Lionginas Vaizgenis

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Esu kilęs iš Širvintų rajono. 1975 m. baigiau Bagaslaviškio vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojau į Vilniaus statybos technikumą. Deja, mokytis teko trumpai, nes tais pačiais metais buvau pašauktas į sovietinę kariuomenę, kurioje iš pradžių tarnavau Leningrade priešlėktuvinės gynybos dalinyje, o paskui buvau perkeltas į Boikonurą Kazachstane. Grįžęs iš kariuomenės 1978 m. toliau tęsiau studijas ir 1982 m. įgijau pramoninės ir civilinės statybos techniko specialybę.

Dabar gyvenu maždaug 15 km atstumu nuo savo tėviškės. Kelių sektoriuje pradėjau dirbti 1995 m. kai kūrėsi VĮ „Vilniaus regiono keliai“, įsidarbinau Ukmergės kelių tarnybos viršininko pavaduotoju, juo dirbu iki šiol.

Anksčiau dirbau vienoje iš statybos įmonių Širvintų rajone darbų vadovu. Dirbant kelininku man neretai prireikia ir anksčiau įgytų statybos žinių, nes atliekame ne tik kelių priežiūros, bet ir tiltų remonto darbus. Be to, jokios statybos neapsieina be kelio ar privažiavimo tiesimo. Kelio darbai man nebuvo naujiena, bet statybininko žinios man taip pat pravertė statant ir įrengiant mūsų meistrijos patalpas. Iš pradžių šiose patalpose buvo sandėliai ir garažai. Juos pritaikėme ne tik gamybiniams, bet ir administraciniams poreikiams. Pastatus teko rekonstruoti, kad įsirengtume naujas modernias patalpas.

Savo laiku perėjau dirbti į kelių sektorių dar ir dėl to, kad kelininko darbas man buvo patrauklus dėl judrumo. Vieną dieną esi viename objekte, kitą – kitame. Taip pat reikia spręsti įvairias problemas, situacijas, nes kiekvienas kelias, vietovė, gruntas turi savo specifiką. Kelininko darbe mane žavi ir gana greitas, ryškus rezultatas. Smagu, kai išasfaltuojamas žvyrkelis ar suremontuojamas tiltas. Po kurio laiko gali važiuoti ir džiaugtis tuo, kad prisidėjai prie savo krašto infrastruktūros gerinimo ir gražinimo. O darbo kabinete nemėgstu, skiriu laiko tik dokumentų tvarkymui.

Stengiamės dalyvauti savivaldybės ir privačių įmonių skelbiamuose konkursuose, kad Kelių tarnyba papildomai užsidirbtų iš įvairių rangos darbų, kai kuriuose konkurse buvome subrangovais. Tiesiame žvyrkelius, klojame kelių pagrindus. Jei laimėtume daugiau konkursų, galėtume atlikti ir didesnių apimčių darbus, nes turime geros ir galingos technikos, reikalingos rangos darbams. Rusiškos technikos beveik nebenaudojame, turime keletą MAZ automobilių, traktorių K-700, tris buldozerius: DT-75, T-130 ir T-170. Tarp jų yra ir tokios technikos, kuri skaičiuoja jau trisdešimtus metus, ir tokia technika neišvengiamai genda. Turime kanadietišką greiderį „Champion“, kuris jau skaičiuoja dvyliktus metus. Galime pasidžiaugti, kad jis ne naujas, bet gana patvarus ir negenda. Nors ir senos, bet visos sovietinės technikos nurašyti negalime, nes ji paranki dirbti specifinius darbus karjeruose, ir džiugu, kad dar galime rasti jai detalių.

Šiuo metu Širvintų meistrijoje dirba 32 darbuotojai, kolektyvas nusistovėjęs. Daugelis darbuotojų jau pusamžiai, bet tokie žmonės, palyginti su jaunimu, sėslesni, patikimesni. Jie dirba jau ne pirmus metus, išmano savo profesiją. Turime ir jaunų žmonių, tikimės, kad įsidirbęs jaunimas su laiku pakeis vyresnius darbuotojus, perims jų patirtį. Visi darbuotojai įsisavino jiems reikalingas technologijas, kompiuterines programas, bet mūsų darbe labai svarbi ir žmogaus akis, išmanymas, patirtis. Net stebint kompiuterio duomenis iš stotelių negalimas technokratinis požiūris. Pavyzdžiui, jei drėgna kelio danga šąla, lengvai pusto, reikia kurį laiką išlaukti, tada siųsti barstytuvą, nes per anksti pabarsčius tokią dangą, ją reiks daug kartų barstyti pakartotinai. Tik išmintingai prižiūrint kelius taupomi resursai.

Mano dukra jau suaugusi, yra baigusi Kauno medicinos universitetą, dirba Vilniaus visuomenės sveikatos centre, užsiima sveikatos vadyba. Laisvalaikį leidžiu tiek su šeima, tiek su giminaičiais. Ypač smagu atostogauti tėviškėje, sodyboje Gelvonų seniūnijoje, ten atgaunu jėgas dirbdamas ūkio darbus, mėgstu žvejoti netoliese esančiame ežere. Ilsiuosi ir kitais būdais, neretai važiuoju prie jūros, stengiuosi daugiau keliauti.