Stasys Armalis

2016-12-07 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Šiuolaikiška, moderni, inovatyvi – visi šie epitetai tinka valstybės įmonei (VĮ) „Telšių regiono keliai“ apibūdinti. Kryptinga vadyba, tikslingos investicijos Telšių regiono kelininkams leido pelnyti eismo dalyvių ir visuomenės pasitikėjimą, pasiekti gerų rezultatų. Svarbiausias šios įmonės veiklos tikslas – saugūs ir patogūs keliai. Eismo situaciją regione ji gerina vykdydama inžinerinę veiklą – keliuose diegdama tinkamai parinktas ir tyrimais pagrįstas priemones, atitinkančias modernėjančios visuomenės poreikius.

Ši Žemaitijos regioninė kelių įmonė, tęsdama saugaus eismo gerinimo politiką, neapsiriboja vien tik tų vietų, kuriose jau įvyko eismo įvykiai, inžineriniu tobulinimu. Daug dėmesio skiriama ir eismo įvykių prevencijai, ir švietėjiškai veiklai. Niekam nebekyla abejonių, kad vairuotojai, įspėti apie avaringus kelio ruožus, vairuoja atidžiau, ir eismo įvykių tikimybė mažėja.

Prižiūri 6 proc. šalies kelių

Lietuvos šiaurės vakaruose esanti Telšių apskritis apima Žemaitijos etnografinio regiono šiaurinę dalį. Tai viena iš 10-ties apskričių (pagal dydį – devintoji), į kurias suskirstyta šalies teritorija. Apskritis šiaurėje ribojasi su Latvija, vakaruose – su Klaipėdos, rytuose – su Šiaulių, pietuose – su Tauragės apskritimis. Telšių apskrities plotas sudaro 6,7 proc. Lietuvos teritorijos. Pernai joje gyveno 143 511 gyventojų.

Šių metų sausio 11 d. duomenimis, šioje apskrityje veikė 2 663 įmonės, kurių didžiąją dalį sudarė uždarosios akcinės bendrovės (1 949) ir individualiosios įmonės (556). Daugiausia – 874 – veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, mažiau – statybos (351), apdirbamosios gamybos (306), transporto ir saugojimo (263), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (146) srityse.

Statistikos duomenimis, 2014 m. Telšių apskrityje buvo 59 075 registruotos kelių transporto priemonės. Naujai registruotų transporto priemonių 2015 m. gruodžio 1 d. – 11 134. Iš jų daugiausia buvo lengvųjų (9 638) bei krovininių (687) automobilių, mažiau – motociklų (116) ir mopedų (24).

VĮ „Telšių regiono keliai“ Telšių apskrityje prižiūri ir eksploatuoja 6 proc. Lietuvos valstybinių kelių, kurie sudaro 1 309,765 km.

Telšių regione yra vienas magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga, kurio ilgis – 67,23 km, 14 krašto kelių (bendras ilgis 344,49 km) ir 115 rajoninių kelių (898,04 km). Įmonė prižiūri 94 tiltus-viadukus.

Šios įmonės struktūriniai padaliniai yra trys – Telšių, Mažeikių ir Plungės kelių tarnybos.

Eismo įvykių – gerokai mažiau

Praėjusiais metais Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose įvyko 62 įskaitiniai eismo įvykiai. Palyginti su 2014 m., eismo įvykių skaičius sumažėjo 23,46 proc. (2014 m. įvyko 81 eismo įvykis).

2015 m., palyginti su 2014 m., žuvusiųjų skaičius Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose sumažėjo 29,41 proc., t. y. žuvo 5 eismo dalyviais mažiau (2014 m. žuvo 17 žmonių).

2015 m. sužeista 19 eismo dalyvių mažiau – sužeistųjų skaičius eismo įvykiuose, palyginti su 2014 m., sumažėjo 17,59 proc. (2014 m. sužeisti 108 žmonės).

Eismo įvykių pasiskirstymui, žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių keliuose skaičiaus kitimui įtakos turėjo metų laikai ir meteorologinės sąlygos. Pernai avaringiausia buvo vasara: įvyko 21 eismo įvykis, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 28 buvo sužeisti.

2015 m. Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose avaringiausia savaitės diena buvo penktadienis – užregistruota 14 eismo įvykių. Tą dieną daugiausia užfiksuota ir sužeistųjų – 22. Beje, daugiausia eismo dalyvių žuvo sekmadieniais.

