Nemunas Abukauskas

2017-07-26 Nemunas Abukauskas, Lietuvos keliai, 2017 Nr.1

LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas: „Gerėjantys avaringumo rodikliai rodo, kad eismo saugumo srityje veikla vykdoma kryptingai ir nuosekliai. Tačiau pasiekti rezultatai neleidžia nusiraminti, o pasiekti gana ambicingų tikslų nebus lengva.”

Kasmet eismo saugumo rodikliai gerėja

Saugaus eismo veikla Lietuvoje per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį vertinama kaip itin sėkminga. Nuo 1990 m. žūčių keliuose skaičius per metus sumažėjo daugiau kaip 5 kartus. Žvelgiant j 1990, 1991 metus, netgi sunku patikėti, kad žūdavo tiek žmonių ir tokia situacija šalyje buvo toleruojama. Nuolat vykdoma kryptinga ir nuosekli saugaus eismo veikla kiekvienais metais leido pasiekti vis geresnių rezultatų. Ypač džiugi na praėjusių dvejų metų pasiekimai: 2016 m. eismo įvykiuose žuvo 189 eismo dalyviai, t. y. 52 mažiau negu 2015 m., kai žuvo 241 eismo dalyvis.

Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvusių eismo dalyvių skaičius sumažėjo 21 proc. Tai geriausias pasiekimas nuo 1953 m. (žuvo 193 eismo dalyviai). Per pastaruosius šešerius metų žuvusiųjų sumažėjo 110 žūčių (daugiau nei 20 proc.; 2010 m. žuvo 299), o per dešimtmetį sumažėjo net 570 žūčių (arba daugiau nei 3 kartus; 2006 m. žuvo 759 eismo dalyviai).

Nuoseklus ir pastovus žūčių mažėjimas leido Lietuvai pasiekti ES Baltojoje knygoje numatytą tikslą – 2001-2010 m. žūčių skaičių keliuose sumažinti dvigubai, t. y. 58 proc.

Remiantis Europos transporto saugumo tarybos ataskaita, Lietuva 2004-2013 m. pasiekė geriausių rezultatų tarp Europos Sąjungos šalių, mažinant žūčių skaičių automagistralėse ir greitkeliuose.

Tačiau pasiekti rezultatai neleidžia nusiraminti: ES 2011 m. Baltojoje knygoje numatyta per dešimtmetį sumažinti žūčių skaičių 50 proc. (Lietuvai tai reikštų sumažinti žuvusiųjų skaičių nuo 299 (2011 m.) iki 149 (2020 m.), o 2050 m. ES šalys turi pasiekti vadinamąją nulinę viziją, t. y. užtikrinti, kad keliuose nežūtų ar nebūtų sužeistas nė vienas eismo dalyvis.

Gerėjantys avaringumo rodikliai rodo, kad eismo saugumo srityje veikla vykdoma kryptingai ir nuosekliai. Tačiau pasiekti gana ambicingų tikslų nebus lengva. Šiuo metu taikomos klasikinės, įprastos saugaus eismo priemonės ir būdai gali būti nepakankami užtikrinti visišką eismo saugą. Be to, net ir esant gana dideliam pastarųjų metų saugaus eismo veiklos efektyvumui, Lietuvoje avaringumas, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, išlieka aukštas.

Nagrinėjant avaringumo priežastis, eismo įvykių pobūdį ir jų atsiradimui didžiausią įtaką turėjusių veiksnių visumą, Lietuvoje galima išskirti 6 pagrindines saugaus eismo problemas:

1.   Greičio viršijimas: kas penkto įvykio priežastis – per didelis greitis arba saugaus greičio, atitinkančio sąlygas, nepasirinki- mas. Šiuose įvykiuose žūsta apie 30 proc. visų eismo dalyvių. Apytiksliai 100 tokių eismo įvykių tenka 16 žuvusiųjų.

2.   Jauni vairuotojai: apie 35 proc. vairuotojų – eismo įvykių kaltininkų – buvo-18-24 m. amžiaus.

3.   Neapsaugoti eismo dalyviai: iki 40 proc. aukų – pėstieji,

10 proc. – dviratininkai, arba beveik 50 proc. visų aukų skaičiaus. Lietuvoje tokių žūčių tikimybė gali būti net iki 10 kartų didesnė nei geriausiose šiuo požiūriu ES valstybėse.

4. Alkoholio vartojimas: iki 12 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, sukelia neblaivūs eismo dalyviai.

5. Sunkūs įvykiai: Lietuvoje – apie 10-12 žuvusiųjų 100 eismo įvykių, kitose ES šalyse – vidutiniškai 3.

6. Kelių kirtimo vietos (nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos miestų, miestelių ir gyvenviečių teritorijose). Apytiksliai 10-15 proc. žuvusių pėsčiųjų nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.

