Petras Kaučikas

2016-05-17 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

„Klaipėdos regiono keliai – tai mūsų antrieji namai. Kiekvienas iš mūsų visomis jėgomis bandome dirbti tai, ką sugebame. Su labai didele atsakomybe atliekame įvairius darbus, prižiūrime kelius, tobuliname krašto kelių tinklą, užtikriname saugų eismą, savo darbais prisidedame prie valstybės gerovės kėlimo, nes kasdien kuriame jos pridėtinę vertę. Augame mes, auga ir Lietuva. Kiekvienas iš mūsų gali pailginti Lietuvos kelių gyvenimą darbais, pastangomis, patriotizmu prisidėdami prie vieno iš didžiausio valstybės turto – kelių išsaugojimo, priežiūros ir puoselėjimo. Su gerais ketinimais pasieksime tai, ką esame užsibrėžę – kurti savo namus, išsaugoti savo tėvų ir senelių palikimą – gimtojo krašto kelius ir tradicijas. Mūsų pareiga – kurti geresnę ir gražesnę Lietuvą.“

„Klaipėdos regiono keliuose“ – nuoširdus rūpestis kiekvienu darbuotoju

„Klaipėdos regiono kelių“ direktorius Petras Kaučikas laikosi nuomonės, kad šiuo metu kelių sektoriuje dirbančių žmonių pamaina būtina susirūpinti dar šiandien. Įmonės vadovas įsitikinęs, kad kelininko profesiją jaunimas tikrai pasirinks, jei gerės kelių sektoriaus finansavimas ir kils atlygis už tikrai nelengvą darbą mūsų keliuose.

Pasitarimuose – svarbūs klausimai

Įmonės administracija kartą per savaitę susirenka pasitarti, kas Klaipėdos regiono keliuose bus nuveikta šiandien ar po kelių dienų, jei būtina, sprendžia skubius reikalus. Platesnio pobūdžio klausimai aptariami Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija) prie Susisiekimo ministerijos pasitarimuose. Vilniuje gauta informacija būtinai perduodama visiems regiono kelininkams.

„Mūs darbas yra ne tik kelių priežiūra ir gamybiniai dalykai. Rengiame programas, jas pristatome Kelių direkcijai, kurios specialistai visa tai aptaria ir dažniausiai pritaria“, – sakė įmonės direktorius P. Kaučikas.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius palaiko glaudžius ryšius su įmonei pavaldžių 4 kelių tarnybų vadovais ir specialistais, kurie supažindinami su numatomais nuveikti darbais. Pasak P. Kaučiko, žmonės turi žinoti tiek regiono, tiek ir
Kelių direkcijos viziją, kad nuomonės ir priimami sprendimai nesiskirtų. Savo ruožtu vietos kelininkai, susitikimuose bendraudami su savo rajonų žmonėmis, pastaruosius būtinai informuoja apie artimiausius planus.

„Tai labai svarbu, nes kelininkų veikla išties reikalinga visuomenei, juolab kad žmonės, nepatenkinti kelių būkle, ne visada žino, jog mes, kelininkai, tikrai stengiamės, bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Daug įtakos turi kelių finansavimas, kurio nepakanka“, – paaiškino Klaipėdos regiono kelininkų vadovas.

Dėl pinigų stygiaus žiemą neįmanoma pabarstyti visų regiono kelių druska ar druskos ir smėlio mišiniu, todėl tenka važinėti ir slidžiais keliais, ypač jei juose eismo intensyvumas nedidelis. Ateina vasara, ir važinėjama dulkėtais keliais, nes Klaipėdos regione tebėra nemažai žvyrkelių. Kelininkai kelių priežiūrai gali išleisti tik tiek pinigų, kiek jų skiria Kelių direkcija, kuri gauna finansavimą pagal Vyriausybės
programą.

Dėmesys pavaldiniams

„Klaipėdos regiono kelių“ vadovų pasitarimų kone aktualiausia tema – gamybinis kelių tarnybų darbas, kuris visų matomas, kritikuojamas.

„Kaskart nagrinėjame aibę įvairiausių niuansų. Aptariame, kur slypi mūsų bėdos, jei neįveikiamos tam tikros užduotys, nagrinėjame, su kokia technika turėtume dirbti, kokią įsigyti, nes tai nėra pigus malonumas“, – akcentavo P. Kaučikas.

Pasak kelių sektoriaus žinovo, regiono kelių įmonei priklausančių kelių tarnybų darbas ir pasiekti rezultatai nagrinėjami itin kruopščiai. Daug dėmesio skiriama ten dirbantiems žmonėms, jų darbo ir buities sąlygoms.

Ši valstybės įmonė tikrai turi kuo pasigirti, nes savo darbuotojais joje rūpinamasi nuoširdžiai ir atsakingai – įrengtos puikios patalpos poilsiui, dušai, pasirūpinta darbo apranga ir būtinais įrankiais.

„Esu tikras, kad rimtai rūpindamiesi žmonėmis einame teisinga linkme. Juk svarbu tiek šiandiena, tiek ir mūsų perspektyva. Svarbu dar šiandien įžvelgti ir numatyti ne tik būsimą veiklą, bet ir kas tuos darbus dirbs“, – patikino įmonės vadovas.