Avaringiausias praėjusiais metais buvo rugpjūčio mėnuo. Rugpjūtį įvyko 10 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 2 eismo dalyviai žuvo ir 11 buvo sužeista.

Pernai daugiausia įskaitinių eismo įvykių įvyko nuo 15 iki 16 val. ir nuo 17 iki 18 val. Daugiausia žmonių žuvo ir buvo sužeista nuo 18 iki 19 val.

2015 m. eismo įvykiuose nukentėjo 47 vyrai ir 42 moterys. Tai sudaro atitinkamai 52,81 ir 47,19 proc. visų nukentėjusiųjų.

Kai kaltininkai – vairuotojai

2015 m. eismo įvykiuose daugiausia nukentėjo (žuvo arba buvo sužeisti) transporto priemonėmis važiavę žmonės. Palyginti su 2014 m., nukentėjo 2 pėsčiaisiais daugiau, sumažėjo nukentėjusių vairuotojų (-18) ir keleivių (-21).

Pernai tamsiuoju paros metu įvyko 11 eismo įvykių (3 daugiau nei 2014 m.), kurių metu žuvo 3 dviratininkai, dar 1 dviratininkas ir 7 pėstieji buvo sužeisti.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys: nepraleidžiama važiuojančiųjų pagrindiniu keliu arba neteisingai manevruojama, viršijamas saugus greitis. Šios priežastys 2015 m. lėmė 37 eismo įvykius, arba 59 proc. visų eismo įvykių, kurių metu žuvo 7 ir buvo sužeisti 58 eismo dalyviai.

Dėl vairuotojų kaltės įvyko net 48 eismo įvykiai (77 proc. visų eismo įvykių). Pastarųjų metu žuvo 7 ir sužeisti 79 žmonės. Eismo įvykių kaltininkais dažnai tampa vairuotojai iki 25 metų. Pernai Telšių regione tokių vairuotojų buvo 12 (19,35 proc.), 2014 m. šios grupės vairuotojai sudarė 20 proc.

Dėl neblaivių, pasišalinusių iš eismo įvykio vietos ir neturinčių teisės vairuoti transporto priemonių eismo dalyvių kaltės pernai įvyko 14 įskaitinių eismo įvykių. Jų metu 7 eismo dalyviai žuvo, 24 sužeisti.

Dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės įvyko 11 eismo įvykių (17 proc. visų eismo įvykių). Juose 5 žmonės žuvo ir 21 buvo sužeistas.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2015 m. daugiausia eismo įvykių įvyko Plungės rajone (5 įvykiai – 36,36 proc.), 6 proc. padaugėjo eismo įvykių magistraliniame (2014 m. – 10 proc.) ir krašto keliuose (2014 m. – 44 proc.), 12 proc. sumažėjo eismo įvykių rajoniniuose keliuose (2014 m. – 46 proc.).

Avaringiausi regiono keliai

Palyginus eismo įvykių skaičių, tenkantį vienam kelio kilometrui, avaringiausias yra magistralinis kelias. Rajoniniuose keliuose eismo įvykių tankumas mažiausias.

2015 m. daugiausia eismo įvykių įvyko krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, o avaringiausias buvo krašto kelias Plungė–Vėžaičiai.

Verta paminėti, kad įmonės „Telšių regiono keliai“ prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose užfiksuotose juodosiose dėmėse eismo įvykių pernai neįvyko.

Nustatyta, kad avaringumo lygis savivaldybių teritorijose priklauso nuo kelių tinklo išsidėstymo, kelių reikšmės ir gyventojų tankio. Telšių regiono teritorijoje yra 4 savivaldybės. Daugiausia eismo įvykių 2015 m. įvyko Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje – 24. Tai sudarė 38,71 proc. visų eismo įvykių. Taigi, pagal rajonus ir savivaldybes eismo įvykių skaičius praėjusiais metais, palyginti su 2014-aisiais, žymiai sumažėjo, išskyrus Mažeikių rajoną, kuriame įskaitinių eismo įvykių skaičius paaugo 9,09 proc.

Telšių rajone žuvusiųjų skaičius 2015 m. sumažėjo net 83,33 proc., Plungės savivaldybėje – 12,50 proc., Rietavo savivaldybėje nepakito, o Mažeikių rajone, deja, padidėjo 33,33 proc.

