Šarūnas Baublys

Simona Kvederytė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Lietuvoje yra daugiau kaip 4000 tiltų. Visą šį didžiulį „ūkį“ valdo skirtingi šeimininkai: automobilių kelių tiltais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, miestų ir rajonų savivaldybės, geležinkelio tiltais rūpinasi AB „Lietuvos geležinkeliai“, savo tiltus turi miškininkai, inžinerinių tinklų savininkai, yra tiltų, kurie priklauso kitiems juridiniams arba fiziniams asmenims. Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo 1505 tiltus, kurie yra valstybinės reikšmės keliuose. Visi šie statiniai yra labai skirtingi – įvairaus amžiaus, skirtingų konstrukcijų, pastatyti iš skirtingų medžiagų, vieni tiltai stovi magistraliniuose, kiti – atokiuose rajoniniuose keliuose. Nesvarbu, kiek žmonių jais naudojasi, bet tiltai turi būti tinkamai prižiūrėti, eismas turi būti saugus, patogus ir pastovus. Siekiant tai įgyvendinti, reikalinga efektyvi tiltų valdymo sistema.

Kelių ir transporto tyrimo instituto direktorius Šarūnas Baublys sako, kad tiltas yra sudėtingiausia konstrukciniu požiūriu ir brangiausia kelio dalis, todėl ir dėmesys jai turi būti skiriamas išskirtinis.

„Instituto tikslas – užtikrinti tiltų patikimumą ir ilgaamžiškumą. Siekiame, kad kelių priežiūros ir plėtros programos pinigai tiltų remontui, rekonstrukcijai ir priežiūrai būtų skirti laiku ir tiksliai“, – teigia instituto vadovas.

Jis pabrėžia, kad transporto infrastruktūros priežiūrai ir remontui skiriamos lėšos visados bus ribotos, todėl tiltų būklę reikia gerinti ne vien didinant finansavimą. Tam labiausiai gali padėti sisteminis valdymas, kuriuo būtų numatomos efektyviausios šių statinių gerinimo priemonės, o lėšų pirmiausia gautų labiausiai remonto ar rekonstrukcijos reikalaujantys statiniai.

Tiltai yra ilgaamžiai statiniai, jų naudojimo laikas gali būti 100 ir daugiau metų. Per šį laikotarpį jie ne kartą pakeičia šeimininką, būna remontuojami ar rekonstruojami. Norint prognozuoti statinio būklę, būtina žinoti jo „ligos istoriją“, t. y. kaupti duomenis apie statinį nuo pat jo naudojimo pradžios.

Direktoriaus teigimu, iki šiol apie tiltus rinkti informaciją buvo sudėtinga. Dalis duomenų sovietiniais metais laikyta paslaptyje, nes tiltai yra strateginiai objektai, o kita informacija pasimetė keičiantis šeimininkams. Pradinės informacijos apie tiltus, kurių amžius yra daugiau nei 50 metų, beveik neįmanoma gauti – ji prarasta.

„Tiltų valdymas apima daug procesų. Vienas svarbiausių – informacijos valdymas. Pirmiausia būtina vienoje vietoje sukaupti duomenis apie kiekvieno tilto projektavimą, statybas, priežiūrą, apžiūras, tyrimus, remontą, rekonstrukciją ir kt. Norint valdyti tiltus, reikia žinoti, kokia jų būklė, kokio tvarkymo jie reikalauja“, – aiškina Š. Baublys.

Š. Baublys sako, kad dabartinė Lietuvos tiltų valdymo sistema nekeista jau dvidešimt metų, todėl nepritaikytina šiuolaikinėms technologijoms. Kardinalius pokyčius Kelių ir transporto tyrimo institutas jau ruošia. Specialistai pradėjo kurti naują tiltų valdymo sistemą, kuria galės naudotis įvairios institucijos bendrame tinkle. Šiuo metu vyksta sistemos projektavimo darbai, galutinis produktas šviesą turėtų išvysti jau kitais metais.