Šeimų dinastijos

Dauguma dabartinių šios įmonės darbuotojų yra anos kartos atstovai, kurie jaunyste tryško prieš kelis dešimtmečius. Dar metai kiti, ir jie turės teisę į užtarnautą poilsį. Direktorius susirūpinęs – o kas gi juos pakeis?

„Prie pensinio amžiaus ribos artėja ne tik mechanikai, inžinieriai. Kalbame ir apie mechanizatorius, vairuotojus. Dabar kelių technika – autogreideriai, traktoriai, barstytuvai – sudėtingi mechanizmai, nes yra kompiuterizuoti, automatizuoti, ir jų valdymas reikalauja tam tikro išsilavinimo. Jau praėjo tie laikai, kai šiems darbuotojams pakakdavo tik vairuotojo pažymėjimo“, – pabrėžė P. Kaučikas.

Pasak jo, dar viena aktuali tema – kas keliuose dirbs po 15 ar 20 metų? Įmonės vadovybė labai norėtų, kad jauni žmonės nebėgtų į užsienį uždarbiauti, o galėtų dirbti, uždirbti ir oriai gyventi čia, Lietuvoje.

„Manau, jau dabar turime susimąstyti ir tuo pasirūpinti“, – pokalbį tęsė P. Kaučikas.

Regiono kelių vadovo teigimu, turbūt ne dažna šalies ūkio šaka, kokia yra kelių sektorius, gali pasigirti darbuotojų šeimų dinastijomis. Kelininkais dirbo seneliai, tėvai, dabar – vaikai ir anūkai. Šaunu, ar ne? P. Kaučikas tikisi, kad ši graži tradicija tęsis, tik būtina tuo rūpintis.

„Norėčiau, kad dirbti kelininkais ateitų ne atsitiktiniai žmonės, o būtent tie, kurie šią profesiją vertintų ir ją pasirinktų visam gyvenimui. Reikia tik džiaugtis, kad dar yra tokių žmonių, juos skatinti ir, žiūrint į ateitį, stengtis išlaikyti. Ypač, manau, reikia rūpintis jaunimu, kad neliktume tik su pensinio amžiaus darbuotojais“, – savo poziciją išsakė pašnekovas.

Tiesa, jis pripažino, kad šiuo metu ši problema dar nėra tokia aštri. „Klaipėdos regiono keliuose“ dirba nemažai jaunų mechanizatorių, vairuotojų, inžinierinių darbuotojų. Tačiau palikti likimo valiai šio klausimo įmonės vadovybė neketina, nes laikas bėga ir ateityje padėtis gali pasikeisti.

Jaunimo reikalai

Kelių sektoriuje keičiasi ne tik kartos, tobulėja technika, bet ir diegiamos pažangios technologijos. Prieš 20 metų įmonėje tebuvo menkas kompiuterizavimo lygis, o dabar jis gana aukštas.

„Klaipėdos regiono kelių“ direktorius džiaugiasi, kad daugelio įmonės darbuotojų vaikai nenumoja ranka į savo tėvų profesiją, renkasi ją, o baigę mokslus, nesibodi grįžti į gimtuosius rajonus.

Pasak P. Kaučiko, labai geroje geografinėje padėtyje yra Kretinga, nes jos pašonėje – Palanga ir Klaipėda. Skuodas atokesnis, ten jau kyla problemų dėl jaunimo stygiaus, tačiau šiuo metu kelių tarnyba dar negali skųstis: turi ir mechanizatorių, ir vairuotojų, ir inžinierinių darbuotojų.

Regiono kelių vadovas prisiminė laikus, kai jauniems specialistams būdavo teikiami beprocentiniai kreditai nuosavam būstui įsigyti. Tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta, nes esą ne kelių įmonės reikalas užsiimti bankininkyste.

„Jei kelių sektoriaus finansavimas nesitvarkys ir negerės, nemanau, kad galėsime skatinti jaunimą pasilikti dirbti Lietuvoje. Jei jaunas specialistas gerai uždirbtų net ir atokiajame Skuode, ten tikrai gyventų ir dirbtų. Manau, kad visų šalies kelininkų bendras reikalas, kad finansavimas tik gerėtų, ir siūlau į tai kuo atsakingiau pažvelgti jau dabar“, – akcentavo „Klaipėdos regiono kelių“ direktorius P. Kaučikas.

2015-10-15 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ nuo jos įkūrimo dienos vadovauja kelininkų dinastiją tęsiantis įmonės direktorius Petras Kaučikas, nuėjęs savo tėvo pėdomis, kuris dirbo kelių meistru dar buvusiame Varnių rajone (dabar Varnių seniūnija Telšių rajone). Pasukęs savo pirmtako keliu ir baigęs Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) kelių inžinieriaus specialybę, P. Kaučikas gavo paskyrimą dirbti Klaipėdoje. Čia jis įleido šaknis ir nuo to laiko rūpinasi kokybiškų ir saugių eismo sąlygų užtikrinimu Klaipėdos regiono keliuose.