Sužeistųjų skaičius pernai Telšių rajone sumažėjo 27,03 proc., Plungės – 26,67 proc. ir Rietavo savivaldybėje – 46,15 proc. Sužeistųjų skaičius 17,86 proc. padidėjo Mažeikių rajone. Nedidelę vairavimo patirtį turintys vairuotojai daugiausia eismo įvykių sukėlė Mažeikių ir Telšių rajonuose (po 4 eismo įvykius).

Skaudžiausia rykštė

Avaringumas – procesas, kuris apima ne tik išorines priežastis. Jį dažnai lemia ir žmogiškasis faktorius. Dažniausios eismo įvykių priežastys – neblaivūs ir neturintys teisės vairuoti transporto priemones vairuotojai, vairuotojų neatsargumas, nedėmesingumas, saugaus greičio nesilaikymas. Specialistai, analizuodami eismo įvykių statistiką įmonės „Telšių regiono keliai“ prižiūrimuose keliuose, pastebi, kad labai daug įvykių nutinka tamsiuoju paros metu.

2015 m. Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose įvyko 62 įskaitiniai eismo įvykiai (2014 m. – 23,46 proc. daugiau). Pernai šiuose keliuose žuvo 12 eismo dalyvių. Žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2014 m., Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose sumažėjo 29,41 proc., t. y. žuvo 5 eismo dalyviais mažiau. Sužeista 19 eismo dalyvių mažiau (2014 m. sužeisti 108).

Statistikos duomenys rodo, kad valstybinės reikšmės keliuose, kuriuos prižiūri VĮ „Telšių regiono keliai“, 77 proc. visų įskaitinių avarijų įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės. Jų metu žuvo 7, sužeisti 79 eismo dalyviai.

Praktika rodo, kad vairuotojai didelę dalį pažeidimų padaro sąmoningai, t. y. žinodami Kelių eismo taisykles, tačiau jų nesilaikydami. Net suvokdami, kad gresia pavojus, kai kurie vairuotojai linkę važiuoti nesaugiai, nes pervertina savo įgūdžius. Dėl šių priežasčių keliuose žuvusiųjų skaičius išlieka pakankamai aukštas.

Dvi labai svarbios priežastys, dėl kurių 2015 m. įvyko mirtini eismo įvykiai – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti transporto priemonių eismo dalyvių kaltės 2015 m. įvyko 14 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 7 eismo dalyviai žuvo ir 24 buvo sužeisti. 7 iš 12 žuvusiųjų žuvo būtent dėl paminėtų priežasčių ir tai sudaro net 58,33 proc. visų žuvusių eismo dalyvių. Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose pernai užregistruoti 3 mirtini eismo įvykiai (25 proc. visų žuvusiųjų). Nelaimes lėmė šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Pirmenybė švietėjiškai veiklai

VĮ „Telšių regiono keliai“, kurios pagrindinis tikslas – saugūs ir patogūs kelionėms įmonės prižiūrimi keliai, ypatingą dėmesį skiria švietėjiškai veiklai saugaus eismo tema.

„Gyventojų švietimas, saugaus eismo pamokos mokyklose, šviesą atspindinčių atšvaitų dalijimas seniūnijose ir mokyklose, akcijų, konkursų organizavimas,

bendradarbiavimas su kelių policijos pareigūnais, Telšių vyskupijos vadovybe, žiniasklaida – tai kasdienis mūsų darbas, vykdant švietėjišką veiklą eismo saugumo sektoriuje“, – pabrėžė įmonės direktoriaus pavaduotojas Stasys Armalis.

Pavaduotojas pirmiausia išvardijo 2015 m. įmonės įgyvendintas pagrindines švietėjiškos veiklos priemones. Pasak S. Armalio, pernai net 38 kartus organizuota arba dalyvauta kitų institucijų organizuotuose renginiuose saugaus eismo tema.

Buvo parengti ir išspausdinti 4 leidiniai, kurie išplatinti švietimo įstaigose, bažnyčiose ir kitose viešose vietose, sukurtos 1 vaizdo ir 3 garso reklamos, kurias transliavo vietinės radijo ir televizijos stotys, vietos žiniasklaidai parengti 8 straipsniai. Informacija eismo saugumo ir kelių priežiūros temomis nuolat skelbiama įmonės, savivaldybių interneto puslapiuose, taip pat naujienų portaluose.

