Linartas Kiškis

2016-12-07 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Integruojant šalies kelių transportą į visos Europos transporto sistemą, saugus eismas automobilių keliais Lietuvoje tampa prioritetine sritimi. Ne išimtis – ir valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“, kuri vykdo aktyvią eismo saugumo užtikrinimo veiklą. „Mūsų visuomenei labai svarbu suvokti, kokios beprasmės yra žūtys ir sužeidimai keliuose ir kad daugumos šių nelaimių buvo galima išvengti. Kiekvienas žuvęs, o ir sužalotas eismo įvykyje žmogus yra didelė netektis ir žala valstybei, todėl stengiamės daryti viską, kad Kauno regione skaudžių nelaimių keliuose būtų kuo mažiau“, – sako „Kauno regiono kelių“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinierius Linartas Kiškis.

Analizė

Inžinieriaus L. Kiškio teigimu, saugų eismą veikia daug dalykų. Juos būtų galima sutelkti į glaudžiai susijusią visumą, kuri išryškina tris pagrindinius elementus: kelius, transporto priemones ir eismo dalyvius.

VĮ „Kauno regiono keliai“, skirdami ypatingą dėmesį saugaus eismo situacijos gerinimui įmonės prižiūrimuose keliuose, pirmiausia remiasi praėjusių laikotarpių statistiniais duomenis, kurie padeda išsiaiškinti pagrindines eismo įvykių priežastis.

„Analizuojame, diskutuojame, esame parengę 2011–2014 m. įskaitinių eismo įvykių magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose santrauką. Tai nėra tuščias laiko švaistymas. Tokios išvados būtinos, kad jomis vadovaudamiesi galėtume dar efektyviau tęsti eismo saugumo užtikrinimo veiklą“, – pareiškė įmonės Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus specialistas.

Pažvelgus atgal, į 2015 m., matyti, kad „Kauno regiono keliai“ itin aktyviai naikino juodąsias dėmes, ruošdami kelių remonto projektus, rūpindamiesi pažangių inžinerinių priemonių diegimu, pagaliau – nuolat bendradarbiaudami su suinteresuotomis institucijomis, palaikydami glaudžius ryšius su eismą kontroliuojančiais policijos pareigūnais, taip pat nepamiršdami ir švietėjiškos veiklos saugaus eismo aspektu.

Pasak inžinieriaus L. Kiškio, įmonė nenumoja ranka ir į specialistų kvalifikacijos kėlimą. Skiriami mokymai apie kelio ženklų naudojimą ir pastatymą kelių tarnybų inžinieriams, vyr. meistrams, atliekami patikrinimai visose kelių tarnybose dėl „Darbo vietų aptvėrimo automobilių keliuose“ instrukcijų laikymosi.

„Pernai Kauno regiono parapijoms, mokykloms, policijos komisariatams buvo išplatinta 14 tūkst. juostinių-spyruoklinių atšvaitų, 6000 šviesą atspindinčių žaisliukų, o dviratininkams – 3 tūkst. 700 signalinių liemenių“, – tęsė „Kauno regiono kelių“ atstovas.

Kauno regione dviejose savivaldybėse buvo organizuoti mokymai, kaip eismo nelaimės metu žmogui gali padėti saugos diržai. Nepamiršta ir meninė-šviečiamoji dalis – pernai Kauno ir Prienų rajonų bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams buvo organizuotas nuotraukų konkursas „Mano kelias“.

Žuvusiųjų sumažėjo 17 proc.

Statistikos duomenimis, nors 2015 m., palyginti su 2014 m., įskaitinių eismo įvykių skaičius įmonės „Kauno regiono keliai“ prižiūrimuose keliuose padidėjo 3 proc., žuvusiųjų sumažėjo net 17 proc. Tokia pat procentų dalimi sumažėjo ir eismo įvykių skaičius magistraliniuose keliuose (nuo 35 užpernai iki 29 pernai).

„Norėtųsi paminėti, kad įmonės prižiūrimuose magistraliniuose keliuose pernai žuvusiųjų sumažėjo net 45 proc.“, – tęsė inžinierius.

Magistraliniai keliai sudaro 7 proc. „Kauno regiono kelių“ prižiūrimo kelių tinklo. Juose 2015 m. žuvo 1 pėsčiasis ir 5 transporto priemone vykę eismo dalyviai (pėstieji sudarė 17 proc. visų žuvusių magistraliniuose keliuose, 2014 m. buvo 27 proc.). Pernai keliuose sužeisti 2 pėstieji, 1 dviratininkas ir 33 transporto priemone važiavę eismo dalyviai. Tamsiu paros metu magistraliniuose keliuose nukentėjo 3 pėstieji (2014 m. – 5 pėstieji). Minėtuose keliuose eismo įvykių dalis, kuriuose nukentėjo pėstieji 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, sumažėjo 57 proc., o eismo įvykių, kuriuose nukentėjo dviratininkai – net 75 proc.

