Anot ministro Roko Masiulio, po audito STT perduota ir daugiau informacijos apie neskaidrią veiklą įmonėje. Pavyzdžiui, vadovybė įmonės pinigais tenkino savo užgaidas – pirko prabangius automobilius, keliavo atostogauti, įmonės darbuotojus V. Molis siuntė statyti savo motinos namą. Bendra padaryta žala įmonei gali siekti daugiau nei 200 tūkst. eurų.

V. Molis liepos pradžioje atleistas dėl įtarimų švaistant įmonės turtą bei dėl to, kad darbuotojams tinkamai nemokėjo už naktinį darbą bei viršvalandžius.

STT balandį pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.

BNS žiniomis, įtarimai tuomet pareikšti V. Moliui ir jo pavaduotojui Kazimierui Eirošiui, „Panevėžio kelių“ technikos direktoriui Viliui Gražiui ir jo pavaduotojui. Visiems jiems pareikšti įtarimai, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

2017-10-06 Justina Ilkevičiūtė, Delfi.lt

Pasirodo, valstybės įmonę „Automagistralė“ daugiau kaip 20 metų valdęs Vladislavas Molis joje tvarkėsi kaip savo karalystėje.

Tačiau prabangą mėgęs kone karalius pasižymėjo ir vergvaldiškais valdymo principais. Aiškėja, kad jei sau, vadovybei ir šeimos nariams nieko negailėjo, pirko brangius automobilius ar kitokiais būdais pildė kišenes, tai kai kuriems paprastiems darbuotojams mokėti algų nepanoro.

Susisiekimo ministerijos atliktas vidaus auditas atskleidė, kaip vadovybė švaistė pinigus ir siekė asmeninės naudos, o V. Molis sudarydavo sąlygas pasipelnyti savo šeimos nariams. Pavyzdžiui, audito duomenimis, įmonė įsigijo nekilnojamojo turto Vievyje, permokėdama 4,3 karto iš su V. Molio sūnumi siejamų bendrovių.

Pats susisiekimo ministras Rokas Masiulis ataskaitos rezultatus pavadino sukrečiančiais ir teigė, kad tai „tipinis sovietinio priėjimo prie lovio pavyzdys“.

Vidaus audito metu išaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žala.

V. Molis ir vyr. buhalterė Birutė Rankauskienė, kilus įtarimams, buvo atleisti dar liepos 5 d., tačiau V. Molis atleidimas įsigaliojo tik šią savaitę – spalio 2 dieną. Visą šį laiką buvęs vadovas turėjo nedarbingumo lapelį dėl ligos.

DELFI gavo vidaus audito ataskaitą, kuri atskleidžia daugiau detalių, kaip savo karalystėje tvarkėsi V. Molis.

Du luomai karalystėje

Perskaičius įmonės vidaus veiklos ataskaitą galima susidaryti įspūdį, kad „Automagistralėje“ kaip kokioje karalystėje buvo du luomai – privilegijuotų darbuotojų ir ne tokių privilegijuotųjų.

Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai DELFI teigė, kad Darbo ginčų komisijose šiais metais gauta 213 prašymų iš „Automagistralės“ darbuotojų, kurių dauguma susiję su darbo užmokesčiu.

Iš jau nagrinėtų prašymų – pasirašytos 209 taikos sutartys, likę prašymai – dar neišnagrinėti.

Kartu su profesinės sąjungos „Sandrauga“ pastangomis pasirašytos taikos sutartys daugeliui darbininkų leido susigrąžinti iki 4000 eurų nesumokėto atlyginimo, tačiau susigrąžinti tai, kas priklauso – nebuvo paprasta.

Auditas nustatė, kad įmonėje taip pat buvo kurtos fiktyvios pareigybės, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto – sandėlininko padėjėjo pareigos, kurių įmonės pareigybių sąraše net nėra. Tačiau tai nesutrukdė šiam darbuotojui mokėti 100 proc. atlyginimo dydžio priedus.

Vidaus audito ataskaitoje aiškėja, kad nors kai kuriems darbuotojams V. Molis atlyginimų mokėti nepanoro, kai kuriuos – itin vertino ir globojo.

Tarp tokių mylimiausiųjų – taip pat kaip ir V. Molis atleista įmonės vyr. buhalterė B. Rankauskienė. Premijas buhalterės gaudavo profesinės buhalterio dienos proga, nors tokių priedų skyrimas įmonės taisyklėse nebuvo numatytas, o štai su įmonės pagrindine veikla susiję kelininkai apie tokias premijas jų profesinės dienos proga tegalėjo pasvajoti.

Be to, 2015 m. į apskaitininko pareigas, likus 4 mėnesiams iki vaiko gimimo, buvo priimta ir vyr. buhalterės B. Rankauskienės marti.

Vyr. buhalterę ir kai kuriuos darbuotojus V. Molis taip mėgo, kad 2014 m. ir 2016 m. jiems skyrė įmonės apmokamus kelialapius į sanatoriją, su įvairiomis procedūromis, nors abiem kartais B. Rankauskienė oficialiai atostogavo.

Pažymima, kad kelionėms buvo naudotas tarnybinis transportas, o kuras nurašytas į kelių priežiūros sąnaudas.

Fiktyvios pareigybės

Auditas nustatė, kad įmonėje taip pat buvo kurtos fiktyvios pareigybės, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto – sandėlininko padėjėjo pareigos, kurių įmonės pareigybių sąraše net nėra. Tačiau tai nesutrukdė šiam darbuotojui mokėti 100 proc. atlyginimo dydžio priedus.

Kaip paskatinti mėgiamus darbuotojus V. Molis rasdavo įvairių būdų. Pavyzdžiui, už budėjimą žiemos metu 2014–2015 m. buvo nepagrįstai skirti priedai administracijos darbuotojams, kurie tokio darbo net neatlieka.

Nurodoma, kad bendrovė taip pat vien 2017 m. išmokėjo 22 tūkst. 949 eurus 22 centus nepagrįstų išeitinių kompensacijų darbuotojams, atleistiems jų pačių prašymu, kai kuriems skirtų priedų ir priemokų dydžiai buvo neadekvatūs jų kvalifikacijai, patirčiai, darbui.

Prabanga ir abejotini pirkiniai

V. Molis kaip tikras karalius mėgo prabangą.

Štai 2016 m. įmonė vykdė du automobilių pirkimus, o jiems įsigyti paskelbė atvirus konkursus, tačiau kvietimą priėmus kelioms bendrovėms, pasiūlymą abiem atvejais sugebėjo pateikti tik viena – Tokvila.

Pasirodo, kitos įmonės konkursuose nė nebūtų galėjusios dalyvauti dėl pateiktų minimalių privalomųjų techninių reikalavimų.

Pavyzdžiui, „Toyota Avensis“ automobiliu įsigyti, kuriam buvo skirta 27,475 eurų, įtraukti tokie punktai kaip odinis šviesus salonas, greičio ribojimo ženklų atpažinimo sistema, elektrochromatinis galinio vaizdo veidrodis viduje, ne mažesnis nei 150 AG galingumas. Pabrėžtina, kad tai yra pati galingiausia „Toyota Avensis“ versija.

Kitam automobiliui, kainavusiam 35 tūkst. 602 eurus, vienas iš taip pat minimalių privalomųjų techninių reikalavimų – daugiau nei 80 litrų degalų talpa.

Tačiau daugiau klausimų kelia kur kas neįprastesnių objektų įsigijimas.

Iš įmonei priklausančio Kelių muziejui skirtų lėšų 2015 m. buvo įsigyta dešimt gyvūnų iškamšų – stirnos galvos, kiro, kiaunės, šeško, lapės, šerno galvos, varnos, žąsies, kėkšto ir voverės. Šis pirkinys atsiėjo 2074 eurus. Ataskaitoje pažymima, kad „pirkinių reikalingumas kelia abejonių”.

Maža to, vien 2016 m. įmonės panaudojo daugiau nei 20 tūkst eurų Kelių muziejaus veiklai skirto finansavimo knygų leidybai ir išleistų knygų pirkimai.

Pavyzdžiui, įmonė įsigijo 10 knygos „Kas bus kas „Lietuvos ateitis. Asmenybės 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai: Lietuvos medicina, Pažvanga ir asmenybės“, komplektų, kurie atsiėjo 1500 eurų, taip pat 1000 vienetų knygos „Lietuvos kelių istorija“, kainavusių 15 000 eurų.

Viso knygų leidybai ir pristatymui 2015–2016 m. buvo skirta 61 tūkst. 175 eurai trys centai.

Panašu, kad įmonės darbuotojai mėgo kibinus ir skaniai pavalgyti, tačiau susidariusią sumą V. Molis rasdavo, kaip panaudoti protingai. Nuo 2014 m. iki 2017 m. birželio už maitinimą iš „Karališkos kibininės“ susidariusi 9723 eurų 75 centų eurų suma buvo nurašyta į neleidžiamus atskaitymus, kurie turėtų mažinti apmokestinamojo pelno dydį.

Negana to, įmonėje buvo naudojamasi verslo kortelėmis, tačiau kas gali jomis naudotis, kam ir kaip – nebuvo jokių taisyklių.

Vidaus auditas atskleidė, kad banke buvo išduotos dvi vardinės verslo kortelės – V. Moliui ir vyr. buhalterei.

Už įmonės lėšas šiomis kortelėmis buvo pirkta tai, kas priskiriama neleidžiamiems atsiskaitymams, pavyzdžiui, kortele mokėta už reprezentacinius pirkinius „Maximoje“, vaistus „Eurovaistinėje“, gyvūnų prekes parduotuvėje „Kika“, taip pat paslaugas sanatorijose ir t. t.

Ataskaitoje pažymima, kad iš šios kortelės buvo išgryninami pinigai. Vyr. buhalterė audito metu aiškino, kad išgryninami pinigai buvo įnešami į kasą darbuotojų atlyginimams mokėti, tačiau toks išgryninimas ne iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos sudaro terpę galimai siekti asmeninės naudos sau ir pasipelnyti.

Poilsio namai Juodkrantėje išrinktiesiems

V. Molis, regis, mėgo ir gerai paatostogauti, o tokia galimybe galėjo pasinaudoti ir darbuotojai, tiesa, ne visi – tik iš privilegijuotųjų luomo.

Nuo 2001 m. įmonei pasitikėjimo teise perleisti valstybei priklausantys poilsio namai Juodkrantėje galimai buvo virtę tikru V. Molio aplinkos ir pažįstamų, senų įmonės klientų rojumi.

Kasmet poilsio namais naudojosi tie patys fiziniai asmenys – „seni įmonės klientai, tarp kurių – gydytojai, žurnalistai, menininkai“. Tačiau kas iš tikrųjų ilsėjosi poilsio namuose, taip ir lieka neaišku, nes fiziniams asmenims sąskaitos išrašytos nenurodžius arba klaidingai nurodžius asmens kodą, adresą – taigi kyla abejonių dėl šių asmenų tikrumo.

Audito metu nustatyta, kad „Automagistralė“ teikė papildomas paslaugas, neatitinkančias jos veiklos pobūdžio ir apie kurias niekur nėra skelbiama, pavyzdžiui, apskardina balkonus, remontuoja namus, o tokiomis paslaugomis naudojosi ir V. Molio šeimos nariai, ir klebonai, ir kiti fiziniai asmenys, kurie apie nelegalias papildomas įmonės teikiamas paslaugas negalėjo sužinoti iš oficialių ir viešai prieinamų šaltinių.

