Tomas Balčytis

2016-05-17 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos vyresnysis meistras T. Balčytis yra tikras Kelių tarnybos Gargždų meistrijos šeimininkas. Jo akiratyje – per 200 km prižiūrimų kelių, kuriuose tenka ne tik problemas spręsti, bet ir laiku jas pastebėti, juolab kad duobės keliuose auga kaip ant mielių.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos vyresnysis meistras T. Balčytis yra tikras Kelių tarnybos Gargždų meistrijos šeimininkas. Jo akiratyje – per 200 km prižiūrimų kelių, kuriuose tenka ne tik problemas spręsti, bet ir laiku jas pastebėti, juolab kad duobės keliuose auga kaip ant mielių.

Į darbą – valanda anksčiau

Vyresnysis meistras į darbą Gargždų meistrijoje atvyksta kone valandą anksčiau, nei prasideda oficialus darbo laikas. Pasak T. Balčyčio, 8 val., kai laikas brigadai į kelius vykti, ne metas planuoti darbus ar nagrinėti oro sąlygas.

„Šiąnakt buvo pašalas. Į darbą atvykęs apie 7 val., išnagrinėjau kompiuteryje per palydovą matomas oro sąlygas, kad būtų aišku, kur kelių barstymas šiuo metu būtiniausias. Taip pat kelius apžiūrėjau ir važiuodamas automobiliu. Surinkęs žinias nurodžiau, ką ir kur šiandien būtina nuveikti“, – apie savo darbo dienos pradžią kalbėjo Gargždų meistrijos vadovas.

T. Balčytis atsakingas už tokius kelių ruožus kaip Gargždai – Dauparai – Vėžaičiai, nuo Gargždų per Jokūbavą Klaipėdos link, į Vėžaičių pusę iki Plungės rajono ribos, senasis Žemaičių kelias – iki Rietavo savivaldybės ribos, į Endriejavo pusę – per Žadeikius, Ližius, į Judrėnus – iki Šilalės ir Šilutės rajonų ribos, ir vėl sugrįžtant į Gargždus.

Visa tai sudaro 244 km, iš kurių 72 km yra krašto, o 172 km – rajoniniai keliai. Pastarųjų 77 km – žvyrkeliai, kurie, jei žiemos metu sniegas purus, nebarstomi, o tik valomi.

Dėmesys kelių apžiūrai

Meistrijoje yra budintis meistras. Jis vyresniajam meistrui perduoda visą aktualią kelių priežiūrai informaciją.

„Kiekvienas mums priklausantis maršrutas turi savo ypatumų. Darbo ritmą diktuoja ir oro sąlygos. Baigus snigti, kelius turime nuvalyti per 4 valandas, todėl būna, kad žiemą per parą 2 ar 3 kartus valome kelius. Vairuotojai Gargždų meistrijoje budi nuo 6 iki 19 val., o žiemos tarnybos komanda – nuolat, net ir savaitgaliais ar švenčių dienomis“, – pokalbį tęsė kelių vyresnysis meistras.

T. Balčyčiui apžiūrėti kelius, už kuriuos jis yra atsakingas, trunka apie 3 valandas. Žodžiu, pirmasis darbo pusdienis taip ir prabėga. Pirmiausiai jis pasuka į Dauparus, per Baukštininkus vyksta į Jokūbavą, keliu Gargždai – Kretinga, po to – Plungės link.

„Tame ruože didelis eismo intensyvumas. Man svarbu įsitikinti, ar jau nebeslidu. Juk pabarstytos druskos poveikis juntamas ne iš karto, o po kelių valandų. Tiesa, slidumas jau vos pabarsčius kiek sumažėja, nes tuose ruožuose stengiamės barstyti smėlio ir druskos mišinį. Smėlis duoda didesnį šiurkštumą“, – paaiškino patyręs kelininkas.

Vargai su kelio ženklais

Tądien, kai svečiavomės Klaipėdos kelių tarnybos Gargždų meistrijoje, T. Balčytis, bevažiuodamas savo prižiūrimais keliais, pastebėjo nulaužtą transporto masės ribojimo ženklą.

Pasak vyresniojo meistro, keliuose aplink Jokūbavą, Gargždus, Endriejavą yra apribotas sunkiasvorio krovininio transporto iki 25 tonų judėjimas. Prie Jakų žiedo netgi svarstyklės įrengtos.