„Bendradarbiaudami su radijo stotimis XXL FM, „Spindulys“, „Mažeikių aidas“ ir Mažeikių regionine televizija „Roventa“, transliavimui paruošėme socialines reklamas tokiomis temomis kaip „Gyvenimas – lyg kelias“, „Balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena“. Socialinėmis reklamomis taip pat kvietėme eismo dalyvius būti atidžius ir drausmingus prasidedant mokslo metams, raginome saugoti vieni kitus kelyje, linkėjome gražių ir saugių švenčių“, – sakė įmonės direktoriaus pavaduotojas S. Armalis.

Laikraščiuose buvo skelbiama informacija apie įmonės tęsiamus ar jau atliktus darbus, žiemos kelių priežiūrą, publikuojami straipsniai apie organizuojamus renginius, akcijas. Iš viso buvo parengtos 8 tokio pobūdžio publikacijos. Maža to, vietos žiniasklaidoje buvo nuolat skelbiama informacija apie eismo įvykius įmonės prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose (tokia informacija pateikta 11 kartų).

Regioninė kelių įmonė, siekdama eismo dalyvių saugumo, glaudžiai bendradarbiavo ir su Telšių vyskupija, bažnyčiomis, kitomis institucijomis.

Telšių kunigų seminarijoje buvo pristatyta saugaus eismo programa „Eismo saugumas kelyje – visų mūsų pareiga“. Plungės, Rietavo miestų, Varnių, Tirkšlių ir Žarėnų miestelių bažnyčiose pastatyti informaciniai stendai su saugaus eismo informacija. Stendai nuolat papildomi informaciniais leidiniais, atšvaitais.

Plungės savivaldybėje įvyko susitikimas su administracijos vadovais, švietimo skyriaus darbuotojais ir Plungės policijos komisariato pareigūnais. Aptartas bendradarbiavimas švietėjiškoje saugaus eismo veikloje.

Projektai, renginiai, akcijos

„Telšių regiono kelių“ direktoriaus Romualdo Kačerausko manymu, eismo saugumo gerinimui nemažai teigiamos įtakos turi įgyvendinami projektai, susiję su prioritetine saugaus eismo sritimi. Ir jų – išties gausu. Bene populiariausi projektai yra „Saugokime vieni kitus kelyje“ ir „Eismo saugumas bendruomenėse“.

Pernai renginiai vyko Varnių, Žemaičių Kalvarijos, Plungės miestuose, Janapolės, Pavandenės, Platelių ir Pikelių miesteliuose, taip pat – Ukrinų ir Kaunatavo kaimuose. Daugelio jų metu buvo demonstruoti saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginiai. Visiems buvo dalijami leidiniai su publikacijomis saugaus eismo tema, šviesą atspindintys atšvaitai ir liemenės, kalbėta apie eismo saugumą. Neapsieita ir be muzikos – dalyviams grojo Šiaulių, Panevėžio miestų pučiamųjų orkestrai.

Saugaus eismo akcija „Pavyzdingas dviratininkas“ vyko Rietavo savivaldybės ir Platelių seniūnijos rajoniniuose keliuose. Dviratininkams buvo dalijami šviesą atspindintys atšvaitai ir liemenės, su jais kalbėtasi apie Kelių eismo taisykles, ypač – apie papildomus reikalavimus dviratininkams.

2015 m. įmonė glaudžiai bendradarbiavo su švietimo ir kitomis įstaigomis, draugijomis. Respublikinių moksleivių ir NVO varžybų „Sveikatingumo maratonas 2015“ dalyviams buvo parengtos užduotys saugaus eismo klausimais, o nugalėtojai ir dalyviai apdovanoti įmonės „Telšių regiono keliai“ įsteigtais prizais.

Pernai taip pat vyko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Telšių skyriaus saugios ir sveikos vasaros pradžios akcija „Tau duotas vienas gyvenimas… saugok jį“. Surengtoje viktorinoje renginio dalyviai demonstravo saugaus eismo žinias.

Įmonės atstovai dalyvavo ir Telšių rajono, Rietavo, Plungės savivaldybių pradinių klasių mokinių varžybose „Šviesoforas“ bei šventėje „Motorolerių fiesta“. Pastarojoje surengtos jaunųjų dviratininkų 9–17 m. amžiaus varžytuvės. Visos komandos apdovanotos įmonės įsteigtais prizais.

