Vitalijus Andrejevas

2018-09-13 Vakaris Deksnys, LRytas.lt

Susisiekimo ministerijai ėmus garsiai skalambyti apie kelininkų darbo broką, aiškėja, kad prie to bent parašu prisidėjo ir vienas pagrindinių pretendentų vadovauti Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) Vitalijus Andrejevas. Pasitvirtino blogiausios prognozės – net 90 procentų ištirtų kelių neatitinka reikalavimų, o valstybei dėl to padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žalos. Tokius audito rezultatus vasarą paskelbė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Keliai, kurie buvo tikrinami, nutiesti 2008–2017 metais. Nors kelininkai ne sykį tvirtino, kad auditas buvo atliekamas neskaidriai, jie nebuvo kviečiami tiriant jų pačių nutiestus ruožus. Kad ir kaip būtų, ministerija pranešė, kad tik 4 iš 33 tirtų kelių neaptikta jokių pažeidimų, nors garantinis laikotarpis – net 20 metų.

Buvo tapęs ir akcininku

Net 18 kelių ruožų, pagal auditorių išvadas, išvis neturėjo būti priimti. Tarp tokių paminėti ir bendrovės „Šiaulių plentas“ tiesti keliai Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys bei Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė. Darbų priėmimo pažymą 2008 metais pasirašė tada „Šiaulių plento“ technikos direktoriaus pareigas ėjęs V.Andrejevas. Šioje bendrovėje jis dirbo nuo 2008 metų iki pernykščio kovo ir buvo netgi tapęs akcininku. Kaip skelbiama dabar laikinai LAKD vadovaujančio V.Andrejevo privačių interesų deklaracijoje, iki šių metų gegužės 17 dienos jis buvo įmonės „Šiaulių plento investicijų valdymas“ akcininkas, o pardavęs savo dalį šioje bendrovėje gavo 300 tūkst. eurų.

Pasirašiusiųjų – ne vienas

Ar tai, kad jo parašas padėtas ant dokumento dėl kelių, kurie esą išvis neturėjo būti priimti, netaps kliūtimi pretenduojant į nuolatinio LAKD direktoriaus postą? V.Andrejevas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jo pasirašytas dokumentas tėra darbų perdavimo užsakovui pažyma, bet ji negalioja be priedo – baigtinio defektų ir darbų sąrašo. „Yra ir galutiniai aktai, kuriuose yra visų komisijos narių parašai. Pasirašė net „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa. O galutiniame lape – aš, kuris perduoda dokumentus. Nesikratau atsakomybės. Taip, buvau vienas proceso dalyvių. Tačiau pažymoje buvo aiškus baigtinis darbų sąrašas, o visi jame nurodyti defektai buvo ištaisyti“, – tvirtino laikinasis LAKD vadovas. Anot jo, dirbdamas „Šiaulių plente“ kaip rangovo atstovas tokių sutarčių per metus jis turėdavo iki 300–400. V.Andrejevas pripažino, kad nėra rangovų, kurie dirbtų tik kokybiškai: „Svarbiausia – kaip tu valdai tą riziką. Vienas būdų – pačiam šalinti visus defektus, o kitas – sulaukti iš kelio valdytojo pastabų. Kai pradėjau dirbti, mes kasmet skirdavome apie 800 tūkst. litų defektams šalinti. Tai normali praktika, nes naudoji medžiagas, kurių dalis gali būti nekokybiškų. Klausimas, ar į tai reaguoji. „Šiaulių plentas“ taip ir darydavo, kai ten dirbau dešimt metų.“

Ministras ketina aiškintis

R.Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė aiškino, kad aplinkybės dėl V.Andrejevo parašų susisiekimo ministrui nebuvo žinomos. „Ministerija pateiks užklausas, kokia atsakomybės už kokybės kontrolę matrica egzistuoja bendrovėje „Šiaulių plentas“ ir kokias pareigybines atsakomybes turėjo V.Andrejevas. Įmonė turi kokybės direktoriaus pareigybę, ir šių pareigų V.Andrejevas niekada nėjo. Įmonės bus prašoma paaiškinti ir pateikti vidinius dokumentus, nustatančius, kokią atsakomybę turi kiekvienas dokumentą pasirašantis asmuo už jo turinį“, – sakė V.Šmaižytė.