Lietuvos pažanga tarp ES šalių eismo saugumo srityje

2010 m. ES vėl patvirtino savo įsipareigojimus gerinti kelių eismo saugumą, ir nustatė tikslą iki 2020 m. 50 proc., palyginti su 2010 m., sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose. Tai yra tęsinys tikslo, nustatyto 2001 m., kai buvo siekiama iki 2010 m. žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus.

Nuo 2014 m. pažangos eismo saugumo srityje nebuvo pasiekta. 2016 m. buvo treti iš eilės metai, kai negerėjo kelių eismo saugumas: ES keliuose žuvo 25 670 žmonių, tik 2 proc. mažiau, palyginti su 2015 m., kai žuvo 26 200.

15 ES šalių 2016 m. užregistravo žuvusiųjų keliuose skaičiaus sumažėjimą. Geriausius rezultatus pasiekė Lietuva – žuvusiųjų skaičius sumažėjo 22 proc., Kipras – 19 proc., Čekija – 17 proc., Latvija – 16 proc., Šveicarija – 15 proc.

2016 m. tik pusė ES šalių sumažino žuvusiųjų keliuose skaičių

Iš 32 šalių, kurios eismo saugumą kontroliuoja pagal PIN programą (kelių eismo saugumo rodikliai),

2016 m. žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 15 valstybių. Lietuva tarp šių valstybių pirmauja – žuvusiųjų skaičius sumažėjo 22 proc.

Tačiau šis skaičius išaugo 15 valstybių, o 2 – nepasikeitė. Didžiausias šio skaičiaus padidėjimas buvo užregistruotas Maltoje (100 proc.), Danijoje (19 proc.), Airijoje (16 proc.) ir Norvegijoje (15 proc.).

Per pastaruosius trejus metus padaryta pažanga mažinant mirčių skaičių keliuose.

28 ES šalys 2010-2016 m. sumažino žuvusiųjų keliuose skaičių 19 proc. Tačiau norint iki iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtą tikslą, būtina sumažinti daugiau nei 34 proc. Portugalija, Lietuva ir Graikija – vieninteles ES valstybės narės, pasiekusios reikiamą žuvusiųjų skaičiaus sumažėjimą. Norvegija ir Šveicarija, ne ES šalys, žuvusiųjų keliuose skaičių sumažino atitinkamai 36 ir 34 proc.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai yra ES šalys, kurių pažanga, mažinant žūčių skaičių, yra lėčiausia 2010-2016 m. Maltoje ir Švedijoje 2016 m. keliuose žuvo daugiau žmonių nei 2010 m

Lietuvoje žuvusiųjų keliuose skaičius 2010-2016 m. milijonui gyventojų sumažėjo nuo 95 iki 65

2016 m. žuvusiųjų keliuose skaičius Lietuvoje sumažėjo 22 proc., palyginti su 2015 m. 2016 m. žuvo 37 proc. mažiau žmonių nei 2010 m.

2016 m. žuvo 65 žmonės milijonui gyventojų, palyginti su 95 žuvusiaisiais 2010 m., t. y. mažiausiai nuo 1952 m.

Lietuvoje pastaraisiais metais prioritetinės kelių eismo saugumo sritys buvo kelių infrastruktūros įrengimas, greičio valdymas, geresnių vairuotojų rengimas ir griežtesnės sankcijos už eismo taisyklių pažeidimus, ypač vairuojant išgėrus.

„Mes didžiuojamės kelių eismo saugumo pažanga Lietuvoje. Vienas iš didžiausių pasiekimų yra patobulinta pradedančiųjų vairuotojų mokymo sistema. 2010 m. nustatėme griežtesnius vairuotojų mokymo ir egzaminavimo reikalavimus, taip pat griežčiau kontroliuojame vairavimo mokyklas. Modernizuota pradedančiųjų vairuotojų mokymo sistema davė rezultatų: 2012-2017 m. žuvusiųjų keliuose dėl pradedančių vairuotojų kaltės skaičius sumažėjo 41 proc. Artimiausiais metais vienas pagrindinių mūsų tikslų – sumažinti didelį pėsčiųjų, žuvusių kaimo keliuose, skaičių kuris sudaro 37 proc. žūčių,” – kalbėjo Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Norvegija ir Šveicarija pirmauja kelių eismo saugumo srityje

28 ES valstybėse narėse 2016 m. vidutinis žuvusiųjų skaičius keliuose buvo 51 milijonui gyventojų, 2010 m. – 63. PIN šalių mirtingumas tarp šalių grupių, turinčių didžiausią ir mažiausią žuvusiųjų keliuose skaičių, skiriasi tris kartus.