Buvo ir prevencinių renginių: saugaus eismo pamokos Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus, Plungės Saulės ir Tverų gimnazijose, Plungės Ryto, Senamiesčio, Akademiko Adolfo Jucio ir Babrungo pagrindinėse mokyklose, Telšių lopšeliuose-darželiuose „Žemaitukas“ ir „Mastis“, Rietavo socialinių paslaugų centre, Telšių senelių globos namuose.

Dalyvauta festivalyje „Sielos 2015“, minėjime žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti ir šventėje Europos judriajai savaitei paminėti. Renginiuose akcentuota atšvaitų segėjimo svarba, susirinkusiesiems dovanotos įvairios saugaus eismo priemonės.

Prevencinė veikla tęsiama

„Šiemet švietėjišką veiklą tęsiame. Suorganizavome patys ar kitų institucijų surengtuose renginiuose saugaus eismo tema dalyvavome jau bent 28 kartus“, – pasakojo „Telšių regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas S. Armalis.

Anot įmonės vadovo, šiais metais parengti, atspausdinti ir išplatinti švietimo įstaigose, bažnyčiose ar kitose vietose 2 leidiniai, parengtos 3 garso ir viena vaizdo reklama buvo transliuotos per vietines radijo ir televizijos stotis. Parengti 6 straipsniai, kurie buvo publikuoti vietos žiniasklaidoje, informacija eismo saugumo ir kelių priežiūros temomis ir toliau skelbiama įmonės, savivaldybių interneto puslapiuose, naujienų portaluose.

Interneto žiniasklaidoje skelbta informacija apie renginį „Eismo saugumas bendruomenėse 2016“. Mažeikių regioninė televizija „Roventa“ rodė socialinę reklamą „Stop“. Vietinės radijo stotys transliavo socialines reklamas, skirtas Saugaus eismo dienai paminėti, apie saugų greitį ir būtinybę pasirūpinti vaikų saugumu kelyje į mokyklą.

Vietos žiniasklaidoje buvo išspausdinti straipsniai „Saugaus eismo dieną pasitinkant“, „Saugaus eismo dieną organizuotas protų mūšis“, „Kad eismas kelyje būtų saugus“, „Platelių ežerą juosiantis dviračių takų žiedas baigtas“, „Telšiuose rengiama mažoji žiedinė sankryža“, „Pasirūpinkime vaikų saugumu kelyje į mokyklą“. Sukurtas video klipas „Saugaus eismo pamokėlės mažiesiems“.

Saugaus eismo projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“ buvo pristatytas Medingėnų Švč. Trejybės ir Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiose, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje.

„Renginių metu kvietėme tikinčiuosius keliuose ir gatvėse būti atidžius, mandagius, tamsiuoju paros metu segėti atšvaitus. Įvardijome pagrindines lemtingas klaidas, kurias daro eismo dalyviai, dalijome įvairias šviesą atspindinčias priemones“, – smulkiai papasakojo įmonės direktoriaus pavaduotojas.

Regiono kelininkai bendradarbiauja ir su Telšių vyskupija. Susitikimuose su vyskupijos kurijos generalvikaru Remigijumi Saunoriumi aptariami numatomi renginiai. Varnių, Tverų, Žemaičių Kalvarijos, Sedos ir Židikų bažnyčiose informaciniai stendai papildomi saugaus eismo informacija ir priemonėmis. Kartu su Varnių ir Žemaičių Kalvarijos kunigais vykdomi projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ renginiai.

Šiemet taip pat dalyvauta projekto „Eismo saugumas bendruomenėse“ renginiuose, kuriuos organizavo Žlibinų, Platelių, Varnių, Ryškėnų, Pikelių, Alsėdžių, Varkalių bendruomenės, dviračių varžybose „Saugus ratas“, Mažeikiuose ir Plungės, Rietavo bei Mažeikių savivaldybių mokymo įstaigose organizuotose „Šviesoforo“ varžybose.