Pats pasirašė rekomendaciją

Oficialių kaltinimų dėl esą padaryto broko sulaukusi „Šiaulių plento“ vadovybė savo ruožtu įsitikinusi, kad V.Andrejevo pateiktas paaiškinimas tėra mėginimas permesti atsakomybę kitiems. „Šiaulių plento“ generalinis direktorius J.Aleksa neslėpė nuostabos išgirdęs laikinojo LAKD vadovo pateiktą versiją: „Būtent šis žmogus mūsų įmonėje buvo šimtu procentų atsakingas už darbų kokybę. V.Andrejevas vadovavo visiems projektų vadovams, kokybės užtikrinimo padaliniui, įskaitant ir laboratoriją, o kokybės direktorius buvo jo pavaldinys.“ Šiaulių bendrovės vadovas teigė, kad palikdamas įmonę V.Andrejevas pats apie save parašė rekomendacinį laišką LAKD: „Šiame rašte labai detaliai išvardyta, už ką jis buvo atsakingas. Sąrašas labai ilgas. Jei šio dokumento LAKD neišsaugojo, galėsime pateikti mes.“

Interesų konflikto neįžvelgė

Ar į tokias aplinkybes gali būti atsižvelgta vertinant asmens tinkamumą eiti LAKD vadovo pareigas? Anot ministro patarėjos, visiems kandidatams bus sudarytos vienodos galimybės, jų profesines žinias ir gebėjimą vadovauti vertins atrankos komisija, o pačią atranką vykdys Valstybės tarnybos departamentas. Šiuo metu vadovauti LAKD, be V.Andrejevo, pretenduoja dar du kandidatai. Tikimasi, kad atrankos procedūros bus baigtos iki spalio pradžios. Tačiau tarp kelininkų kalbama, kad daugiausia galimybių laimėti turi būtent dabartinis laikinasis vadovas, neva esantis ypač lojalus ministrui. Beje, R.Masiulis, buvusioje Vyriausybėje vadovavęs Energetikos ministerijai, anksčiau dirbo „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi. Šioje bendrovėje iki šiol technikos direktoriumi dirba V.Andrejevo brolis Genadijus Andrejevas. Bet V.Šmaižytė tvirtino, kad ministras ryšių su juo nepalaiko, todėl pavaldumo ar interesų konflikto šiuo atveju nėra. Pats V.Andrejevas tvirtino su R.Masiuliu susipažinęs tik tuomet, kai jau dirbo LAKD. „Ar laimėsiu tą konkursą, ar ne, liksiu LAKD. Čia formuojasi komanda, esu priimtas kaip vyriausiasis patarėjas ir galėčiau juo dirbti toliau“, – kalbėjo V.Andrejevas.

2018-09-02 Joana Lapėnienė, LRT.lt

Susiekimo ministrui jau kuris laikas tenka aiškintis dėl Automobilių kelių direkcijos sprendimų. Taip buvo, kai dukart teismas pripažino neteisėtu buvusio direkcijos vadovo pavaduotojo Daivio Zabulionio atleidimą, dėl Rusnės estakados konkurso, kai iš penkių dalyvavusių konkurse labai keistai tik vienas dalyvis suprato sąlygas, dabar kliūva naujas konkursas, susijęs su ta pačia estakada. Visa tai vyksta vadovaujant laikinajam Kelių direkcijos vadovui, kuris kaip tik šiuo metu dalyvauja konkurse, kad taptų nuolatiniu vadovu. Aiškėja, kad kandidatas, buvęs „Šiaulių plento“ technikos direktorius, pats dėjo parašą ir palaimino atliktus darbus, kuriuos Susisiekimo ministerija dabar pripažino kaip broką. Negana to, STT tebevyksta tyrimas dėl korupcijos „Šiaulių plente“, kuriame kandidatas į Automobilių kelių direkcijos vadovo postą yra kelis kartus apklaustas kaip liudytojas.

