Vladislovas Molis

VĮ „Automagistralė” direktorius (1993-2017)

  • Kelių caro eros pabaiga: „Automagistralės“ vadovas Vladislovas Molis atleistas iš pareigų

    2017-07-05 15min.lt

    Teisėsaugos akiratyje atsidūręs valstybės valdomos įmonės „Automagistralė“ generalinis direktorius Vladislavas Molis atleistas iš pareigų.

    Daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V.Molis atleistas už šiurkščius pažeidimus bei įmonei padarytą žalą, dėl jo veiklos Susisiekimo ministerija kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

    Tai patvirtino susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.

    Pasak jos, V.Molis atleistas nuo trečiadienio, tačiau įsakymas dėl atleidimo įsigalios, kai baigsis jo nedarbingumas.

    Trečiadienį 15min.lt publikavo informaciją apie įspūdingus turtus, kuriuos užgyveno V.Molio šeima. Pirmiausiai – devintą dešimtį beveik įpusėjusi garsaus kelininko motina.

    V.Molis apie atleidimą buvo informuotas dar gegužę. Tačiau nuo to laiko „Automagistralės“ vadovas sirgo.

  • Kelių caro paslaptys: turtuolė pensininkė, aprūpinti vaikai ir įtariama afera už 100 tūkst. Eurų

    2017-07-05 Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė, 15min.lt

    Vladislovo Molio pavardę veikiausiai žino didžioji dalis verslininkų, susidūrusių su kelininkystės darbais. Ilgametis valstybės įmonės „Automagistralė“ vadovas, aibės apdovanojimų savininkas, kuriam kelininkystė yra šeimos tradicija. Bet yra ir kitas V.Molio veidas, su kuriuo kviečiame dabar susipažinti.

    Kelininko sūnus V.Molis „Automagistralei“ vadovavo ilgiau nei du dešimtmečius. Per tą laiką jo bendrovė užgyveno nemažai turto. Pavyzdžiui, bebrų ir ežiukų iškamšos kažkodėl puošia „Automagistralės“ valdomą Kelių muziejų.

    Kur kas įdomesnius turtus tuo metu krovėsi V.Molio šeima. Pirmiausiai – 84-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi kelių caro motina. Nors nėra jokių įrašų, rodančių, kad ji kada nors nepriklausomoje Lietuvoje būtų dirbusi pagal oficialią darbo sutartį, garbaus amžiaus moteris susikrovė įspūdingus turtus, kuriais aprūpino ir sūnų, ir anūkus.

    Pats V.Molis irgi nepėsčias. 15min žiniomis, Susisiekimo ministerija įtaria, jog “Automagistralės“ vadovas prisidėjo iššvaistant įmonės turto mažiausiai už 100 tūkst. eurų. Taip buvo papildytos jo sūnaus darbdavio kišenės.

    Susisiekimo ministerijos struktūros jau mėnesį bando V.Molį iškrapštyti iš kėdės. Įspėjimas apie atleidimą „Automagistralės“ vadovui įteiktas dar gegužės pabaigoje. Sutapimas ar ne, jis tuoj pat susirgo. Kaip 15min informavo „Automagistralės“ administracija, jis serga iki šiol. Į skambučius mobiliuoju telefonu amžinasis „Automagistralės“ vadovas neatsiliepė.

    Nublukęs bebras ir svajonių močiutė

    Pažintį su „Automagistralės“ veikla galima pradėti nuo šios valstybės įmonės valdomo Kelių muziejaus. Čia rasite ne tik įvairių epochų kelininkų techniką ir istorines nuotraukas.

    Muziejuje galite pamatyti ir įspūdingo dydžio gyvūnijos kampelį, kuriame gausu įvairiausių gyvūnų iškamšų ir medžioklės trofėjų. Muziejuje puikuojasi balto bebro iškamša. Kodėl jis baltas? Muziejaus darbuotojai paaiškina, kad per daug metų nuo saulės jis nubluko. Tačiau iškamšų čia visa gausybė: gulbė, ežiukai, briedis, lapė ir daug kitų.

    Paklausite kuo Kelių muziejus susijęs su gyvūnais? Į šį klausimą muziejaus darbuotojai atsakė paaiškindami, kad nuo gyvūnijos kampelio prasidėjo visa muziejaus idėja. Mat muziejaus įkūrėjas yra medžiotojas. Vėliau buvo nuspręsta, kad gyvūnų ekspozicija kelių muziejui tinka, juk keliuose žūva daug žvėrių.

    Muziejus yra įsikūręs Vievyje, keliuose atskiruose pastatuose. Muziejaus darbuotojai pasakoja, kad „Automagistralė“ išlaiko muziejų, nors jame darbuotojų nėra daug, tačiau patalpų išlaikymas kainuoja, be to, muziejus yra įsikūręs „Automagistralės“ patalpose. Jei reikia restauruoti seną parodinę techniką, pasak darbuotojos, skelbiami atskiri konkursai. Yra planų, jog muziejus plėsis, tam jau yra numatytas atskiras didelis sklypas, kuriame turėtų būti statomos naujos patalpos, tačiau kol kas nėra aišku, kada tai bus padaryta.

    Kol Kelių muziejus rūpinosi bebrų ir ežiukų iškamšomis, Molių šeima apsirūpino kur kas rimtesniu turtu. Pirmiausiai – per V.Molio motiną, devintą dešimtį beveik įpusėjusią pensininkę. Ir tokią močiutę, apie kokią dauguma Lietuvos anūkų galėtų tik pasvajoti. Neoficialiomis 15min žiniomis, garbaus amžiaus V.Molio motina niekuomet nebuvo registruota kaip darbdavio apdrausta darbuotoja. Paprastai tariant, jei ji kur nors ir dirbo – tai ne pagal darbo sutartį. Bet V.Molio motina – gyvas pavyzdys, rodantis, kad darbo sutartis nebūtina turtų užgyvenimui.

    Namas Vievyje ir butas sostinės Lazdynų rajone – tik pumpurėliai. V.Molio motina dar 1999 m. įsigijo įspūdingą butą sostinės senamiestyje, Trakų gatvėje. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, šio buto rinkos vertė gali siekti apie 180 tūkst. eurų. Šių metų pradžioje svajonių močiutė butą Trakų gatvėje padovanojo savo anūkei, 24-erių V.Molio dukrai.

    Beje, panašu, kad dovanodama prabangų butą močiutė pagalvojo ne tik apie anūkę. 15min žiniomis, kartu su dovanojimo sutartimi anūkei įregistruota ir uzufrukto teisė pačiam V.Moliui. Paprastai tariant, amžinasis „Automagistralės“ vadovas taip pat turi teisę naudotis šiuo butu Vilniaus širdyje.

    Ir tai dar ne visi svajonių močiutės nuopelnai. 2010 m. V.Molio motinos vardu registruotas sklypas ir statiniai Vievyje.

    Dar 2012 m. vasarą, kai po Lietuvą važinėjo „Google Street View“ kameromis apkarstyti automobiliai, čia stovėjo medinukas.

    Dabar vaizdas kur kas įspūdingesnis. Pensininkė V.Molio mama čia ne tik pasistatė namą, bet ir jį padovanojo. Žinoma, anūkui – vyresniajam V.Molio sūnui. Sklypas yra gana vaizdingoje vietoje, ant Vievio ežero kranto. Jo vidutinė rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, yra 21 tūkstantis eurų. Nuo naujai pastatyto namo atsiveria graži panorama. Kiek vertas naujas sklype išdygęs namas Vievyje, nėra žinoma. Mat statinys dar nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

    100 tūkst. eurų dovana sūnaus darbdaviams. Panašu, kad polinkį į vertingas dovanas turi ne tik V.Molio mama, bet ir pats ilgametis „Automagistralės“ vadovas. Tik dovanojamas turtas – ne nuosavas.