S. Armalio teigimu, prevenciniai saugaus eismo renginiai vyko Gedrimų savarankiško gyvenimo namuose, Auksodės mokykloje-daugiafunkciame centre, Sedos darželyje, Žlibinų mokykloje, Mažeikių savivaldybėje ir policijos komisariate, Žemaičių Kalvarijoje organizuotoje ministrantų stovykloje, Žemaičių Kalvarijos „Caritas“ skyriaus globos namuose, vaikų vasaros stovykloje prie Germanto ežero ir minint tarptautinę vaikų gynimo dieną Telšiuose.

Inžinerinės priemonės

„Pernai Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose buvo įdiegta gana daug inžinerinių eismo saugumo priemonių. Tai, be abejo, darome eismo saugumo gerinimo vardan, ir, kaip rodo realybė, mūsų pastangos nenueina veltui“, – akcentavo įmonės direktoriaus pavaduotojas S. Armalis.

Krašto kelio Telšiai–Varniai–Laukuva 32,17–33,74 km ruožo rekonstrukcijos metu Varniuose įrengti „miesto vartai“, sankryžoje su rajoniniu keliu 4627, privažiuojamajame kelyje ties Ožtakių gyvenviete įrengta papildoma eismo juosta pasukti į kairę, rekonstruotame kelio ruože įrengtos 4 iškiliosios pėsčiųjų perėjos.

Telšių mieste valstybinės reikšmės kelio 4636 trišalėje sankryžoje su vietinės reikšmės S. Daukanto gatve įrengta mažoji žiedinė sankryža. Pėsčiųjų saugumui prieš sankryžą įrengta pėsčiųjų perėja su saugos salelėmis.

Kelio Kuršėnai–Mažeikiai atkarpoje nuo 48,61 iki 49,45 km sankryžoje su vietinės reikšmės keliu į Krakių gyvenvietę įrengta papildoma eismo juosta pasukti į kairę ir perorganizuotas eismas ties maršrutinio transporto sustojimo vieta. Krašto kelyje Seda–Židikai, prie Sedos gimnazijos, įrengta iškili pėsčiųjų perėja ir greitį mažinančios salelės. Tirkšliuose, krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, prieš pėsčiųjų perėją įrengtos saugumo salelės, Anulynas–Tirkšliai kelyje – greitį mažinančios salelės.

Po du trapecijos formos greitį mažinančius kalnelius įrengta Plungė–Žlibinai–Žarėnai kelyje 0,96–3,30 km ruože ir kelio Liepgiriai–Šateikiai–Gintališkė 7,40–7,57 km atkarpoje.

„Pernai Telšių regiono valstybinės reikšmės keliuose įrengėme 3 km 282,7 m pėsčiųjų ir dviračių takų, pavojinguose kelių ruožuose – 3 km 972 m apsauginių kelio atitvarų. Pakeista bei įrengta 1 tūkst. 105 trūkstami kelio ženklai“, – paminėjo įmonės atstovas S. Armalis.

Pėsčiųjų ir dviračių takai įrengti kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė ruože (74,52–75,24 km), kelio Mažeikiai–Skuodas 10,7 m ilgio atkarpoje, privažiuojamajame kelyje prie Degaičių nuo kelio Šiauliai–Palanga (546 m ilgio) ir 2 km bei 11 m ilgio takas kelyje Pauošniai–Plateliai.

Alsėdžių miestelyje kelio Telšiai–Alsėdžiai–Barstyčiai–Skuodas (14,49- 14,60 km) sankryžoje su keliu Salantai–Plateliai–Alsėdžiai atliktas eismo perorganizavimas vertikaliuoju ir horizontaliuoju ženklinimu.

Prieš pavojingą sankryžą įrengtos triukšmo juostos kelio Kuršėnai–Mažeikiai ruože nuo 50,19 iki 51,29 km.

Užkertamas kelias pažeidėjams

„Šiemet įrengdami inžinerines priemones regiono keliuose labiau koncentruojamės į tas saugaus eismo priemones, kurių paskirtis yra užkirsti kelią eismo dalyviams daryti klaidas ar nusižengti Kelių eismo taisyklėms“, – teigė „Telšių regiono kelių“ direktorius R. Kačerauskas.

Telšiuose privažiuojamajame kelyje nuo kelio Telšiai–Varniai–Laukuva esančiose pavojingose pėsčiųjų perėjose suprojektuotos ir įrengtos šios saugaus eismo priemonės: dviejose iš jų (1,15 km ir 1,85 km) – trapecijos formos iškilios perėjos su apšvietimu, vienoje (1,73 km) – apšvietimas ir antislydiminė danga.