Išskirs blogiausius tiltus

Šiuo metu Lietuvos tiltų būklė įvertinama metinių apžiūrų metu, taikant penkiabalę sistemą. Tiltai reitinguojami pagal gautus būklės įverčius. Deja, vizualios apžiūros metu ne visada pavyksta išvengti klaidų, be to, kaip iš daug blogų tiltų išrinkti patį blogiausią?

Naujai kuriamoje sistemoje atsiras naujovė – bus apskaičiuojamas kiekvieno tilto saugos faktorius. „Tai skaitinė reikšmė, kuri parodys, ar konkretus tiltas, esantis konkrečiame kelyje, kuriame vyrauja tam tikras eismo intensyvumas, yra saugus, patikimas ir tinkamas naudoti. Skaitinė reikšmė (didesnė ar mažesnė už vienetą) parodys tilto problemas ir signalizuos, kad reikia į jį atkreipti dėmesį – riboti sunkiasvorių automobilių transportą, remontuoti, o gal nugriauti ir pastatyti naują tiltą“, – sako Kelių ir transporto tyrimo instituto direktorius.

Tiltų reitingavimas pagal saugos faktorių bus labai tikslus, nes skaičiavimų metu atsižvelgiama į daug veiksnių, kurie turi įtakos tilto būklei – į konstrukcinius statinio ypatumus; į tilto pažaidas ir kiek jos lemia bendrą tilto būklę; į sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumą; į asfalto dangos lygumą ir kitus. Gaunamos reikšmės bus skirtingos, todėl sudarytos prioritetinės eilės bus labai tikslios.

Patogiai valdoma informacija

Tiltai bus sužymėti virtualiame žemėlapyje. Vienas kompiuterio pelės mygtuko spustelėjimas leis pamatyti informaciją, kuriame kelyje, kilometre yra tiltas, kam jis priklauso. Kitas spustelėjimas parodys tilto paso, techninę informaciją, kasmetinių individualių tyrimų ir bandymų rezultatus bei kitą informaciją.

Vieninga tiltų valdymo sistema galės naudotis įvairių institucijų, atsakingų už kelių ir tiltų priežiūrą, specialistai. Jie duomenų bazę pildys – įrašys informaciją apie naujus tiltų projektus, jų rekonstrukciją, remontą, apžiūras, gautą finansavimą ir kitus pokyčius.

„Sistemoje bus įrašyta daugybė kiekvieno tilto apžiūrų, būklės vertinimų. Specialistai galės pasirinkti parametrus, pagal kuriuos gaus kad ir dešimties metų suvestinę. Sistema parodys tilto būklės kitimo kreivę. Ji padės susidaryti bendrą vaizdą, kaip tiltas degraduoja“, – pasakojo Kelių ir transporto tyrimo instituto vadovas.

Ateities planai

Š. Baublys sako, kad tiltų valdymo sistemas turi kone kiekviena valstybė. Tarp jų ir Lietuvos kaimynės – Latvija, Estija, Lenkija.

„Mūsų specialistai, prieš pradėdami kurti savo programinę versiją, susipažino su artimiausių kaimynių tiltų valdymo sistemomis, kolegos pasidalino jų privalumais ir trūkumais. Sukaupę patirtį siekiame sukurti tinkamiausią produktą Lietuvai“, – teigia Š. Baublys.

Jis pabrėžia, kad kol kas šioje sistemoje bus kaupiami duomenys tik apie Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose esančius tiltus.

„Kai sukursime sistemą, kviesime prie jos jungtis savivaldybes. Sieksime, kad į sistemą būtų įtraukta kuo daugiau tiltų. Iš šios sistemos tikiuosi labai daug. Manau, ji bus naudinga“, – įsitikinęs Š. Baublys.

Kelių ir transporto tyrimo instituto direktorius Š. Baublys dalinasi ambicingais ateities planais: „Tiltų būklės valdymas – tik pirmas žingsnis. Sukaupę duomenis ir pasirūpinę informacijos gausa, žadame žengti toliau – sukurti tiltų degradacijos modelį, t. y. prognozuoti tiltų būklę ir modeliuoti situacijas 20–50 metų į priekį.“