„Mano tėvas iš pradžių dirbo tuometiniame Varnių kelių eksploatacijos ruože, o paskui – Kelmės kelių valdyboje. Ir aš, ir mano brolis pasirinkome kelininko profesiją“, – prisiminė P. Kaučikas.

Po paskyrimo jis 1976 m. pradėjo dirbti Klaipėdos kelių statybos valdyboje meistru, vėliau – darbų vykdytoju, dar kiek vėliau – vyresniuoju darbų vykdytoju. Kai Klaipėdos autokelių valdybai prireikė inžinieriaus, 1988 m. minėtos įmonės vadovai pasiūlė jam užimti vyriausiojo inžinieriaus pareigas.

1995 m. vyko valdymo kelių reforma ir Klaipėdos autokelių valdybos bazėje įsikūrė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. P. Kaučikas buvo pakviestas vadovauti naujai įkurtai regioninei įmonei. Tuo metu tai buvo didelis iššūkis, nes įmonei buvo priskirtos Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo autokelių valdybos, tapusios įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kelių tarnybomis. Vėliau buvo įkurta Šilutės kelių tarnyba, kuri įsiliejo į darnų regiono kelių priežiūros kolektyvą. Regiono kelių tarnybos turėjo labai daug pasenusių pastatų, kurie bėgant laikui buvo modernizuoti kelių fondo lėšomis. „Svarbu, kad tie pastatai ir toliau būtų tinkamai prižiūrimi“, – susirūpinęs sakė P. Kaučikas.

Kelių tarnybose dirba po kelis žmones, kurių veikla nėra gamybinė, nes jie stebi kelių būklę, rūpinasi kelių priežiūros darbais, atlieka pirminius projektavimo darbus, kuruoja duomenų bazę.

Pirmoje darbovietėje, Klaipėdos kelių statybos valdyboje, P. Kaučikui teko dirbti kelių priežiūros darbus. „Prižiūrėjome Klaipėdos automagistralę, iš pradžių  – nuo Klaipėdos iki Vėžaičių, vėliau – iki Endriejavo, dar vėliau – iki pat Šilalės rajono ribos. Dirbant darbų vykdytoju teko formuoti Jakų žiedą, tiesti privažiavimo kelius. Penkerius metus esu dirbęs Vėžaičių asfaltbetonio gamykloje, kuri priklausė Klaipėdos kelių statybos valdybai Nr. 1, todėl apie asfalto gamybos ypatumus žinau viską“, – pokalbį tęsė įmonės direktorius.

Darbas Kelių valdyboje P. Kaučikui buvo arčiau širdies. Pagrindinė jo, kaip vyriausiojo inžinieriaus, veikla buvo organizuoti gamybą, tiesti kelius ir kuruoti įmonės padalinių veiklą. Dviejų rajonų, kuriuose tuomet jam teko daugiausia dirbti: Klaipėdos ir Kretingos, kelių geografiją jis teigia žinąs kaip savo penkis pirštus.

Prasta technika ir puikus asfaltas

„Sovietiniais metais visos autokelių valdybos vykdė gana daug asfaltavimo darbų. Į administracinį darbą man visai nereikėjo kištis, nes organizavau gamybą – reikėjo tiesti kelius“, – pasakojo P. Kaučikas. „Klaipėdos regiono kelių“ direktorius kaip šiandien pamena: „Į svečius atvyko vengrų kelininkų delegacija, o mes vykdėme kelio paviršiaus apdorojimo darbus, ir kai užsieniečiams buvo parodyta, su kokia technika dirbome, mūsų kelininkus jie pavadino aukščiausios klasės specialistais. Svečiams mūsų kelių technika pasirodė labai jau prasta. Beje, jie neklydo – taip ir buvo. Asfalto klotuvas buvo reguliuojamas rankiniu būdu, o asfalto danga būdavo paklojama nepriekaištingai ir labai profesionaliai. Iki šiol keliuose yra puikiai išsilaikiusių tokių asfalto dangų“, – didžiavosi P. Kaučikas.

Įmonės vadovas mano, kad tuo metu medžiagos kelių statybai buvo labai kokybiškos, todėl net trisdešimtmečio asfalto kai kurie ruožai dar iki šiol yra pakankamai geros būklės ir išlaiko eismo srautus keliskart didesnius, nei buvo projektuota.

Pasak direktoriaus, prie didžiųjų šalies miestų būdavo daugiau asfaltuojama, todėl ir asfalto dangų tose vietose daugiau išlikę. Tiesa, daug tokių kelių jau yra rekonstruoti, bet dar yra ir neatnaujintų ruožų dėl pinigų stygiaus. Normalus asfalto tarnavimo laikas, P. Kaučiko vertinimu, vidutiniškai siekia 15 metų. Jei kelias nerekonstruojamas ilgiau, natūralu, kad kelio būklė tampa apgailėtina.

