Paulius Kairiūkštis

2015-05-07 Eglė Liepytė, Keliai ir tiltai Nr. 1(9)

Valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“, tęsdama Vilniaus krašto kelininkų tradicijas, prižiūri pietrytinės Lietuvos teritorijos magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Visi jie sudaro 13 proc. šalies valstybinių kelių tinklo (2777 km). Saugiam ir patogiam eismui užtikrinti, ypač žiemos metu, įmonė pasitelkusi ne tik specialią techniką, kuriai valdyti būtini kokybiškai dirbantys žmonės. Svarbus vaidmuo tenka ir įdiegtoms informacinėms technologijoms, be kurių šiais laikais sunku išsiversti net prižiūrint rajoninius kelius.

Lietuviška žiema dažniausiai nešykšti permainingų orų ir, be abejo, kaskart specifinių kelininkų darbo dienų. Vykdant nuolatinę kelių priežiūrą žiemos metu, darbus, jų pobūdį ir net technologiją „diktuoja“ gamta, todėl siekiant operatyviai reaguoti į besikeičiančias sąlygas, priimti tinkamus sprendimus ir kokybiškai atlikti reikiamus darbus, ypač svarbu laiku turėti tikslią informaciją apie eismo bei oro sąlygas, apie dirbančią techniką keliuose.

„Vilniaus regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai Pauliaus Kairiūkščio pagrindiniai „darbo įrankiai“ – kompiuteris ir išmanusis telefonas. Jie būtini, kad jis per informacines sistemas operatyviai sužinotų, kokios eismo sąlygos vyrauja įmonės prižiūrimuose keliuose, kokie kelių priežiūros darbai atlikti, kokius dar reikia atlikti.

„Kelių tarnybų darbuotojai savo darbą pradeda 4 valandą, tad kai susirenka įmonės administracija, per 3 darbo valandas keliuose būna daug kas nuveikta, – sako „Vilniaus regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas. – Jei naktį pasnigo ar susidarė plikledis, 7 valandą ryto magistraliniai keliai jau būna ir nuvalyti, ir pabarstyti, tuo metu baigiama dirbti krašto keliuose, dirbama didesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose. Atsisėdęs kabinete prie kompiuterio matau mūsų įmonės prižiūrimuose keliuose bebaigiančią dirbti techniką.“

Technikos turi pakankamai

„Vilniaus regiono kelių“ turimos kelių priežiūros transporto priemonės suskirstytos pagal tipus ir atliekamas funkcijas. Tai – sunkvežimiai, ratiniai traktoriai, autogreideriai. Sunkvežimiuose ir kai kuriuose ratiniuose traktoriuose įmontuota barstymo įranga, tad šios transporto priemonės ne tik valo sniegą, bet ir barsto slidumą mažinančias medžiagas.

Įmonės direktoriaus pavaduotojas P. Kairiūkštis išvardino: „Sniegui valyti turime 84 transporto priemones. Tai – sunkvežimiai su barstytuvais, ratiniai traktoriai, autogreideriai ir netgi sunkioji technika – „kirovecai“ bei vikšriniai traktoriai. Šie į kelius išvažiuoja rečiau, vos kelis kartus per metus, kai itin smarkiai pusto, o sniego storis gali siekti ir 1,5 metro.“

Iš 84 turimų kelių priežiūros transporto priemonių 37 gali kelius valyti ir juos barstyti. Didžiausias darbo krūvis, ypač pagrindiniuose keliuose, tenka 32 sunkvežimiams ir 20 autogreiderių, kuriais kelių valymo ir barstymo darbai atliekami greičiausiai ir efektyviausiai.

Įmonė taip pat turi 25 ratinius traktorius ir 19 pakrovimo mechanizmų. Šie įprastai „sukasi“ kieme arba aikštelėse, nes į barstytuvus tenka krauti smėlio ir druskos mišinį. Tik jeigu siaučia didelė pūga, jie taip pat išvažiuoja į kelius ir tiesiog kasa sniegą.

Greideriai priklauso galingesnės technikos tipui, nes darbą atlieka su didesne galia ir kokybe: vienu metu gali „paimti“ didesnį sniego kiekį bei nugremžti apledėjusį sniegą.

„Jie dažnai miškuose apledėjusius žvyrkelius dantytais peiliais kaip šukomis šiurkština – ledą pakelia ir jį suraižo. Traktoriai tokios galios neturi, tad jiems tenka valyti kelkraščius, peronus, stoteles – atlikti smulkesnius darbus tiek magistraliniuose, tiek krašto, tiek rajoniniuose keliuose. Mat jie gali lengvai pastumti sniegą ir apsisukti tose mažesnio ploto vietose, kuriose didesnei technikai būtų sunku pajudėti“, – aiškino P. Kairiūkštis.

Didelės IT galimybės

Anot pašnekovo, informacinių technologijų (IT) galimybės šiais laikais išties didelės. Visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) įranga, kuri įmontuota visose įmonės mašinose, įmanoma stebėti kiekvieną kelių priežiūros transporto priemonę – jos buvimo vietą, atliekamus darbus, konkretų kelią, kuriuo ji juda, judėjimo greitį bei kryptį.

