Rolandas Žagaras

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktorius

  • VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktorius Rolandas Žagaras: „Darbų daug, o tikslas vienas – saugus eismas keliuose.“

    2016-12-07 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

    VĮ „Panevėžio regiono keliai“ prižiūri 134,831 km magistralinių, 506,86 km krašto ir 1797,86 km rajoninių kelių. 2015 m. įmonės prižiūrimuose keliuose įvyko 116 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės: magistraliniuose – 22 eismo įvykiai (18,97 proc. visų eismo įvykių), krašto keliuose – 40 (34,48 proc.), rajoniniuose keliuose – 54 (46,55 proc.).

    Eismo įvykių, kurių metu nukentėjo žmonės, skaičius, palyginti su 2014 m., deja, padidėjo 5,45 proc. Tenka tik apgailestauti, kad pernai įmonės prižiūrimuose keliuose žuvo 27 eismo dalyviai. Tai 13 žmonių daugiau nei užpernai. 13,71 proc. (17 žmonių) padidėjo ir sužeistųjų skaičius (2014 m. jų buvo 124).

    Daug bėdų pridaro girti eismo dalyviai. Pernai dėl jų kaltės įvyko 26 eismo įvykiai (22,41 proc.). užpernai jų būta 21 (19,09 proc.).

    Nelaimių dėl neblaivių asmenų kaltės skaičiaus augimas rodo, kad trūksta socialinių reklamų, saugaus eismo akcijų, kurios padeda kelti eismo dalyvių sąmoningumą, kultūrą ir formuoja atsakingą elgesį keliuose. Tiesa, ši statistika nėra labai tiksli, nes kaltininkui susižeidus ar žuvus jo girtumas ne visada įrašomas į eismo įvykio kortelę.

    Galvos skausmą kelia ir techninės avarijos. Tokių eismo įvykių, kai transporto priemonės susidūrė, pernai iš viso buvo 53 (45,69 proc.). Iš jų rajoniniuose keliuose – 18 (33,33 proc.), krašto keliuose – 45 proc., o magistraliniuose – 77,27 proc. Tai išties nemaži skaičiai, ypač vertinant įvykius magistraliniuose ir krašto keliuose. Ši statistika byloja, kad vairuotojai kelyje dažnai rizikuoja lenkdami kitas transporto priemones, nes tikisi, kad iš priekio atvažiuojančios mašinos pasitrauks į šalį – juk važiuojamoji kelio danga plati. Be to, eismo intensyvumas čia daug didesnis nei rajoniniuose keliuose.

    „Panevėžio regiono kelių“ darbuotojams itin svarbu, kad keliuose būtų saugūs pėstieji, o ypač tamsiuoju paros metu. Bet deja, ne visi žmonės supranta, kad jų gyvybę gali išsaugoti paprasčiausias atšvaitas. Todėl tenka konstatuoti, kad 2015 m. mūsų regione eismo įvykiuose nukentėjo 9 pėstieji: 2 iš jų žuvo, 7 buvo sužeisti. Po vieną pėsčiąjį žuvo krašto ir rajoniniame kelyje. Abu pėstieji su savo gyvybėmis atsisveikino būtent tamsiuoju paros metu.

    Tamsiuoju paros metu daugiausia eismo įvykių fiksuojama krašto keliuose – 47,5 proc. Rajoniniuose keliuose 2015 m. tamsoje įvyko 33,33 proc. eismo įvykių. Jų pasekmės taip pat skaudžios: iš 12 žmonių pusė žuvo tamsiuoju paros metu. Magistralinės reikšmės keliuose pernai tamsiuoju paros metu įvyko 7, arba apie trečdalį visų įvykių. 3 žmonės žuvo.

    Svarbus akcentas tai, kad nuo 2006 m. „Panevėžio regiono kelių“ vykdomos pakabinamų ir juostinių atšvaitų bei signalinių liemenių dalijimo akcijos duoda teigiamų rezultatų, tačiau jie dar tikrai nėra tokie, kokių tikimasi.

    Įmonės specialistai įsitikinę, kad šių saugaus eismo priemonių, ypač atokesnėse regiono vietovėse, yra per mažai. Neabejojama, kadtokias akcijas dažniau reikėtų skirti užmiesčio pagyvenusiems žmonėms, nes miestų gyventojams tikrai netrūksta dėmesio ir socialinių reklamų, be to, dauguma jų atšvaitus dėvi.

    Apčiuopiamų rezultatų duoda mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose rengiamos akcijos. Dauguma vaikų pamėgo atšvaitus ir juos dėvi. Apie tai byloja ir skaičiai. 2–4 klasių mokiniai su malonumu dalyvauja jau šešis kartus surengtuose atšvaitų gamybos konkursuose. Pernai, kaip ir 2014 m., renginys pasižymėjo masiškumu – dalyvavo net 1389 mokiniai iš Panevėžio apskrities mokyklų. Pagamintų atšvaitų skaičius buvo dar didesnis, mat vaikai panoro pasigaminti ne po vieną, o po kelis atšvaitus.

    Šviesą atspindintys elementai dalijami ir policijos reidų metu. Pernai eismo dalyviai gavo ne tik dovanų, bet ir patarimų žodžiu, kad atšvaitai yra labai svarbūs mūsų gyvybių sergėtojai. Žmonėms taip pat priminta apie gresiančią administracinę atsakomybę, jei šviesą atspindinčios priemonės tamsoje nenaudojamos.