Įmonė turi aiškią viziją

„Turime aiškią savo darbų viziją – daugybę planų, statybos leidimų, tačiau koją kiša finansavimo trūkumas. Tai ir yra pagrindinis kliuvinys, trukdantis įgyvendinti visus mūsų regiono kelių būklės gerinimo planus“, – apgailestavo „Klaipėdos regiono kelių“ vadovas.

P. Kaučiko tvirtinimu, nutiko ne itin malonus dalykas: išasfaltuota labai daug žvyrkelių, o pinigų anksčiau tiestoms asfalto dangoms rekonstruoti neliko. Paradoksalu: rajonuose asfaltuoti žvyrkeliai atrodo geriau nei kiti keliai arčiau rajonų centrų.

„Tiesą sakant, esame atsukę nugaras kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, nors gyventi šalia žvyrkelių yra baisus dalykas. Jei, tarkime, tarybiniais laikais tokiais keliais pravažiuodavo nuo 5 iki 10 mašinų per dieną, dabar jų skaičius siekia 100 ir daugiau. Taigi, tie žmonės nuolat gyvena dulkėse. Tam, kad pagerėtų jų gyvenimo kokybė, reikia baigti asfaltuoti bent jau pagrindinius kelių maršrutus“, – savo nuomonę pareiškė regiono kelių vadovas.

Civilizacija šiais laikais plečiasi šalia didžiųjų šalies miestų ir rajonų centrų. Nutiesti Palangos ir Priekulės aplinkkeliai, Gargždams taip pat pastatytas apvažiavimas, bet jo neturi nei Skuodas, nei Kretinga, kurie taip pat dejuoja, nes ir jiems reikia aplinkkelių.

Anot įmonės direktoriaus, Klaipėdos krašto rajoniniams miestams būtinai reikia apvažiavimų, juolab kad tai pajūrio regionas. Vasarą čia apstu automobilių, kuriais atvyksta daug poilsiautojų – nuolatinės grūstys keliuose, avarijos kelia galvos skausmą visiems.

Kitas dalykas – Klaipėdos uostas, į kurį iš visų pusių kelių transportu gabenami kroviniai. Direktoriaus manymu, krašto kelius būtina nuolat prižiūrėti ir atnaujinti jau vien todėl, kad jais keliauja dideli sunkiasvorių transporto priemonių srautai, kurie smarkiai blogina kelių būklę.

„Džiaugiamės, kad turime gerą magistralę Vilnius – Kaunas – Klaipėda, bet kelio atkarpą Šilutė – Klaipėda verkiant turime rekonstruoti, nes jos būklė tikrai apgailėtina“, – pabrėžė „Klaipėdos regiono kelių“ vadovas.

Rūpesčių kelia ne tik poilsiautojai

P. Kaučikas įvardijo patį avaringiausią šio krašto kelio ruožą. Tai – Šilutė – Klaipėda. Eismas jame intensyvus, kelio danga provėžuota, dalis kelio ruožų – avarinės būklės, nes pastaruoju metu čia įvyko labai daug skaudžių avarijų, nusinešusių ne vieną gyvybę. Tiesa, vienas geras darbas jau atliktas. Klaipėdos regiono kelininkai panaikino daug medžių pakelėse, kad kelias būtų mažiau pavojingas, ypač žiemos metu.

Bėda ta, kad atostogaujantys poilsiautojai, skubantys į pajūrį automobiliais, būna atsipalaidavę ir sukelia nemažai avaringų situacijų. Įmonė saugiam eismui užtikrinti išleidžia labai daug pinigų.

„Įdiegtos saugaus eismo priemonės padarė savo teigiamą darbą. Žingsnis po žingsnio, auklėjame tautą. Avaringumas šiuo metu nedidėja – stabilizavosi, ir tai yra didelis mūsų pasiekimas. Atvykę poilsiautojai galbūt didelio avaringumo lygio nesukelia, tačiau rūpesčių tikrai pridaro“, – kalbėjo įmonės vadovas. Nemažai problemų kilo ir prie Klaipėdos įsikūrus sunkiasvorio transporto svorio kontrolės punktui.

Atsirado norinčiųjų išvengti minėtos kontrolės ir daug važinėjančiųjų rajoniniais bei krašto keliais. Pastarieji nėra pritaikyti sunkiam transportui, todėl „Klaipėdos regiono keliai“, susiderinę su Valstybine kelių transporto inspekcija (VKTI) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, ėmėsi nepopuliarių priemonių. Su policijos pagalba buvo apribotas eismas tranzitiniam sunkiasvoriui transportui daugelyje Klaipėdos ir Kretingos rajonų kelių.

„Vietos transportui netrukdome dirbti, bet apribojame tranzitinį, jei jis nėra aptarnaujantis transportas. Pastatėme kelio ženklus, o visą situaciją turi kontroliuoti kelių policija“, – paaiškino P. Kaučikas.

Opi problema – užlieti keliai

Rūpesčių yra ir dėl užliejamų kelių. Daugiausia tokių yra Šilutės rajone, nes ten upės suteka į Nemuną, dėl vandens lygio svyravimų kyla potvyniai. Klaipėdos rajone jų mažiau, nes fiksuojamas tik mažesnių upelių vandens išsiliejimas. Neretai išsilieja Minija.