„Kosminės technologijos „atėjo“ ir į kelių priežiūrą“, – tai sakydamas direktoriaus pavaduotojas nusijuokė. Tačiau, pasak P. Kairiūkščio, iš tikrųjų tai rimtas dalykas: transporto priemonėse įmontuotos GPS įrangos signalas siunčiamas duomenų tiekėjo operatoriui 3G ryšio kanalu, kuris operatyviai perduodamas kelių priežiūros informacinei sistemai.

Įdomu tai, jog įmonės transporto priemonėse yra įdiegta skirtinga signalus perduodanti įranga, kuri nuolat tobulinama: atsiranda vis daugiau parametrų, perduodamų informacinei įmonės sistemai. „Vilniaus regiono kelių“ vienas iš vadovų sako galįs kompiuteryje matyti net ir priemonės variklio darbą bei sunaudojamų degalų kiekį. Tokios informacijos perdavimas nėra technologijų riba, jos atveria žymiai platesnes galimybes.

Į pagalbą – stotelės ir jutikliai

Kita vertus, įmonės prižiūrimuose keliuose įrengta daug oro sąlygas matuojančių informacinių stotelių, teikiančių svarbius duomenis apie eismo sąlygas konkrečiuose kelio ruožuose. Šios stotelės yra integruotos į Lietuvos automobilių kelių direkcijos administruojamą Eismo informacijos sistemą, kuri garantuoja geresnį vairuotojų informavimą apie kelio dangos būklę, matomumą, kritulių intensyvumą ir kitus svarbius klausimus visoje Lietuvoje.

„Per jas gauname informaciją apie oro bei kelio dangos temperatūrą, kritulius, jų tipą, įšalo gylį, galų gale, matome ir patį kelio vaizdą, nes kiekvienoje tokioje stotelėje įrengtos vaizdo kameros. Jos rodo, ar danga apsnigta, ar švari, ar sausa, ar drėgna. Matome kelio dangos sukibimo koeficientą, kuris nurodo, ar yra slidu. Informacijos daug, o ją apibendrinus galima daryti išvadas, ar darbas jau atliktas, kaip jis atliktas, jei ne, kiek laiko truks jį baigti“, – komentavo direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai.

Rinkimų „Mūsų kelias“ „Metų kelių technologija“ nominaciją 2014 m. pelnė kelio būklės matavimo jutiklis RCM411. Šis mobilaus nuotolinio bekontakčio kelio būklės ir paviršiaus sukibimo koeficiento matavimo įrenginys, kurį AB „Problematika“ įdiegė ir pritaikė matavimams Lietuvoje, gali būti įmontuotas į kelių priežiūros ar kitų tarnybų automobilius. Jiems važiuojant jutiklis stebės ir fiksuos duomenis.

„Taip, tai puiki priemonė. Turime tris jutiklius, kurie teikia duomenis būtent apie kelio dangos, kuria tuo metu važiuoja automobilis, būklę, sužinome sukibimo su kelio danga koeficientą. Tiesa, nematome vaizdo, bet gauname tikrai naudingą informaciją apie tai, ar kelio danga apsnigta, ar apledėjusi, sausa ar šlapia, koks vandens sluoksnis tvyro virš ledo“, – tęsė P. Kairiūkštis.

Jo teigimu, tai viena iš inovacijų, kurią mes kone pirmieji pasaulyje naudojame ne tik eksperimentiniu būdu ar laboratorijoje, bet ir nuolatiniame darbe kaip pasiteisinusią priemonę.

Pavaduotojas neabejoja, kad šių jutiklių keliuose tik daugės – po maždaug trejų ar penkerių metų jie gali būti įmontuoti kiekviename „Vilniaus regiono kelių automobilyje. Šiandien ši naujovė pakankamai brangi, tačiau laikui bėgant ji turėtų pigti.

Ateities technologijos

Dar vienas informacijos apie kelių būklę šaltinis – registratoriai, įmontuoti kiekvieno automobilio priekyje. Prisijungus prie registratoriaus galima matyti kelio, kuriuo juda transporto priemonė, konkrečią vietą ir būklę.

„Šiandien jų turime ir mes, bet registratorius naudojame be operatyvaus mobiliojo duomenų perdavimo. Kodėl? Vaizdo medžiaga – tai dideli duomenų kiekiai, kuriuos perduoti nuotoliniu būdu kol kas labai brangu. Tačiau, manau, kad tokių problemų greitai nebeliks“, – tvirtino įmonės „Vilniaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas.

P. Kairiūkštis įsivaizduoja, jog bus sukurta bendra informacinė sistema visoms specialiosioms tarnyboms, kurių automobiliai su juose įrengtais naujos kartos registratoriais, važiuodami vienu ar kitu kelio ruožu, galės siųsti itin išsamius duomenis apie kelio būklę.