    Prieš dvejus metus, 2015 m. liepą, „Automagistralei“ prireikė papildyti savo nekilnojamojo turto aruodą. Ne bet kuo, o menkaverčiais statiniais Vievyje. Jie įsigyti iš labai kuklaus ūkio subjekto – mažosios bendrijos „RV Investment“.

    Kas ta „RV Investment“? Panašu, kad šis ūkio subjektas pastaraisiais metais jokios rimtesnės veiklos, išskyrus sandorį su „Automagistrale“, nevykdė. Mažosios bendrijos steigėjai – stambios įmonių grupės „Imlitex Holdings“ akcininkai Renatas Augustinas ir Vygandas Blandis.

    Atvirų duomenų portalo Freedata.lt pateikiamais duomenimis, šios grupės įmonė „Imlitex Textile“ praėjusiame dešimtmetyje yra laimėjusi kelis „Automagistralės“ konkursus, kuriuose pirkta druska kelių barstymui. Tačiau yra ir kur kas šviežesnis ryšys. Vykstant sandoriui su „Imlitex“ akcininkų valdoma mažąja bendrija, šioje grupėje dirbo vyresnysis V.Molio sūnus.

    Na, pastatų pirkimas iš įmonės, susijusios su sūnaus darboviete, savaime nėra nusikaltimas. Tačiau, 15min žiniomis, Susisiekimo ministerija įtaria, kad šiuo sandoriu buvo iššvaistytas „Automagistralės“ turtas.

    „Automagistralė“ už didžiulę sumą įsigijo tik pastatus, bet ne žemės sklypą po jais. Žemės sklypas priklauso valstybei, hektaro dydžio sklypo dalį įmonė gavo panaudos teise iš valstybės.

    Statinius iš „RV Investment“ „Automagistralė“ įsigijo už 143 tūkst. eurų. Tai beveik visa kuklios mažosios bendrijos apyvarta 2015 metais. 2014 m. atliekant šio turto vertinimą, nustatyta gerokai kuklesnė suma. Turto vertintojai statinius įkainojo 23,5 tūkst. litų (6,8 tūkst. eurų). Didesne 89,5 tūkst. litų (25,92 tūkst. eurų) suma įvertinta nuomos teisė į po pastatais esančią valstybinę žemę. Bendra suma – kiek mažiau nei 33 tūkst. eurų.

    Žinoma, būna atvejų, kai perkamas nekilnojamasis turtas yra vertas daugiau, nei nustato vertintojai. Tačiau čia ne tas atvejis. 15min žiniomis, „Automagistralės“ apskaitos dokumentuose aptikta pažyma, kuria tų pačių 2015 metų pabaigoje smarkiai sumažinta būtent šio iš „RV Investment“ pirkto turto balansinė vertė. Vos prieš pusmetį įsigytą turtą „Automagistralė“ čia pat nuvertino daugiau nei 100 tūkst. eurų – iki maždaug 43 tūkst. eurų, tik nežymiai viršijant turto vertintojų nustatytą sumą.

    Šiandien didžioji dalis sklypo stovi tuščia. Panašu, kad jis ruošiamas statybos darbams.

    Sutapimas po sutapimo

    Nagrinėjant „Automagistralės“ viešųjų pirkimų istoriją, į akis krenta kelios įmonės, uždirbusios solidžias sumas iš šios valstybinės įmonės užsakymų.

    Freedata.lt duomenimis, bendrovė „Švytėjimas“ iš „Automagistralės“ pirkimų gavo apie ketvirtį milijono eurų pajamų, jau minėta „Imlitex Textile“ – beveik 691 tūkst. eurų. Bendrovė „Kauno tiltai“ nuo 2004 m. iki dabar kasmet laimi vieną ir tą patį „Automagistralės“ konkursą, kuriuo valstybinė įmonė apsirūpina asfaltbetonio mišiniu. Bendra „Automagistralės“ ir „Kauno tiltų“ sutarčių vertė – 4,35 mln. eurų.

    Sandoriai, kurių nebuvo

    Pats V.Molis irgi ne vargšas. Jis turtingas ne tik apdovanojimais „Už nuopelnus Lietuvai“ ar „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 15min žiniomis, ilgametis „Automagistralės“ vadovas turi nemažą namą, per pastaruosius porą metų lizingu įsigijo dvi mašinas, o 2013 m. taip pat įsigijo butą Palangoje.

    Bet visa tai viešai prieinamose V.Molio deklaracijose neatsispindi. „Automagistralės“ vadovas, kaip ir kiti valstybės įmonių vadovai, privalo viešai deklaruoti savo interesus. Tokie sandoriai kaip naujų transporto priemonių ar, juo labiau, nekilnojamojo turto įsigijimas, ten turi atsispindėti. Tačiau V.Molio deklaracijos – visiškai tuščios.

    15min žiniomis, V.Molio oficialiai deklaruotas turtas – sklypas ir namas Vievyje, Registrų centro duomenimis, bendrai sudėjus verti 68 tūkst. eurų, butas Palangoje (vidutinė rinkos vertė – 31 tūkst. eurų) ir šiek tiek piniginių lėšų – savo verte gerokai nusileidžia turtams, kuriuos jo pensininkė motina neseniai padovanojo savo anūkams.

  • Po skandalų atleidžiamas „Automagistralės“ vadovas

    2017-06-06 Lina Vyšniauskienė, Alfa.lt

    Po kilusio skandalo VĮ „Automagistralė“ vadovas Vladislavas Molis buvo įspėtas, kad bus atleistas iš pareigų kaip netekęs pasitikėjimo. Tačiau jis netikėtai susirgo, tad atleidimo procedūra gali užsitęsti. Nedarbingumo lapeliai jau ne kartą trikdė teisines procedūras ir yra nuomonių, kad tuo kartais galimai piktnaudžiaujama.

    Sunegalavo iš karto

    Sutapimas ar ne, tačiau V. Molis nedarbingumo lapelį gavo netrukus, kai gavo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis patvirtino, kad gegužės 23 d. V. Moliui buvo įteiktas atleidimo raštas. Kaip numatyta pagal Darbo kodeksą, jis įspėtas, kad bus atleistas po keturių mėnesių. „Tačiau iš karto po to jis susirgo“, – sakė LAKD direktorius. Tad galima teigti, kad atleidimo procedūra užtruks. Kiek, neaišku.

    Alfa.lt žiniomis, birželio 5 d. V. Molis vis dar buvo nedarbingas.

    Priminsime, kad V. Molis buvo atleistas, kai balandžio mėnesį kilo skandalas dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. Tuomet STT Panevėžio valdybos pareigūnai apsilankė VĮ „Automagistralė“ prie LKAD bei AB „Panevėžio keliai“. Tarnyba turi duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad, pasinaudojus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VĮ „Automagistralė“ inicijuotais ir vykdytais ne mažesnės nei 1 mln. eurų vertės dviem viešaisiais pirkimais dėl kelių remonto, buvo piktnaudžiaujama tarnyba. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis netrukus po to davė nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą.

    „<…> Į s p ė j u, kad su Jumis teisės aktų nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 30 d. bus nutraukta 2003 m. kovo 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 180, dėl Jūsų adresu gautų skundų dėl darbo Jums pareikšto įtarimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir taip praradus pasitikėjimą Jumis“, – rašoma LAKD direktoriaus E. Skrodenio rašte, kuris buvo įteiktas V. Moliui. Iš karto po to jis gavo nedarbingumo lapelį.

    Nepatvirtintais duomenimis, po kilusio skandalo susirgo ir AB „Panevėžio keliai“ vadovas Virmantas Puidokas. Bendrovės atstovė spaudai Rasa Čepienė atsisakė tai patvirtinti arba paneigti, nors tas faktas ar žmogus vaikščiojo į darbą, ar ne neturėtų būti jokia paslaptis.

    Ne viena žinoma istorija

    Nedarbingumo lapeliai dažnai trikdo ir teismų darbą.