Pažymėtina, kad 2014 m. nukentėjo 4 dviratininkai, o 2015 m. magistraliniuose keliuose nukentėjo 1 dviratininkas, susidūrimų sumažėjo 9 proc., tik apvirtimai, deja, siekė 100 proc., o ir kitų eismo įvykių padaugėjo 50 proc.

„Užtat pernai magistraliniuose ir krašto keliuose eismo įvykių, kurių kaltininkai buvo neblaivūs asmenys, sumažėjo net perpus“, – pasidžiaugė už saugų eismą Kauno regione atsakingas specialistas ir pridūrė, kad krašto keliuose eismo saugumo padėtis kauniečių kelininkų vis dar netenkina.

2015 m. eismo įvykių skaičius Kauno regiono krašto keliuose, palyginti su 2014 m., padidėjo 19 proc.: žuvusiųjų padidėjo 23 proc., sužeistų – 16 proc., o žuvusių ir sužeistų kartu paėmus – 17 proc.

Pasak L. Kiškio, krašto keliai sudaro 23,2 proc. įmonės prižiūrimo kelių tinklo ir jiems tenka 54 proc. visų eismo įvykių. Taigi, krašto keliuose pernai žuvo 7 pėstieji bei 10 transporto priemone važiavusių eismo dalyvių. Laimė, žuvusių dviratininkų nebuvo. Sužeisti 26 pėstieji, 3 dviratininkai bei 116 transporto priemone važiavusių eismo dalyvių. 2015 m. pėstieji ir dviratininkai sudarė 41 proc. visų žuvusiųjų krašto keliuose, o 2014 m. jų buvo 54 proc. Krašto keliuose eismo įvykių dalis, kuriuose nukentėjo pėstieji, padidėjo 12 proc., tačiau tų įvykių, kuriuose nukentėjo dviratininkai, sumažėjo net 66 proc. Eismo subjektų susidūrimų padaugėjo 27 proc., apvirtimų – 53 proc., kitų įvykių – 22 proc.

Pavojingiausi kelio ruožai

„Rajoniniuose keliuose eismo įvykių 2015 m., palyginti su 2014 m., sumažėjo 13 proc., žuvusiųjų – 45 proc. Rajoniniai keliai sudaro 69,8 proc. viso kelių tinklo, jiems tenka 32 proc. visų eismo įvykių“, – vardijo kelių regioninės įmonės saugaus eismo ir kelių priežiūros specialistas.

Anot L. Kiškio, rajoniniuose keliuose pernai užfiksuoti 66 įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų 5 sukėlė neblaivūs arba nuo narkotikų apsvaigę vairuotojai. Tai sudaro 8 proc. visų įvykių rajoniniuose keliuose. Pastaruosiuose žuvo ar buvo sužeisti 9 pėstieji iš 93 nukentėjusiųjų šiuose keliuose, o tai sudaro 10 proc.

„Praėjusių metų bendra tendencija – įskaitinių eismo įvykių didėjimas krašto keliuose. Magistraliniuose ir rajoniniuose keliuose eismo įvykių sumažėjo. Žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2014 m., padidėjo tik krašto keliuose. Sužeistųjų sumažėjo rajoniniuose keliuose, o magistraliniuose ir krašto keliuose šiek tiek padidėjo“, – padėtį apibūdino inžinierius.

Kelininko tvirtinimu, svarbiausios priežastys, lėmusios skaudžias eismo nelaimes keliuose – pėsčiųjų atidumo stoka tamsiu paros metu, vairuotojų saugaus greičio viršijimas. Pėstieji ir dviratininkai, kurie nukenčia tamsiu paros metu, nedėvi atšvaitų ar nesinešioja žibintų. Tamsiu paros metu nukenčia apie 62 proc. visų nukentėjusių pėsčiųjų.

Inžinierius dar kartą patvirtino logišką sąsają – eismo saugumo požiūriu pavojingiausi yra tie kelių ruožai, kur yra didžiausi transporto ir pėsčiųjų srautai. Tai magistralinis kelias Kaunas–Zarasai–Daugpilis (pernai įvyko 12 eismo įvykių), krašto keliai Kaunas–Prienai–Alytus (28 eismo įvykiai), Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (11 įvykių), Jonava–Kėdainiai–Šeduva (11), Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis (8), Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai (9). Tarp rajoninių kelių 2015-aisiais avaringiausias buvo kelias Jonava–Gudžioniai (12 eismo įvykių).