    Dėmesio skiriama ir vairuotojams. Jiems taip pat organizuojame konkursus. Pernai su savo partneriais jau ketvirtą kartą iš eilės surengėme saugiausio Panevėžio apskrities vairuotojo konkursą, kurio dalyviams teko pasidomėti net ir „Panevėžio regiono kelių“ veikla, nes dalis teorijos klausimų buvo būtent iš šios srities.

    Saugaus eismo politikai skirdami ypatingą dėmesį, praėjusiais metais įgyvendinome nemažai inžinerinių sprendimų, skirtų avaringumui Panevėžio regiono keliuose mažinti.

    Pernai buvo suprojektuotas ir įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis – 1,148 km, Panevėžio rajone, Dembavoje. Jį nutiesus, priemiestinė Dembavos gyvenvietė pėsčiųjų ir dviračių taku buvo sujungta su Panevėžio miestu.

    Krašto kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys žiedinėje sankryžoje buvo įrengtas LED apšvietimas, o pačioje sankryžos saloje – akcentas, kuris tarnaus kaip įspėjamasis objektas vairuotojams, artėjantiems prie sankryžos.

    Rūpinantis eismo dalyvių saugumu, magistraliniame kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože 4,57–6,0 km įrengtos saugaus eismo priemonės. Ties Senamiesčio ir Tičkūnų kaimais įrengtos saugios perėjos pėstiesiems, pėsčiųjų ir dviračių takai nuo autobusų stotelių iki perėjų, ties pėsčiųjų perėjomis iškilo saugumo salelės. Pėsčiųjų ir dviračių takai nuo važiuojamosios kelio dalies buvo atskirti metaliniais apsauginiais atitvarais.

    Krašto kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis įrengta iškilioji perėja, LED apšvietimas, pėsčiųjų apsauginės tvorelės. Atsirado iškili perėja rajoniniame kelyje Naujamiestyje, sutvarkyti šaligatviai, įrengta aklųjų perspėjimo sistema, būtini kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas.

    Krašto kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys rekonstruota avaringa sankryža, nes šioje vietoje formavosi avaringas kelio ruožas. Šioje sankryžoje įrengta kairiojo posūkio pridengimo salelė, nesaugus išvažiavimas panaikintas, atliktas sankryžos horizontalusis ženklinimas. Ant salelėse esančių ženklų įrengti mirksintys žibintai, kad įspėtų eismo dalyvius apie saleles.

    Rajoniniame kelyje Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas rekonstruota nesaugi pėsčiųjų perėja. Joje įrengtas kryptinis apšvietimas, raudonos spalvos antislidiminė danga. Planuojama, kad šiemet Panevėžio regione rangovai rekonstruos dar 9 nesaugias pėsčiųjų perėjas.

    Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad Panevėžio regionas Lietuvos mastu yra avaringiausias pagal eismo įvykius, kuriuose figūruoja laukiniai žvėrys. Buvo išrinktos keturios avaringiausios Panevėžio regiono kelių atkarpos, kuriose nutarta tverti tvoras nuo laukinių gyvūnų.

    Pernai Panevėžio regiono pavojinguose kelių ruožuose, kur yra statūs kelio sankasos šlaitai, ties tiltais, įrengti apsauginiai metaliniai kelio atitvarai, įrengtos 9 naujos eismo intensyvumo matavimo stotelės, magistraliniame kelyje A10 – apšvietimas ties poilsio aikštele.

    Maža to, pernai regione išrinkta 20 avaringų sankryžų ir šalutiniuose keliuose buvo įrengti kelio ženklai „Stop“. Taip tikimasi sumažinti neatsargių išvažiavimų iš šalutinių kelių tikimybę.

    Šilaičiuose ir Joskildoje įrengti jungiamieji keliai, sankryžose – iškilios kairiojo posūkio pridengimo salelės, nuo perėjų iki stotelių nutiesti pėsčiųjų takai.

    Magistraliniame kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga rekonstruota avaringa keturšalė sankryža su rajoniniu keliu Pasvalys – Vabalninkas. Anksčiau šioje sankryžoje kelerius metus iš eilės buvo susiformavusi juodoji dėmė. Čia įrengta saugi žiedinė sankryža, rekonstruotas apšvietimas, įrengtas tiesioginis pravažiavimas stambiagabaritėms transporto priemonėms.

    2015 m. pabaigoje pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu bus įdiegta nemažai eismo saugą gerinančių inžinerinių priemonių. Šiais metais krašto kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys sankryžoje su krašto keliu Nr. 205 ir Pasvalio miesto aplinkkeliu bus įrengtos kairiojo posūkio pridengimo salelės, tarp autobusų stotelių bus įrengti pėsčiųjų takai, kurie nuo kelio važiuojamosios dalies bus atskirti apsauginiais atitvarais.

    Iš viso Panevėžio regiono gyvenvietėse numatoma įrengti 19 trapecijos formos greitį slopinančių kalnelių, pavojinguose kelių ruožuose bus sukalta apie 650 m metalinių apsauginių atitvarų.

    Darbų daug, o tikslas vienas – saugus eismas keliuose.