Tačiau aišku, kad paprastiems įmonės darbuotojams naudotis poilsio namais nebuvo sudarytos sąlygos, nors kasmet iš rezervo visų įmonės darbuotojų socialinėms kultūrinėms reikmėms buvo skiriama 70–90 tūkst eurų.

Audito metu išryškėjo ir tai, kad užimtumo grafikų ir sąskaitų informacija kažkodėl nesutampa arba kai kurios poilsio namų sąnaudos – elektros, vandens ir pan. suvartojimas buvo neproporcingai didelės lyginant su poilsio namų užimtumu, taigi ten galėjo būti daugiau asmenų.

Išgirdusi šiuos įtarimus, vyr. buhalterė aiškino, kad išties taip galėjo būti, nes rugpjūtį įmonės darbuotojai vyko aplink poilsio namus sodinti gėlių, atlikti pastato remonto darbų, o už darbą jiems buvo leidžiama nemokamai pailsėti.

Tačiau ir tai kelia abejonių, nes tokia išvyka niekaip nebuvo įforminta, be to, tuo metu poilsio namuose ir taip buvo svečių.

Šiuo metu įmonė įpareigota perduoti poilsio namus Turto bankui.

Paslaptingos dvigubai pigesnės paslaugos sau ir pažįstamiems

Nors taip ir liko neaišku, ar paprasti darbuotojai ilsėjosi Juodkrantėje, aišku tai, kad kai kurie vykdė darbus, kurių neturėjo atlikti, o kai kurie ir V. Molio kiemą šienauti turėjo.

Audito metu nustatyta, kad „Automagistralė“ teikė papildomas paslaugas, neatitinkančias jos veiklos pobūdžio ir apie kurias niekur nėra skelbiama, pavyzdžiui, apskardina balkonus, remontuoja namus, o tokiomis paslaugomis naudojosi ir V. Molio šeimos nariai, ir klebonai, ir kiti fiziniai asmenys, kurie apie nelegalias papildomas įmonės teikiamas paslaugas negalėjo sužinoti iš oficialių ir viešai prieinamų šaltinių.

Žinoma, kai kuriais atvejais tokios paslaugos kainuodavo beveik dvigubai pigiau nei kaina rinkoje.

„Nėra skelbiama, kad įmonė, vykdydama komercinę veiklą, nuomoja lengvuosius automobilius, traktorius, sunkvežimius, ekskavatorius ir atlieka kitas paslaugas. Todėl nėra, aišku, kokiu būdu apie šių paslaugų teikimą žino kai kurie kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie apie paslaugų taikymą žino ir <…> jomis naudojosi“, – skelbiama vidaus audito ataskaitoje.

Tarp tokių, daugiau už paprastą žmogų žinančių asmenų apie papildomas įmonės paslaugas, pasirodo, puikiai žinojo Seimo narys S. Brundza, kuriam trejus metus iš eilės buvo vykdomi privažiavimo keliuko iki Žydiškių kaimo tvarkymo darbai.

Įmonės technika taip pat buvo naudojama didelių įmonių ar fizinių asmenų kiemų nušienavimui, tarp kurių įeina ir paties V. Molio sklypai.

Darbuotojai ir įmonės technika panaudota ir jo paties motinos namo Vievyje statybai. Namui statyti buvo sutelkta itin didelė amunicija – nuomoti ir ekskavatoriai, ir savivarčiai, ir autokrautuvai.

Redakcija bandė susisiekti su V. Moliu, tačiau buvęs „Automagistralės“ vadovas nekėlė ragelio.

Įmonę jungs su kitomis

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad audito išvadas ministerija ketina teikti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), taip pat kreipsis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka.

„Buvusių vadovų savivalės ir piktnaudžiavimo mastas liudija tik viena – valstybės įmonė buvo virtusi asmenine bendrove, kurios resursai buvo naudojami savoms reikmės be jokių skrupulų.

Susisiekimo ministerija kels asmeninės atsakomybės klausimą – ruošiamas kreipimasis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka. Mūsų auditorių ataskaita jau perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai“, – sakė jis.

Ministras taip pat informavo, kad nuo lapkričio 1 d. vienuolika kelių priežiūros įmonių, tarp kurių ir „Automagistralė“, bus sujungtos į vieną valstybinės reikšmės kelių priežiūros įmonę.

„Preliminariais skaičiavimais, ši kelių priežiūros įmonių pertvarka leis sutaupyti ne mažiau kaip 8,5 milijonų eurų per metus“, – teigė jis.

2017-10-04 Martynas Žilionis, Delfi.lt

Paaiškėjo, kad buvęs įmonės vadovas V. Molis yra gavęs apdovanojimą iš prezidentės.

2015 m. vasario 16 d. Dalia Grybauskaitė jam įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Informacija apie visus apdovanotus asmenis skelbiama Prezidentūros interneto puslapyje.

Prezidentūra DELFI informavo, kad V. Molio kandidatūrą apdovanojimui skirti pateikė tuometinis susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.

Valstybės apdovanojimų įstatyme nurodyta, kad už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos ar institucijos.

Visi kandidatai gauti valstybės apdovanojimus įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami atsakingų teisėsaugos institucijų. V. Molio atveju jokios informacijos, galinčios turėti įtakos priimant sprendimą dėl apdovanojimo, negauta. Sprendimui apdovanoti šį asmenį pritarė Valstybės apdovanojimų taryba.

„Elektrėnų kronika“ yra skelbusi, kad V. Molį asociacija „Lietuvos keliai“ apdovanojo „Kelininko aukso ženklu“ „už nuopelnus puikiai prižiūrint Lietuvos automagistrales, puikius pasiekimus eismo saugumo srityje“.

Leidinys taip citavo buvusį „Automagistralės“ direktorių, gavusį apdovanojimą:

„Man labai gyvenime sekasi, nes nesutikau blogų žmonių. Buvo, kad charakteriai skiriasi, bet mes visi turim savo asmeninius charakterius. Ir dabar dirbdamas „Automagistralė“ negaliu nepasidžiaugti kolektyvu, kuris įgyvendina labai svarbias užduotis. Viską darome, kad eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius būtų kuo mažesnis, o dar geriau, kad kelyje nebūtų nelaimių.“

Trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai jo vadovautai komandai ministras R. Masiulis negailėjo aštrių žodžių.

„Audito rezultatai yra sukrečiantys. Daugybę metų ši valstybės įmonė buvo tiesiog paversta privačia įmone, kurios vos ne vienintelė paskirtis – tenkinti buvusių vadovų asmenines reikmes ir užgaidas. Tai tipinis sovietinio „priėjimo prie lovio“ pavyzdys“, – pranešime teigė R. Masiulis.

Susisiekimo ministerijai atlikus auditą, paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos. Audito išvadas ministerija ketina teikti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), be to, kreipsis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka.

Pasak pranešimo,„Automagistralės“, kuriai vadovavo jau atleistas Vladislavas Molis, vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėja, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos.

Ministerijos pranešime teigiama, kad įmonė darbuotojams galėjo nepagrįstai skirti premijas, keliones, o jos įranga galėjo būti naudojama statant buvusio direktoriaus mamos namą.

Audito metu nustatyta, kad įmonė nepagrįstai išmokėjo 23 tūkst. Eur išeitinių išmokų, o mokėti priedai buvo neadekvatūs. Pvz., administracijos darbuotojams jie skirti už budėjimą žiemos metu, nors tokio darbo nedirbo. Nepagrįstai priedai skirti ir buhalterio dienos proga.

Abejonių auditoriams sukėlė kai kurių darbuotojams 70 tūkst. Eur kainavusios 6 poilsinės kelionės į Kretą ir Italiją, į mokymus JAV, sanatorinės paslaugos.

2017-10-04 Pranešimas žiniasklaidai, Susisiekimo ministerija

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas valstybės įmonės „Automagistralė“ vidinis tyrimas atskleidė neracionalios, neekonomiškos ir neefektyvios veiklos atvejus. Viešųjų pirkimų pažeidimai, privačių interesų konfliktai, neteisėtos išmokos, įtarimai dėl galimo įmonės vadovybės asmeninės naudos siekimo – tokie antrosios iš vienuolikos šalies valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių tyrimo rezultatai. Ministerija taip pat jau yra atlikusi VĮ Utenos regiono keliai auditą.

„Audito rezultatai yra sukrečiantys. Daugybę metų ši valstybės įmonė buvo tiesiog paversta privačia įmone, kurios vos ne vienintelė paskirtis – tenkinti buvusių vadovų asmenines reikmes ir užgaidas. Tai tipinis sovietinio „priėjimo prie lovio“ pavyzdys. Susisiekimo ministerija savo audito išvadas teiks Specialiųjų tyrimų tarnybai. Taip pat įvertinti įmonei padaryti nuostoliai bei bus kreipiamasi į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Skaičiuojama, kad įmonei padaryta didesnė nei 200 tūkst. eurų žala.

Permokėjo už pirkinį 4,3 karto

Daugiau kaip 100 tūkst. eurų žala įmonei padaryta dėl įmonės direktoriaus ir pirkimo komisijos veiksmų, įsigyjant nekilnojamąjį turtą (pastatus, statinius ir nuomos teisę į žemės sklypą Vievyje), nes jie, žinodami šio turto tikrąją rinkos vertę, jį įsigijo 4,3 karto brangiau ir ne visa planuota apimtimi. Įmonės direktorius nedeklaravo privačių interesų konflikto, tačiau tiek turto pardavėjas, tiek likusios turto dalies pirkėjas sandorio sudarymo metu buvo su juo susiję asmenys, nes su pardavėju susijusiose įmonėse buvo įdarbintas jo sūnus, kuris buvo ir likusios turto dalies pirkėjo akcininkas. Valdyba pritarė šiam neskaidriam sandoriui, neįvertinusi visų aplinkybių. Dėl šio fakto Susisiekimo ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu priimti procesinį sprendimą ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas.

Prireikė ir prabangios įrangos

VĮ „Automagistralė“ atliktų viešųjų pirkimų tyrimas parodė, kad 2016 m. įmonei perkant du automobilius buvo nustatyti pertekliniai ir konkurenciją ribojantys techniniai reikalavimai. Palyginti su 2014 m. vykdytais automobilių pirkimais, šių reikalavimų skaičius 2016 m. padvigubėjo (nuo 27 iki 54 punktų). Didelė dalis nustatytų minimalių techninių reikalavimų siejosi su papildoma, automobilio kainą keliančia prabangos įranga, nebūtina įmonės veiklai vykdyti, todėl įmonės lėšos panaudotos neefektyviai ir neekonomiškai. Be to, tikėtina, kad kai kurie iš šių reikalavimų ar jų visuma turėjo įtakos tam, kad iš keleto pirkimo kvietimą priėmusių įmonių pasiūlymus pateikė tik vienas tiekėjas.  Buvęs įmonės vadovas V. Molis ir jo sūnus taip pat važinėja šio tiekėjo automobiliais.