Susisiekimo ministerija drauge su Automobilių kelių direkcija paskelbė kelių būklės audito rezultatus. Kruopščiai ištyrus daugiau nei 30 kelių ruožų, konstatuota tragiška jų būklė – beveik pusėje nustatyta esminių pažeidimų, dėl kurių šie keliai apskritai neturėjo būti priimti.

Тris iš tų 18-os kelių ruožų, kuriuos dabar ekspertai pripažįsta visišku broku, rekonstravo „Šiaulių plentas“, o darbų priėmimo pažymą 2008 m. pasirašė tuometis šios bendrovės technikos direktorius Vitalijus Andrejevas. Dabar laikinojo Kelių direkcijos vadovo pareigas einantis kelininkas savo parašo neišsigynė, tačiau atsakomybę perkelia kitiems.

„Taip aš pasirašiau pažymą, tačiau pagal Statybos įstatymą kiekvienam objektui yra skiriamas statybos vadovas, kuris ir atsako už pastatytus arba atliktus darbus ir tiek savo atestatu, tiek materialiai yra atsakingas už neatitikimus“, – sakė laikinasis Automobilių kelių direkcijos direktorius V. Andrejevas.

Susisiekimo ministras R. Masiulis, tik dabar sužinojęs apie šią aplinkybę, žada aiškintis, koks vaidmuo tenka savo parašu broką palaiminusiam V. Andrejevui.

Tačiau kitiems kelių darbus vykdžiusiems rangovams susisiekimo ministras ne toks atlaidus – žada reikalauti ištaisyti broką, o iš tų, kurie priėmė iš brokdarių darbus, – reikalauti atsakomybės.

„Kelsime atsakomybę tų žmonių, kurie priėmė darbą, nes pirmiausiai tai yra priėmėjo kaltė – kaip jie praleido, netikrino šių kelių, ir mes matome tai kaip sisteminę problemą, kad Lietuvoje priežiūra buvo nepakankama“, – tikino susisiekimo ministras R. Masiulis ir pridūrė, kad bus aiškinamasi, ar V. Andrejevas tiesiogiai dirbo su projektu.

Anot buvusio susisiekimo viceministro Rimvydo Gradausko, siekiantis vadovauti visos šalies Kelių direkcijai V. Andrejevas turi atsakingai vertinti ir savo praeities darbus, pripažinti klaidas, kitaip neturės pasitikėjimo.

„Aš manau, kad žmogus, kuris dėjo parašą, tai jis turi prisiimti ir atsakomybę. Bet pats faktas yra labai keistas ir toks nemalonus. Tu iš vienos pusės pripažinai, kad viskas gerai, viskas tvarkoje, dabar jau būdamas kitose pareigose sakai – ne, ne viskas tvarkoje. Tai kada tu čia teisus?“ – klausia asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas R. Gradauskas.

V. Andrejevas savo viršininkui turės atskleisti dar vieną aplinkybę.

2016 m. prokurorai ir STT dėl neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų organizuojant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto darbus po kratų sulaikė Automobilių kelių direkcijos skyriaus vedėją, Šiaulių miesto savivaldybės valdininką, kai kuriuos „Šiaulių plento“ vadovus. Įtarta, kad valdininkai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 500 eurų) vertės kyšius iš bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų. STT informavo, kad tyrimas nebaigtas iki šiol. Tuo metu „Šiaulių plento“ vadovybėje dirbęs V. Andrejevas su buvusia darboviete nutraukė bet kokias sąsajas: 2016 m. gruodį pasitraukė iš „Šiaulių plento grupės“ valdybos, o 2017 m. kovą paliko ir „Šiaulių plento“ bendrovės technikos direktoriaus postą, tų pačių metų liepą gavo vyriausiojo patarėjo pareigas Kelių direkcijoje.

„Aš buvau apklaustas kaip liudininkas, o apie tai, ką jūs klausiate, ar buvo kažkokie korupcinio pobūdžio veiksmai atliekami, man nebuvo žinoma. Dėl to aš ir padariau pasirinkimą. Aš tą įmonę palikau“, – sakė V. Andrejevas.