    Įmonės „Panevėžio regiono keliai“ specialistai mano, kad be investicijų kalnų nenuversime. Siekdami geresnių rezultatų turime išties daug lėšų skirti kelių infrastruktūrai tobulinti.

    Be abejo, svarbi ir kelių policijos kontrolė, ypač rajoniniuose keliuose, kur dažnai viršijamas leistinas greitis, vairuotojai nevengia vairuoti neblaivūs. Neabejoju, kad būtina kelti eismo dalyvių kultūrą – tęsti efektyvias programas ir akcijas, kurios padeda mažinti nedrausmingų eismo dalyvių skaičių.

  • Rolandas Žagaras: „Bėgant metams nesikeičia tik kelininkų meilė savo darbui“

    2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

    Atitarnavęs tarybinėje armijoje R. Žagaras įgijo inžinieriaus kelininko specialybę, po kurio laiko apsigynė ir magistro laipsnį. Nuo 1984 m. dirbo Biržų kelių valdybos kelių meistru, inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi. Dar prieš sujungiant įmones R. Žagarui nuo 1992 m. kurį laiką toje pačioje įmonėje teko padirbėti ir vadovu, o 1996 m. jis buvo paskirtas įmonės „Panevėžio regiono keliai“ direktoriumi.

    Rolandas Žagaras įmonės „Panevėžio regiono keliai“ direktoriumi dirba jau beveik 20 metų. Kelininko darbą jis pamilo dar jaunystėje: „Matydavau dirbančius
    kelininkus. Labai žavėdavausi jų darbais ir technika, tai man paliko didelį įspūdį. Be to, tėtis yra dirbęs kelio meistru tuometinėje Biržų autokelių valdyboje.
    Prisimenu, kaip mane dar mokinį pasiimdavo kartais į darbą ir tuomet viskas būdavo labai įdomu: žavėjo kelio darbų technika, kelininkai ir patys keliai.“

    Vadovas džiaugėsi, kad Biržų kelių valdyboje teko pereiti visas darbų pakopas – nuo paprasto darbuotojo iki kelių įmonės direktoriaus. Tai jam suteikė neįkainojamos patirties išmanyti įvairių pakopų darbuotojų darbo specifiką, gamybinius kelių tiesimo ir priežiūros niuansus. Be to, R. Žagaras dirbdamas krimto mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete neakivaizdiniu būdu. „Šią sritį jau buvau pažinęs praktiškai, todėl ir mokslai ėjosi sklandžiai. Kai jau dirbi būtent toje srityje, kurioje ir mokaisi, daug atsakingiau žiūri į studijas. Be to, visas teorines žinias iš karto gali pritaikyti praktikoje. Pirmieji studijų metai, kai buvo daug bendrųjų dalykų, buvo kiek sunkesni. Vėliau, kai prasidėjo mano srities paskaitos, buvo lengva ir įdomu studijuoti. Po trečiojo kurso jaučiausi taip, tarsi darbas ir studijos vienas kitą papildo“, – įspūdžiais apie studijas dalinosi įmonės vadovas.

    Beje, R. Žagaro gyvenime ne tik darbas ir studijos rutuliojosi lygiagrečiai, bet ir asmeninis gyvenimas: „Po armijos ėmiau dirbti, vedžiau, tada prasidėjo studijos. Ir mokslus krimtau, ir su žmona vaikus auginome. Tekdavo viską suspėti.“

    Reorganizacija buvo neišvengiama

    Paklaustas, kaip persitvarkė Lietuvos kelių įmonės atgavus nepriklausomybę, R. Žagaras pasakė, kad kelių sektorius išgyveno tuos pačius procesus kaip ir Lietuvos valstybė. „Iš pradžių įmonės buvo reorganizuotos iš sovietinių įmonių, 1995– 1996 m. jos buvo sujungtos apskričių pagrindu. Teko viską patirti savo kailiu. Kuriantis Lietuvos valstybei reikėjo išgyventi lėšų stygių, prisitaikyti prie naujų konkurencijos, vadybos sąlygų. Tačiau visi supratome, kad su sovietiniu palikimu toli nevažiuosime. Po reorganizacijos prijungtos valdybos tarsi neteko tam tikro sava-rankiškumo, nes pagrindinis vadovas jau buvo Panevėžyje, tačiau greitai paaiškėjo, kad ši reforma veikia – juk anksčiau pavienės valdybos negalėjo įsigyti solidžios užsienietiškos technikos. Reikėjo įsisavinti naujas technologijas, sukoncertuoti pajėgumus ir lėšas stambesniems darbams įgyvendinti. Kai lėšos pradėtos skirstyti regiono principu, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, kurių pareigos dubliuodavosi atskirose valdybose, finansinė situacija pagerėjo“, – prisiminė R. Žagaras.

    Pasak „Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus, kelininkai suprato reformos svarbą, nes paveldėtas iš sovietmečio bagažas nepriklausomai Lietuvos valstybei buvo lyg kupra, reikėjo permainų. „Kai kūrėsi regionai, buvo sutraukti pajėgūs ir geri specialistai iš Pasvalio kelių tarnybos, Panevėžio organizacijų. Anksčiau dėl vieno ar kito sprendimo, finansavimo reikėdavo kreiptis į Kelių direkciją Vilniuje, po reorganizacijos tos problemos buvo sprendžiamos Panevėžio regiono mastu“, – pasakojo R. Žagaras.