Įdarbino marčią, o išmokas skirstė už nebūtus darbus

Tyrimo metu nustatyta pažeidimų priimant naujus darbuotojus ir skiriant priedus bei priemokas. Pastebėta atvejų, kai darbuotojai buvo priimti į pareigas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas (pvz., į apskaitininkės pareigas priimta vyr. buhalterės marti) arba kurių nebuvo pareigybių sąraše (pvz., viešųjų pirkimų specialisto–sandėlininko padėjėja), vidaus audito metu jie atleisti. Nustatyta nepagrįsto išeitinių išmokų skyrimo atvejų – vien šiemet darbuotojams, atleistiems pačių prašymu, nepagrįstai skirta beveik 23 tūkst. eurų. 2014–2017 m. darbuotojams skirtų priedų ir priemokų dydžiai buvo neadekvatūs darbuotojų turimai kvalifikacijai, patirčiai, atliekamam darbui. Pasitaikė atvejų, kai priedai darbuotojams buvo skirti ne tik nepagrindus padidėjusio jų darbo krūvio, bet ir už nebūtus darbus – pvz., priedai administracijos darbuotojams už budėjimą 2014–2015 m. žiemos metu, nors jie tokio darbo neatliko. 2014–2016 m. nepagrįstai skirti priedai darbuotojams buhalterio dienos proga. Darbuotojų paaiškinimais, kai kuriais atvejais jiems buvo išmokėta mažesnė nei apskaičiuota priedų ar priemokų suma. Tikėtina, kad taip siekta asmeninės naudos.

Už įmonės pinigus – į Graikiją ir Italiją

Tiriamuoju 2014–2017 m. laikotarpiu neefektyviai panaudotos įmonės lėšos darbuotojų komandiruotėms į parodas užsienyje. Abejonių kelia komandiruočių reikalingumas, trukmė, sąsaja su darbuotojų atliekamomis pareigomis, siunčiamų darbuotojų skaičius. Be to, siauro darbuotojų rato asmeniniams poreikiams buvo panaudota dalis įmonės pelno, paskirstyto į rezervą darbuotojų socialinėms kultūrinėms reikmėms. Pvz., beveik 70 tūkst. eurų buvo panaudota darbuotojų 6 poilsinėms kelionėms į užsienį (Kretą ir Italiją), į mokymus (JAV) ir sanatorijos paslaugoms. Kai kurie pašalpų skyrimo atvejai ir piniginės dovanos darbuotojų gyvenimo jubiliejų proga neatitiko įmonėje nustatytos pašalpų skyrimo ir skatinimo tvarkos.

Teikė paslaugas pusvelčiui?

VĮ „Automagistralė“ komercinių paslaugų teikimo nereglamentuoja jokia patvirtinta tvarka. Kai kurie įkainiai, lyginant su tokių ar panašių paslaugų įkainiais rinkoje, yra kelis kartus mažesni (pvz., krautuvų – triskart mažesni). Dalis teikiamų paslaugų nebuvo susijusios su pagrindine įmonės veikla ir nebūdingos jai, pvz., balkono apskardinimas, tvenkinio kasimas, traktoriaus remontas ir nudažymas, namo tvarkymo darbai, medinių parapetų ir vartų nudažymas, dumblo išsiurbimas, automobilio remontas, tvoros įrengimas ir kt. Tikėtina, kad 2014–2017 m. dalį savo paslaugų įmonė teikė bei darbus atliko neracionaliai, neekonomiškai ir neefektyviai naudodama žmogiškuosius išteklius bei transporto priemones, nevykdė tinkamos šių paslaugų teikimo ir darbų atlikimo kontrolės, neužtikrino, kad įmonei būtų teisingai atlyginta už jos suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Nustatyta, kad paslaugomis dažnai naudojosi įmonės vadovybė ir kiti darbuotojai savo asmeninėms reikmėms. Pvz., įmonės mechanizmų nuomos paslaugomis neretai naudojosi įmonės darbuotojai ir įmonės direktorius Vladislavas Molis, jo motina bei sūnūs. Pažymėtina, kad V. Molis ir jo šeimos nariai prašymus adresuodavo įmonės direktoriui V. Moliui, ant jų rezoliuciją parašydavo direktoriaus pavaduotojas. Kai kuriuose V. Molio ir jo artimų asmenų prašymuose nurodoma konkreti darbų atlikimo vieta – Liepų g. 7, Vievis. Nuomoti ekskavatoriai, autosavivarčiai, autokrautuvai ir kt. Tyrimo metu gautais duomenimis, šiuo adresu tuo metu vyko V. Molio motinai priklausančio namo statybos, taigi V. Molis galimai įmonės techniką nuomojosi savo motinos namo statybai, už paslaugas mokėdamas nustatytus paslaugų įkainius. Pažymėtina, kad įmonės tikslas yra teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tai, kad įmonės technika galimai buvo naudojama įmonės direktoriaus motinos namo statybai, nėra viešoji paslauga.

Nepagrįstos muziejaus išlaidos

Įmonei priklausančio Kelių muziejaus veikla 2014–2017 m. nuostolinga, lankytojų skaičių riboja muziejaus darbo laikas ir vieta. Dalis 2015–2016 m. atlyginimų ir socialinio draudimo išlaidų bei prekių ir paslaugų pirkimų nepagrįstai priskirta muziejaus sąnaudoms ir kompensuota Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Poilsio namai – saviems

VĮ „Automagistralė“ iki šiol Juodkrantėje tebeturi poilsio namus, kurie dar 2012 m. turėjo būti perduoti VĮ Valstybės turto fondui privatizuoti. Šie poilsio namai neįtraukti į įmonės struktūrą ir pareigybių sąrašą, nenustatyta naudojimosi jais tvarka, informacija apie juos neviešinama, darbuotojams nesudarytos sąlygos jais pasinaudoti, apskaita tvarkoma netinkamai, neatitinka užimtumo grafikų ir sąskaitų duomenys. 2014–2017 m. šių poilsio namų veikla nuostolinga. Tikėtina, kad poilsio namais naudojamasi ne tik oficialiai vykdant įmonės komercinę veiklą, bet ir asmeniniams poreikiams, pajamos negaunamos arba gaunamos neoficialiai. Įmonė įpareigota iki šių metų pabaigos poilsio namus perduoti centralizuotai valdyti VĮ Turto bankui.

2017-07-05 15min.lt

Teisėsaugos akiratyje atsidūręs valstybės valdomos įmonės „Automagistralė“ generalinis direktorius Vladislavas Molis atleistas iš pareigų.

Daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V.Molis atleistas už šiurkščius pažeidimus bei įmonei padarytą žalą, dėl jo veiklos Susisiekimo ministerija kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

Tai patvirtino susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.

Pasak jos, V.Molis atleistas nuo trečiadienio, tačiau įsakymas dėl atleidimo įsigalios, kai baigsis jo nedarbingumas.

Trečiadienį 15min.lt publikavo informaciją apie įspūdingus turtus, kuriuos užgyveno V.Molio šeima. Pirmiausiai – devintą dešimtį beveik įpusėjusi garsaus kelininko motina.

V.Molis apie atleidimą buvo informuotas dar gegužę. Tačiau nuo to laiko „Automagistralės“ vadovas sirgo.

2017-07-05 Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė, 15min.lt

Vladislovo Molio pavardę veikiausiai žino didžioji dalis verslininkų, susidūrusių su kelininkystės darbais. Ilgametis valstybės įmonės „Automagistralė“ vadovas, aibės apdovanojimų savininkas, kuriam kelininkystė yra šeimos tradicija. Bet yra ir kitas V.Molio veidas, su kuriuo kviečiame dabar susipažinti.

Kelininko sūnus V.Molis „Automagistralei“ vadovavo ilgiau nei du dešimtmečius. Per tą laiką jo bendrovė užgyveno nemažai turto. Pavyzdžiui, bebrų ir ežiukų iškamšos kažkodėl puošia „Automagistralės“ valdomą Kelių muziejų.

Kur kas įdomesnius turtus tuo metu krovėsi V.Molio šeima. Pirmiausiai – 84-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi kelių caro motina. Nors nėra jokių įrašų, rodančių, kad ji kada nors nepriklausomoje Lietuvoje būtų dirbusi pagal oficialią darbo sutartį, garbaus amžiaus moteris susikrovė įspūdingus turtus, kuriais aprūpino ir sūnų, ir anūkus.

Pats V.Molis irgi nepėsčias. 15min žiniomis, Susisiekimo ministerija įtaria, jog “Automagistralės“ vadovas prisidėjo iššvaistant įmonės turto mažiausiai už 100 tūkst. eurų. Taip buvo papildytos jo sūnaus darbdavio kišenės.

Susisiekimo ministerijos struktūros jau mėnesį bando V.Molį iškrapštyti iš kėdės. Įspėjimas apie atleidimą „Automagistralės“ vadovui įteiktas dar gegužės pabaigoje. Sutapimas ar ne, jis tuoj pat susirgo. Kaip 15min informavo „Automagistralės“ administracija, jis serga iki šiol. Į skambučius mobiliuoju telefonu amžinasis „Automagistralės“ vadovas neatsiliepė.

Nublukęs bebras ir svajonių močiutė

Pažintį su „Automagistralės“ veikla galima pradėti nuo šios valstybės įmonės valdomo Kelių muziejaus. Čia rasite ne tik įvairių epochų kelininkų techniką ir istorines nuotraukas.

Muziejuje galite pamatyti ir įspūdingo dydžio gyvūnijos kampelį, kuriame gausu įvairiausių gyvūnų iškamšų ir medžioklės trofėjų. Muziejuje puikuojasi balto bebro iškamša. Kodėl jis baltas? Muziejaus darbuotojai paaiškina, kad per daug metų nuo saulės jis nubluko. Tačiau iškamšų čia visa gausybė: gulbė, ežiukai, briedis, lapė ir daug kitų.

Paklausite kuo Kelių muziejus susijęs su gyvūnais? Į šį klausimą muziejaus darbuotojai atsakė paaiškindami, kad nuo gyvūnijos kampelio prasidėjo visa muziejaus idėja. Mat muziejaus įkūrėjas yra medžiotojas. Vėliau buvo nuspręsta, kad gyvūnų ekspozicija kelių muziejui tinka, juk keliuose žūva daug žvėrių.

Muziejus yra įsikūręs Vievyje, keliuose atskiruose pastatuose. Muziejaus darbuotojai pasakoja, kad „Automagistralė“ išlaiko muziejų, nors jame darbuotojų nėra daug, tačiau patalpų išlaikymas kainuoja, be to, muziejus yra įsikūręs „Automagistralės“ patalpose. Jei reikia restauruoti seną parodinę techniką, pasak darbuotojos, skelbiami atskiri konkursai. Yra planų, jog muziejus plėsis, tam jau yra numatytas atskiras didelis sklypas, kuriame turėtų būti statomos naujos patalpos, tačiau kol kas nėra aišku, kada tai bus padaryta.

