Leonas Vičas

Jonas Paulauskas, Lietuvos keliai, 2016 Nr.2

Šių metų rugpjūčio 11 d. Lietuvos kelininkai veteranai, susirinkę Kelių muziejuje Vievyje, iškilmingai paminėjo Lietuvos kelių inžinieriaus Leono Vičo 100-ąsias gimimo metines. Leonas Vičas gimė 1916 m. rugpjūčio 11 d. Danijoje, Kopenhagoje, inteligentų šeimoje. 1919 m. jo tėvai grįžo j Latviją, o 1923 m. persikėlė į Lietuvą. Leonas pagal prigimtį ir pašaukimą buvo menininkas-jūrininkas, tačiau likimas lėmė tapti kelininku.

Šių metų rugpjūčio 11 d. Lietuvos kelininkai veteranai, susirinkę Kelių muziejuje Vievyje, iškilmingai paminėjo Lietuvos kelių inžinieriaus Leono Vičo 100-ąsias gimimo metines.

Leonas Vičas gimė 1916 m. rugpjūčio 11 d. Danijoje, Kopenhagoje, inteligentų šeimoje. 1919 m. jo tėvai grįžo j Latviją, o 1923 m. persikėlė į Lietuvą.

Leonas pagal prigimtį ir pašaukimą buvo menininkas-jūrininkas, tačiau likimas lėmė tapti kelininku.

L. Vičas mokėsi Kauno ATM, kurią baigė 1937 m. Paskui įstojo į Kauno A. Smetonos vardo karo mokyklos aspirantūrą, kurią baigus 1939 m. jam suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Visą tolesni gyvenimą jis skyrė Lietuvos keliams, be pertraukos ėjo įvairias pareigas Lietuvos automobilių kelių ūkio sistemoje. L. Vičas daug patirties sukaupė tada, kai buvo atstatomi karo metais sugriauti tiltai, tiesiami ir tobulinami magistraliniai Lietuvos keliai.

1953 m. buvo Lietuvos ATIP ministerijos paskirtas Vyriausiosios gamybinės automobilių kelių valdybos (VGAKV) Techninio skyriaus viršininku. Šias pareigas ėjo iki pensijos (1979 m.).

Savo gamybine patirtimi, techninėmis žiniomis, pareigingumu, didele meile darbui Leonas Vičas buvo pavyzdžiu jaunesnei inžinierių kelininkų kartai. Techninės tarybos posėdyje buvo aptariami kelio taisymo bei tiesimo projektai, dėl kurių aštriai diskutuota. L. Vičas inžinieriams projektuotojams pametėdavo tokių „akmenėlių”, kad tie nepajėgdavo kvalifikuotai atsakyti. Jauniems L. Vičo kolegoms patyręs vadovas įrodinėdavo sprendimų teisingumą, tam pasitelkdamas projektavimo normatyvų reikalavimus, formules.

Šio žmogaus darbo kompetencija ir aukšta kvalifikacija neabejotinai tapo sektinu pavyzdžiu, paskatino jaunus inžinierius savarankiškai studijuoti kelių projektavimo normas ir taisykles, kitus normatyvinius dokumentus. Leonas Vičas pareigingumu, reiklumu sau ir kitiems daug prisidėjo prie Lietuvos jaunesniosios kelininkų kartos ugdymo, tolesnės automobilių kelių ūkio plėtros, gamybinės bazės stiprinimo.

Reikia prisiminti ir tai, kad L. Vičas pasiūlė originalią metodiką eismo intensyvumui keliuose nustatyti. Apibendrinęs daugybę stebėjimo duomenų, jis nustatė dėsningumus tarp pravažiuojančių tam tikromis valandomis per stebimą ruožą automobilių skaičiaus ir to ruožo paros eismo intensyvumo. Empiriškai nustatė koeficientus, kurie leido iš tris valandas stebėto eismo rezultatų nustatyti stebimos vietos eismo intensyvumą.

Jo pasiūlyta metodika ilgą laiką buvo naudojama rengiant kelių projektus. Net ir šiandien, kai turime daug automatinių eismo skaičiuoklių, minimas metodas dar taikomas rajoninių kelių eismo intensyvumui nustatyti, naudojant patikslintus empirinius eismo intensyvumo stebėjimų redukcijos koeficientus. Vyriausybė, įvertindama didelius L. Vičo nuopelnus liaudies ūkiui, 1965 m. suteikė jam respublikos nusipelniusio statybininko vardą.

L. Vičas mėgo važiuoti į kelių taisymo bei tiesimo ruožus. Turėdamas mažai laisvo laiko, vykdavo sekmadieniais, nes tada šeštadienis buvo įprasta darbo diena.