Inžinerinių priemonių svarba

Viena svarbiausių priemonių, kurių 2015 m. ėmėsi įmonė „Kauno regiono keliai“, siekdama saugaus eismo gerinimo, – regiono keliuose įdiegta inžinerinių sprendinių gausa. „Saugumo užtikrinimas susideda iš kelių pagrindinių krypčių. Be to, kad būtina saugaus eismo sąlyga yra kultūringas eismo dalyvių elgesys kelyje, jų švietimas ir kontrolė, itin svarbus ir kelių inžinerijos tobulinimas“, – patikino inžinierius L. Kiškis.

Pernai magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože (2,50–4,00 km) buvo įrengta greičio valdymo ir perspėjimo sistema. Kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpoje nuo 5,94 iki 6,85 km buvo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, ruože nuo 12,87 iki 13,02 – šviesoforai pėstiesiems, o atkarpoje nuo 28,16 iki 28,31 – lankstūs apvalūs stulpeliai.

Pakankamai daug inžinerinių eismo saugumą gerinančių priemonių pernai buvo įrengta maždaug šešiuose kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai kilometruose. Apie 1 km ilgio pėsčiųjų-dviračių takas buvo nutiestas kelyje Kaunas–Prienai–Alytus. Pastarajame, bent keturiose vietose, taip pat buvo įrengtos iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir kryptinis apšvietimas, taip pat, kaip ir kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, – kryptinis apšvietimas ir antisliduminė danga.

Daugelyje kitų Kauno regiono krašto kelių taip pat buvo įrengtos iškiliosios pėsčiųjų perėjos, kryptinis apšvietimas, greitį mažinantys kalneliai, nauji kelio ženklai, apsauginiai barjerai.

Ekspertų teigimu, efektyviausia eismo saugumą gerinanti priemonė yra žiedinės sankryžos. 2015 m. žiedinė sankryža buvo įrengta kelio Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis sankirtoje su keliu Raseiniai–Baisogala.

Kuo daugiau baltųjų kelių

„Iš savo praktikos žinau, kad skaudžių nelaimių keliuose mažėjimas susijęs su įvairių saugaus eismo gerinimo priemonių diegimu. Mūsų įmonė užsibrėžusi ir toliau nuosekliai bei sistemingai dirbti, naudodama visas galimybes avaringumui mažinti“, – tvirtino „Kauno regiono kelių“ specialistas L. Kiškis.

Inžinieriaus teigimu, pastaruoju metu Europoje vis plačiau plinta reiškinys – baltieji keliai. Tai juodųjų dėmių priešingybė. Daugelyje Europos valstybių avarijų skaičius tiek sumažėjo, kad ne tik išnyko juodosios dėmės, bet atsirado ir kelio ruožų, kuriuose per tam tikrą laikotarpį neįvyko nė vieno eismo įvykio. Tokie ruožai ir pavadinti baltaisiais keliais. Šių kelių daugiausia Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, kur avaringumas išties nedidelis.

Lietuvoje jų kol kas nedaug, bet jau yra – kaip pavyzdį galima paminėti kelio Vilnius–Minskas atkarpą.

Juodoji dėmė – tai vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (kai žūva ar sužalojami žmonės). Kokia gi padėtis visoje šalyje ir Kauno regione?

2012–2015 m. Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose buvo užfiksuotos 144 avaringiausios vietos. Daugiausia – 20 – kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai, ties Radviliškiu. Pastebima mažėjimo tendencija: 2012 m. juose įvyko 44 eismo įvykiai, o 2015 m. – beveik perpus mažiau (24).

Kauno regione per pastaruosius ketverius metus buvo užfiksuota 40 avaringiausių vietų: 2012 m. juose įvyko 13 eismo įvykių, 2015 m. – 7.

Baigdamas pokalbį įmonės „Kauno regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinierius L. Kiškis savo kolegoms kelininkams ir visos Lietuvos žmonėms palinkėjo, kad mūsų šalies keliuose nuolat daugėtų „baltųjų dėmių“ ir skaudžios nelaimės mus visada aplenktų.

Apibendrinimui

Per pastaruosius 10 metų situacija įmonės „Kauno regiono keliai“ prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose akivaizdžiai pagerėjo. Juodųjų dėmių sumažėjo beveik tris kartus. Taip pat sumažėjo ir eismo įvykių bei žuvusių ir sužeistų regiono keliuose. Pastaraisiais metais daugiausia eismo įvykių buvo užfiksuota dėl pėsčiųjų kaltės, ypač tamsiuoju paros metu. Įmonės prižiūrimuose keliuose per pastaruosius kelerius metus buvo įrengta nemažai žiedinių sankryžų, apšviesti pavojingi kelių ruožai, įrengtos iškiliosios pėsčiųjų perėjos bei greitį lėtinantys kalneliai. Kadangi nemažą eismo įvykių dalį sukelia neblaivūs eismo dalyviai, įmonės „Kauno regiono keliai“ specialistai mano, kad atėjo laikas imtis visų įmanomų, net ir radikalių, priemonių, kad būtų užtikrintas saugus eismas šalies keliuose.