Kol Kelių muziejus rūpinosi bebrų ir ežiukų iškamšomis, Molių šeima apsirūpino kur kas rimtesniu turtu. Pirmiausiai – per V.Molio motiną, devintą dešimtį beveik įpusėjusią pensininkę. Ir tokią močiutę, apie kokią dauguma Lietuvos anūkų galėtų tik pasvajoti. Neoficialiomis 15min žiniomis, garbaus amžiaus V.Molio motina niekuomet nebuvo registruota kaip darbdavio apdrausta darbuotoja. Paprastai tariant, jei ji kur nors ir dirbo – tai ne pagal darbo sutartį. Bet V.Molio motina – gyvas pavyzdys, rodantis, kad darbo sutartis nebūtina turtų užgyvenimui.

Namas Vievyje ir butas sostinės Lazdynų rajone – tik pumpurėliai. V.Molio motina dar 1999 m. įsigijo įspūdingą butą sostinės senamiestyje, Trakų gatvėje. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, šio buto rinkos vertė gali siekti apie 180 tūkst. eurų. Šių metų pradžioje svajonių močiutė butą Trakų gatvėje padovanojo savo anūkei, 24-erių V.Molio dukrai.

Beje, panašu, kad dovanodama prabangų butą močiutė pagalvojo ne tik apie anūkę. 15min žiniomis, kartu su dovanojimo sutartimi anūkei įregistruota ir uzufrukto teisė pačiam V.Moliui. Paprastai tariant, amžinasis „Automagistralės“ vadovas taip pat turi teisę naudotis šiuo butu Vilniaus širdyje.

Ir tai dar ne visi svajonių močiutės nuopelnai. 2010 m. V.Molio motinos vardu registruotas sklypas ir statiniai Vievyje.

Dar 2012 m. vasarą, kai po Lietuvą važinėjo „Google Street View“ kameromis apkarstyti automobiliai, čia stovėjo medinukas.

Dabar vaizdas kur kas įspūdingesnis. Pensininkė V.Molio mama čia ne tik pasistatė namą, bet ir jį padovanojo. Žinoma, anūkui – vyresniajam V.Molio sūnui. Sklypas yra gana vaizdingoje vietoje, ant Vievio ežero kranto. Jo vidutinė rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, yra 21 tūkstantis eurų. Nuo naujai pastatyto namo atsiveria graži panorama. Kiek vertas naujas sklype išdygęs namas Vievyje, nėra žinoma. Mat statinys dar nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

100 tūkst. eurų dovana sūnaus darbdaviams. Panašu, kad polinkį į vertingas dovanas turi ne tik V.Molio mama, bet ir pats ilgametis „Automagistralės“ vadovas. Tik dovanojamas turtas – ne nuosavas.

Prieš dvejus metus, 2015 m. liepą, „Automagistralei“ prireikė papildyti savo nekilnojamojo turto aruodą. Ne bet kuo, o menkaverčiais statiniais Vievyje. Jie įsigyti iš labai kuklaus ūkio subjekto – mažosios bendrijos „RV Investment“.

Kas ta „RV Investment“? Panašu, kad šis ūkio subjektas pastaraisiais metais jokios rimtesnės veiklos, išskyrus sandorį su „Automagistrale“, nevykdė. Mažosios bendrijos steigėjai – stambios įmonių grupės „Imlitex Holdings“ akcininkai Renatas Augustinas ir Vygandas Blandis.

Atvirų duomenų portalo Freedata.lt pateikiamais duomenimis, šios grupės įmonė „Imlitex Textile“ praėjusiame dešimtmetyje yra laimėjusi kelis „Automagistralės“ konkursus, kuriuose pirkta druska kelių barstymui. Tačiau yra ir kur kas šviežesnis ryšys. Vykstant sandoriui su „Imlitex“ akcininkų valdoma mažąja bendrija, šioje grupėje dirbo vyresnysis V.Molio sūnus.

Na, pastatų pirkimas iš įmonės, susijusios su sūnaus darboviete, savaime nėra nusikaltimas. Tačiau, 15min žiniomis, Susisiekimo ministerija įtaria, kad šiuo sandoriu buvo iššvaistytas „Automagistralės“ turtas.

„Automagistralė“ už didžiulę sumą įsigijo tik pastatus, bet ne žemės sklypą po jais. Žemės sklypas priklauso valstybei, hektaro dydžio sklypo dalį įmonė gavo panaudos teise iš valstybės.

Statinius iš „RV Investment“ „Automagistralė“ įsigijo už 143 tūkst. eurų. Tai beveik visa kuklios mažosios bendrijos apyvarta 2015 metais. 2014 m. atliekant šio turto vertinimą, nustatyta gerokai kuklesnė suma. Turto vertintojai statinius įkainojo 23,5 tūkst. litų (6,8 tūkst. eurų). Didesne 89,5 tūkst. litų (25,92 tūkst. eurų) suma įvertinta nuomos teisė į po pastatais esančią valstybinę žemę. Bendra suma – kiek mažiau nei 33 tūkst. eurų.

Žinoma, būna atvejų, kai perkamas nekilnojamasis turtas yra vertas daugiau, nei nustato vertintojai. Tačiau čia ne tas atvejis. 15min žiniomis, „Automagistralės“ apskaitos dokumentuose aptikta pažyma, kuria tų pačių 2015 metų pabaigoje smarkiai sumažinta būtent šio iš „RV Investment“ pirkto turto balansinė vertė. Vos prieš pusmetį įsigytą turtą „Automagistralė“ čia pat nuvertino daugiau nei 100 tūkst. eurų – iki maždaug 43 tūkst. eurų, tik nežymiai viršijant turto vertintojų nustatytą sumą.

Šiandien didžioji dalis sklypo stovi tuščia. Panašu, kad jis ruošiamas statybos darbams.

Sutapimas po sutapimo

Nagrinėjant „Automagistralės“ viešųjų pirkimų istoriją, į akis krenta kelios įmonės, uždirbusios solidžias sumas iš šios valstybinės įmonės užsakymų.

Freedata.lt duomenimis, bendrovė „Švytėjimas“ iš „Automagistralės“ pirkimų gavo apie ketvirtį milijono eurų pajamų, jau minėta „Imlitex Textile“ – beveik 691 tūkst. eurų. Bendrovė „Kauno tiltai“ nuo 2004 m. iki dabar kasmet laimi vieną ir tą patį „Automagistralės“ konkursą, kuriuo valstybinė įmonė apsirūpina asfaltbetonio mišiniu. Bendra „Automagistralės“ ir „Kauno tiltų“ sutarčių vertė – 4,35 mln. eurų.

Sandoriai, kurių nebuvo

Pats V.Molis irgi ne vargšas. Jis turtingas ne tik apdovanojimais „Už nuopelnus Lietuvai“ ar „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 15min žiniomis, ilgametis „Automagistralės“ vadovas turi nemažą namą, per pastaruosius porą metų lizingu įsigijo dvi mašinas, o 2013 m. taip pat įsigijo butą Palangoje.

Bet visa tai viešai prieinamose V.Molio deklaracijose neatsispindi. „Automagistralės“ vadovas, kaip ir kiti valstybės įmonių vadovai, privalo viešai deklaruoti savo interesus. Tokie sandoriai kaip naujų transporto priemonių ar, juo labiau, nekilnojamojo turto įsigijimas, ten turi atsispindėti. Tačiau V.Molio deklaracijos – visiškai tuščios.

15min žiniomis, V.Molio oficialiai deklaruotas turtas – sklypas ir namas Vievyje, Registrų centro duomenimis, bendrai sudėjus verti 68 tūkst. eurų, butas Palangoje (vidutinė rinkos vertė – 31 tūkst. eurų) ir šiek tiek piniginių lėšų – savo verte gerokai nusileidžia turtams, kuriuos jo pensininkė motina neseniai padovanojo savo anūkams.

2017-06-06 Lina Vyšniauskienė, Alfa.lt

Po kilusio skandalo VĮ „Automagistralė“ vadovas Vladislavas Molis buvo įspėtas, kad bus atleistas iš pareigų kaip netekęs pasitikėjimo. Tačiau jis netikėtai susirgo, tad atleidimo procedūra gali užsitęsti. Nedarbingumo lapeliai jau ne kartą trikdė teisines procedūras ir yra nuomonių, kad tuo kartais galimai piktnaudžiaujama.

Sunegalavo iš karto

Sutapimas ar ne, tačiau V. Molis nedarbingumo lapelį gavo netrukus, kai gavo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis patvirtino, kad gegužės 23 d. V. Moliui buvo įteiktas atleidimo raštas. Kaip numatyta pagal Darbo kodeksą, jis įspėtas, kad bus atleistas po keturių mėnesių. „Tačiau iš karto po to jis susirgo“, – sakė LAKD direktorius. Tad galima teigti, kad atleidimo procedūra užtruks. Kiek, neaišku.

Alfa.lt žiniomis, birželio 5 d. V. Molis vis dar buvo nedarbingas.

Priminsime, kad V. Molis buvo atleistas, kai balandžio mėnesį kilo skandalas dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. Tuomet STT Panevėžio valdybos pareigūnai apsilankė VĮ „Automagistralė“ prie LKAD bei AB „Panevėžio keliai“. Tarnyba turi duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad, pasinaudojus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VĮ „Automagistralė“ inicijuotais ir vykdytais ne mažesnės nei 1 mln. eurų vertės dviem viešaisiais pirkimais dėl kelių remonto, buvo piktnaudžiaujama tarnyba. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis netrukus po to davė nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą.

„<…> Į s p ė j u, kad su Jumis teisės aktų nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 30 d. bus nutraukta 2003 m. kovo 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 180, dėl Jūsų adresu gautų skundų dėl darbo Jums pareikšto įtarimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir taip praradus pasitikėjimą Jumis“, – rašoma LAKD direktoriaus E. Skrodenio rašte, kuris buvo įteiktas V. Moliui. Iš karto po to jis gavo nedarbingumo lapelį.

Nepatvirtintais duomenimis, po kilusio skandalo susirgo ir AB „Panevėžio keliai“ vadovas Virmantas Puidokas. Bendrovės atstovė spaudai Rasa Čepienė atsisakė tai patvirtinti arba paneigti, nors tas faktas ar žmogus vaikščiojo į darbą, ar ne neturėtų būti jokia paslaptis.

Ne viena žinoma istorija

Nedarbingumo lapeliai dažnai trikdo ir teismų darbą.

Prisiminkime garsiąją Darbo partijos bylą, kuri teisme truko taip ilgai, jog net ir žiniasklaidai apie ją rašyti nusibodo. Ten sirgo kone visi iš eilės pradedant pačiu Viktoru Uspackichu bei Vytautu Gapšiu ir partijos finansininke Marina Liutkevičiene, baigiant advokatais.

Ilgai tęsėsi ir byla, kur kyšininkavimu buvo kaltinami buvęs meras Vytautas Petkevičius bei buvęs Trakų savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila bei kiti asmenys. Ji buvo praminta „Trakų valdininkų byla“. Istorija ta pati – nuolat kas nors susirgdavo. Lietuvos teismuose buvo įstrigusios ir kelios Neringos Venckienės parankinių bylos, kurias teisiamieji sugebėjo vilkinti jau ne vienus metus. „Geriausiai gydo Lukiškės“, – tuomet pasišaipė Laimutės Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas. Tačiau pasakyti lengviau, nei padaryti, – nei nukentėjusiųjų advokatai, nei prokurorai neturi galių kontroliuoti gydytojų, kurie lengva ranka teisiamiesiems dalija pažymas.

