Robertas Radzevičius

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Esu kilęs iš Lazdijų rajono, Papartėlių kaimo. Baigęs tuometį Kauno politechnikumą, autokelių eksploatacijos ir statybos specialybę, 1976 m. gavau paskyrimą į Varėnos autokelių valdybą. Iš pradžių dirbau meistru, gyvenau bendrabutyje. Deja, greitai buvau pašauktas į karinę tarnybą, kur tarnavau Leningrado apskrityje radiolokacijos daliniuose. Vėliau buvau perkeltas tarnauti Suomių įlankoje Estijai priklausančioje saloje, taip pat į radiolokacijos dalinį. Toje saloje žmonės negyveno. Tarnybos metu sėdėdavome prie ekranų, o laisvalaikiu vaikštinėdavome po miškus, grožėdavomės gamta.

1979 m. grįžęs iš armijos dirbau Lazdijų autokelių valdyboje normuotoju, tada pagrindinis mano užsiėmimas buvo skaičiuoti atlyginimus remiantis išrašytais aktais. 1980 m. tapau inžinieriumi, tuomet daugiau tekdavo dirbti prie popierių, rašydavau sąmatas, aktus, taip pat važinėdavau po objektus. Po kurio laiko vedžiau ir 1981 m. su žmona gavome kuklų butą mediniame name. Dar prieš kuriantis regiono keliams kurį laiką pavadavau ir vyresnįjį inžinierių. Tada reikėdavo nemažai važinėti į Vilnių, teikti ataskaitas valdžiai.

1995 m. susikūrus įmonės „Alytaus regiono keliai“ Lazdijų kelių tarnybai, toliau dirbu kelių inžinieriumi. Dabar man nebereikia ruošti sąmatų, nes tai atlieka sąmatininkas, ruošiu tik defektinius aktus, kiti darbai išliko tie patys. Pasikeitė kai kurie reikalavimai. Atkūrus nepriklausomybę, dokumentai buvo pritaikyti Lietuvai, tapo griežtesni, bet iš esmės mano darbo specifika nepakito.

Dabar mūsų darbai daugiau susiję su kelių priežiūra, anksčiau darbų spektras buvo platesnis: įrenginėdavome sankasas, kelių pagrindus. Šiuo metu žvyruojame kelius, kasame griovius, atnaujiname dangą, tvarkome kelkraščius, remontuojame, rengiame pralaidas. Sovietmečiu kelių sektoriuje dirbo daugiau žmonių, buvo didžiulės darbų apimtys, nors kokybės buvo žiūrima ir tuomet. Dabar darbų ir darbuotojų yra sumažėję, o reikalavimai kokybei tapo kiek aukštesni, padaugėjo ir dokumentacijos, įvairių aktų. Tarkime, dabar pralaidos įrengimui reikia surašyti apie 12 aktų, anksčiau užtekdavo tik 6.

Žmona dirba prekybos srityje, užauginome sūnų ir dukrą. Sūnus dirba vadybininku Alytaus „Snaigėje“, transporto skyriuje, dukra dirba chemike veterinarijos laboratorijoje, yra baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą. Abu vaikai įgijo aukštojo mokslo išsilavinimus, turi magistro laipsnius. Džiaugiamės tapę seneliais, turime anūkę. Vasarą visa šeima mėgstame darbuotis sode, grybaujame, kartais važiuoju žvejoti.