    Prisiminkime garsiąją Darbo partijos bylą, kuri teisme truko taip ilgai, jog net ir žiniasklaidai apie ją rašyti nusibodo. Ten sirgo kone visi iš eilės pradedant pačiu Viktoru Uspackichu bei Vytautu Gapšiu ir partijos finansininke Marina Liutkevičiene, baigiant advokatais.

    Ilgai tęsėsi ir byla, kur kyšininkavimu buvo kaltinami buvęs meras Vytautas Petkevičius bei buvęs Trakų savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila bei kiti asmenys. Ji buvo praminta „Trakų valdininkų byla“. Istorija ta pati – nuolat kas nors susirgdavo. Lietuvos teismuose buvo įstrigusios ir kelios Neringos Venckienės parankinių bylos, kurias teisiamieji sugebėjo vilkinti jau ne vienus metus. „Geriausiai gydo Lukiškės“, – tuomet pasišaipė Laimutės Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas. Tačiau pasakyti lengviau, nei padaryti, – nei nukentėjusiųjų advokatai, nei prokurorai neturi galių kontroliuoti gydytojų, kurie lengva ranka teisiamiesiems dalija pažymas.

    Suprantama, liga yra liga ir jei žmogus iš tikrųjų serga, pavyzdžiui, lėtine liga, dėl patiriamo streso ar kitų priežasčių ji gali paūmėti. O ir persišaldymas ne nuodėmė. Tačiau nežinia, kiek atvejų yra realūs, o kiek tiesiog simuliacija ir stengimasis vilkinti vieną ar kitą procesą. Tokios statistikos nėra ir niekuomet nebus. Tačiau nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės teisininkas teigė, jog nesąžiningumas pasitaiko gan dažnai. „Vienu ar kitu atveju toks vilkinimas teisiamiesiems naudingas. Pavyzdžiui, kad ir norint sulaukti senaties termino“, – sakė jis.

  • Valstybės įmonės „Automagistralė“ rūpinimasis keliais ir savimi

    2016-12-07 Aurimas Lukošius, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

    Pagrindinis VĮ „Automagistralė“ vaidmuo yra susijęs su valstybinės reikšmės automobilių kelių, tiltų, viadukų, kelio statinių, kelio ženklų plėtros, projektavimo, priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbais. Įmonė taip pat atlieka specialius tiriamuosius darbus. Tačiau pati svarbiausia jos funkcija – kokybiška magistralinių kelio ruožų, kurių bendras ilgis siekia beveik 310 km, priežiūra. Įmonės vadovai linkę vaikytis papildomų užsakymų, kad būtų išmokėta ypač jiems aktuali priemoka prie atlyginimo, todėl keliamas pagrįstas klausimas, ar VĮ „Automagistralė“ tikrai susitvarko su jai skirta pagrindine valstybės funkcija – kelių priežiūra?

    Tai, kas vyksta šalies magistraliniuose keliuose skirtingais metų laikais, rodo, kad jais rūpinamasi nepakankamai. Pavasarį vos tik nutirpus sniegui išnyra kalnai šiukšlių. Be abejo, jos renkamos, tačiau gana vangiai, lėtai. Per tą laiką kai kurios nepaliestos vietos primena sąvartynus.

    Atėjus vasarai tarp kelių esančioje žaliojoje zonoje pradeda vešėti pievos, mat šienavimui skirti tik bene du kartai – birželio pradžia ir rugpjūčio pabaiga. Maža to, šalia kelio esančios garso izoliavimo sienelės masina grafičių kūrėjus. Primargintos sienelės blaško automobilių vairuotojų dėmesį, bado akis pravažiuojantiems žmonėms. Valyti jų arba niekas neskuba, arba tokie piešiniai nuvalomi labai negrabiai, naudojant neefektyvias valymo priemones, tad jie ir toliau mirguliuoja, tiesa, jau šiek tiek blankesnėmis spalvomis.

    Baigiantis vasarai ar prasidėjus rudens sezonui pro vandens nubėgimo ir surinkimo šulinių groteles aukštyn skverbiasi žolės. Tai – rimta problema, nes keliamas pavojus eismui: rudenį neišvalytose grotelėse kaupiasi vanduo, o atėjus žiemai ir pradėjus šalti tose vietose atsiranda čiuožyklos.

    Atsakymai kelia abejonių

    Valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus Vladislovo Molio pasirašytame rašte motyvuota, kad šiukšlės renkamos vadovaujantis 2014 m. gegužės 6 d. pasirašytu Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu: pavasarį nutirpus sniegui, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d., vėliau – po žolės pjovimo ir iki žiemos sezono ne rečiau kaip 1 kartą per 21 darbo dieną.

    Taip atsakyta į klausimą, ar dažnai šiukšlės renkamos automagistralėse Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Tačiau kas gali patikrinti, ar šiukšlės taip ir guli nepaliestos, ar buvo neva išmestos jau po surinkimo?

    Abejonių kelia ir įmonės vadovybės atsakymas į klausimą, kad pakartotiniai abiejų automagistralių žaliųjų zonų šienavimo darbai trunka iki spalio 15 d. Geriausiu atveju šiltuoju metų laiku skiriamosios juostos nušienaujamos iki liepos 1 d., o sankasos šlaitai, esantys 4 m atstumu nuo kelio briaunos, – iki rugpjūčio l d. Jei būtų šienaujama dažniau, argi tose vietose šitaip vešėtų žolė?

    Taip pat paprašyta paaiškinti, kaip VĮ „Automagistralė“ kovoja su grafičių piešėjais, kurie dažnai išmargina automagistralių konstrukcijas, viadukus, tiltus ar kitus statinius. Atsakymas buvo lakoniškas – esą tokiais „piešiniais“ niokojami plotai kasmet perdažomi.

    Ar tikrai? Jei tai būtų iš tiesų daroma, terlionių automagistralėse neliktų visai arba jų nebūtų bent jau tiek daug.

    Pinigai šalies regionams

    Šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatoje numatyti 454 mln. eurų skirti automobilių kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai, 70 mln. eurų skirta programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“ finansuoti, o 6 mln. 955 tūkst. eurų – su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams, kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.

    Keliams ir jų statiniams projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti) 2016 m. iš KPPP tenka 113 mln. 957 tūkst. eurų, keliams ir jų statiniams prižiūrėti, keliams, jų statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti, valstybės įmonių vykdomoms švietėjiškoms saugaus eismo priemonėms įgyvendinti – 91 mln. 980 tūkst. eurų. Pastaroji pinigų suma paskirstyta dešimčiai regioninių kelių priežiūros įmonių ir „Automagistralei“.

    Valstybės įmonei „Alytaus regiono keliai“ skirta 4 mln. 535 tūkst. eurų (keliams ir jų statiniams prižiūrėti – 4 mln. 427 tūkst. eurų; keliams, jų statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti – 85 tūkst. eurų; vykdomoms švietėjiškoms saugaus eismo priemonėms įgyvendinti – 23 tūkst. eurų). Įmonei „Kauno regiono keliai“ skirta 9 mln. 764 tūkst. eurų (atitinkamai – 9 mln. 577 tūkst.; 150 tūkst. ir 37 tūkst. eurų), „Klaipėdos regiono keliams“ – 6 mln. 175 tūkst. eurų (5 mln. 997 tūkst.; 150 tūkst. ir 28 tūkst. eurų), „Marijampolės regiono keliams“ – 5 mln. 383 tūkst. eurų (5 mln. 285 tūkst.; 80 tūkst. ir 18 tūkst. eurų), „Panevėžio regiono keliams“ – 7 mln. 602 tūkst. eurų (atitinkamai – 7 mln. 407 tūkst.; 170 tūkst.; 25 tūkst. eurų), „Šiaulių regiono keliams“ – 9 mln. 623 tūkst. eurų (9 mln. 347 tūkst.; 250 tūkst.; 6 tūkst. eurų), „Tauragės regiono keliams“ – 4 mln. 638 tūkst. eurų (4 mln. 573 tūkst.; 50 tūkst.; 15 tūkst. eurų), „Telšių regiono keliams“ – 4 mln. 288 tūkst. eurų (4 mln. 196 tūkst.; 75 tūkst. ir 17 tūkst. eurų). Valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“ kelius ir jų statinius šiemet prižiūrės už 7 mln. 499 tūkst. eurų, o kitiems darbams atlikti jai atitinkamai skirta 220 tūkst. ir 18 tūkst. eurų (iš viso – 7 mln. 737 tūkst. eurų). „Vilniaus regiono keliams“ skirta 9 mln. 705 tūkst. eurų (9 mln. 416 tūkst.; 250 tūkst. ir 39 tūkst. eurų). Panašus pinigų kąsnis atriektas ir „Automagistralei“.