„Su kiekvienu žingsniu einame šios inovacijos link. Tai mūsų ateitis. Pasižiūrėkime, kiek daug nuveikta jau vien per pastaruosius penkerius metus“, – pastebėjo jis.

„Vilniaus regiono kelių“ siekiamybė – IT praplėsti fiksuojamų ir siunčiamų signalų paketą. „Matome, kad technika pravažiavo, bet ar ji tik barstė, ar valė, ar tik valė priekiniu peiliu, ar ir šoniniu, tokių duomenų dar negauname. Tad šiuo metu ieškome tokių daviklių, kurie galėtų patikimai šią informaciją perteikti mūsų informacinei sistemai“, – pabrėžė P. Kairiūkštis.

Pasak direktoriaus pavaduotojo, tų daviklių yra pačių įvairiausių, bet svarbu rasti optimaliausią variantą, t. y. gauti informaciją apie transporto priemonės peilių nuleidimą ir pakėlimą, išberiamos druskos kiekį ir dar daug kitų, kelininkams svarbių duomenų.

Svarbus žmogiškasis faktorius

„Nėra prasmės ginčytis, kad informacinės kelių oro sąlygų stotelės ir kiti įrenginiai teikia daug naudingų žinių eismo dalyviams, tačiau žmogiškasis faktorius iš šio proceso negali būti eliminuotas, nes jis dar tebėra labai svarbus, – savo nuomonę išsakė P. Kairiūkštis. – Oro sąlygų keliuose įvertinimas informacinėmis technologijomis turi didelę reikšmę, bet jis yra pirminis, todėl geriausiai visa kelio būklė įvertinama tik tuomet, kai tuo keliu važiuojama.“

Judėjimo kontrolė, pasirodo, yra paprasčiausias dalykas. Gaunama informacija apie transporto priemonės koordinates ir pagal tai matomas jos greitis, kryptis, vieta. Deja, tikslios padėties (pakraštys ar kelio vidurys) neįmanoma matyti. Tai – jau itin aukšto lygio GPS įrangos teikiamos informacijos tikslumas. Jo pasiekta žemėtvarkos srityje, kai labai tikslūs duomenys gaunami ne apie judantį, o apie stovintį objektą.

„Kelių priežiūroje žmogaus vaidmuo tebelieka labai svarbus. Žmogus turi valdyti priemonę ir tas pačias informacines sistemas“, – konstatavo P. Kairiūkštis.

Įmonei „Vilniaus regiono keliai“ tenkančių skubių darbų apstu, o vienas žmogus jų aprėpti tikrai negalėtų. Sėkminga veikla rūpinasi ir įmonės meistrai, ir kelių tarnybų viršininkai, kurie yra tiesiogiai pavaldūs direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už kelių priežiūrą. Tarnybų viršininkams pavaldūs darbų vadovai yra atsakingi už konkrečius kelius ir technines priemones. Jei reikia, jie bene kasdien turi patikrinti didžiąją dalį prižiūrimų kelių. Tarkime, visų plikledžio susidarymo atskiruose kelių ruožuose atvejų informacinės stotelės negali parodyti labai tiksliai, todėl tenka vykti ir apžiūrėti konkrečius objektus. Žinoma, meistrai teikia prioritetą svarbiausiems keliams.

Visi duomenys išsaugomi

„Vilniaus regiono kelių“ duomenų bazėje užfiksuota informacija saugoma maždaug metus. Ilgesnio laikotarpio duomenų reikėtų ieškoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) informacinėje sistemoje. Ten ji saugoma neribotą laiką, tik ši informacija prieinama ne visiems.

„Įvykus avarijai dėl prastų vairavimo sąlygų, prireikus duomenų teismui, visus juos galima rasti ir pateikti. Prie informacinių sistemų prisijungiame tiek per LAKD administruojamą sistemą, tiek per įmonės valdomą sistemą, per kurią matome visos įmonės technikos judėjimą. Tai mūsų tiesioginė prieiga“, – patikslino P. Kairiūkštis.

LAKD informacinės sistemos duomenis mato direkcijos specialistai, visos šalies kelių priežiūros įmonės bei Susisiekimo ministerijos atstovai, turintys prieigas. Tiesioginėse kelių priežiūros įmonių informacinėse sistemose duomenys yra operatyvesni. Į LAKD jie retransliuojami vėliau, todėl perduotų duomenų apdorojimas ir analizė užtrunka apie pusvalandį.

Tiesiogiai stebimas yra būtent kelių priežiūros technikos judėjimas. Oro sąlygų duomenys gaunami tik per LAKD informacinę sistemą.

Stengiamės valstybės lėšas naudoti efektyviai ir gerai atlikti pavestus darbus. Mums tikrai labai padeda sparčiai diegiamos naujosios technologijos, naujos priemonės, įvairūs nauji mechanizmai ir jų priedai. Gyvenimo tempas greitėja. Džiaugiamės, jog spėjame su juo žengti koja kojon“, – patikino direktoriaus pavaduotojas P. Kairiūkštis.