Valstybinės reikšmės krašto kelio Telšiai–Seda tąsoje Telšių mieste, prie „Germanto“ pagrindinės mokyklos (0,60 km ir 0,78 km) ir „Džiugo“ gimnazijos (1,22 km), įrengtos iškilios pėsčiųjų perėjos su apšvietimu. Trapecijos formos iškili perėja su apšvietimu įrengta ir Plungėje, rajoninio kelio Truikiai–Prūsaliai tąsoje (2,13 km), Stoties gatvėje. Mažeikiuose kryptinis apšvietimas ir antislydiminė danga įrengta krašto kelyje 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (1,73 km) esančioje pėsčiųjų perėjoje ir rajoniniame kelyje Mažeikiai–Laižuva (2,08 km), Laižuvos gatvėje.

Inžinerinės eismo saugumo priemonės įrengtos ir mažesniuose miesteliuose. Rajoniniame kelyje Salantai–Plateliai–Alsėdžiai (8,71–16,80 km) trapecijos formos greičio mažinimo kalneliai įrengti Gintališkėje ir Plateliuose, taip pat – kelyje Eigirdžiai–Mitkaičiai–Pievėnai–Tirkšliai (0,44–1,22 km), Eigirdžių miestelyje, Anulynas–Tirkšliai (22,41–23,37 km), Balėnuose, Janapolė–Pavandenė–Žiogė (1,55–1,96 km), Janapolės miestelyje, krašto kelyje Seda–Židikai (2,41–3,20 km), Sedoje, Bugeniai–Pikeliai (16,45–16,65), Pikeliuose.

Kai vyko magistralinio kelio Šiauliai–Palanga rekonstrukcija, jame įrengtos 2 žiedinės sankryžos su krašto keliais Telšiai–Varniai–Laukuva ir Telšiai–Seda. Tokios sankryžos įrengtos ir Mažeikiuose bei Telšiuose: krašto kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė (2,25–2,34 km) sankryžoje su Pavenčių gatve, privažiuojamajame kelyje prie Telšių nuo kelio Telšiai–Varniai–Laukuva (0,74 km) sankryžoje su Saulėtekio ir Kauno gatvėmis.

Krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė (60,07–61,49 km), Milašaičių gyvenvietėje, įrengti „miesto vartai“. Mažeikių miesto prieigose perorganizuotas eismas rajoninio kelio Mažeikiai–Laižuva esančioje trišalėje sankryžoje. Kelyje Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai įrengtas 655 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.

Rekonstravus rajoninį kelią Pauošniai–Plateliai, ruože nuo 7,91 iki 9,07 km buvo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas iš betoninių trinkelių. Jo ilgis – 1,155 km. Kelio 8,14 km įrengtas trapecijos formos greičio mažinimo kalnelis, 9,06 km – iškili pėsčiųjų perėja, ruože nuo 7,88 iki 7,97 km – apsauginiai kelio atitvarai ir 179 m ilgio apsauginė pėsčiųjų tvorelė. Be to, įrengti plieniniai apsauginiai atitvarai pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose Telšių regione siekia 1 km 804 m.

Šiuo metu pėsčiųjų takai, kurių ilgis sudarys beveik 3 km, įrengiami tokių kelių kaip privažiuojamasis kelias prie Degaičių nuo kelio Šiauliai–Palanga (1,99–3,70 km), Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai (54,97–55,50 km), Eigirdžiai–Mitkaičiai–Pievėnai–Tirkšliai (0,66–0,84 km), Viešvėnai–Luokė–Upyna–Dirvonėnai (24,25-24,78 km) ruožuose.

Sprendžia visuotinę problemą

Daug dėmesio saugaus eismo klausimams skiriančios įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius R. Kačerauskas teigia, kad tokių priemonių imtis verčia spartus automobilių skaičiaus augimas ir nuolat didėjantis eismo intensyvumas: „Visi esame kelių eismo dalyviai ir saugaus eismo užtikrinimas tampa visuotine problema. Žiedinės sankryžos yra viena efektyviausių saugumo priemonių keliuose. Jos neapsunkina eismo, yra saugesnės ir greičiau įveikiamos, tik reikia laikytis Kelių eismo taisyklių.“

„Telšių regiono kelių“ darbai rodo, jog jų veiklos prioritetas – kelių eismo dalyvių saugumas. Pastaraisiais metais įrengta didelė eismo saugumo priemonių dalis verčia eismo dalyvius atidžiau žvelgti į kelią.