Pradėjus Lietuvoje tiesti magistralinius automobilių kelius, L. Vičas aktyviai įsitraukė į šį darbą, eidamas VGAKV Techninio skyriaus viršininko pareigas. Jis nepailsdamas siekė, kad šios magistralės atspindėtų pažangiausius mokslo ir technikos laimėjimus, o jų statybai būtų panaudoti minimalūs gamybiniai ištekliai.

Ir šias pareigas ėjo beveik iki pat mirties (1980 m.). Būdamas labai gabus inžinierius, Leonas Vičas savo gamybine patirtimi, žiniomis, inovacijomis tapo puikiu pavyzdžiu jaunesniajai Lietuvos kelių inžinierių kartai. Už didelius nuopelnus šaliai Vyriausybė ne kartų apdovanojo Leonų Vičų.

Jubiliejiniame Leono Vičo minėjime jo bendražygiai dalijosi atsiminimais apie bendrų darbų, gėrėjosi įžymaus kelininko neeiliniais sugebėjimais, giliomis techninėmis žiniomis, minėjo gavę iš jo neįkainojamų praktinių patarimų, pamokymų, papasakojo apie įdomesnius bendravimo su juo momentus.

„Man teko dirbti su Leonu Vyriausiojoje gamybinėje automobilių kelių valdyboje, kurios viršininku tuo metu buvau, – pasakojo kelininkų veteranų klubo „Kelininkas” garbės prezidentas Henrikas Jackevičius. – Iš pradžių stebino, kad lankytojai su savo problemomis pirmiausia užeidavo pas Vičų, Techninio skyriaus viršininkų, ir tik po to pas mane, jo viršininkų. Tačiau netrukus supratau, kad Vičas greitai perprasdavo jaunų kelininkų problemas ir priimdavo tikslius bei teisingus sprendimus. Todėl po to, rengdamas svarbius pasitarimus su kelių inžinieriais, stengdavausi kviesti ir Vičų. Jis visada rasdavo, ką patarti, pasiūlyti, kaip patobulinti vienų ar kitų veiksmų.”

Veteranas Jonas Radzevičius prisiminė savo bendražygį Leonų Vičų kaip žymų ekonomistų, kuris sunkiu laikotarpiu, kai trūko lėšų kelių ūkiui, reikalaudavo labai protingai naudoti skirtas lėšas. Pasak Radzevičiaus, Leonas Vičas buvo nepaprastai raštingas inžinierius, labai gerai „pasikaustęs” techniškai. Jis niekada nepraleisdavo padidintų sųmatų, išpūstų įkainių, nerealių planų. Tam tikslui Leonas Vičas turėjo specialių knygų, į kurių žymėdavosi visas technines detales, pokalbius su kelininkais. Todėl apgauti jį buvo praktiškai neįmanoma. Taip jis kelininkus mokė dirbti racionaliai ir ekonomiškai.

Apie Leono Vičo pomėgį viską išsamiai užsirašyti savo knygoje papasakojo ir Adomas Leliūga, dirbęs su šiuo žymiu žmogumi 1957-1980 m.: „Jis mane, tada dar jaunų darbų vykdytojų, išmokė parengti linijinį darbų grafikų.” Kai kartų, tvarkant magistralę Kaunas-Klaipėdų, Leonas Vičas liko nepatenkintas jauno darbų vykdytojo Adomo Leliūgos detaliomis žiniomis, šis nusibraižė detalų linijinį darbų grafikų, kurį po to visų laikų naudojo. Tai Adomui Leliūgai labai padėdavo inžinieriaus kelininko darbuose.

Gyvai, su humoru, apie tuos laikus, bendrų darbų su Leonu Viču ir susisiekimo ministru Vladislovu Martinaičiu Lietuvos kelių ūkio sistemoje papasakojo kelininkas inžinierius veteranas Vitolis Kurapka. Jis prisiminė atvejį, kai VGAKV Techninio skyriaus viršininkas Leonas Vičas padėjo išspręsti konfliktų su ministru V. Martinaičiu.

Tuo metu buvo nelengva gauti didesnius kiekius bitumo kelio dangai, todėl tuo užsiimti paskyrė Vitolį Kurapkų. Deja, šiam nesisekė įrodyti ministrui, kad pasiūlyti jiems 5 tūkstančiai tonų bitumo pagal kokybę netinka keliams. Ministras už tai labai supyko ant Vitolio Kurapkos. Ir čia vėl padėjo Leono Vičo techninis išsilavinimas – jis patarė jaunam inžinieriui atnešti ministrui techninės literatūros apie bitumą. Tai ir išgelbėjo V. Kurapką. Po šio atvejo ministras apie Vitolį Kurapką labai gerai atsiliepdavo. Net butą jam skyrė už tai, kad laikėsi tvirtos nuomonės apie bitumo kokybę.