„Pagrindinė mūsų problema Šilutės rajone yra kelias į Rusnę. Ten gyventojų daug ir su potvyniais dažnai sutampa stintų žvejyba. Taigi, daug problemų kyla perkeliant automobilius užlietu keliu“, – pasakojo Klaipėdos regiono kelininkų vadovas.

Užtvindytame kelyje į Rusnę prasideda automobilių perkėlimas, kai vandens lygis pasiekia daugiau nei 20 cm. Traktoriais su priekabomis per parą yra perkeliama net iki 800 automobilių. Jei potvynis trunka apie pusantro mėnesio, automobilių perkėlimas įmonei gali kainuoti per 80 tūkst. eurų.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie estakados į Rusnės salą statybų būtinybę, bet sprendimas dar nėra priimtas. Potvyniai taip pat kenkia ir keliams: nuplauna žvyrą, net ir kelio sankasas, išgraužia keliuose duobes.

„Vieną kartą prie Kintų buvo išsiliejusi Minija ir vanduo nuplovė apie 18 m kelio. Vietoj jo liko 5 m gylio duobė, ir viskas, – prisiminė P. Kaučikas. – Praėjo nemažai laiko, kol jį atstatėme. Jei po potvynių reikia atlikti didelės apimties kelių atstatymo darbus, samdome rangovus. Žvyrkelius atstatome savo jėgomis.“

Kelių technikos pakanka

„Klaipėdos regiono kelių“ vadovas prasitarė, kad įmonė dar turi vieną kitą likusį iš sovietinių laikų greiderį, sunkvežimį MAZ ir rotorinį sniego valytuvą URAL. Pastarasis labai gelbsti žiemą, siaučiant didelėms pūgoms. Nors kuro „suvalgo“ daug, storą sniego sluoksnį įveikia tik ši technika. „Kelių technikos turime pakankamai. Nusidėvėjusią ir nebetinkamą pakeičiame nauja. Jai įsigyti naudojami amortizaciniai atskaitymai kelių priežiūros technikai atnaujinti. Vakarietiškos technikos kainos didelės. Didžioji technika – šiuolaikiški barstytuvai – kainuoja apie 130–140 tūkst., o autogreideriai – apie 200 tūkst. eurų. Tad natūralu, kad jos daug ir dažnai negalime nupirkti. Esame įrengę stogines technikai laikyti, druskų sandėliai pastatyti, tad šiais klausimais nebereikės rūpintis ateityje kelerius metus“, – situaciją aiškino įmonės vadovas.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ištisinių asfaltbetonio dangų nebeįrenginėja. Dažniausiai įmonė dalyvauja tik LAKD skelbiamuose saugaus eismo priemonių įdiegimo ir dviračių takų tiesimo konkursuose.

Pasak P. Kaučiko, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių konkursuose įmonė taip pat dalyvauja, bet dažniausiai juos pralaimi. Kodėl? Savivaldybių netenkina įmonės siūloma darbų kaina, kuri joms per didelė. Tačiau dirbti nepelningai vien todėl, kad būtų dirbta, Klaipėdos kelininkai nenori. Darbo organizavimas ir kokybės garantijos bei kelių technikos nusidėvėjimas kainuoja žymiai daugiau nei konkurso laimėjimą lemianti kaina.

Ateityje tikisi didesnio finansavimo

Įmonėje „Klaipėdos regiono keliai“ šiuo metu dirba 220 darbuotojų. Kolektyve yra daug jaunų žmonių, kuriuos motyvuoja ir geros darbo sąlygos. Beje, kelininko darbas kai kuriose šeimose perduodamas iš kartos į kartą.

Prieš ekonomikos krizę atlyginimai įmonėje buvo didesni. Sunkmečiu sumažėjo ne tik darbo užmokestis, bet ir įmonės darbuotojų skaičius.

„Šiandien didelėmis algomis pasigirti negalime, bet tikimės, kad ateityje finansavimas tikrai pagerės. Kadrų kaita nėra didelė. Yra jaunimo, kuris padirbėjo užsienyje ir vėl grįžo atgal į mūsų įmonę“, – teigė P. Kaučikas.

Darbuotojai į direktorių dažnai kreipiasi dėl darbo sąlygų gerinimo. Prašo ir pagalbos dėl rimtų asmeninių problemų, kurias visada stengiamasi padėti išspręsti. Pas įmonės vadovą P. Kaučiką patekti nėra sudėtinga, tad iš anksto darbuotojams užsiregistruoti dėl priėmimo tikrai nereikia. Jeigu nėra galimybės darbuotojams, dirbantiems Kelių tarnybose, kreiptis tiesiogiai į įmonės direktorių, prašymai yra perduodami per tarnybų vadovus. Kadangi P. Kaučikas reguliariai lankosi visose Kelių tarnybose, vizito metu vietiniai darbuotojai turi galimybę kreiptis į įmonės direktorių ir tiesiogiai.