    Krizės privertė susitelkti

    Nuo 1996 m. R. Žagaras vadovauja įmonei „Panevėžio regiono keliai“. Gavęs pasiūlymą vadovauti, jis turėjo apsispręsti per kelias valandas. „Nerimą kėlė laukiantys nauji iššūkiai, žinojau, kad dabar reikės vadovauti penkioms tarnyboms ir bendradarbiauti su ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija“, – pasakojo vadovas. Anot jo, pasikeitė įmonės dydis ir sprendimų gausa.

    Pirmasis „Panevėžio regiono kelių“ direktorius buvo Jurgis Grigalius, ėjęs šias pareigas beveik metus, taigi R. Žagarui 1996 m. atėjus į regiono kelius, pagrindiniai reorganizacijos sprendimai jau buvo priimti, struktūra iš esmės suformuota. „Prireikė metų kitų, kad pasijausčiau visiškai savo kėdėje, įgijau patirties. Naujose pareigose teko bendrauti ir su merais, ir su kitais politikais, ir su valdžios atstovais. Kad galėtumei vadovauti, turi susipažinti su darbuotojais, pajausti kolektyvo dvasią, atmosferą“, – prisiminė direktorius.

    Pasak jo, nauji sunkumai Lietuvos kelių įmones ištiko 1998 m., kai atslinko pirmoji ekonomikos krizė. Reikėjo sukti galvą, kuriuos žmones atleisti, o kurie pajėgūs perimti jų funkcijas, kaip tinkamai prižiūrėti kelius su turimu finansavimu. Nuo 2008 m. Lietuva, kaip ir visa Europa, išgyveno sunkią ekonomikos krizę. Direktorius R. Žagaras prisiminė, kad tuomet finansavimas kelių priežiūrai sumažėjo iki 40 proc. „Tokiai įmonei kaip mūsų tai atsiliepė skaudžiai. Teko ne tik mažinti darbuotojų skaičių, bet ir apie 15 proc. apkarpyti atlyginimus visiems dirbantiesiems, nepaisant to, kad daugeliui iš jų padidėjo darbo krūvis“, – apgailestavo vadovas.

    Pasak R. Žagaro, ekonomikos krizės laikotarpiu reikėjo sukti galvą, kaip išgyventi. „Daug žmonių tuomet dar dirbo paslaugų sferoje – suvirintojais, šaltkalviais, valytojais, sargais, dirbtuvių darbuotojais… Keičiantis situacijai bei įsigijus naują techniką, jų darbas tapo nebe toks svarbus. Tiesiog įsigijus naują vakarietišką techniką nebereikėjo jos taisyti savo dirbtuvėse, jos aptarnavimą perėmė technikos tiekėjai ar specializuotas paslaugas teikiančios įmonės.

    Pirmiausiai turėjome pagalvoti apie specialistus, sugebančius dirbti sudėtingus darbus keliuose, nes juos privalėjome išlaikyti bet kokia kaina. Po pertvarkos kai kuriems darbuotojams labai padidėjo darbo krūvis. Pavyzdžiui, kai kuriems vairuotojams teko prižiūrėti po kelis mechanizmus, neretai dirbti su kastuvu ar kitais įrankiais“, – pasakojimą tęsė „Panevėžio regiono kelių“ direktorius.

    Vadovas prisiminė posakį, kad tiek žmogaus gyvenime, tiek ekonomikoje krizė priverčia ieškoti naujų problemų sprendimų būdų, kurie vėliau duoda naudos. „Taip buvo ir mūsų atveju. Esame valstybinė įmonė. Privatus sektorius į tokias permainas reaguoja greičiau, tačiau ir mes taikėme kai kuriuos privačiame sektoriuje naudojamus vadybos principus, kad galėtume išbristi iš užklupusių sunkumų, gerokai sumažinto finansavimo. Po kurio laiko ir darbuotojai suprato, kad norint dirbti efektyviai, reikia atsiduoti darbui, didinti darbo našumą. Anksčiau nė vienas darbuotojas neįsivaizdavo, kad teks atlikti kitų pareigybių funkcijas. Po reformos to nebeliko. Atsirado bendra atsakomybė už laiku padarytus objektus. Nuo to priklauso visos įmonės rezultatai, netgi ir priedai prie atlyginimų“, – samprotavo direktorius R. Žagaras.

    Paklaustas, kaip tvarkosi kiti regionai, kokias patirtis vieni iš kitų perima, R. Žagaras teigė, kad valstybinių Lietuvos kelių įmonių vadybiniai sprendimai yra labai panašūs. Daug bendraujama tarpusavyje ir atskiros įmonės neišradinėja dviračio, daro tai, ką kiti regionai įgyvendino ir tai pasiteisino. Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcija dažnai aptaria sėkmingus vadybos pavyzdžius ir juos rekomenduoja visoms įmonėms. „Manau, kad regionų reforma yra pavykusi. Regionai sugeba vykdyti kelių priežiūrą turėdami net ir nepakankamai lėšų. Sumažėjus investicijoms į kelius, svarbi tapo kelių priežiūra. Kelininkai turi dėti pastangas, kad keliai liktų kiek įmanoma geresnės kokybės“, – pokalbio metu akcentavo R. Žagaras.