    „Automagistralei“ atseikėtos lėšos

    Pagal šiemet sausio 25 d. Vyriausybės patvirtintą KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą „Automagistralei“ skirta 9 mln. 350 tūkst. eurų, iš kurių 9 mln. 276 tūkst. – keliams ir jų statiniams prižiūrėti, 20 tūkst. eurų – keliams, jų statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti, o vykdomoms švietėjiškoms saugaus eismo priemonėms įgyvendinti – 54 tūkst. eurų. 2015 m. įmonei iš KPPP buvo skirta mažiau pinigų – 8 mln. 932 tūkst. 197 eurai.

    „Automagistralės“ prižiūrimų kelių ilgis iš viso sudaro 519,09 km, iš kurių automagistralės ilgis siekia 309,16 km, greitkelio ruožo ilgis – 65,50 km, iš viso magistralinio kelio (I kategorija) yra 106,31 km, o sankryžų jungiamųjų kelių ilgis siekia 103,63 km.

    Šią valstybės įmonę sudaro trys kelių tarnybos (KT): Vievio KT, prižiūrinti magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 10 km iki 129,5 km, Raseinių KT, kuri prižiūri kelio A1 ruožą nuo 129,5 km iki 306,3 km, ir Širvintų KT, prižiūrinti magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 9,28–128,43 km ruožą.

    Kaip ir ankstesniais metais, šiemet 65 proc. KPPP lėšų skirta valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietinės reikšmės keliams, o likusieji 5 proc. skirti rezervui, kuris Vyriausybės nutarimu gali būti naudojamas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti.

    Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir tvarko Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, kuriai ir priklauso 11 kelių priežiūros įmonių – 10 regioninių ir vienuoliktoji „Automagistralė“. Ar pastaroji valstybės įmonė patenkina jos prižiūrimų kelių naudotojų lūkesčius, juolab kad valstybės jai skiriamų pinigų suma gana solidi? Turbūt geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti „Automagistralės“ prižiūrimais keliais važinėjantys vairuotojai.

    Pavojingosios provėžos

    Ne paslaptis, kad šiltuoju metų laiku Lietuvos keliuose gerokai padaugėja automobilių, ypač magistralėse Vilnius–Kaunas–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys, kurios yra vienos iš pagrindinių šalies automobilių kelių infrastruktūros arterijų. Pastarosiomis per parą pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių.

    Turbūt niekas nepaneigs, kad keliaujant tomis magistralėmis dažnai galima matyti plušančius kelininkus, tačiau kelių kokybė vis dar kelia rimtą pavojų eismo dalyviams, o ir kai kurios infrastruktūros vietos toli gražu nėra pavyzdinės.

    Vairuotojai ne kartą ir ne du yra skundęsi, kad smarkiai lyjant dėl kelio A1 dangoje atsiradusių provėžų jose susikaupia daugiau vandens, kuris niekur nenuteka, tad važiuojant automobiliu patiriamas akvaplaningo efektas, kai tarp automobilio padangų ir kelio dangos įsiterpia vanduo. Vandeniui susikaupus padangos protektoriaus grioveliuose, susidaro vadinamoji vandens plėvelė. Šis reiškinys ypač pavojingas tuomet, kai susidarantis slėgis tampa per didelis ir vanduo nebepašalinamas iš padangos protektoriaus, padangos praranda sukibimą su kelio danga ir automobilis tampa nevaldomas.

    Įmonės „Automagistralė“ atstovai tikina, kad problema žinoma, o viena pagrindinių provėžų atsiradimo priežasčių – sunkiasvorės transporto priemonės.

    Situacija nepavydėtina: teigiama, kad magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda pirmoje ir ketvirtoje eismo juostose provėžos, kurių gylis – didesnis nei 10 mm, sudaro apie 50 proc. kelio ilgio. Gilesnes nei 40 mm provėžas (tokių irgi yra) būtina sutvarkyti iki vasaros pabaigos, bet realybėje to nėra.

    Anekdotiški argumentai

    LAKD užsakymu buvo parengti rekonstrukcijos techniniai projektai kelio A1 penkiuose ruožuose nuo 190 km iki 254 km provėžoms sutvarkyti, tačiau projektui įgyvendinti esą stinga pinigų.

    Kelininkų darbo rankų laukia ir dauguma aptrupėjusių, aprūdijusių virš magistralių įrengtų viadukų. Vaizdas tikrai nepatrauklus ir pravažiuojantys eismo dalyviai pasijunta nesaugiai, baimindamiesi ant galvų ar transporto priemonių galinčių užkristi betono atplaišų.

    Dar vienas buitinis, bet tikrai svarbus dalykas: prie kelio trūksta tualetų, šiukšlių dėžių. Be abejo, magistrales prižiūrinčios įmonės vadovybei tai nesukelia jokių problemų, tačiau keleiviams – labai nepatogu. Jie arba kantriai ieško tualetų, arba gamtinius reikalus atlieka čia pat, šalikelėse. Argi taip turėtų būti kultūringoje Europos Sąjungos valstybėje ir ar tai gali būti pateisinama, kai valstybės valdoma įmonė imasi papildomų darbų ir uždirba nemažas pinigų sumas?

    „Automagistralės“ vadovas nesiginčija, kad prie automagistralių nepakanka tualetų ir šiukšliadėžių, tačiau dėl jų stokos įmonė kaltina esą žemą važiuojančiųjų automagistralėmis kultūros lygį. Esą prireikia daug pastangų ir išlaidų, kad tualetai ir šiukšliadėžės tinkamai užtikrintų savo paskirtį, o kiek geresnė situacija tik tose poilsio aikštelėse, kur teikiamos viešojo maitinimo paslaugos.

    Argi šie argumentai nėra panašūs į anekdotą – pavalgius pakyla ir naudojimosi šiukšliadėžėmis ar tualetais kultūra?

    Įmonės oficialiame rašte, be kita ko, tikinama, kad šiltuoju metų sezonu sąnašos, purvas iš drenažo žiočių ir šulinėlių išvalomi pavasarį, po polaidžio, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. Vėliau neva tokio reikalavimo nėra, tačiau „geradarė“ įmonė mažiausiai kartą per mėnesį siunčia šlavimo-siurbimo automobilį sąnašoms pašalinti, ypač ties tiltais, viadukais ir kelkraščiais.

    Rudeniop dar labiau išauga žolė, krenta lapai, prasideda lietūs. Visa tai smarkiai užkiša groteles, tad ar tikrai pakanka vien tik šlavimo-siurbimo automobilio joms išvalyti?

    Nors įmonės atstovai tvirtina, kad savo jėgomis kasmet remontuojami tiltų šalitilčiai, tačiau aptrupėję viadukai byloja, jog remontu kai kur net nekvepia.

    Kodėl vaikomasi pelno?