Klaipėdos kelininkai daug bendrauja su regiono seniūnijų vadovais, kad žinotų, ko juose gyvenantiems žmonėms labiausiai reikia kelių priežiūros ir saugaus eismo srityse. Visi keliami klausimai ar pasiūlymai yra svarstomi kartu su vietinėmis bendruomenėmis ar jų atstovais, ir taip yra pasiekiami visuomenei naudingi sprendimai.

2015-10-09 Klaipėdos regiono keliai info

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai” įkurta 1995 metais, sujungus Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės kelių valdybas. Svarbiausias ir didžiausias rūpestis buvo suburti damų, susiklausiusį kolektyvą, kuris galėtų sėkmingai įsisavinti vakarietiškas naujoves, naują techniką ir įmonės darbui pritaikyti informacines technologijas. Per tą dvidešimtį metų pasikeitė daug darbuotojų; dauguma čia išdirbo beveik visą savo aktyvaus darbo laikotarpį, iš čia išėjo į užtarnautą poilsį. Kai kūrėsi įmonė, mes buvome pakankamai jauni, kupini energijos ir ryžto. Keičiantis kartoms, natūralu, kad buvo nuomonių skirtumų, nepasitenkinimo, tačiau manau, kad priimant visus sprendimus buvo išsaugoma pagarba žmogui, jo nuomonei, jo atliekamam darbui. Juk visis mes esame skirtingos asmenybės su savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, su savo charakteriais, principais ir savo vidumi. Labai malonu prisiminti daugumą darbuotojų, kurie geranoriškai, diplomatiškai siekė, kad šis kolektyvas būtų draugiškas, darnus. Pasitaikė ir vienas kitas darbuotojas, su kuriais teko išsiskirti neatradus bendros kalbos. Aš džiaugiuosi, kad dirbu šiame kolektyve, niekada nekeisčiau jo į kitą. Aš didžiuojuosi tuo, kad prisidėjau prie šios įmonės kūrimo. Klaidos? Manau, jų buvo… Nuo jų niekas neapsaugotas. Visiems darbuotojams, o ypač tiems, kurie dirba nuo įmonės įkūrimo dienos, dėkoju už nuoširdų darbą ir linkiu geros sveikatos, sėkmės.

2015-05-07 Petras Vizbaras, Keliai ir tiltai Nr. 1(9)

Tiltai – sudėtinė kelio dalis, tai grandis, jungianti kelius per upes, kanalus, daubas, slėnius bei kitas pasitaikančias kliūtis. Šie specifiniai inžineriniaiarchitektūriniai statiniai turi sujungti dvi vietoves, kurias skiria tam tikra kliūtis, darniai įsilieti į esamą kraštovaizdį, atlaikyti žmogaus veiklos ir gamtos sukeliamas apkrovas.

Tiltus veikia įvairūs gamtiniai ir technologiniai veiksniai. Visos apkrovos ir poveikiai yra atsitiktiniai dydžiai, kuriems būdingas statistinis išsibarstymas. Be to, vienu metu statinius gali veikti keletas apkrovų ir veiksnių. Didelę reikšmę tiltų defektams atsirasti turi projektavimo, konstrukcijų gamybos ir montavimo bei statinių priežiūros kokybė. Nepastebėti, paslėpti ar užleisti defektai vėliau tampa rimtų pažeidimų ar avarijų priežastimi.

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūri 193 vnt. valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų (bendras ilgis – 6 011,24 m). Iš jų 88 % yra gelžbetoniniai tiltai, 12 % – metaliniai.

Vakarų Lietuvos tiltus prižiūri keturios kelių tarnybos, pavaldžios valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“. Tai Klaipėdos kelių tarnyba, kuriai priklauso 21 % visų pamario krašto tiltų, Kretingos kelių tarnyba, kuriai priklauso 23 % pamario krašto tiltų, Skuodo kelių tarnyba ir Šilutės kelių tarnyba, prižiūrinčios atitinkamai 12 % ir 44 % visų pamario krašto tiltų.

Tiltų vertinimo metodika

Vadovaujantis tiltų techninės priežiūros taisyklėmis atliekamos tiltų nuolatinės apžiūros, kad būtų užkirstas kelias atsirasti defektams, kurie sukeltų avarinę būklę ir trukdytų eismą, būtų nustatyta tiltų bei jų elementų techninė būklė ir kad būtų aišku, kokius tiltus reikia remontuoti.

Metinės tiltų apžiūros atliekamos kartą per metus. Tiltų apžiūras atlieka „Klaipėdos regiono kelių“ komisija, sudaryta iš specialistų, atsakingų už tiltų ir viadukų techninę priežiūrą. Metinių tilto konstrukcijų ir jų elementų apžiūrų metu jų bendrajai būklei įvertinti taikoma penkiabalė sistema:

– vienas balas – tilto būklė labai bloga, tokį tiltą būtina remontuoti ar keisti nedelsiant;
– du balai – tilto būklė bloga, jį reikia suremontuoti per artimiausius trejus metus;
– trys balai – tilto būklė patenkinama, jį reikia suremontuoti per artimiausius penkerius metus;
– keturi balai – tilto būklė pakankamai gera, esančius defektus gali ištaisyti kelių priežiūros tarnyba;
– penki balai – tilto būklė gera.