    Svarbu tiek kolektyvas, tiek technika

    Dabar daug jaunimo ir net vyresni žmonės ieško naujų darbo galimybių užsienyje, tačiau R. Žagaras pasakojo, kad jų įmonėje didelės darbuotojų kaitos nėra. Pasak jo, kelininkai pasižymi tuo, kad jei jau pradėjo dirbti šioje srityje, paprastai ir lieka. „Mūsų kolektyve, kaip ir daugelyje kitų, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Kartais nerimaujame, kas bus, kai nemažai šių specialistų išeis į pensiją, kas juos pakeis. Įsidarbina mažai jaunimo. Jie ieško iššūkių užsienyje arba nori likti Lietuvos didmiesčiuose. Net ir atėję dirbti pas mus nori rimtų objektų, o tai ne visada galime pasiūlyti. Vis dėlto ateina ir naujų žmonių. Paprastai jie dirba ir studijuoja, baigia aukštąjį mokslą. Tendencija tokia, kad mažai ateina jau įgijusiųjų aukštąjį mokslą, bet nemažai baigia jį dirbdami pas mus. Sąlygos mokytis mūsų įmonėje gana palankios. Jiems sumokama ir už mokslą, ir už mokslams sugaištą laiką“, – pasakojo vadovas.

    Vis dėlto įmonėje svarbu ne tik personalas, bet ir technika: „Pastaruoju metu atnaujinome techninę bazę. Rusiška technika tapo tik atsarginė arba reikalinga tik specifiniams darbams. Darbus lengvina kompiuterinės technologijos, automatizacija. Pavyzdžiui, navigacija leidžia procesui vadovauti iš kabineto – galima matyti, kur tuo metu yra technika, ką ji veikia. Šiais laikais rusiškų MAZ ar ZIL markės automobilių reikėtų jau paieškoti. Vakarietiška technika nors ir efektyvi, bet nėra pigi. Kad nusipirktų naują greiderį, įmonė turi skirti nemažai savo metinių investicijų. Dabar įmonėje jau dirba naujo tipo krovininiai automobiliai, kurie gali barstyti smėlio ir druskos mišinį, valyti kelią bei vežti apie 15 t krovinio. Be to, mažėja kelių su žvyro danga. Taigi, laikui bėgant ir greideriai nebebus tokie nepakeičiami“, – samprotavo R. Žagaras.

    Įmonės „Panevėžio regiono keliai“ direktorius pasakojo, kad mažinant valstybės finansavimą kelių priežiūros sektoriui svarbiu pragyvenimo šaltiniu tampa papildomi rangos darbai: „Tai mums padeda išgyventi, nes trūkstant finansavimo galime panaudoti darbuotojų potencialą ir turimą techniką papildomai užsidirbti. Teikiame paslaugas fiziniams asmenims, savivaldybėms, įmonėms. Rangos darbai sudaro nemažą dalį darbų, esame įsigiję technikos, kad tokius darbus galėtume atlikti. Papildomi rangos darbai sudaro apie 20–30 proc. mūsų biudžeto. Beje, esame pastebėję, kad rangos darbai sutelkia ir mobilizuoja kolektyvą. Mes, valstybinė įmonė, konkursuose dalyvaujame rinkos sąlygomis. Ir tuomet viskas tarsi atsistoja į vietas ir visam kolektyvui reikia prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Jeigu valstybinių kelių remonto darbams būtų užsakymų tiek, kiek jų būtina atlikti gerai kelių priežiūrai palaikyti, tai atitiktų esamus įmonės pajėgumus ir būtų tiesiog puiku. Kita vertus, jei finansavimas iš biudžeto būtų pakankamas, mums nereikėtų ieškoti rangovinių darbų. Šiuo metu, kad užtikrintume normalius atlyginimus ir kad žmonės neišsibėgiotų, privalome imtis rangos darbų laimėję konkursus. Jeigu reikėtų išgyventi tik iš valstybės finansuojamų lėšų, ko gero, dar labiau turėtume sumažinti dirbančiųjų skaičių.“

    Pastarieji metai iškėlė daug iššūkių

    Paprašytas prisiminti, koks Lietuvos kelininkų gyvenimas buvo po 1995–1996 m. reorganizacijos, R. Žagaras teigė, kad tie 20 metų buvo labai įdomus periodas, kupinas iššūkių. „Nuo finansavimo pokyčių priklausė ir mūsų įtampos padidėjimas ar sumažėjimas. Keitėsi ne tik finansavimas, bet ir darbuotojų požiūris, taip pat reikalavimai, įvairios tvarkos. Nesikeičia tik kelininkų meilė savo darbui. Jie žino, kad reikės dirbti ir naktį, ir spiginant saulei, atėjus karščiams ar siaučiant pūgai. Mūsų darbas sunkus ir pavojingas, bet dirbantys jį jaučia jo prasmę, mato rezultatą, kai nutiesiamas kelias, kai iškyla tiltas ir kai vairuotojai džiaugiasi pagerėjusiomis vairavimo sąlygomis, eismo saugumu. Tai garbingas darbas. Sunkiau ar lengviau, pagrindiniai darbuotojai nebėga, myli savo profesiją“, – didžiavosi regiono kelių vadovas.