Panašų atvejį, kai talentingas kelių inžinierius Leonas Vičas padėjo kelininkams sudėtingoje situacijoje, prisiminė ir nusipelnęs kelių inžinierius veteranas Juozas Stepankevičius. Jam dirbant vyr. inžinieriumi kelyje Lentvaris-Grigiškės, sunkvežimis, važiuodamas su priekaba, prikrauta ilgų gelžbetonio sijų, sulaužė medinio tilto tame kelyje dangą. Eismas tuo keliu sustojo, todėl Juozui su kelininkais, dirbusiais čia, grėsė rimti nemalonumai.

Atvykęs į įvykio vietą, Leonas Vičas greitai nustatė tikruosius avarijos kaltininkus ir taip išgelbėjo kelininkus nuo nepelnytos bausmės. „Šis įvykis parodė, kad Leonas Vičas buvo ne tik reiklus vadovas, bet ir labai jautrus, teisingas, gebantis padėti kitiems sudėtingoje situacijoje žmogus”, – sakė Juozas Stepankevičius. Tokie žmonės, kaip Leonas Vičas, savo širdimi jaučiantys kitų bėdas, pasak J. Stepankevičiaus, yra verti aukštos pagarbos ir neblėstančios atminties.

Atsiminimais apie darbą su Leonu Viču, jo gilias technines žinias ir nesavanaudišką pagalbą kelininkams, nuostabias būdo savybes pasidalijo ir kiti kelininkai veteranai: Romualdas Snarskis, Romualdas Tinfavičius, Antanas Žlibinąs.

Antanas Žlibinąs susirinkusiems pristatė naują knygą apie Lietuvos kelininkus „Kelininkai, susiję su Lietuva”, kurią sudarė Linas Vidugiris. Knygos leidybą, kaip visada, finansavo asociacija „Lietuvos keliai”. Ši asociacija, vadovaujama Rimvydo Gradausko, nuolat padeda pinigais ir transportu visuomeninei veteranų klubo „Kelininkas” veiklai. Knygoje „Kelininkai, susiję su Lietuva” įamžinti ne tik technikos mokslus krimtusio Leono Vičo mokytojai, garsūs kelių inžinieriai Gabrys, Kiškinas, Vasiliauskas, bet ir Lietuvos kelių inžinierius VGAKV Techninio skyriaus viršininkas Leonas Vičas.

Leo (kaip jj vadino artimieji) pagal pašaukimą buvo menininkas, mėgo tapyti, tačiau likimas lėmė jam tapti kelininku, žymiu, nusipelniusiu Lietuvai kelių ir magistralių statybos inžinieriumi.

Veteranas Romualdas Snarskis, daug kartų su Leonu Viču keliavęs po jo pamėgtas peizažų tapymo vietas gamtoje, padovanojo muziejui šio žymaus kelininko ir menininko tapytą paveikslą „Raigardo slėnis”.

Kelių muziejaus įkūrėjas Juozas Stepankevičius pakvietė veteranus kelininkus apžiūrėti Kelių muziejaus eksponatus, prisiminti kelių tiesimo ir palaikymo techniką, su kuria jie dirbo jaunystės metais.

Garbius Lietuvos kelininkus senjorus j jaunystės laikus sugrąžino ne tik nostalgiški prisiminimai apie žymų bendradarbį Leoną Vičą, bet ir skambios lietuvių liaudies dainos, kurias jubiliejiniame vakare jiems atliko Lietuvos muzikos akademijos Dainavimo katedros dėstytoja, Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja, vyrų vokalinio ansamblio „Avanti Vilnius” vadovė, daugkartinė dainininkų ir koncertmeisterių konkursų diplomantė, koncertavusi daugelyje pasaulio šalių, Aušra Liutkutė. O jubiliejinį renginį vedė žymus Lietuvos žurnalistas, radijo diktorius ir skaitovas, kelininkų draugas Juozas Šalkauskas.

Senjorus kelininkus j jubiliejinį žymaus Lietuvos kelininko gimtadienio minėjimą sukvietė taip pat kelininkas veteranas, nusipelnęs kelių inžinierius Juozas Stepankevičius. Renginį, kaip visada, parėmė valstybės įmonės „Automagistralė” direktorius Vladislovas Molis.