2014 m. iš 193 vnt. įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūrimų tiltų 1 balu įvertinti 2 vnt., 2 balais – 24 vnt., 3 balais – 67 vnt., 4 ir 5 balais – 100 vnt. krašto tiltų. Iš šių skaičių matyti, jog geros būklės tiltų yra 52 %, o kitiems 48 % tiltų reikalingas remontas, kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Vadovaujantis tiltų techninėmis priežiūros taisyklėmis, tai turėtų būti atliekama per artimiausius penkerius metus.

Tiltus vertina specialistai

Esmines tiltų apžiūras ir tiltų bandymus planuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Tiltų apžiūras atlieka Kelių ir transporto tyrimo institutas, kuris parengia ataskaitą, pateikia išvadas. 1997–2014 m. buvo atlikta 78 esminės tiltų apžiūros ir 19 tiltų bandymų. Iš jų 3 tiltų būklė buvo įvertinta labai blogai ir rekomenduota juos suremontuoti nedelsiant. 71 tilto būklė įvertinta blogai arba patenkinamai. Šiuos tiltus rekomenduota suremontuoti per artimiausius 3–5 metus. Visi kiti tiltai įvertinti gerai.

Dažniausiai aptinkamos pažaidos yra prakiurę tiltų deformaciniai pjūviai, susidėvėjusi hidroizoliacija, pažeistos tilto atramos, tarpatramiai, tilto perdangos pažaidos ir panašiai.

Tiltų, viadukų ir vandens pralaidų priežiūrai 2008 m. buvo skirta 153 498,61 eurų, 2015 m. – 69 450 eurų. Finansavimas tiltų priežiūrai per pastaruosius 7–8 metus sumažėjo dvigubai.

Svorio ribojimo taikymas

Atlikus tiltų bandymus, apžiūros išvadose kai kuriems iš jų rekomenduojama apriboti transporto priemonių svorį.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ transporto priemonių svorį apribojo dviem tiltams: kelyje Nr. 206 Šilutė – Rusnė 0,04 km per Šyšos upę svoris ribojamas 30 t ir Nr. 4206 Sakūčiai – Žemaitkiemis 0,49 km per Minijos upę – 27 t. Taip pat Kelių ir transporto tyrimo instituto buvo rekomenduota apriboti transporto priemonių svorį šiems tiltams: kelyje Nr. 141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 205,35 km per Veiviržą (27 t), Nr. 2203 Dituva – Priekulė – Dreižiai 6,97 km per Perkasą (36 t), Nr. 2203 Dituva – Priekulė – Dreižiai 5,76 km per Miniją (30 t).

2012 m. buvo rekonstruotas tiltas per Perkasą, o tiltas per Miniją yra rekonstruojamas šiuo metu. Iš trijų siūlymų riboti transporto priemonių svorį to reikėtų tik tiltui per Veiviržą. Tačiau apsispręsta svorio šiam tiltui neriboti, nes būtų sudėtinga nukreipti eismą aplinkiniais keliais, visiškai būtų sulaužyti rajoniniai keliai.

Sunkiasvorė technika laužo tiltus

2010 m. prie Klaipėdos šalia magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda pradėjo veikti krovininio transporto patikrinimo postas. Norėdami jo išvengti, sunkiasvoriai automobiliai pradėjo važiuoti kitais, šalia automagistralės esančiais keliais. Šiuose keliuose žymiai padidėjo krovininio transporto intensyvumas, o tai reiškia, kad greičiau nusidėvi ne tik keliai, bet ir juose esantys tiltai. Pavyzdžiui, krašto keliais Nr. 193 Kvėdarna – Švėkšna – Saugos krovininio transporto eismas padidėjo nuo 77 krovininių automobilių per parą iki 116 automobilių. Tai sudaro 50 % krovininio transporto intensyvumo padidėjimą minėtame kelyje. Kelyje Nr. 141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda krovininio transporto eismas padidėjo nuo 1056 krovininių automobilių per parą iki 1207 krovininių automobilių. Tai sudaro 24 % krovininio transporto intensyvumo padidėjimą.

Per pastaruosius penkerius metus buvo rekonstruota 8 vnt. tiltų ir viadukų, kasmet kapitališkai suremontuojama vidutiniškai po 1–2 tiltus.

Klaipėdos regione iš 193 vnt. tiltų kultūros vertybių registre yra įrašyti šeši tiltai, iš jų 4 tiltai yra Šilutės rajone, 2 tiltai – Klaipėdos rajone. Dalis Klaipėdos krašto tiltų yra unikalūs, nes vienas iš jų pastatytas 1887 m., du tiltai – 1910 m., kiti tiltai pastatyti 1920 m., 1927 m. ir 1940 m.