    O apie savo kolektyvą vadovas R. Žagaras kalba taip: „Negalėčiau girtis, kad vadovaudamas išugdžiau atsidavusį ir darbą mylintį kolektyvą. Greičiau tai ne mano nuopelnas, o tradicijų, garbingai dirbančių ilgalaikių darbuotojų pavyzdys. Galiu pasidžiaugti, kad šias tradicijas pavyko išsaugoti. Kelininkai masiškai neemigravo nei į užsienį, nei į kitus šalies ūkio sektorius. Mūsų kolektyvas tarsi vienas kumštis, suaugęs tarpusavyje, tausojantis krašto kelius. Darbuotojai neniurnėdami važiuoja ir į tolimus objektus, kur negali rasti tokių patogumų kaip kabinetuose. Išdirbę kelių sektoriuje keletą metų darbuotojai lieka ilgam. Tai mane žavi. Tie dvidešimt metų – išsaugotos tradicijos. O jeigu iškils naujų iššūkių, sunkumų, kelininkai turės prisitaikyti, kaip prisitaikydavo ir anksčiau.“

  • Panevėžio regiono keliai

    2015-10-09 Panevėžio regiono keliai info

    Per 20 metų atlikta daug regioninių kelių priežiūros įmonių valdymo ir struktūros pakeitimų ir pertvarkymų, siekiant padaryti valdymą optimalesnį ir skaidresnį bei taupyti lėšas. Buvo atsisakyta ir tam tikrų investicinių planų, remontų ir nebūtinų išlaidų įmonių viduje. Šiuo metu valstybinės kelių priežiūros įmonės su savo užduotimis susitvarko, toks kelių priežiūros modelis galėtų sėkmingai dirbti ir toliau. Tačiau mažėjant valstybės finansinėms galimybėms tinkamai finansuoti ir išlaikyti esamą kelių tinklą ir jų priežiūrą, svarstomi ir bandomi įgyvendinti įvairūs pertvarkos variantai. Mūsų nuomone, Lietuvai, kaip tranzitinei valstybei, keliai yra strategiškai labai svarbūs, o valstybinių kelių nuolatinei ir garantuotai priežiūrai įgyvendinti geriausiai tinka valstybės valdomos ir kontroliuojamos įmonės. Tobulinant kelių priežiūrą būtina optimizuoti valstybinių kelių tinklą: atsisakyti sunykusių ir neperspektyvių kelių ir sujungti besivystančius, perspektyvius maršrutus; iš esmės apsispręsti, kokius reikalavimus turi atitikti valstybiniai ir vietiniai keliai ir kokius visuomenės poreikius jie turi tenkinti, ir pagal tai nustatyti jų tinklo dydį; peržiūrėti ir naujai įvertinti priežiūros normatyvus ir reikalavimus. Problemų kelių priežiūros srityje yra daug ir įvairių, o svarbiausia tai, kad, didėjant kelių nusidėvėjimui ir blogėjant jų būklei, ženkliai didėja išlaidos kelių priežiūrai, tuo tarpu kelių priežiūros finansavimas nedidėja, todėl beveik nevykdomi einamojo remonto darbai, reikalingi geresnei kelių būklei išlaikyti, kaip antai: kelio sankasų atstatymas, žvyrkelių dangos dėvėjimosi sluoksnio atkūrimas, naujų kelio ženklų įrengimas. Tai ilgainiui sukelia daug rimtesnių pasekmių kelių būklei ir ilgalaikiškumui. Daug bėdų pridaro vandalizmas ir šiukšlinimas keliuose – išlaidos tokiems tvarkymo darbams Panevėžio regione kasmet siekia 60 000- 90 000 eurų.

  • Panevėžio regiono kelininkai: provėžuota „Via Baltica“ džiaugsmo nekelia

    2014-11-24 Audronė Filimanavičienė, Keliai ir tiltai Nr. 1(8)

    Rudens, žiemos, pavasario periodas – vienas sudėtingiausių kelininkams laikotarpių. Kasmet VĮ „Panevėžio regiono keliai“ ruošiasi šiam metų laikui itin atsakingai, juolab kad regiono prižiūrimiems keliams priklauso vienos pagrindinių šalies transporto arterijų – magistralės „Via Baltica“ – dalis.

    Didžiausias Panevėžio regiono kelininkų rūpestis – sudaryti kuo palankesnes sąlygas vairuotojams kelyje, kuriam būdingas intensyvus eismas (apie 10 tūkst. transporto priemonių per parą) ir didelis avarijų skaičius.

    Sąlygas diktuoja gamta

    Automagistralė „Via Baltica“ nuo kitų „Panevėžio regiono kelių“ prižiūrimų kelių skiriasi priežiūros lygiu – ji prižiūrima pagal I-ąjį lygį. Tai reiškia, kad žiemos periodu kelininkai budi, valo ir barsto visą parą, priešingai nei kituose keliuose, kur dirbama tam tikromis valandomis pagal nustatytą grafiką.