Aiškėja, kad apie šias aplinkybes, privertusias V. Andrejevą darbą versle iškeisti į valdininko pareigas, susisiekimo ministras sužinojo tik iš laidos „Savaitė“ žurnalistų.

„Tos situacijos aš nežinau, kad toje įmonėje kažkas buvo sulaikytas, – tikino R. Masiulis. – Reikės pasidomėti.“

Dabar V. Andrejevas siekia Kelių direkcijos vadovo posto. Konkurso sąlygose nurodoma, kad pretendentai privalo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduoti asmens patikimumo pažymėjimą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad V. Andrejevui teks pateikti duomenis ne tik apie save, bet ir informaciją apie savo artimųjų, tėvų praeitį.

„Tiek mama, tiek tėvas yra dirbę „Mažeikių naftoje“, visokių darbų yra vykdę. Tėvas yra buvęs tarptautinės statybos korporacijos generalinis direktorius“, – pasakojo V. Andrejevas. Į klausimą, ar sovietmečiu jo tėvas yra dirbęs saugumo komitete, KGK, A. Andrejevas atsakė: „Mano žiniomis, taip.“

Vladimiras Andrejevas 1976 m. įgijo Kauno politechnikos instituto diplomą, KGB leitenanto laipsnis jam suteiktas po metų (1977 m.), po metų po specialaus čekistinio parengimo Minske pasiųstas vykdyti kontržvalgybos „Mažeikių naftos“ statyboje ir kitose šio rajono pramonės įmonėse. V. Andrejevui perleista šiame rajone veikusi agentūra, suteikti įgaliojimai verbuoti naujus agentus, parūpintas konspiracinis butas slaptiems susitikimams.

KGB majoras V. Andrejevas karjerą baigė būdamas Mažeikių rajono KGB skyriaus viršininku, atleistas dėl etatų mažinimo, kai ši represinė struktūra buvo priversta nutraukti veiklą nepriklausomoje Lietuvoje.

„Šita situacija man yra žinoma ir buvo žinoma nuo pat pradžios, bet demokratinėje valstybėje sūnus neturi atsakyti už tėvo nuodėmes“, – sakė R. Masiulis.

V. Andrejevas tikina, kad aukštą postą KGB struktūroje užėmęs jo tėvas bendradarbiavo su nepriklausomos Lietuvos saugumu, tačiau KGB veiklą okupuotoje Lietuvoje nagrinėjantis Arvydas Anušauskas sako, kad viską būtina atidžiai tikrinti.

„Na, žinote, dažnas tuo metu dirbęs KGB kalba apie tą bendradarbiavimą, bet tam reikalingi įrodymai. Kita vertus – tai jokia indulgencija. Vertinama visa žmogaus veikla“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas A. Anušauskas.

Nacionalinį saugumą ir gynybą kuruojančio parlamentinio komiteto vadovas Vytautas Bakas primena, kad valstybės keliai – strategiškai svarbus sektorius, todėl Automobilių kelių direkcija taip pat yra svarbi įmonė ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir dėl lėšų, kurias ji valdo. Anot V. Bako, skandalingų faktų tyrimo, kurie paaiškėjo po atlikto kelių būklės audito, turėtų imtis prokuratūra. Labai svarbu ir tai, kas vadovaus šiai valstybei svarbiai įstaigai.

„Labai svarbu, kad vadovautų žmonės, kurių reputacija nepriekaištinga ir kuriais galima pasitikėti, kurie būtų išmanantys savo sritį ir būtų aukščiausi skaidrumo standartai. Ypač po to skandalo, kai išaiškėjo iš to, ką aš matau, kad klastojami duomenys, ne tik brokas, bet jeigu yra nurodoma, žmonės pasirašo aktus, kad yra tvarkingai padaryti darbai, ir viena, ir kita pusė, po to paaiškėja, kad jie padaryti netvarkingai, ir tai yra ne vienkartinis atvejis, o sisteminiai atvejai, tai kyla įvairių minčių“, – pareiškė V. Bakas.