2014-11-24 Mindaugas Aušra, Keliai ir tiltai Nr. 1(8)

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra įkurta 1995 m. ir iki šiol tęsia senas Žemaitijos kelininkų tradicijas. Įmonės prižiūrimų kelių teritorija apima vakarinę Lietuvos dalį, ribojasi su Latvijos Respublika ir Kaliningrado sritimi (Rusija). Su didele atsakomybe įmonė prižiūri kelius, tiltus, viadukus ir kitus statinius Klaipėdos krašte: Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonuose ir Neringoje.

Klaipėdos regiono keliai“, esantys šalia Baltijos jūros ir Kuršių marių, išsiskiria iš kitų regionų tuo, kad vykdo misiją – prižiūri ir rūpinasi tiltais, tarp kurių yra ir turinčių kultūrinio paveldo statusą. Penki iš tokių tiltų yra vokiečių statyti seni santvariniai tiltai su įdomia ir originalia inžinerine konstrukcija. Keturi iš jų įrašyti į Lietuvos kultūros paveldo vertybių registrą.

Dar iki plentų atsiradimo Lietuvoje jau buvo susiformavęs tankus sauskelių tinklas. Pašto kelias Vilnius – Karaliaučius – Ryga ėjo per Žemaitiją (pro Klaipėdą ir Palangą). Prie prastesnių pašto kelių priskirtini Kaunas – Jurbarkas – Tilžė, Šiauliai – Palanga. Be to, XIX a. pradžioje buvo susiformavęs nemažas paprastų vieškelių tinklas, jungiantis miestus ir miestelius. Klaipėdos krašte plentus pradėta tiesti tik XIX a. viduryje. Jie buvo reikalingi krašto pirkliams, dvarininkams bei pramonininkams, eksportuojantiems prekes į Prūsiją. 1850 m. nutiesiamas plentas Klaipėda – Priekulė – Tilžė.

Lietuvos valstybiniuose keliuose yra daugiau kaip pusantro tūkstančio tiltų ir viadukų, kur vidutiniškai kas 14 km kelio yra tiltas arba viadukas. Klaipėdos krašto keliuose tiltų yra daugiausia, todėl čia vidutiniškai kas 9 kelio kilometras turėtų būti tiltas.

Tiltai nestatomi trumpam laikotarpiui. Jie visada turi būti patikimi, tvirti, nesvarbu, kada jie buvo statyti – jie yra projektuojami 50–70 metų. Tačiau ne visi tilto elementai taip ilgai tarnauja. Tiltai, kaip ir keliai, turi dangą, hidroizoliaciją, kuri turėtų būti atnaujinama ne rečiau kaip kas 25-eri metai. Dėl atmosferos poveikio, apkrovų, transporto eismo, vibracijos konstrukcijų apsauginiame sluoksnyje atsiranda plyšių, pradeda rūdyti armatūra, tiltas praranda savo keliamąją galią, susilpnėja.

Visi „Klaipėdos regiono kelių“ prižiūrimi tiltai yra restauruojami dalinai pakeičiant pakenktas tiltų konstrukcijas naujomis, išlaikant jų buvusią formą. Bendras tiltų skaičius Klaipėdos regione – 193, o visų jų bendras ilgis – 6011 metrai. Pažymėtina, kad vien tik Šilutės rajone yra 121 tiltas, iš kurių dalis – unikalūs statiniai.

Klaipėdos krašte prižiūrimų tiltų būklė labai įvairi. Kiekvienais metais yra atliekamos tiltų apžiūros, kurių metu yra užpildomos būklės apžiūros kortelės pagal atskirus tiltų elementus ir su bendru tiltų būklės vertinimu. Nemaža regione esančių tiltų dalis prašyte prašosi remonto, tačiau dėl lėšų stygiaus to neįmanoma padaryti. Dažniausiai tiltai remontuojami kartu su keliais.

Neseniai buvo rekonstruotas tiltas per Perkasą 208,9 km kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda. Šiuo metu rekonstruojamas (restauruojamas) tiltas per Miniją ties Priekule tame pačiame kelyje. Rekonstruojant kelio Klaipėda – Liepoja ruožą nuo 4 iki 12 km rekonstruotas tiltas per Danės upę, viadukas Normantų sankryžoje, pastatyti nauji viadukai dviejų lygių sankryžose ties Klaipėda ir Tauralaukiu.

Tiltų būklės vertinimas yra vykdomas pagal penkiabalę sistemą. Tiltų ir viadukų skaičius pagal jų būklę 2014 m. įvertinti tokia tvarka: 5 balais – 17 vnt; 4 balais – 84 vnt; 3 balais – 65 vnt; 2 balais – 25 vnt; 1 balu – 2 vnt. Tiltai įvertinti balais „2“ ir „1“ yra sunkios būklės, todėl tai yra rimtas signalas, jog būtina skubiai rekonstruoti šiuos avarinės būklės tiltus.

Šiuo metu 15 tiltų yra atlikti keliamosios galios bandymai, trims iš jų yra apribota keliamoji galia. Tai kelio A141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda atkarpa – 205,35 km per Veiviržą – 27 t. Kelio A206 Šilutė – Rusnė atkarpa – 0,04 km per Šyšą – 30 t. Kelio A4206 Sakūčiai – Žemaitkiemis atkarpa – 0,49 km per Miniją – 27 t.