Telšių kelininkai sako, kad regiono centre saugesnį eismą leido užtikrinti įrengta trišalė žiedinė sankryža. Kuo gi ji ypatinga?

„S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvių trišalėje sankryžoje įrengtos žiedinės sankryžos centrinės žiedo dalies skersmuo – 6 m, išorinis skersmuo –19 m. Vidinis žiedas su ruplėta danga yra sankryžos dalis, ant kurios, esant būtinybei, galima užvažiuoti. Vykdant projektą Karaliaus Mindaugo gatvėje prieš sankryžą taip pat įrengta pėsčiųjų perėja su saugos salelėmis, kurios leidžia pėstiesiems saugiai pereiti gatvę. Įrengti specialūs kelio ženklai, atliktas horizontalus dangos ženklinimas“, – paaiškino „Telšių regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas S. Armalis.

Įmonės direktorius R. Kačerauskas pažymi, kad rengiant žiedinę sankryžą nebereikia specialių greičio ribojimo kalnelių, kurie yra neefektyvūs ir sukelia nepatogumų vairuotojams. Ypač aktualu ir tai, kad mažosios žiedinės sankryžos įrengimui nereikia didelių išlaidų. Žiedinė sankryža – gera alternatyva šviesoforu reguliuojamoms sankryžoms, kurių įrengimas ir eksploatacija yra brangesnė, o pralaidumas – lėtesnis.

Apie tai, kad žiedinės sankryžos saugo eismo dalyvių gyvybes, byloja ne tik Lietuvos kelininkų, bet ir Europos šalių bei viso pasaulio patirtis. Ilgametė praktika patvirtino, kad tai yra viena labiausiai paplitusių sankryžų rūšių, todėl daugelyje pasaulio valstybių šio tipo žiedinių sankryžų kasmet pastatoma vis daugiau ir daugiau. Vien Olandijoje, kurios plotas mažesnis nei Lietuvos, įrengta beveik 4 000 žiedų.

2015-10-09 Telšių regiono keliai info

Manau, kad kelių regionai šiuo metu yra optimalūs, o jų stambinimas atitolintų kelių priežiūrą nuo keliais besinaudojančios visuomenės. Keltų tinklas yra lyg gyvas organizmas – su susikirtimais, nuvažiavimais, bendromis ribomis, nesusipratimais, sunkiai numatomomis problemomis ir t.t. Juo labiau, kad jis nenaujas ir reikalauja vis didesnio rūpesčio. idėjas kai kurie politikai darosi sau reklamą. Jiems galėčiau patarti, kad paieškotų patirties kaimyninėse Europos valstybėse. Visokių bandymų jau būta, tačiau niekas nesidžiaugia, kad panašios reformos būtų leidę sutaupyti lėšų ir pagerinti kokybę. Vokiečiai taip pat bandė persitvarkyti, bet po kelių bandymų atskirose žemėse susidarė nuomonę, kad situacija keliuose keičiasi nedaug, darbai neatpigo, o kelių priežiūros valdymas tapo žymiai sudėtingesnis ir brangesnis. Galiausiai buvo nuspręsta nebeeksperimentuoti ir kelių priežiūrą palikti valstybės rankose, racionaliai apibrėžus Šių įmonių veiklą. Kelių priežiūra neturėtų būti verslas siekiant didesnio pelno. Gera kelių priežiūra neįmanoma su šiuo metu jai skiriamais pinigais. Mūsų įmonės gyvuoja ir su mažu finansavimu, vykdydamos minimaliai pelningą veiklą. Valstybės kelių priežiūros įmonės pakankamai gerai modernizuotos. Žinoma, Šiam procesui ribų nėra, visada galima rasti kur tobulėti, ypač kompiuterizuojant darbus. Rinkoje atsirandančios technologinės naujovės yra operatyviai įdiegiamos ir mūsų veikloje. Nuomonė, kad privatus verslas galėtų pigiau ir efektyviau prižiūrėti Lietuvos kelius, yra klaidinga ir šiai veiklos sričiai neturėtų būti taikoma.