    „Ruošiamės žiemai. Sandėliuose jau turime apie 80 proc. druskos ir smėlio atsargų. Deja, žmogus ar technika yra bejėgiai prieš gamtą. Ne išimtis – ir VĮ „Panevėžio regiono keliai“. Norime to, ar ne, žiema mūsų nepaklaus ir ji būtinai ateis, – pasakojo įmonės direktorius Rolandas Žagaras. – Pagrindinė kelių priežiūros žiemą sąvoka ir esmė – mūsų pasirengimas valyti sniegą, barstyti kelius ir, naudojant žmogiškuosius ir kitus išteklius, operatyviai likviduoti gamtos padarinius ir normalų eismą trikdančias kliūtis.“

    Ilgalaikėmis oro prognozėmis sunku vadovautis, tačiau kelininkai gali numatyti, kada snigs ar pašals, nes turi platų meteorologinių stotelių tinklą. Pagrindiniuose regiono keliuose stotelės išdėstytos maždaug kas 30–50 km. Jose įrengtos kameros ir davikliai stebi kelio dangos būklę, paviršiaus temperatūrą ir jos svyravimus, įšalo gylį, vėjo greitį, nustato sukibimo su kelio danga (slidumo) koeficientą. Stotelės meteorologiniai duomenys rodomi automatiškai. Tai sutaupo laiko budintiems tarnybos specialistams, nes nereikia važiuoti už 50 km, kad būtų įsitikinta, jog ten slidu. Esanti numatytame taške meteorologinė stotelė apie tai informuoja budinčias tarnybas.

    Žinoma, tenka palaukti, kol kelio atkarpa bus laiku pabarstyta ir sutvarkyta saugiam eismui. Kol išbarstyta druska ar smėlis pradeda veikti, pasak įmonės vadovo R. Žagaro, vairuotojai visada turi būti atidūs ir atsakingi, nes ir jie patys privalo įvertinti eismo sąlygas kelyje, o ypač žiemą.

    „Panevėžio regiono keliai“ technikos kelių priežiūros darbams turi pakankamai. Vidutinis jos amžius – apie 10–12 metų. Yra ir naujų mechanizmų. Kasmet įsigyjama po kelis naujus barstytuvus. Ir apskritai technikos parkas reguliariai atnaujinamas. Sovietinis palikimas – tik keli greideriai ir traktoriai. Atsarginių dalių jiems remontuoti dar yra, tačiau tikimasi, kad po kelerių metų šios technikos jau nebeliks nei kvapo. Senąją techniką šiuo metu dar pavyksta suremontuoti patiems, tačiau naująją – kompiuterizuotą ir su papildoma įranga – galima patikėti tik specialistams.

    Kelininkams atsiranda didesnių problemų, jei žiema užsitęsia ir technika anksčiau laiko „sustreikuoja“. Tuomet įprastą darbų ritmą šiek tiek sutrikdo transporto remontas. Tačiau bet kokiu atveju stengiamasi, kad eismo sąlygos keliuose nesuprastėtų.

    Problema – pažeidėjai užsieniečiai

    „Avaringumas magistralėje „Via Baltica“ tiesiogiai proporcingas eismo intensyvumui. Viskas logiška – transporto priemonių, ypač krovininių, srautai tikrai dideli, tad ir eismo įvykių nestinga“, – sakė „Panevėžio regiono kelių“ direktorius R. Žagaras.

    Pasak jo, eismo įvykių skaičiui mažinti nepakanka vien tik skirtingų eismo juostų. Būtini atitvarai, kurie atskirtų vienos krypties eismą nuo kitos. Taip pat aktualu magistralėje „Via Baltica“ atskirti eismo srautus įrengiant 2+1 eismo juostas, kurios tam tikrose kelio atkarpose būtų kaitaliojamos. Tai skandinaviškasis eismo organizavimo variantas, nemažai tokių kelių yra Švedijoje. Lietuvoje šis modelis dar tik planuojamas įgyvendinti.

    Tiesa, Panevėžio regione yra naujovė – įrengtas eksperimentinis kelio ruožas prie Paįstrio gyvenvietės, esančios išvažiavus iš Panevėžio Pasvalio link. Ten eismo srautai atskirti atitvaru. Tačiau tai tik bandymas: ar nebus spūsčių, gal mažės avarijų, ir kaip tai vertins vairuotojai.

    Kiek įtakos avaringumui turi šalutiniai išvažiuojamieji keliai? Galbūt eismo įvykius lemia kelio ženklinimo spragos, kai vairuotojai ne visada gali pastebėti prasčiau matomus kelio ženklus?

    „Manyčiau, kad ši problema nėra esminė. Sutinku, kad esant intensyviam eismui pagrindiniame kelyje daug sudėtingiau išvažiuoti iš šalutinio kelio. Tačiau vairuotojams rūpesčių dėl kelių ženklų neturėtų kilti. Esame įrengę „Stop“ ženklus prie beveik kiekvieno įvažiavimo į magistralę, taip pat – „kalniukus“, kurie priverčia sustoti ar sumažinti greitį“, – patikino Panevėžio regiono kelininkų vadovas R. Žagaras.

    Pasak įmonės vadovo, didesnė problema yra transporto priemonių susidūrimai. Pagrindinės įvykių priežastys – pernelyg didelis greitis ir neatsargus lenkimas, o ypač krovininių transporto priemonių. Siekiant sumažinti avaringumą, greičio matuokliais apstatyti viso kelio neįmanoma, reikalingos ir kitos auklėjamosios priemonės.