„Atsiranda gudrautojų, kurie pasuka aplinkiniais keliais, netgi žvyrkeliais, kad tik išvengtų svarstyklių. Tiesa, tokių šiuo metu gerokai mažiau, nes dažnai budi kelių policija, Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai“, – aiškino Klaipėdos kelių tarnybos darbuotojas.

Apie nulaužtą svorį ribojantį ženklą T. Balčytis pranešė kelių brigadai, kad ši jau kitą dieną nuvyktų į nurodytą vietą ir pastatytų naują kelio ženklą. Vasarą tokio ženklo atstatymas truktų vos pusvalandį, žiemą ši procedūra užtrunka bene dvigubai ilgiau, nes tenka įveikti įšalą įkasant kelio ženklo cinkuotą vamzdį maždaug į 1,1 m gylį.

Kelių priežiūros meistro teigimu, kelių chuliganai dažnai išvarto signalinius stulpelius, kelio ženklus. Jei pajėgia, T. Balčytis pats pabando juos sutvarkyti, jei ne, kviečia kelių remonto brigadą.

Vietos Bermudų trikampis

Gargždų meistrijos vyresniajam meistrui itin rūpi maršrutas Vėžaičiai – Plungė. Čia yra didelis eismo intensyvumas. Rytais automobiliai skrieja iš Plungės, vakarais – į Plungę. Kelias vingiuotas, daug staigių posūkių. Jei sniegas šlapias, ypač pavojinga lenkti. Tad tokio sniego košė nuo kelio braukiama ne tik rytais, bet ir po pietų.

T. Balčytis ir pats stebisi, kad nuo Plungės pusės, Endriejave, Judrėnų link visada būna šalčiau nei kitur. Čia iškrinta daugiau ir kritulių.

„Jei Gargžduose oro temperatūra yra -2 laipsniai, ten ji gali siekti ir iki -7. Tarkim, Gargžduose šviečia saulė, o ten ūkanota, debesuota arba sninga. Gal taip yra todėl, kad čia miškinga teritorija?“ – retoriškai paklausė pašnekovas.

Kelininkai juokauja, kad kelyje Šilalė – Laukuva, arčiau Šilalės, yra tarsi Bermudų trikampis. Čia žiemą ir sniego daugiausia, ir šalčiausia. Daug miškų, posūkių. Judrėnus dar ir Šanchajumi vadina. Sudėtingas kelias – vadinamasis senasis žemaičių plentas. Eismas čia nėra didelis, ir transportas ne tiek jau daug jį darko, tačiau jis labai nelygus, provėžuotas. Valyti tenka ne kartą per dieną.

„Keliai, kuriuose eismo intensyvumas siekia iki 1 tūkst. automobilių per parą, valomi nuolat, o barstomi tik pavojingi ruožai. Ten, kur pravažiuoja per 1 tūkst. mašinų per parą, barstome ištisai“, – aiškino T. Balčytis.

Žvyrkeliai, pasak jo, tik valomi, o barstomos stačios įkalnės ar nuokalnės. Jų nėra mažai. 6 val. ryte išvykęs barstytuvas atgal sugrįžta tik apie 13 val. Per tą laiką jis įveikia apie 300 km. Pabarstyti reikia apie 16 km pavojingų vietų, tačiau tokie ilgi kilometrai susidaro dėl to, kad slidžios įkalnės ar nuokalnės juk nėra viename kelio ruože. Jas reikia pasiekti.

Duobėms didėti neleidžia

Klaipėdos kelių tarnybos Gargždų meistrijos vadovas tą dieną, kaip ir įprasta, pietavo naftininkų bendrovėje esančioje valgykloje, kuri yra netoli meistrijos.

„Maistas čia tikrai skanus ir nebrangus. Nors tai ne mūsų valgykla, bet įsileidžia pavalgyti ir kelininkus. Žinoma, nėra čia restoranas, bet tikrai gera valgykla“, – pasidžiaugė T. Balčytis.

Vyresnysis meistras pietums ir šiokiam tokiam poilsiui skiria 45 minutes, kaip ir numatyta jo darbo grafike.