2016 m. Norvegijoje ir Šveicarijoje keliuose žuvo po 26 žmones milijonui gyventojų, po jų seka Švedija ir jungtinė Karalystė – iki 30 milijonui gyventojų. Danijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Izraelyje, Vokietijoje ir Airijoje žuvusiųjų skaičius vienam milijonui gyventojų – nuo 37 iki 40. Daugiausia žuvusiųjų eismo dalyvių yra Bulgarijoje ir Rumunijoje – 98 ir 97 milijonui gyventojų.

Europos transporto saugumo tarybos rekomendacijos valstybėms

•        Stengtis pasiekti eismo saugumo gerinimo rodiklius visomis turimomis priemonėmis, įskaitant patikrintų priemonių panaudojimą pagal Europos Komisijos rekomendaciją.

•        Skirti pakankamą valstybės finansavimą, kuris leistų orientuotis j tikslines priemones ir nustatytų finansavimo bei skatinimo gaires regionams.

•        Nustatyti kiekybinius tikslus pagal atitikties rodiklius.

•        Nustatyti nacionalinius sunkių sužalojimų eismo įvykiuose mažinimo tikslus, sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

•        Įtraukti rimtus sužalojimus i atsakomųjų priemonių poveikio vertinimą.

•        Optimizuoti reagavimo j sudėtingas situacijos seką ir padidinti traumų valdymo kokybę, kad būtų efektyviau sušvelnintos susidūrimo pasekmes.

• Paremti skubų bendrojo saugos reglamento ES peržiūrėjimą, įskaitant šiuolaikines technologijas, pvz., intelektualią greitąją pagalbą, alkoholio kontrolę, papildomus priminimus prisisegti saugos diržus visose sėdimose vietose, autonominį avarinį stabdymą ir įvykių duomenų registratorius.

Lietuvos eismo saugos gerinimo prioritetai 2017 m.

Atsižvelgiant j dabartinę situaciją Lietuvos keliuose, pagrindiniais 201 7 m. veiklos prioritetais išlieka:

•     inžinerinių eismo saugos priemonių, siekiant panaikinti „juodąsias dėmes”, nesaugias sankryžas, pėsčiųjų perėjas, diegimas;

•     dviratininkų ir pėsčiųjų sauga, atskiriant jų srautus nuo automobilių, siekiant sukurti darnią ir nuoseklią pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą;

•     tarptautinės magistralės Šiaurės-Pietų kryptimi „Via B a 11 i c a ” rekonstrukcija, diegiant atskirtų srautų sistemas, pavyzdžiui, 2+1; švietėjiška veikla; socialinės reklamos, ypač apie atšvaitų naudojimų; vairavimo įgūdžių tobulinimas; skatinimas įsigyti saugesnius automobilius, labiau rūpintis jų technine būkle; parengti teisinę bazę Reabilitacijos programai, naudojant vadinamuosius alkoblokus, įteisinti (suteikiamas pasirinkimas: arba numatytas teisės vairuoti atėmimas, arba sumažintas teisės vairuoti atėmimo terminas, bet privalomas dalyvavimas reabilitacijos programoje ir „Alkoblock” sistemos transporto priemonėse naudojimas); griežtinti pažeidėjų atsakomybę (šioje srityje numatomi tam tikri pakeitimai: planuojama priimti baudos balus įtvirtinančių sistemų, kurios tikslas – atgrasinti vairuotojus nuo sistemingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų); diegti intelektines eismo saugos sistemas (daugiafunkcius pažeidimų kontrolės įrenginius, dinaminio eismo valdymo, panaudojant elektroninius kelio ženklus, automatinės greičio kontrolės sistemų valstybinės reikšmės keliuose plėtra);

• parengti „Nulinės vizijos” strategijų. 2017 m. baigiasi valstybinės saugaus eismo 2011 — 2017 m. užtikrinimo programos laikotarpis. 2017 m. būtina parengti ir patvirtinti novatoriškų ir ambicingų penkerių, dešimties metų laikotarpių saugaus eismo strategijas, taip padedant pamatų pagrindiniam tikslui pasiekti – kad iki 2050 m. keliuose nežūtų ir nebūtų sužeistas nė vienas žmogus.

Planuodami saugaus eismo užtikrinimo veiklų, turime siekti, kad 2050 m. būtų visiškai saugu Lietuvos keliuose. Dabar idėja dėl visiškos eismo saugos gali atrodyti nereali, tačiau mažiau ambicingesni tikslai nėra priimtini: žmonių mobilumo XXI a. užtikrinimas, neužtikrinant žmonių saugos, yra nepateisinamas. Savaime suprantama, kad išsikelti tikslai negali būti pasiekti taikant jau įprastas, klasikines priemones ir jų taikymo intensyvumų, todėl būtina ieškoti naujų būdų ir priemonių, kurios padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų. Savaime aišku, turi būti nustatyti ir tarpiniai, pereinamieji tikslai, kurie padėtų įvertinti progreso mastų. Tarpiniais tikslais turi būti nuoseklus žūčių mažėjimas Lietuvos keliuose.