    Viešai skelbiamoje „Automagistralės“ 2015 m. finansinėje ataskaitoje tvirtinama, kad įmonė neva padarė viską, kad pagrindiniais Lietuvos magistraliniais keliais galėtų vykti nepertraukiamas, saugus ir patogus automobilių eismas.

    Taip pat akcentuojama, kad pagrindinis ,,Automagistralės“ atliekamų darbų finansavimo šaltinis yra magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys priežiūrai skiriamos lėšos iš KPPP.

    Tačiau tuo pat metu neslepiama, kad per 2015 m. 12 mėn. tai sudarė 82 proc. finansinių išteklių, mat kitos pajamos – apie 18 proc. – pernai buvo gautos iš rangos darbų, laimėjus skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus, taip pat teikiant transporto bei mechanizmų paslaugas. Viena teikiamų paslaugų – keleivių vežimas 13–37 vietų autobusais užsakomaisiais vietiniais ir tarptautiniais maršrutais.

    2015 m., atlikdama įvairius šalutinius darbus, įmonė uždirbo beveik 290 tūkst. eurų pelno, kai pagrindinė jos paskirtis – rūpintis magistraliniais šalies keliais.

    Papildomos pajamos veikiausiai yra skiriamos vadovybės atlyginimams didinti, nes technikos ir mechanizmų, reikalingų dalyvauti konkursuose rangos darbams atlikti, galima nusipirkti už valstybės pinigus ir savo konkurentus, dažniausiai – privataus verslo atstovus, pernokti visa galva, nes pastariesiems techniką ir įrangą tenka įsigyti už savo lėšas. Štai tau ir „lygi“ konkurencinė kova paskelbtuose konkursuose.

    Beje, tvirtinama, kad pernai vidutinis įmonės „Automagistralė“ darbuotojų, kurių iš viso 2015 m. buvo daugiau kaip 300, užmokestis padidėjo 33 eurais. Įdomu, kiek jis padidėjo vadovams, jei praėjusiais metais, palyginti su 2014-aisiais, įmonės pajamos padidėjo 7,6 proc. – 528 tūkst. eurų?

    Pažeidė įstatymą

    Įmonės „Automagistralė“ vadovai neslepia, kad dalyvaujant konkursuose 2015 ir 2016 metais iš tiesų buvo uždirbta papildomų lėšų. Pasak direktoriaus V. Molio, visa tai publikuojama finansinių ataskaitų rinkiniuose įmonės interneto tinklalapyje. Tačiau pinigai esą nebuvo naudojami įmonės vadovų išmokoms prie atlyginimų, nes jų labai reikėjo magistralinių kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys priežiūrai.

    Tačiau valstybinių kelių priežiūrą atliekančiai valstybės valdomai įmonei skiriami valstybės pinigai. Peršasi išvada, kad VĮ „Automagistralė“, vykdanti magistralinių kelių priežiūrą, už valstybės skiriamas lėšas perka ne tik techniką, kurios reikia, tarkim, šienavimui, tiltų, viadukų priežiūrai ar kelių valymui ir barstymui, bet ir, pavyzdžiui, nuomai skirtus autobusus.

    Kas gali paneigti, jei to nepadarė įmonės direktorius, kad papildomai uždirbti pinigai neskiriami vadovybės premijoms, jei jas skiria valdyba, priklausomai nuo darbo rezultatų ir pasiektų rodiklių? Bent jau taip buvo informuota oficialiai.

    Deja, konkretaus atsakymo, kokios technikos ir už kiek įmonė kasmet įsigyja bei kokio dydžio premijas ar kintamąsias atlyginimų dalis išmoka savo darbuotojams, taip ir nesulaukėme.

    Maža to, VĮ „Automagistralė“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-752 nuo 2006–07–11 straipsnio 6 punktus 3 ir 4, nes delsė ir pagal šiuo teisės aktu nustatytą terminą laiku neatsakė į redakcijos pateiktus klausimus. Tačiau į visus klausimus greičiausiai atsakys susiklosčiusią padėtį „Automagistralėje“ įvertinusi LAKD, kuriai ši įmonė yra pavaldi.

  • Automagistralė

    2015-10-09 Automagistralė info

    VĮ „Automagistralė” jau daugiau kaip du dešimtmečius prižiūri pagrindinius šalies kelius, kurie 1996 m. tapo įteisintomis europinės reikšmės magistralėmis: tai E271 Klaipėda-Kaunas-Vilnius ir E272 Vilnius-Ukmergė-Panevėžys. Šiandien mūsų magistralės nesiskiria nuo visos Europos magistralių ir yra geresnės už daugelio gretimų Šalių magistrales. Mūsų įmonės kelininkams patikėta magistrales tausoti, gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jos atitiktų europinėms magistralėms keliamus reikalavimus. Lietuva yra tranzitinė šalis, jos keltais vyksta intensyvus ne tik vietinis, bet ir tranzitinis eismas. Tiktai tada, kai mūsų keliai bus saugus ir gerai prižiūrimi, Lietuva išliks tranzitinė valstybė. Dabar vykdomas Al kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda pertvarkymas, kad ji atitiktų automagistralės kategorijos reikalavimus: rekonstruojami atskiri ruožai, sankryžos, tiltai, viadukai; įrengiami jungiamieji keliai, diegiamos inžinerinės ir intelektinės eismo saugos priemonės. Saugūs, patogūs ir ištisus metus prižiūrimi keliai – didžiulis šalies turtas, viso krašto ir jo gyventojų pasididžiavimas, ekonominės gerovės garantija. Geras šalies kelių tinklas neatsiranda savaime. Tai Lietuvos kelių priežiūros įmonių, tarp jų ir VĮ „Automagistralė”, kelininkų sunkus ir pasiaukojamas darbas.

  • Vladislovas Molis: gyvenimas per brangus, kad jį reikėtų palikti kelyje

    2015-02-20 Julija Kirkilienė, Elektrėnų kronika

    Vievyje įkurtos valstybinės įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis savo dienas pradeda ir baigia rūpesčiu, kad jo įmonės prižiūrimuose keliuose nežūtų žmonės. Likimas V. Moliui skyrė gyvenimą ant kelio: kelius jam lemta tiesti buvo nuo vaikystės, o subrendus – tuos kelius prižiūrėti. Nepaprastą sėkmės istoriją šiam žmogui likimas atseikėjo, tikriausiai, už jo pagarbą darbui, žmogui ir mokėjimą branginti gyvenimą.

    Įkūrėjas

    Tiems, kam teko automagistrale Vilnius–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys keliauti kartu su V. Moliu, tas negalėjo nesistebėti „Automagistralės“ direktoriaus žiniomis apie kiekvieną kelio kilometrą. Šiam žmogui statyti teko abi magistrales: vaikystėje dirbo kartu su kelininku tėvu, mokydamasis vidurinėje ir studijuodamas dirbo vasaromis, o būdamas diplomuotas inžinierius vadovavo tai brigadai, tai visam Kelių statybos gamybiniam skyriui. Dėl tos kelininko patirties ir dėl svarbių žmogiškųjų savybių 1993 metais tuometinis jaunos nepriklausomos šalies susisiekimo ministras Juozas Biržiškis Vladislovui Moliui patikėjo įkurti valstybės įmonę kelių priežiūrai. „Supratome, kad reikia pertvarkos. Anuomet automagistralės buvo vienas didžiausių turtų, kokius Lietuva tiktai kada nors turėjo. Aplinkinės valstybės tokių gerų kelių neturėjo. Nei Lenkija, nei Latvija. Ir tą turtą reikėjo prižiūrėti kuo geriausiai“, – kalbėjo dr. J. Biržiškis, VĮ „Automagistralė“ švenčiant dvidešimtmetį.