Suprantama, liga yra liga ir jei žmogus iš tikrųjų serga, pavyzdžiui, lėtine liga, dėl patiriamo streso ar kitų priežasčių ji gali paūmėti. O ir persišaldymas ne nuodėmė. Tačiau nežinia, kiek atvejų yra realūs, o kiek tiesiog simuliacija ir stengimasis vilkinti vieną ar kitą procesą. Tokios statistikos nėra ir niekuomet nebus. Tačiau nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės teisininkas teigė, jog nesąžiningumas pasitaiko gan dažnai. „Vienu ar kitu atveju toks vilkinimas teisiamiesiems naudingas. Pavyzdžiui, kad ir norint sulaukti senaties termino“, – sakė jis.

2016-12-07 Aurimas Lukošius, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Pagrindinis VĮ „Automagistralė“ vaidmuo yra susijęs su valstybinės reikšmės automobilių kelių, tiltų, viadukų, kelio statinių, kelio ženklų plėtros, projektavimo, priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbais. Įmonė taip pat atlieka specialius tiriamuosius darbus. Tačiau pati svarbiausia jos funkcija – kokybiška magistralinių kelio ruožų, kurių bendras ilgis siekia beveik 310 km, priežiūra. Įmonės vadovai linkę vaikytis papildomų užsakymų, kad būtų išmokėta ypač jiems aktuali priemoka prie atlyginimo, todėl keliamas pagrįstas klausimas, ar VĮ „Automagistralė“ tikrai susitvarko su jai skirta pagrindine valstybės funkcija – kelių priežiūra?

Tai, kas vyksta šalies magistraliniuose keliuose skirtingais metų laikais, rodo, kad jais rūpinamasi nepakankamai. Pavasarį vos tik nutirpus sniegui išnyra kalnai šiukšlių. Be abejo, jos renkamos, tačiau gana vangiai, lėtai. Per tą laiką kai kurios nepaliestos vietos primena sąvartynus.

Atėjus vasarai tarp kelių esančioje žaliojoje zonoje pradeda vešėti pievos, mat šienavimui skirti tik bene du kartai – birželio pradžia ir rugpjūčio pabaiga. Maža to, šalia kelio esančios garso izoliavimo sienelės masina grafičių kūrėjus. Primargintos sienelės blaško automobilių vairuotojų dėmesį, bado akis pravažiuojantiems žmonėms. Valyti jų arba niekas neskuba, arba tokie piešiniai nuvalomi labai negrabiai, naudojant neefektyvias valymo priemones, tad jie ir toliau mirguliuoja, tiesa, jau šiek tiek blankesnėmis spalvomis.

Baigiantis vasarai ar prasidėjus rudens sezonui pro vandens nubėgimo ir surinkimo šulinių groteles aukštyn skverbiasi žolės. Tai – rimta problema, nes keliamas pavojus eismui: rudenį neišvalytose grotelėse kaupiasi vanduo, o atėjus žiemai ir pradėjus šalti tose vietose atsiranda čiuožyklos.

Atsakymai kelia abejonių

Valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus Vladislovo Molio pasirašytame rašte motyvuota, kad šiukšlės renkamos vadovaujantis 2014 m. gegužės 6 d. pasirašytu Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu: pavasarį nutirpus sniegui, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d., vėliau – po žolės pjovimo ir iki žiemos sezono ne rečiau kaip 1 kartą per 21 darbo dieną.

Taip atsakyta į klausimą, ar dažnai šiukšlės renkamos automagistralėse Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Tačiau kas gali patikrinti, ar šiukšlės taip ir guli nepaliestos, ar buvo neva išmestos jau po surinkimo?

Abejonių kelia ir įmonės vadovybės atsakymas į klausimą, kad pakartotiniai abiejų automagistralių žaliųjų zonų šienavimo darbai trunka iki spalio 15 d. Geriausiu atveju šiltuoju metų laiku skiriamosios juostos nušienaujamos iki liepos 1 d., o sankasos šlaitai, esantys 4 m atstumu nuo kelio briaunos, – iki rugpjūčio l d. Jei būtų šienaujama dažniau, argi tose vietose šitaip vešėtų žolė?

Taip pat paprašyta paaiškinti, kaip VĮ „Automagistralė“ kovoja su grafičių piešėjais, kurie dažnai išmargina automagistralių konstrukcijas, viadukus, tiltus ar kitus statinius. Atsakymas buvo lakoniškas – esą tokiais „piešiniais“ niokojami plotai kasmet perdažomi.

Ar tikrai? Jei tai būtų iš tiesų daroma, terlionių automagistralėse neliktų visai arba jų nebūtų bent jau tiek daug.

Pinigai šalies regionams

Šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatoje numatyti 454 mln. eurų skirti automobilių kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai, 70 mln. eurų skirta programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“ finansuoti, o 6 mln. 955 tūkst. eurų – su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams, kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.

Keliams ir jų statiniams projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti) 2016 m. iš KPPP tenka 113 mln. 957 tūkst. eurų, keliams ir jų statiniams prižiūrėti, keliams, jų statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti, valstybės įmonių vykdomoms švietėjiškoms saugaus eismo priemonėms įgyvendinti – 91 mln. 980 tūkst. eurų. Pastaroji pinigų suma paskirstyta dešimčiai regioninių kelių priežiūros įmonių ir „Automagistralei“.

Valstybės įmonei „Alytaus regiono keliai“ skirta 4 mln. 535 tūkst. eurų (keliams ir jų statiniams prižiūrėti – 4 mln. 427 tūkst. eurų; keliams, jų statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti – 85 tūkst. eurų; vykdomoms švietėjiškoms saugaus eismo priemonėms įgyvendinti – 23 tūkst. eurų). Įmonei „Kauno regiono keliai“ skirta 9 mln. 764 tūkst. eurų (atitinkamai – 9 mln. 577 tūkst.; 150 tūkst. ir 37 tūkst. eurų), „Klaipėdos regiono keliams“ – 6 mln. 175 tūkst. eurų (5 mln. 997 tūkst.; 150 tūkst. ir 28 tūkst. eurų), „Marijampolės regiono keliams“ – 5 mln. 383 tūkst. eurų (5 mln. 285 tūkst.; 80 tūkst. ir 18 tūkst. eurų), „Panevėžio regiono keliams“ – 7 mln. 602 tūkst. eurų (atitinkamai – 7 mln. 407 tūkst.; 170 tūkst.; 25 tūkst. eurų), „Šiaulių regiono keliams“ – 9 mln. 623 tūkst. eurų (9 mln. 347 tūkst.; 250 tūkst.; 6 tūkst. eurų), „Tauragės regiono keliams“ – 4 mln. 638 tūkst. eurų (4 mln. 573 tūkst.; 50 tūkst.; 15 tūkst. eurų), „Telšių regiono keliams“ – 4 mln. 288 tūkst. eurų (4 mln. 196 tūkst.; 75 tūkst. ir 17 tūkst. eurų). Valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“ kelius ir jų statinius šiemet prižiūrės už 7 mln. 499 tūkst. eurų, o kitiems darbams atlikti jai atitinkamai skirta 220 tūkst. ir 18 tūkst. eurų (iš viso – 7 mln. 737 tūkst. eurų). „Vilniaus regiono keliams“ skirta 9 mln. 705 tūkst. eurų (9 mln. 416 tūkst.; 250 tūkst. ir 39 tūkst. eurų). Panašus pinigų kąsnis atriektas ir „Automagistralei“.

„Automagistralei“ atseikėtos lėšos

Pagal šiemet sausio 25 d. Vyriausybės patvirtintą KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą „Automagistralei“ skirta 9 mln. 350 tūkst. eurų, iš kurių 9 mln. 276 tūkst. – keliams ir jų statiniams prižiūrėti, 20 tūkst. eurų – keliams, jų statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti, o vykdomoms švietėjiškoms saugaus eismo priemonėms įgyvendinti – 54 tūkst. eurų. 2015 m. įmonei iš KPPP buvo skirta mažiau pinigų – 8 mln. 932 tūkst. 197 eurai.

„Automagistralės“ prižiūrimų kelių ilgis iš viso sudaro 519,09 km, iš kurių automagistralės ilgis siekia 309,16 km, greitkelio ruožo ilgis – 65,50 km, iš viso magistralinio kelio (I kategorija) yra 106,31 km, o sankryžų jungiamųjų kelių ilgis siekia 103,63 km.

Šią valstybės įmonę sudaro trys kelių tarnybos (KT): Vievio KT, prižiūrinti magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 10 km iki 129,5 km, Raseinių KT, kuri prižiūri kelio A1 ruožą nuo 129,5 km iki 306,3 km, ir Širvintų KT, prižiūrinti magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 9,28–128,43 km ruožą.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet 65 proc. KPPP lėšų skirta valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietinės reikšmės keliams, o likusieji 5 proc. skirti rezervui, kuris Vyriausybės nutarimu gali būti naudojamas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir tvarko Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, kuriai ir priklauso 11 kelių priežiūros įmonių – 10 regioninių ir vienuoliktoji „Automagistralė“. Ar pastaroji valstybės įmonė patenkina jos prižiūrimų kelių naudotojų lūkesčius, juolab kad valstybės jai skiriamų pinigų suma gana solidi? Turbūt geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti „Automagistralės“ prižiūrimais keliais važinėjantys vairuotojai.

Pavojingosios provėžos

Ne paslaptis, kad šiltuoju metų laiku Lietuvos keliuose gerokai padaugėja automobilių, ypač magistralėse Vilnius–Kaunas–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys, kurios yra vienos iš pagrindinių šalies automobilių kelių infrastruktūros arterijų. Pastarosiomis per parą pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių.

Turbūt niekas nepaneigs, kad keliaujant tomis magistralėmis dažnai galima matyti plušančius kelininkus, tačiau kelių kokybė vis dar kelia rimtą pavojų eismo dalyviams, o ir kai kurios infrastruktūros vietos toli gražu nėra pavyzdinės.

Vairuotojai ne kartą ir ne du yra skundęsi, kad smarkiai lyjant dėl kelio A1 dangoje atsiradusių provėžų jose susikaupia daugiau vandens, kuris niekur nenuteka, tad važiuojant automobiliu patiriamas akvaplaningo efektas, kai tarp automobilio padangų ir kelio dangos įsiterpia vanduo. Vandeniui susikaupus padangos protektoriaus grioveliuose, susidaro vadinamoji vandens plėvelė. Šis reiškinys ypač pavojingas tuomet, kai susidarantis slėgis tampa per didelis ir vanduo nebepašalinamas iš padangos protektoriaus, padangos praranda sukibimą su kelio danga ir automobilis tampa nevaldomas.

Įmonės „Automagistralė“ atstovai tikina, kad problema žinoma, o viena pagrindinių provėžų atsiradimo priežasčių – sunkiasvorės transporto priemonės.

Situacija nepavydėtina: teigiama, kad magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda pirmoje ir ketvirtoje eismo juostose provėžos, kurių gylis – didesnis nei 10 mm, sudaro apie 50 proc. kelio ilgio. Gilesnes nei 40 mm provėžas (tokių irgi yra) būtina sutvarkyti iki vasaros pabaigos, bet realybėje to nėra.

