Stasys Levinskas

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Jau 40 metų dirbu kelininku, o pradėjau dar mokyklos laikais. Besimokydamas Pakruojo vidurinėje padirbėdavau vasaromis, tuomet atlikdavau pagalbinius darbus. Nuo 1976 m. įsidarbinau nuolatiniam darbui Pakruojo kelių eksploatacijos valdyboje, tapau eksploatacijos meistru. Pastaruosius 20 metų dirbu darbų vadovu. Vykdome statybas, kelių pažvyravimus, tiltų statybą, asfaltavimą, kelio dangų atnaujinimą, šienaujame pakeles… Iš didesnių objektų galėčiau paminėti kelio statybą Radviliškis – Pakruojis.

Tuomet 1980–1985 m. nutiesėme apie 10 kilometrų atkarpą, asfaltavome apie 16 kilometrų kelio Joniškis – Pakruojis. Žiemą pagrindiniai mūsų darbai yra kelių barstymas smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu, ir valymas. Kadangi esu darbų vykdytojas, reikia vadovauti suvirintojų, barstytuvų, autogreiderių vairuotojų darbams. Mūsų tarnyboje yra du meistrai ir aš, darbų vykdytojas. Žiemą dirbame kas trečią dieną. Sunkiau dirbti savaitgaliais, nes nėra kitų etatinių darbuotojų, galinčių atlikti kelių remonto ar kitus darbus. Savo darbą labai vertinu, nors jau esu pensininkas. Niekada nemėgau lįsti vadovams į akis, reikalauti didesnio atlyginimo. Savo vertę visada bandžiau įrodyti atsidavimu darbui ir nepriekaištingu jo atlikimu. Džiaugiuosi, kad kadaise iš meistro buvau paaukštintas pareigose ir tapau darbų vykdytoju; tai man suteikė galimybę prisidėti reikšmingiau prie regiono kelių priežiūros.

Deja, optimistiškai nenuteikia mažas kelių priežiūrai skiriamas finansavimas. Šiaulių regione dar yra daug žvyrkelių, juos reikėtų kuo greičiau asfaltuoti. Bėda ir ta, kad mūsų regionas turi dvi skaldos gamyklas, į jas nuolat važiuoja virtinės sunkiasvorių automobilių. Taip yra gadindamos kelio dangos, susidaro provėžos.

Šiek tiek gaila, kad nebespėsiu daugiau prisidėti prie kelių būklės gerinimo, nes planuoju užleisti savo vietą jaunesniems specialistams, išeinu į užtarnautą poilsį. Daugiau dėmesio skirsiu darbui sode.