    Nuo 1993 metų „Automagistralės“ eksploatuojama magistralė Vilnius–Klaipėda tapo tarptautinio susisiekimo keliu, priklauso IX transporto koridoriui. Jo atšaka (IXB transporto koridorius) yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė Rytų–Vakarų kryptimi. 1997 m. ji buvo prijungta prie visos Europos plėtotinų tarptautinių transporto koridorių sistemos. VĮ „Automagistralė“ prižiūri 415 km Lietuvos automagistralinių kelių, nuo 2005 metų šiuose keliuose žuvusiųjų sumažėjo 80 proc.

    Pradžia

    Įmonės, prižiūrinčios Lietuvos didžiuosius kelius, pasiekimai neatsiejami nuo jos vadovo V. Molio sėkmės istorijos. Žmogus, turintis prasmingo gyvenimo patirtį ir didelį atsakomybės jausmą, mokėjo suburti atsakingai dirbantį kolektyvą.

    Įdomu tai, kad V. Molio gyvenimo istorija prasidėjo kartu su automagistralių pradžia Lietuvoje.

    Vladislovo Molio tėvai, kilę iš Eišiškių rajono, Vievyje atsirado Vilniaus melioracijos valdybą perkėlus į Vievį. Tėvas Vaclovas turėjo ekskavatorininko specialybę, valdė galingiausią tų metų ekskavatorių, galintį kasti griovius ir iš karto šlaitus daryti. Gabiam ir labai reikalingam specialistui Vievyje buvo atmatuotas 6 a sklypelis, kur jis susikalė laikiną namelį ir į jį atsivežė žmoną su vos dvejų metų sūnumi Vladuku. Netrukus tame laikiname namelyje Moliams gimė dukra. Vladislovas prisimena, kaip mamą išvežus į gimdymo namus, jis, trejų metų vyras, vienas liko namuose. Bet daugiau vienam namuose būti jam beveik nebeteko: tėvas jį pasiėmė į savo ekskavatorių tiesti naujojo kelio iš Vilniaus į Kauną. Iki 14 metų Vladislovas buvo tik tėvo pagalbininkas, o sulaukęs 14 metų patssavarankiškai vasaromis pradėjo uždarbiauti prie kelių tiesimo. Apie tai liudija rusų kalba įrašytas įrašas senojoje V. Molio darbo knygelėje.

    Gyvenimo kelias

    Kaip mėgsta paironizuoti pats direktorius, Vladislovui Moliui daug molio teko išminti, kol nuo pagalbinio darbininko išaugo iki Kelininko aukso ženklo nominanto. 2014 metų pabaigoje, minint nepriklausomų Lietuvos kelių 25-erių metų sukaktį, asociacija „Lietuvos keliai“ už nuopelnus puikiai prižiūrint Lietuvos automagistrales, puikius pasiekimus eismo saugumo srityje garbės ženklu „Kelininko aukso ženklas“ apdovanojo VĮ „Automagistralė“ direktorių Vladislovą Molį. Šiame renginyje daug dėmesio skirta kelininkų dinastijoms – šeimoms, kurių kelios kartos paskyrė savo gyvenimą Lietuvos kelių infrastruktūros kūrimui ir tobulinimui. Juk ir Vladislovas tėvų pėdomis sekė nuo vaikystės, iš tėvo mokėsi darbštumo, pareigos supratimo, atsakingumo, tvirto žodžio laikymosi, pagarbos žmogui ir visų kitų žmogiškų savybių, kurių dabar reikia valstybės įmonės vadovui. Vadovu, sako Vladislovas, jį išaugino ne tik tėvai, bet ir visi puikūs sutikti žmonės.

    Kelių statybos valdyba, kurioje dirbo jo tėvas ir jis pats vasaromis, Vladislovą pasiuntė mokytis į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Ten jį profesoriai pastebėjo jau pirmame kurse ir pakvietė po paskaitų padirbėti laboratorijoje. Visus studijų metus jis gavo ne tik stipendiją, bet ir atlyginimą. O savaitgaliais studentas ne į šokius, kur labai traukdavo garsiosios „Hiperbolės“ muzika, skubėdavo, o į Vievį. Tėvai statėsi namą, reikėjo pagalbos.

    Baigęs institutą ir sugrįžęs į Vievio kelių statybos valdybą, trejetą metų padirbėjęs darbų vykdytoju, aikštelės meistru, paskirtas buvo dirbti vyriausiuoju inžinieriumi. V. Molis kartu su Lietuvos elektrinės direktoriumi Pranu Noreika braidė purvynus, kol naujuosiuose Elektrėnuose nutiesė gatves, kol Kruonyje nutiesė visus privažiavimus prie hidroelektrinės. Jau būdamas vyr. inžinieriumi vadovavo Vilniaus –Panevėžio magistralinio kelio tiesimo darbams. Apie kiekvieną nutiesto kelio metrą Vladislovo galvoje telpa smulkiausi prisiminimai: kaip sovietiniais laikais reikėjo būti sumaniam, gudriam ir diplomatiškam, siekiant kelius nutiesti kokybiškai.

    Nuoseklumas

    V. Molis kartais mėgsta pasižvalgyti po praėjusį gyvenimo tarpsnį, pasižiūrėti į nueitą savo gyvenimo kelią, įvertinti dabartinį. Prisimena, kaip įkūrus kelių priežiūros įmonę „Automagistralė“ gavo tris rusiškus „Mazus“ ir keletą tonų druskos. Po 23 metų jo vadovaujama įmonė kelius prižiūri naujausiu „Unimog U 527“ automobiliu su modernia kelių priežiūrai skirta „Mulag“ gamintojo komplektacija. Savo sėkmės istoriją vadovas kūrė nuosekliai. Tėvai visada gyveno kukliai, todėl ir vaikus mokė dirbti gerai ir branginti, kas uždirbta. Vladislovas nuo vaikystės uždarbiavo ne tik atlikdamas pagalbinius kelininko darbus. Vaiku būdamas visada pakeldavo numestą butelį ir jį parduodavo. Jis ir dabar nesigėdija pasilenkti prie numesto cento – ne todėl, kad jam trūktų pinigų, o todėl, kad pinigus reikia gerbti. Jis sako gerbiantis kiekvieną žmogų, galvojantį apie gyvenimą ir ieškantį būdų, kaip gyvenimą pagerinti. Vadovas sako mėgstantis darbuotojams priminti, kad keliams žmonės labai reikalingi, bet žmonėms keliai – labiau. Ir ne tik todėl, kad keliais žmonės keliauja, bet ir todėl, kad VĮ „Automagstralė“ darbuotojus keliai maitina. Nuo įmonės darbuotojų atsakingumo kartais daug priklauso, kad keliuose žmonės nepaliktų savo gyvenimo. Dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, dirbdamas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, taip buvo įvertinęs „Automagistralės“ darbą: „Valstybės įmonės „Automagistralė“ kolektyvas yra gerųjų kelininkų pavyzdys. Retai galima aptikti tokią įmonę, kuri visą parą būtų pasirengusi atlikti savo profesines pareigas. Manau, dėl to mažėjo eismo įvykių automagistralėse“. Žinoma, žmonės kelininkams nuolatos priekaištauja dėl esą nepakankamai gerai prižiūrimų kelių, dėl dažno kelių remonto ir kita. Bet tik tuos kelius prižiūrintis žino, kaip su minimaliomis lėšomis galima optimaliai gerai prižiūrėti kelius. „Mūsų automagistralės privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos greitkeliai ar keliai Skandinavijoje“,- svajoja įmonės vadovas. O kol tokių kelių nėra, „Automagistralės“ darbuotojai ne tik atsakingai prižiūri tokius kelius, kokius turime, bet ir kantriai pėstiesiems dalina atšvaitus. „Kai eismo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, blogas matomumas, taip pat krituliai, slidi danga, į eismo įvykius daugiausia patenka ir juose nukenčia pėstieji. Su atšvaitu (žibintu) einantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį ir saugiai prasilenktų su pėsčiuoju, esant būtinumui – sustotų“,- įsitikinęs vadovas ir sako vien per 2014 metus atšvaitų išdalino tiek, kad kiekvienas pėsčiasis galėtų užsidėti po 4, kaip ir priklauso. Bet kai V. Molis tamsoje pamato žmogų be atšvaitų, negali nesusierzinti: kaip žmogų įtikinti, kad jo gyvenimas per brangus, kad jį dėl neatsakingumo paliktų kelyje.