    Greičio matuokliai veiksmingi tik Lietuvoje registruoto transporto vairuotojams. Todėl neretai autoįvykius kelyje „Via Baltica“ sukelia užsieniečiai. Situacija problemiška. Užsieniečiai tai puikiai žino, todėl ir piktnaudžiauja. Pasak įmonės vadovo R. Žagaro, Europos Komisija jau inicijuoja įdiegti vieningą sistemą, kuri leis matyti visus pažeidimus ir nuobaudas. Išieškojimas bus lengvesnis ir paprastesnis.

    Galvos skausmas dėl provėžų

    Intensyvus eismas magistralėje „Via Baltica“ smarkiai kerta šio kelio dangos būklei. Žiemos periodu kelininkams sunku „išmušti“ sniegą iš provėžų. Kai susiformuoja plikledis, provėžose įstringa ledas, kurį išgramdyti – sunki užduotis. Visa tai turi neigiamos įtakos saugiam eismui kelyje, o ypač jei vilkikų vairuotojai nepasirenka saugaus greičio. Dažniausiai transporto priemonę sumėto ir ji tampa nebevaldoma arba nulekia nuo kelio. Ledą provėžotose įdubose įmanoma nutirpdyti tik pabarsčius druska. Kai ją atskiedžia vanduo ir vėl pradeda šalti, barstyti kelius privaloma iš naujo, todėl sunaudojama druskos apie 20–30 proc. daugiau, o kelio priežiūros išlaidos tik didėja.

    „Kai šitokie intensyvūs eismo srautai, kelio vienu ypu nesutvarkysi. Tinka reguliarus atskirų, labiausiai susidėvėjusių magistralės ruožų tvarkymo variantas. Žinoma, būtų puiku, jei būtų tiesiami stipresnių konstrukcijų ir didesnio eismo pralaidumo keliai. Deja. Ką mes galime? Kol kas tik informuojame vairuotojus apie esamas provėžas ir statome greičio ribojimo ženklus“, – guodėsi įmonės direktorius R. Žagaras.

    Intensyvioje tarptautinėje automagistralėje „Via Baltica“ besiformuojančios provėžos kaskart gilėja. Įtakos tam turi ir vasaros karščiai. Kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, o kelio dangos įkaista iki 50 laipsnių, provėžos gilėja itin smarkiai. Pats karščio pikas buvo šių metų liepos pabaigoje ir rugpjūtį. Kelyje „Via Baltica“ provėžos pagilėjo net keliais centimetrais.

    Transporto tyrimų instituto atlikta studija, kuria buvo įvertintas šio kelio ruožas nuo Kauno iki Saločių, parodė labiausiai provėžuotas vietas, provėžų gylį minėtame kelyje. Yra provėžų net iki 7 cm gylio. Panevėžio regiono kelininkų ši informacija nedžiugina, bet ji labai naudinga. Ten, kur provėžų gylis siekia 4–5 cm, dar rudenį kelininkai skuba statyti greičio ribojimo ženklus.

    „Šią žiemą Panevėžio regione esančioje „Via Baltica“ dalyje bus trys po kelis kilometrus ruožai, kuriuose greitis bus ribojamas iki 70 km/h. Intensyvus eismas ir viršsvoris – didelė bėda kelio dangai apskritai. Vasaros metu transporto priemonių ratai asfaltą ištreškia į šalis, formuojasi gumbai, aštrūs iškilimai. Prieš žiemą didesnius nelygumus keliuose būtina nufrezuoti, o ypač provėžuotose vietose“, – tvirtino R. Žagaras. Be abejo, frezavimas suplonina kelio dangą. Laimė, kad skylių nepadaro, nes yra suklotas ne vienas asfalto sluoksnis, kurio storis siekia apie 20–30 cm. Kita vertus, jei tos pačios vietos bus frezuojamos ne vieną, o daugiau kartų, kelio danga tose vietose tikrai susilpnės.

    Beliko viena juodoji dėmė

    Saugus eismas – prioritetas. Panevėžio regiono kelininkai gali pasidžiaugti sėkmingai likvidavę ne vieną pavojingiausią ir avaringiausią kelio ruožą, dar vadinamą juodosiomis dėmėmis.

    „2007 m. mūsų regione buvo net 12 juodųjų dėmių. Kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija įdiegėme įvairias eismo saugumo priemones ir pasiekėme, kad regione liko tik viena tokia dėmė – Lietuvos ir Latvijos pasienyje, paskutiniajame kelio „Via Baltica“ kilometre“, – tvirtino R. Žagaras.

    Sumažinti avaringiausių vietų skaičių pavyko pertvarkant sankryžas, įrengiant saugumo saleles, skiriamąsias juostas, apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių takus. Beje, kiekvienas atvejis individualus. Pirmiausia išanalizuojama, kokios priežastys lemia pavojingiausios eismui vietos atsiradimą, o po to jau taikomos tik tai kelio daliai reikalingiausios saugaus eismo priemonės.

    Įmonės vadovas R. Žagaras tikisi, kad pasiseks panaikinti ir likusią vienintelę juodąją dėmę. Minėtame kelio ruože atskyrus krovininių automobilių aikštelę nuo važiavimo trasos atitvarais ir įrengus saugaus eismo saleles, apribojus greitį ir pertvarkius eismo judėjimo schemas, tikimasi, kad eismo įvykių žymiai sumažės. Jei 3–4 metų bėgyje didesnių nelaimių bus išvengta, bus manoma, kad juodosios dėmės neliko.