Pasistiprinęs jis ėmėsi dokumentų. Griežtos apskaitos žurnale, kurio puslapiai preciziškai numeruojami, antspauduojami ir Kelių tarnybos viršininko parašu tvirtinami, T. Balčytis surašo, kokias problemas savo prižiūrimuose keliuose pastebėjo. Visa tai užtrunka apie 1 valandą.

Šaltuoju metų sezonu ypač skubama tvarkyti atsiradusias duobes, kurios vos per parą gali padidėti net dešimteriopai.

„Vyrai su laužtuvais atlaužia duobės kraštus, užpila bituminę emulsiją, uždeda šaltą asfaltą ir su vibroplokšte užtrombuoja. Skubėti reikia, nes pastebėta vos 10 cm duobelė dėl transporto priemonių poveikio netrukus gali tapti metro duobe. Spręsti šias problemas į tokius kelius kaip Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai ar Klaipėda – Jokūbavas brigadas siunčiame kone kasdien, nes ten duobės auga kaip ant mielių“, – pabrėžė kelių vyresnysis meistras.

Elektroninė per parą atliktų darbų ataskaitos versija siunčiama „Klaipėdos regiono keliams“. Regioninių kelių priežiūros įmonei atsiskaito jai priklausančios Kelių tarnybos ir meistrijos.

Senienų neliks jau netrukus

Sutvarkęs darbų apskaitos žurnalą ir parengęs ataskaitą „Klaipėdos regiono keliams“, vyresnysis meistras T. Balčytis dar skuba apžiūrėti Gargždų meistrijos ūkį. Jam, ypač žiemą, rūpi druskos sandėliai, turimo smėlio ir druskos mišinio kiekis, druskos tirpalas.

Meistras pasidomi, kiek mišinio ar tirpalo iš jų Kelių tarnybos nusipirko Klaipėdos, Gargždų, Nidos komunalininkai, išrašo sąskaitas.

Teritorija nemaža – apie 2 ha. Joje – sandėliai, aikštelės, pastatai, technika, plovyklos. Savo jėgomis čia ir sniegas nuvalomas, ir druska pabarstoma. Smėlis neberiamas, kad purvas nebūtų nešamas į pastatus, bet druskos reikia, kad ypač lijundrų metu būtų išvengta įvairių traumų.

Smulkius technikos remonto darbus atlieka čia pat dirbantis remontininkas-suvirintojas, tačiau T. Balčyčiui reikia pasirūpinti būtinomis detalėmis gedimui pašalinti. Tai lemputės, varžtų, vamzdelio ar dar kažko prireikia, ir skuba meistras į Kelių tarnybą Klaipėdoje arba tiesiai į parduotuvę, nes smulkių detalių savo sandėliuose nekaupia.

Laimė, turima technika yra nauja arba apynaujė, tad genda nedažnai. Tiesa, yra dar 3 sovietmečio laikų ratiniai traktoriai. Jie žiemą sniegą valo, tačiau senienų netrukus žadama atsisakyti.

Vakarai – ramūs

Tąkart Klaipėdos kelių tarnybos vyresnysis meistras T. Balčytis savo darbo dieną baigė 17 val. Tačiau būna vakarų, kai tenka dirbti iki 19 ar 20 val., o būna ir dar ilgiau.

„Pamenu, kelias dienas šėlo pūga. Po darbo tada iki 1 ar 2 valandos nakties budėjau, kol mane kitas meistras pakeitė. Juk vienas žmogus visos nakties „neištemps“. Vairuotojai irgi vienas kitą keitė“, – prisiminė T. Balčytis.

Tokiais atvejais namiškiai, pasak kelininko, nebūna labai laimingi. O ir jam pačiam ne pyragai, kai vietoj šiltos vakarienės namuose teužkrimtus „Maximoje“ pirkto maisto reikia atsakingai rūpintis, kad pūgos metas neatneštų dar didesnių rūpesčių. Laimė, tokių nemalonių dalykų nutinka retai.

Kaip įprasta T. Balčyčio vakarai būna ramūs: 18 ar 19 val. – žmonos pagaminta vakarienė, vakarinis poilsis ir saldus miegas. Pastarąjį gali sutrikdyti tik budinčio ar viršininko skambutis dėl ekstremalios situacijos prižiūrimuose keliuose.