    Padėkos

    Šiais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, prezidentė Dalia Grybauskaitė Vladislovą Molį apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Taip įvertintas jo nuopelnas Lietuvai ir už tai padėkota. Pats „Automagistralės“ vadovas sakė norintis padėkoti žmonėms, padėjusiems iki šio apdovanojimo ateiti:

    „Nuostabus Vievio miestas ir jo žmonės turėjo didelę įtaką mano gyvenimui. Labai dėkingas visiems, kurie supo mane, padėjo spręsti vienus ar kitus klausimus. Tiek KSV – 6 kolektyvas, kuris mane mokė kelininko darbo, pradedant nuo viršininkų Antano Černiausko, vyr. inžinieriaus Algirdo Radzevičiaus, aikštelės viršininko Viktoro Virpšos, kelio meistro Kosto Leckaus, buvusio viršininko Juozo Stepankevičiaus, tėvelio kolegų, stipriausių Lietuvos ekskavatorininkų brigados: Vaclovo Molio, Justino Stonkaus, Zigmo Gaubos, Stasio Apanavičiaus, Broniaus Čekanausko, Stasio Čekanausko, Vladimiro ir Vyto Černiauskų, Vladimiro Kolubovo, Kazio Gramausko, Vyto ir Onos Sedzinauskų ir daugelio kitų. Daugumos iš jų jau nebėra tarp gyvųjų.

    Mano profesionalumo didinimui didžiulę įtaką turėjo Vilniaus inžinerinio statybos instituto profesorius Steponas Rokas, kuriam esu be galo dėkingas. Visiems šiems žmonėms žemai lenkiuosi. Man labai gyvenime sekasi, nes nesutikau blogų žmonių. Buvo, kad charakteriai skiriasi, bet mes visi turim savo asmeninius charakterius. Ir dabar dirbdamas VĮ „Automagistralė“ negaliu nepasidžiaugti kolektyvu, kuris įgyvendina labai svarbias užduotis. Viską darome, kad eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius būtų kuo mažesnis, o dar geriau, kad kelyje nebūtų nelaimių“,- po garbingo apdovanojimo kalbėjo V. Molis.

  • Eismo saugumo ypatumai greitkelyje A1 Vilnius – Kaunas

    Mindaugas Aušra, Transportas Nr. 1-2(51)

    Strateginę reikšmę turinčių aukščiausios kategorijos šalies kelių – automagistralių – ilgis sudaro 415 km. Visos jos yra prižiūrimos netoli Vilniaus esančiame Vievio miestelyje įsikūrusios įmonės „Automagistralė“. 1994-aisiais vidutiniškai per parą šia automagistrale pravažiavo daugiau negu 8 tūkst. transporto priemonių. Dabar – daugiau nei dvigubai. Ypač transporto srautas išaugo per kelerius pastaruosius metus. Jeigu tokios tendencijos išliks, po metų kitų autostrados pralaidumas pasieks kritinę ribą.

    Specialistų teigimu, problemos pasipila, kai tokios kategorijos keliu pravažiuoja daugiau nei 30 tūkst. automobilių per parą: tada formuojasi transporto grūstys, sulėtėja greičiai, neišvengiamai padaugėja avarijų. Jau dabar atskiruose ruožuose eismo intensyvumas viršija minėtą ribą. Piko valandomis eismas autostrada, ypač ruože ties Kaunu,primena eismą judriose didmiesčių gatvėse: keliu lekia nenutrūkstamas automobilių srautas, tampa keblu pasukti iš vienos eismo juostos į kitą, išauga avarinių situacijų grėsmė. Daugiausiai problemų kelia Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai ir šiaurinė Kauno dalis. Čia ketinama įrengti skirtingų lygių sankryžas, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų praėjimus skirtingame lygyje bei užtikrinti, kad greitkelyje nebūtų lėtai judančių transporto priemonių. Problemiškiausių A1 ir A2 kelių vietų rekonstravimo darbai atgijo 2013-aisiais. Deja, 2014 m. dangų rekonstrukcijos darbams lėšų nenumatyta. Koncentruoti darbai bus vykdomi ruože tarp Vilniaus ir Kauno statant dvi skirtingų lygių Molūvėnų ir Žiežmarių sankryžas.

    Mažėja avaringumas

    Automagistralės garsėja kaip geriausiai prižiūrimi keliai ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Važinėti jomis irgi saugu. Per 2013-uosius Lietuvos keliuose ir gatvėse iš viso žuvo 258 žmonės, o automagistralėse, kur eismas intensyviausias, – 13. Palyginti su vienais avaringiausių po Nepriklausomybės atgavimo 2005 m., kai eismo įvykiai įmonės „Automagistralė“ prižiūrimose šalies arterijose pasiglemžė 60 gyvybių, pernai tragiškai pasibaigusių eismo įvykių buvo užfiksuota net 78,4 proc. mažiau. Apskritai 2005 m. automagistralėse buvo užfiksuoti net 184 eismo įvykiai, pernai – 65 (pokytis – minus 74,68 proc.). 2013-aisiais svarbiausiose šalies transporto arterijose buvo sužeista 68,2 proc. (93) mažiau eismo dalyvių nei prieš aštuonerius metus (222). „Vos atkūrus Nepriklausomybę avaringumas buvo žymiai didesnis, tačiau atskirai registruoti, kiek žmonių žuvo konkrečiai automagistralėse, buvo pradėta tik 2005 metais“, – teigė įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis.

    Pagrindinė žuvusiųjų problema – saugaus greičio nesilaikymas ir pėstieji. Visi eismo įvykiai įvyksta vairuotojams nesilaikant saugaus greičio, atstumo, išvažiuojant į priešpriešinę dvipusio eismo juostą, dėl pėsčiųjų ir neblaivių pėsčiųjų neatsargumo. Vien per 2013 m. 60 proc. visų eismo įvykių įvyko šviesiu paros metu (šviesiu paros metu žuvo 8, tamsiu – 5). Iš 5 žuvusių pėsčiųjų nė vienas nesegėjo šviesą atspindinčio atšvaito ir nedėvėjo liemenės. Direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius teigė, jog įmonės tikslas, kad prižiūrimuose keliuose A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir A2 Vilnius – Panevėžys nežūtų nei vienas žmogus, tačiau pačių žmonių neatsargumas lemia žuvusiųjų rodiklio padidėjimą. Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir įmonės pastangomis pastaraisiais metais eismo įvykių skaičius įmonės prižiūrimuose keliuose nuosekliai gerėjo. Stipriai išaugusi kelių policijos darbo kokybė, efektyvi švietėjiška veikla ir moderniai atnaujinami kelių ruožai, inžineriniai įrenginiai daro magistrales saugesnes. ,,Vilniaus – Kauno – Klaipėdos kelyje eismo saugumą ypač pagerino transporto judėjimo juostas atskyrę atitvarai, kadangi priešpriešiniai susidūrimai būdavo ypač skaudūs. Daugelyje automagistralių ruožų buvo įrengtas kelio apšvietimas. Suprantu, kad tokio reikia visose be išimties automagistralių vietose, nes naktį daug saugiau važiuoti apšviestu keliu nei tamsiu, tačiau daug ką riboja pinigų stygius“, – aiškino „Automagistralės“ direktorius V. Molis.