Anekdotiški argumentai

LAKD užsakymu buvo parengti rekonstrukcijos techniniai projektai kelio A1 penkiuose ruožuose nuo 190 km iki 254 km provėžoms sutvarkyti, tačiau projektui įgyvendinti esą stinga pinigų.

Kelininkų darbo rankų laukia ir dauguma aptrupėjusių, aprūdijusių virš magistralių įrengtų viadukų. Vaizdas tikrai nepatrauklus ir pravažiuojantys eismo dalyviai pasijunta nesaugiai, baimindamiesi ant galvų ar transporto priemonių galinčių užkristi betono atplaišų.

Dar vienas buitinis, bet tikrai svarbus dalykas: prie kelio trūksta tualetų, šiukšlių dėžių. Be abejo, magistrales prižiūrinčios įmonės vadovybei tai nesukelia jokių problemų, tačiau keleiviams – labai nepatogu. Jie arba kantriai ieško tualetų, arba gamtinius reikalus atlieka čia pat, šalikelėse. Argi taip turėtų būti kultūringoje Europos Sąjungos valstybėje ir ar tai gali būti pateisinama, kai valstybės valdoma įmonė imasi papildomų darbų ir uždirba nemažas pinigų sumas?

„Automagistralės“ vadovas nesiginčija, kad prie automagistralių nepakanka tualetų ir šiukšliadėžių, tačiau dėl jų stokos įmonė kaltina esą žemą važiuojančiųjų automagistralėmis kultūros lygį. Esą prireikia daug pastangų ir išlaidų, kad tualetai ir šiukšliadėžės tinkamai užtikrintų savo paskirtį, o kiek geresnė situacija tik tose poilsio aikštelėse, kur teikiamos viešojo maitinimo paslaugos.

Argi šie argumentai nėra panašūs į anekdotą – pavalgius pakyla ir naudojimosi šiukšliadėžėmis ar tualetais kultūra?

Įmonės oficialiame rašte, be kita ko, tikinama, kad šiltuoju metų sezonu sąnašos, purvas iš drenažo žiočių ir šulinėlių išvalomi pavasarį, po polaidžio, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. Vėliau neva tokio reikalavimo nėra, tačiau „geradarė“ įmonė mažiausiai kartą per mėnesį siunčia šlavimo-siurbimo automobilį sąnašoms pašalinti, ypač ties tiltais, viadukais ir kelkraščiais.

Rudeniop dar labiau išauga žolė, krenta lapai, prasideda lietūs. Visa tai smarkiai užkiša groteles, tad ar tikrai pakanka vien tik šlavimo-siurbimo automobilio joms išvalyti?

Nors įmonės atstovai tvirtina, kad savo jėgomis kasmet remontuojami tiltų šalitilčiai, tačiau aptrupėję viadukai byloja, jog remontu kai kur net nekvepia.

Kodėl vaikomasi pelno?

Viešai skelbiamoje „Automagistralės“ 2015 m. finansinėje ataskaitoje tvirtinama, kad įmonė neva padarė viską, kad pagrindiniais Lietuvos magistraliniais keliais galėtų vykti nepertraukiamas, saugus ir patogus automobilių eismas.

Taip pat akcentuojama, kad pagrindinis ,,Automagistralės“ atliekamų darbų finansavimo šaltinis yra magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys priežiūrai skiriamos lėšos iš KPPP.

Tačiau tuo pat metu neslepiama, kad per 2015 m. 12 mėn. tai sudarė 82 proc. finansinių išteklių, mat kitos pajamos – apie 18 proc. – pernai buvo gautos iš rangos darbų, laimėjus skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus, taip pat teikiant transporto bei mechanizmų paslaugas. Viena teikiamų paslaugų – keleivių vežimas 13–37 vietų autobusais užsakomaisiais vietiniais ir tarptautiniais maršrutais.

2015 m., atlikdama įvairius šalutinius darbus, įmonė uždirbo beveik 290 tūkst. eurų pelno, kai pagrindinė jos paskirtis – rūpintis magistraliniais šalies keliais.

Papildomos pajamos veikiausiai yra skiriamos vadovybės atlyginimams didinti, nes technikos ir mechanizmų, reikalingų dalyvauti konkursuose rangos darbams atlikti, galima nusipirkti už valstybės pinigus ir savo konkurentus, dažniausiai – privataus verslo atstovus, pernokti visa galva, nes pastariesiems techniką ir įrangą tenka įsigyti už savo lėšas. Štai tau ir „lygi“ konkurencinė kova paskelbtuose konkursuose.

Beje, tvirtinama, kad pernai vidutinis įmonės „Automagistralė“ darbuotojų, kurių iš viso 2015 m. buvo daugiau kaip 300, užmokestis padidėjo 33 eurais. Įdomu, kiek jis padidėjo vadovams, jei praėjusiais metais, palyginti su 2014-aisiais, įmonės pajamos padidėjo 7,6 proc. – 528 tūkst. eurų?

Pažeidė įstatymą

Įmonės „Automagistralė“ vadovai neslepia, kad dalyvaujant konkursuose 2015 ir 2016 metais iš tiesų buvo uždirbta papildomų lėšų. Pasak direktoriaus V. Molio, visa tai publikuojama finansinių ataskaitų rinkiniuose įmonės interneto tinklalapyje. Tačiau pinigai esą nebuvo naudojami įmonės vadovų išmokoms prie atlyginimų, nes jų labai reikėjo magistralinių kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys priežiūrai.

Tačiau valstybinių kelių priežiūrą atliekančiai valstybės valdomai įmonei skiriami valstybės pinigai. Peršasi išvada, kad VĮ „Automagistralė“, vykdanti magistralinių kelių priežiūrą, už valstybės skiriamas lėšas perka ne tik techniką, kurios reikia, tarkim, šienavimui, tiltų, viadukų priežiūrai ar kelių valymui ir barstymui, bet ir, pavyzdžiui, nuomai skirtus autobusus.

Kas gali paneigti, jei to nepadarė įmonės direktorius, kad papildomai uždirbti pinigai neskiriami vadovybės premijoms, jei jas skiria valdyba, priklausomai nuo darbo rezultatų ir pasiektų rodiklių? Bent jau taip buvo informuota oficialiai.

Deja, konkretaus atsakymo, kokios technikos ir už kiek įmonė kasmet įsigyja bei kokio dydžio premijas ar kintamąsias atlyginimų dalis išmoka savo darbuotojams, taip ir nesulaukėme.

Maža to, VĮ „Automagistralė“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-752 nuo 2006–07–11 straipsnio 6 punktus 3 ir 4, nes delsė ir pagal šiuo teisės aktu nustatytą terminą laiku neatsakė į redakcijos pateiktus klausimus. Tačiau į visus klausimus greičiausiai atsakys susiklosčiusią padėtį „Automagistralėje“ įvertinusi LAKD, kuriai ši įmonė yra pavaldi.

2015-10-09 Automagistralė info

VĮ „Automagistralė” jau daugiau kaip du dešimtmečius prižiūri pagrindinius šalies kelius, kurie 1996 m. tapo įteisintomis europinės reikšmės magistralėmis: tai E271 Klaipėda-Kaunas-Vilnius ir E272 Vilnius-Ukmergė-Panevėžys. Šiandien mūsų magistralės nesiskiria nuo visos Europos magistralių ir yra geresnės už daugelio gretimų Šalių magistrales. Mūsų įmonės kelininkams patikėta magistrales tausoti, gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jos atitiktų europinėms magistralėms keliamus reikalavimus. Lietuva yra tranzitinė šalis, jos keltais vyksta intensyvus ne tik vietinis, bet ir tranzitinis eismas. Tiktai tada, kai mūsų keliai bus saugus ir gerai prižiūrimi, Lietuva išliks tranzitinė valstybė. Dabar vykdomas Al kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda pertvarkymas, kad ji atitiktų automagistralės kategorijos reikalavimus: rekonstruojami atskiri ruožai, sankryžos, tiltai, viadukai; įrengiami jungiamieji keliai, diegiamos inžinerinės ir intelektinės eismo saugos priemonės. Saugūs, patogūs ir ištisus metus prižiūrimi keliai – didžiulis šalies turtas, viso krašto ir jo gyventojų pasididžiavimas, ekonominės gerovės garantija. Geras šalies kelių tinklas neatsiranda savaime. Tai Lietuvos kelių priežiūros įmonių, tarp jų ir VĮ „Automagistralė”, kelininkų sunkus ir pasiaukojamas darbas.

2015-02-20 Julija Kirkilienė, Elektrėnų kronika

Vievyje įkurtos valstybinės įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis savo dienas pradeda ir baigia rūpesčiu, kad jo įmonės prižiūrimuose keliuose nežūtų žmonės. Likimas V. Moliui skyrė gyvenimą ant kelio: kelius jam lemta tiesti buvo nuo vaikystės, o subrendus – tuos kelius prižiūrėti. Nepaprastą sėkmės istoriją šiam žmogui likimas atseikėjo, tikriausiai, už jo pagarbą darbui, žmogui ir mokėjimą branginti gyvenimą.

Įkūrėjas

Tiems, kam teko automagistrale Vilnius–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys keliauti kartu su V. Moliu, tas negalėjo nesistebėti „Automagistralės“ direktoriaus žiniomis apie kiekvieną kelio kilometrą. Šiam žmogui statyti teko abi magistrales: vaikystėje dirbo kartu su kelininku tėvu, mokydamasis vidurinėje ir studijuodamas dirbo vasaromis, o būdamas diplomuotas inžinierius vadovavo tai brigadai, tai visam Kelių statybos gamybiniam skyriui. Dėl tos kelininko patirties ir dėl svarbių žmogiškųjų savybių 1993 metais tuometinis jaunos nepriklausomos šalies susisiekimo ministras Juozas Biržiškis Vladislovui Moliui patikėjo įkurti valstybės įmonę kelių priežiūrai. „Supratome, kad reikia pertvarkos. Anuomet automagistralės buvo vienas didžiausių turtų, kokius Lietuva tiktai kada nors turėjo. Aplinkinės valstybės tokių gerų kelių neturėjo. Nei Lenkija, nei Latvija. Ir tą turtą reikėjo prižiūrėti kuo geriausiai“, – kalbėjo dr. J. Biržiškis, VĮ „Automagistralė“ švenčiant dvidešimtmetį.

Nuo 1993 metų „Automagistralės“ eksploatuojama magistralė Vilnius–Klaipėda tapo tarptautinio susisiekimo keliu, priklauso IX transporto koridoriui. Jo atšaka (IXB transporto koridorius) yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė Rytų–Vakarų kryptimi. 1997 m. ji buvo prijungta prie visos Europos plėtotinų tarptautinių transporto koridorių sistemos. VĮ „Automagistralė“ prižiūri 415 km Lietuvos automagistralinių kelių, nuo 2005 metų šiuose keliuose žuvusiųjų sumažėjo 80 proc.

Pradžia

Įmonės, prižiūrinčios Lietuvos didžiuosius kelius, pasiekimai neatsiejami nuo jos vadovo V. Molio sėkmės istorijos. Žmogus, turintis prasmingo gyvenimo patirtį ir didelį atsakomybės jausmą, mokėjo suburti atsakingai dirbantį kolektyvą.