    Reliatyvi sąvoka

    „Automagistralės“ vadovas teigė, kad saugumas keliuose labai painus dalykas. Būna laikotarpių, kai magistralėse žūsta tik po kelis žmones, tačiau vien dėl neatsargaus vairavimo žuvusiųjų statistikoje gali atsirasti jau ne vienas, o kelias dešimtis siekiantys skaičiai. V. Molis tikino, kad žvelgiant į ateitį prireiks dar daug ryžtingų žingsnių ir darbų. „Automagistralės Lietuvoje privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos autobanai ar keliai Skandinavijoje. Tobulėti tikrai yra kur. Prieš 20 metų nieko nestebino duobės magistralėse, žiemą užpustyti keliai, o dabar to neįsivaizduojame“, – kalbėjo V. Molis.

    Šiandien esminis dėmesys greitkelyje Vilnius – Kaunas yra sukoncentruotas saugumo užtikrinimui keičiant ir rekonstruojant infrastruktūrą. 2013-ieji iš tiesų buvo darbingi – baigta daugybė projektų. Vienas iš esminių– Grigiškių kelio rekonstrukcijos I ir II etapai, t.y. pėsčiųjų skirtingų lygių praėjimai, skirtingų lygių sankryža, jungiamieji keliai, sustiprinta danga ir užtikrintas pralaidumas. Deja, vis dar nebaigtas III-asis darbų etapas. Su šiuo etapu susiję darbai galėtų išspręsti daug kitų eismo saugumo klausimų. Važiuojant iš Grigiškių į Kauną vairuotoją pasitinka didelis apsisukimas. Įgyvendinus III etapą, čia nesusidarys kamščiai, padidės eismo saugumas – šalia gyvenviečių esantys apsisukimai pritraukia ir pėsčiuosiuos, kurie vaikšto skersai kelio. Apsisukimų problema jau seniai kartina kelininkų ir eismo saugos specialistų gyvenimą. Pavyzdžiui, Žiežmariuose ir prieš pat Kauną esantys apsisukimai taip pat yra pavojingi. „Daug metų siekiame mažinti apsisukimus, nukreipti eismą kitais maršrutais. Žinoma, yra nepatenkintų žmonių, bet bandome įrodyti, kad tai susiję su gyvybe ir geriau važiuoti toliau, nei apsisukti vietoje“, – teigia V. Molis. Kita opi problema, kuri sprendžiama, – autobusų stotelių iškėlimas. Stotelės taip pat tampa pėsčiųjų traukus centru, o tai didina žuvusių kelyje skaičių. „Automagistralė“ pasirūpino Elektrėnų, Rykantų, Grabuciškių autobusų sustojimų iškėlimais. Tiesa, ne visada toks sprendimas yra tinkamiausias tiek gyventojams, tiek vairuotojams. Ties Lazdėnais ir Karčiupiu nuspręsta įrengti skirtingų lygių pėsčiųjų perėjimą, nes nebuvo galimybės iškelti pačios autobusų stotelės. Nukėlus ją į sankryžą, stotelė atitraukiama nuo gyventojų zonos ir žmonėms tektų toli eiti, o tai reiškia, kad yra didesnė galimybė eismo įvykiams. Pėsčiųjų infrastruktūra taip pat sutvarkyta ties Antakalniu, Mijaugonimis bei Vieviu. Sustabdyti pėsčiuosius nuo neapgalvoto judėjimo keliu reikalauja nemažų infrastruktūrinių sprendimų. Nemažai problemų buvo Vievyje, kurį kerta ir pats greitkelis Vilnius – Kaunas. Tokia miesto geografija negali tapti gyventojų žūties priežastimi, todėl 2013 m. įrengti pėsčiųjų takai, atitvarai, apšvietimas ir kitos būtiniausios apsaugos priemonės. Iš tiesų, gyventojų saugumui „Automagistralė“ 2013 m. skyrė didžiausią dėmesį – be minėtų darbų, ties Elektrėnais įrengta nauja žiedinė sankryžą su jungiamaisiais keliais.

    Problemos nedingsta

    Ryškiausiai problemas ir vietas, kur reikėtų gerinti greitkelį Vilnius – Kaunas, apnuogino eismo įvykiai. Didesnės saugumo ir stiprumo klasės reikalaujantis apsauginis atitvaras skiriamojoje juostoje išgelbėjo jau ne vieną gyvybę. Taip pat reikalingi atitvarai vietose, kur yra įkalnių, posūkių, viadukų, stačių šlaitų. Bus numatyta įrengti atlaikančius net krovininius automobilius atitvarus. Tai maždaug 3,5 karto brangesnė priemonė. Planuojama, kad nuo 2016 m. pradės veikti papildomas kelių būklės prognozavimo modelis visuose magistraliniuose keliuose. Jų Lietuvoje yra 1,7 tūkst. km. Saugumo gerinimas priklauso nuo valstybės finansavimo, o šis 2014 m. neketina ypatingai skatinti dideles rekonstrukcijas ar statybas. „Automagistralės“ noras yra vienintelis – ,,geltonuose skyduose“ žuvusiųjų skaičių sumažinti iki nulio.

    Šiuo metu likusios probleminės vietos – vieno lygio apsisukimai (ties Didžiulio ežeru, ties Žiežmariais ir Biruliškėmis), keturiolikoje sankryžų esančios greitėjimo ir lėtėjimo juostos, kurių geometrinius parametrus reikia tobulinti, ir 11 intensyvaus pėsčiųjų judėjimų vietų, kurioms vis dar trūksta reikiamos infrastruktūros. Ir nors ženklais vairuotojai yra įspėjami apie stoteles ir žmonių pamėgtas vietas, o greitis gyvenamosiose zonose yra ribojamas, be papildomos infrastruktūros eismo įvykių išvengti būtų sunku, ypač kai nakties metu pėstieji žygiuoja skersai kelio. „Daugelyje vietų greitėjimo juostos yra per trumpos, o tai reiškia, kad per trumpą laiką yra įgaunamas didelis greitis. Taip, norų yra įvairiausių, bet trūksta lėšų“, – teigia įmonės „Automagistralė“ specialistai. LAKD kartu su Transporto ir kelių tyrimo institutu (KTTI) ketina atnaujinti 2008 m. parengtą studiją, kuria LAKD pradės rengti lėtėjimo ir greitėjimo juostų bei atitvarų įrengimo techninius projektus.

    Įmonės „Automagistralė“ specialistai taip pat teikia įmanomus sprendimo būdus eismo saugumui gerinti. Jų siūlomos ilgalaikės ir greitosios priemonės reikalaujainvesticijų. Greitosios priemonės –apšvietimo įrengimas, autobusų sustojimų iškėlimas, ženklų įrengimas ir t.t., bet jos neužtikrina ilgalaikės gerovės, kuriai reikia daugiau lėšų. Tai yra skirtingų lygių sankryžų įrengimas bei jungiamųjų kelių tvarkymas. Būtent tokie darbai yra siūlomi 2014-ųjų programai. Jie turėtų kardinaliai pakeisti greitkelio Vilnius – Kaunas veidą. Šiam greitkeliui tapus automagistrale, kelias būtų sutvarkytas pagal automagistralės reikalavimus, o tai duotų naudą ir valstybei. Tarsi užburtas ratas – kad greitkelis atitiktų automagistralės reikalavimus, jame turi būti įdiegta atitinkama infrastruktūra, kuriai reikia lėšų. Vis dėlto „Automagistralė“ yra įsitikinusi, kad 2014 m. pavyks įgyvendinti nemažai projektų: Moluvėnų sankryžos statyba; Žiežmarių sankryžos statyba; Abromiškių sankryžoje esančių autobusų stotelių iškėlimas ir pėsčiųjų takų įrengimas; Rumšiškių autobusų stotelių iškėlimas į žiedinę sankryžą; Bačkonių sankryžoje esančių autobusų stotelių panaikinimas; Petrašiūnų sankryžos jungiamųjų kelių projektavimas; kelio apšvietimo ir tinklo tvorų nuo gyvūnų įrengimas atskiruose ruožuose.