Įdomu tai, kad V. Molio gyvenimo istorija prasidėjo kartu su automagistralių pradžia Lietuvoje.

Vladislovo Molio tėvai, kilę iš Eišiškių rajono, Vievyje atsirado Vilniaus melioracijos valdybą perkėlus į Vievį. Tėvas Vaclovas turėjo ekskavatorininko specialybę, valdė galingiausią tų metų ekskavatorių, galintį kasti griovius ir iš karto šlaitus daryti. Gabiam ir labai reikalingam specialistui Vievyje buvo atmatuotas 6 a sklypelis, kur jis susikalė laikiną namelį ir į jį atsivežė žmoną su vos dvejų metų sūnumi Vladuku. Netrukus tame laikiname namelyje Moliams gimė dukra. Vladislovas prisimena, kaip mamą išvežus į gimdymo namus, jis, trejų metų vyras, vienas liko namuose. Bet daugiau vienam namuose būti jam beveik nebeteko: tėvas jį pasiėmė į savo ekskavatorių tiesti naujojo kelio iš Vilniaus į Kauną. Iki 14 metų Vladislovas buvo tik tėvo pagalbininkas, o sulaukęs 14 metų patssavarankiškai vasaromis pradėjo uždarbiauti prie kelių tiesimo. Apie tai liudija rusų kalba įrašytas įrašas senojoje V. Molio darbo knygelėje.

Gyvenimo kelias

Kaip mėgsta paironizuoti pats direktorius, Vladislovui Moliui daug molio teko išminti, kol nuo pagalbinio darbininko išaugo iki Kelininko aukso ženklo nominanto. 2014 metų pabaigoje, minint nepriklausomų Lietuvos kelių 25-erių metų sukaktį, asociacija „Lietuvos keliai“ už nuopelnus puikiai prižiūrint Lietuvos automagistrales, puikius pasiekimus eismo saugumo srityje garbės ženklu „Kelininko aukso ženklas“ apdovanojo VĮ „Automagistralė“ direktorių Vladislovą Molį. Šiame renginyje daug dėmesio skirta kelininkų dinastijoms – šeimoms, kurių kelios kartos paskyrė savo gyvenimą Lietuvos kelių infrastruktūros kūrimui ir tobulinimui. Juk ir Vladislovas tėvų pėdomis sekė nuo vaikystės, iš tėvo mokėsi darbštumo, pareigos supratimo, atsakingumo, tvirto žodžio laikymosi, pagarbos žmogui ir visų kitų žmogiškų savybių, kurių dabar reikia valstybės įmonės vadovui. Vadovu, sako Vladislovas, jį išaugino ne tik tėvai, bet ir visi puikūs sutikti žmonės.

Kelių statybos valdyba, kurioje dirbo jo tėvas ir jis pats vasaromis, Vladislovą pasiuntė mokytis į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Ten jį profesoriai pastebėjo jau pirmame kurse ir pakvietė po paskaitų padirbėti laboratorijoje. Visus studijų metus jis gavo ne tik stipendiją, bet ir atlyginimą. O savaitgaliais studentas ne į šokius, kur labai traukdavo garsiosios „Hiperbolės“ muzika, skubėdavo, o į Vievį. Tėvai statėsi namą, reikėjo pagalbos.

Baigęs institutą ir sugrįžęs į Vievio kelių statybos valdybą, trejetą metų padirbėjęs darbų vykdytoju, aikštelės meistru, paskirtas buvo dirbti vyriausiuoju inžinieriumi. V. Molis kartu su Lietuvos elektrinės direktoriumi Pranu Noreika braidė purvynus, kol naujuosiuose Elektrėnuose nutiesė gatves, kol Kruonyje nutiesė visus privažiavimus prie hidroelektrinės. Jau būdamas vyr. inžinieriumi vadovavo Vilniaus –Panevėžio magistralinio kelio tiesimo darbams. Apie kiekvieną nutiesto kelio metrą Vladislovo galvoje telpa smulkiausi prisiminimai: kaip sovietiniais laikais reikėjo būti sumaniam, gudriam ir diplomatiškam, siekiant kelius nutiesti kokybiškai.

Nuoseklumas

V. Molis kartais mėgsta pasižvalgyti po praėjusį gyvenimo tarpsnį, pasižiūrėti į nueitą savo gyvenimo kelią, įvertinti dabartinį. Prisimena, kaip įkūrus kelių priežiūros įmonę „Automagistralė“ gavo tris rusiškus „Mazus“ ir keletą tonų druskos. Po 23 metų jo vadovaujama įmonė kelius prižiūri naujausiu „Unimog U 527“ automobiliu su modernia kelių priežiūrai skirta „Mulag“ gamintojo komplektacija. Savo sėkmės istoriją vadovas kūrė nuosekliai. Tėvai visada gyveno kukliai, todėl ir vaikus mokė dirbti gerai ir branginti, kas uždirbta. Vladislovas nuo vaikystės uždarbiavo ne tik atlikdamas pagalbinius kelininko darbus. Vaiku būdamas visada pakeldavo numestą butelį ir jį parduodavo. Jis ir dabar nesigėdija pasilenkti prie numesto cento – ne todėl, kad jam trūktų pinigų, o todėl, kad pinigus reikia gerbti. Jis sako gerbiantis kiekvieną žmogų, galvojantį apie gyvenimą ir ieškantį būdų, kaip gyvenimą pagerinti. Vadovas sako mėgstantis darbuotojams priminti, kad keliams žmonės labai reikalingi, bet žmonėms keliai – labiau. Ir ne tik todėl, kad keliais žmonės keliauja, bet ir todėl, kad VĮ „Automagstralė“ darbuotojus keliai maitina. Nuo įmonės darbuotojų atsakingumo kartais daug priklauso, kad keliuose žmonės nepaliktų savo gyvenimo. Dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, dirbdamas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, taip buvo įvertinęs „Automagistralės“ darbą: „Valstybės įmonės „Automagistralė“ kolektyvas yra gerųjų kelininkų pavyzdys. Retai galima aptikti tokią įmonę, kuri visą parą būtų pasirengusi atlikti savo profesines pareigas. Manau, dėl to mažėjo eismo įvykių automagistralėse“. Žinoma, žmonės kelininkams nuolatos priekaištauja dėl esą nepakankamai gerai prižiūrimų kelių, dėl dažno kelių remonto ir kita. Bet tik tuos kelius prižiūrintis žino, kaip su minimaliomis lėšomis galima optimaliai gerai prižiūrėti kelius. „Mūsų automagistralės privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos greitkeliai ar keliai Skandinavijoje“,- svajoja įmonės vadovas. O kol tokių kelių nėra, „Automagistralės“ darbuotojai ne tik atsakingai prižiūri tokius kelius, kokius turime, bet ir kantriai pėstiesiems dalina atšvaitus. „Kai eismo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, blogas matomumas, taip pat krituliai, slidi danga, į eismo įvykius daugiausia patenka ir juose nukenčia pėstieji. Su atšvaitu (žibintu) einantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį ir saugiai prasilenktų su pėsčiuoju, esant būtinumui – sustotų“,- įsitikinęs vadovas ir sako vien per 2014 metus atšvaitų išdalino tiek, kad kiekvienas pėsčiasis galėtų užsidėti po 4, kaip ir priklauso. Bet kai V. Molis tamsoje pamato žmogų be atšvaitų, negali nesusierzinti: kaip žmogų įtikinti, kad jo gyvenimas per brangus, kad jį dėl neatsakingumo paliktų kelyje.

Padėkos

Šiais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, prezidentė Dalia Grybauskaitė Vladislovą Molį apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Taip įvertintas jo nuopelnas Lietuvai ir už tai padėkota. Pats „Automagistralės“ vadovas sakė norintis padėkoti žmonėms, padėjusiems iki šio apdovanojimo ateiti:

„Nuostabus Vievio miestas ir jo žmonės turėjo didelę įtaką mano gyvenimui. Labai dėkingas visiems, kurie supo mane, padėjo spręsti vienus ar kitus klausimus. Tiek KSV – 6 kolektyvas, kuris mane mokė kelininko darbo, pradedant nuo viršininkų Antano Černiausko, vyr. inžinieriaus Algirdo Radzevičiaus, aikštelės viršininko Viktoro Virpšos, kelio meistro Kosto Leckaus, buvusio viršininko Juozo Stepankevičiaus, tėvelio kolegų, stipriausių Lietuvos ekskavatorininkų brigados: Vaclovo Molio, Justino Stonkaus, Zigmo Gaubos, Stasio Apanavičiaus, Broniaus Čekanausko, Stasio Čekanausko, Vladimiro ir Vyto Černiauskų, Vladimiro Kolubovo, Kazio Gramausko, Vyto ir Onos Sedzinauskų ir daugelio kitų. Daugumos iš jų jau nebėra tarp gyvųjų.

Mano profesionalumo didinimui didžiulę įtaką turėjo Vilniaus inžinerinio statybos instituto profesorius Steponas Rokas, kuriam esu be galo dėkingas. Visiems šiems žmonėms žemai lenkiuosi. Man labai gyvenime sekasi, nes nesutikau blogų žmonių. Buvo, kad charakteriai skiriasi, bet mes visi turim savo asmeninius charakterius. Ir dabar dirbdamas VĮ „Automagistralė“ negaliu nepasidžiaugti kolektyvu, kuris įgyvendina labai svarbias užduotis. Viską darome, kad eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius būtų kuo mažesnis, o dar geriau, kad kelyje nebūtų nelaimių“,- po garbingo apdovanojimo kalbėjo V. Molis.

Mindaugas Aušra, Transportas Nr. 1-2(51)

Strateginę reikšmę turinčių aukščiausios kategorijos šalies kelių – automagistralių – ilgis sudaro 415 km. Visos jos yra prižiūrimos netoli Vilniaus esančiame Vievio miestelyje įsikūrusios įmonės „Automagistralė“. 1994-aisiais vidutiniškai per parą šia automagistrale pravažiavo daugiau negu 8 tūkst. transporto priemonių. Dabar – daugiau nei dvigubai. Ypač transporto srautas išaugo per kelerius pastaruosius metus. Jeigu tokios tendencijos išliks, po metų kitų autostrados pralaidumas pasieks kritinę ribą.

Specialistų teigimu, problemos pasipila, kai tokios kategorijos keliu pravažiuoja daugiau nei 30 tūkst. automobilių per parą: tada formuojasi transporto grūstys, sulėtėja greičiai, neišvengiamai padaugėja avarijų. Jau dabar atskiruose ruožuose eismo intensyvumas viršija minėtą ribą. Piko valandomis eismas autostrada, ypač ruože ties Kaunu,primena eismą judriose didmiesčių gatvėse: keliu lekia nenutrūkstamas automobilių srautas, tampa keblu pasukti iš vienos eismo juostos į kitą, išauga avarinių situacijų grėsmė. Daugiausiai problemų kelia Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai ir šiaurinė Kauno dalis. Čia ketinama įrengti skirtingų lygių sankryžas, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų praėjimus skirtingame lygyje bei užtikrinti, kad greitkelyje nebūtų lėtai judančių transporto priemonių. Problemiškiausių A1 ir A2 kelių vietų rekonstravimo darbai atgijo 2013-aisiais. Deja, 2014 m. dangų rekonstrukcijos darbams lėšų nenumatyta. Koncentruoti darbai bus vykdomi ruože tarp Vilniaus ir Kauno statant dvi skirtingų lygių Molūvėnų ir Žiežmarių sankryžas.

Mažėja avaringumas

Automagistralės garsėja kaip geriausiai prižiūrimi keliai ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Važinėti jomis irgi saugu. Per 2013-uosius Lietuvos keliuose ir gatvėse iš viso žuvo 258 žmonės, o automagistralėse, kur eismas intensyviausias, – 13. Palyginti su vienais avaringiausių po Nepriklausomybės atgavimo 2005 m., kai eismo įvykiai įmonės „Automagistralė“ prižiūrimose šalies arterijose pasiglemžė 60 gyvybių, pernai tragiškai pasibaigusių eismo įvykių buvo užfiksuota net 78,4 proc. mažiau. Apskritai 2005 m. automagistralėse buvo užfiksuoti net 184 eismo įvykiai, pernai – 65 (pokytis – minus 74,68 proc.). 2013-aisiais svarbiausiose šalies transporto arterijose buvo sužeista 68,2 proc. (93) mažiau eismo dalyvių nei prieš aštuonerius metus (222). „Vos atkūrus Nepriklausomybę avaringumas buvo žymiai didesnis, tačiau atskirai registruoti, kiek žmonių žuvo konkrečiai automagistralėse, buvo pradėta tik 2005 metais“, – teigė įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis.

Pagrindinė žuvusiųjų problema – saugaus greičio nesilaikymas ir pėstieji. Visi eismo įvykiai įvyksta vairuotojams nesilaikant saugaus greičio, atstumo, išvažiuojant į priešpriešinę dvipusio eismo juostą, dėl pėsčiųjų ir neblaivių pėsčiųjų neatsargumo. Vien per 2013 m. 60 proc. visų eismo įvykių įvyko šviesiu paros metu (šviesiu paros metu žuvo 8, tamsiu – 5). Iš 5 žuvusių pėsčiųjų nė vienas nesegėjo šviesą atspindinčio atšvaito ir nedėvėjo liemenės. Direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius teigė, jog įmonės tikslas, kad prižiūrimuose keliuose A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir A2 Vilnius – Panevėžys nežūtų nei vienas žmogus, tačiau pačių žmonių neatsargumas lemia žuvusiųjų rodiklio padidėjimą. Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir įmonės pastangomis pastaraisiais metais eismo įvykių skaičius įmonės prižiūrimuose keliuose nuosekliai gerėjo. Stipriai išaugusi kelių policijos darbo kokybė, efektyvi švietėjiška veikla ir moderniai atnaujinami kelių ruožai, inžineriniai įrenginiai daro magistrales saugesnes. ,,Vilniaus – Kauno – Klaipėdos kelyje eismo saugumą ypač pagerino transporto judėjimo juostas atskyrę atitvarai, kadangi priešpriešiniai susidūrimai būdavo ypač skaudūs. Daugelyje automagistralių ruožų buvo įrengtas kelio apšvietimas. Suprantu, kad tokio reikia visose be išimties automagistralių vietose, nes naktį daug saugiau važiuoti apšviestu keliu nei tamsiu, tačiau daug ką riboja pinigų stygius“, – aiškino „Automagistralės“ direktorius V. Molis.

Reliatyvi sąvoka

„Automagistralės“ vadovas teigė, kad saugumas keliuose labai painus dalykas. Būna laikotarpių, kai magistralėse žūsta tik po kelis žmones, tačiau vien dėl neatsargaus vairavimo žuvusiųjų statistikoje gali atsirasti jau ne vienas, o kelias dešimtis siekiantys skaičiai. V. Molis tikino, kad žvelgiant į ateitį prireiks dar daug ryžtingų žingsnių ir darbų. „Automagistralės Lietuvoje privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos autobanai ar keliai Skandinavijoje. Tobulėti tikrai yra kur. Prieš 20 metų nieko nestebino duobės magistralėse, žiemą užpustyti keliai, o dabar to neįsivaizduojame“, – kalbėjo V. Molis.

Šiandien esminis dėmesys greitkelyje Vilnius – Kaunas yra sukoncentruotas saugumo užtikrinimui keičiant ir rekonstruojant infrastruktūrą. 2013-ieji iš tiesų buvo darbingi – baigta daugybė projektų. Vienas iš esminių– Grigiškių kelio rekonstrukcijos I ir II etapai, t.y. pėsčiųjų skirtingų lygių praėjimai, skirtingų lygių sankryža, jungiamieji keliai, sustiprinta danga ir užtikrintas pralaidumas. Deja, vis dar nebaigtas III-asis darbų etapas. Su šiuo etapu susiję darbai galėtų išspręsti daug kitų eismo saugumo klausimų. Važiuojant iš Grigiškių į Kauną vairuotoją pasitinka didelis apsisukimas. Įgyvendinus III etapą, čia nesusidarys kamščiai, padidės eismo saugumas – šalia gyvenviečių esantys apsisukimai pritraukia ir pėsčiuosiuos, kurie vaikšto skersai kelio. Apsisukimų problema jau seniai kartina kelininkų ir eismo saugos specialistų gyvenimą. Pavyzdžiui, Žiežmariuose ir prieš pat Kauną esantys apsisukimai taip pat yra pavojingi. „Daug metų siekiame mažinti apsisukimus, nukreipti eismą kitais maršrutais. Žinoma, yra nepatenkintų žmonių, bet bandome įrodyti, kad tai susiję su gyvybe ir geriau važiuoti toliau, nei apsisukti vietoje“, – teigia V. Molis. Kita opi problema, kuri sprendžiama, – autobusų stotelių iškėlimas. Stotelės taip pat tampa pėsčiųjų traukus centru, o tai didina žuvusių kelyje skaičių. „Automagistralė“ pasirūpino Elektrėnų, Rykantų, Grabuciškių autobusų sustojimų iškėlimais. Tiesa, ne visada toks sprendimas yra tinkamiausias tiek gyventojams, tiek vairuotojams. Ties Lazdėnais ir Karčiupiu nuspręsta įrengti skirtingų lygių pėsčiųjų perėjimą, nes nebuvo galimybės iškelti pačios autobusų stotelės. Nukėlus ją į sankryžą, stotelė atitraukiama nuo gyventojų zonos ir žmonėms tektų toli eiti, o tai reiškia, kad yra didesnė galimybė eismo įvykiams. Pėsčiųjų infrastruktūra taip pat sutvarkyta ties Antakalniu, Mijaugonimis bei Vieviu. Sustabdyti pėsčiuosius nuo neapgalvoto judėjimo keliu reikalauja nemažų infrastruktūrinių sprendimų. Nemažai problemų buvo Vievyje, kurį kerta ir pats greitkelis Vilnius – Kaunas. Tokia miesto geografija negali tapti gyventojų žūties priežastimi, todėl 2013 m. įrengti pėsčiųjų takai, atitvarai, apšvietimas ir kitos būtiniausios apsaugos priemonės. Iš tiesų, gyventojų saugumui „Automagistralė“ 2013 m. skyrė didžiausią dėmesį – be minėtų darbų, ties Elektrėnais įrengta nauja žiedinė sankryžą su jungiamaisiais keliais.

Problemos nedingsta

Ryškiausiai problemas ir vietas, kur reikėtų gerinti greitkelį Vilnius – Kaunas, apnuogino eismo įvykiai. Didesnės saugumo ir stiprumo klasės reikalaujantis apsauginis atitvaras skiriamojoje juostoje išgelbėjo jau ne vieną gyvybę. Taip pat reikalingi atitvarai vietose, kur yra įkalnių, posūkių, viadukų, stačių šlaitų. Bus numatyta įrengti atlaikančius net krovininius automobilius atitvarus. Tai maždaug 3,5 karto brangesnė priemonė. Planuojama, kad nuo 2016 m. pradės veikti papildomas kelių būklės prognozavimo modelis visuose magistraliniuose keliuose. Jų Lietuvoje yra 1,7 tūkst. km. Saugumo gerinimas priklauso nuo valstybės finansavimo, o šis 2014 m. neketina ypatingai skatinti dideles rekonstrukcijas ar statybas. „Automagistralės“ noras yra vienintelis – ,,geltonuose skyduose“ žuvusiųjų skaičių sumažinti iki nulio.

Šiuo metu likusios probleminės vietos – vieno lygio apsisukimai (ties Didžiulio ežeru, ties Žiežmariais ir Biruliškėmis), keturiolikoje sankryžų esančios greitėjimo ir lėtėjimo juostos, kurių geometrinius parametrus reikia tobulinti, ir 11 intensyvaus pėsčiųjų judėjimų vietų, kurioms vis dar trūksta reikiamos infrastruktūros. Ir nors ženklais vairuotojai yra įspėjami apie stoteles ir žmonių pamėgtas vietas, o greitis gyvenamosiose zonose yra ribojamas, be papildomos infrastruktūros eismo įvykių išvengti būtų sunku, ypač kai nakties metu pėstieji žygiuoja skersai kelio. „Daugelyje vietų greitėjimo juostos yra per trumpos, o tai reiškia, kad per trumpą laiką yra įgaunamas didelis greitis. Taip, norų yra įvairiausių, bet trūksta lėšų“, – teigia įmonės „Automagistralė“ specialistai. LAKD kartu su Transporto ir kelių tyrimo institutu (KTTI) ketina atnaujinti 2008 m. parengtą studiją, kuria LAKD pradės rengti lėtėjimo ir greitėjimo juostų bei atitvarų įrengimo techninius projektus.

Įmonės „Automagistralė“ specialistai taip pat teikia įmanomus sprendimo būdus eismo saugumui gerinti. Jų siūlomos ilgalaikės ir greitosios priemonės reikalaujainvesticijų. Greitosios priemonės –apšvietimo įrengimas, autobusų sustojimų iškėlimas, ženklų įrengimas ir t.t., bet jos neužtikrina ilgalaikės gerovės, kuriai reikia daugiau lėšų. Tai yra skirtingų lygių sankryžų įrengimas bei jungiamųjų kelių tvarkymas. Būtent tokie darbai yra siūlomi 2014-ųjų programai. Jie turėtų kardinaliai pakeisti greitkelio Vilnius – Kaunas veidą. Šiam greitkeliui tapus automagistrale, kelias būtų sutvarkytas pagal automagistralės reikalavimus, o tai duotų naudą ir valstybei. Tarsi užburtas ratas – kad greitkelis atitiktų automagistralės reikalavimus, jame turi būti įdiegta atitinkama infrastruktūra, kuriai reikia lėšų. Vis dėlto „Automagistralė“ yra įsitikinusi, kad 2014 m. pavyks įgyvendinti nemažai projektų: Moluvėnų sankryžos statyba; Žiežmarių sankryžos statyba; Abromiškių sankryžoje esančių autobusų stotelių iškėlimas ir pėsčiųjų takų įrengimas; Rumšiškių autobusų stotelių iškėlimas į žiedinę sankryžą; Bačkonių sankryžoje esančių autobusų stotelių panaikinimas; Petrašiūnų sankryžos jungiamųjų kelių projektavimas; kelio apšvietimo ir tinklo tvorų nuo gyvūnų įrengimas atskiruose ruožuose.