Kazimieras Plingis

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Kelių tarnyboje pradėjau dirbti 1981 m. lapkričio 2 dieną, baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Esu kilęs iš Pakruojo, tačiau tuo metu paskyrimo į Pakruojį nebuvo, todėl važiavau dirbti į Akmenę. Pradėjau nuo darbų vykdytojo pareigų. Pirmus metus dirbau prie žvyravimo darbų. Tuo metu Akmenėje vyko kapitaliniai žvyrkelių remontai. 1983 m. ėmė veikti asfaltbetonio bazė, todėl mane paskyrė dirbti prie asfaltavimo darbų. Ji visu pajėgumu veikė iki 1993 m., o 1995 m. asfaltbetonio bazę perėmė naujai įsikūrusi įmonė VĮ „Šiaulių regiono keliai“. Darbų vykdytoju dirbau iki 1995 m. rugsėjo, kai kūrėsi regioninės įmonės. Vėliau tapau kelių tarnybos viršininku ir iki šiol vadovauju Akmenės kelių tarnybai.

Šiuo metu kelių tarnyboje dirba 33 žmonės. Vasarą, kai dirbame rangovinius darbus, laikinai priimame daugiau darbuotojų. Džiaugiamės, kad kolektyvas tvirtas, gana pastovus, daugiausiai darbuotojų turime iš Akmenės rajono. Kai rajone žlugo kolūkiai, nemažai traktorininkų persikvalifikavo ir tapo autogreiderių vairuotojais.

Šiuo metu esame apsirūpinę reikalinga technika, pastaruoju metu pakeitėme senus MAZ automobilius. Valant sniegą reikėdavo iš karto siųsti po du sunkvežimius. Dabar turime „Mercedes “ ir MAN automobilius su kelių valytuvais, galinčiais valyti kelią iškart įvairiomis kryptimis. Taigi, ką anksčiau atlikdavome dviem automobiliais, dabar užtenka vieno. Regiono kelių barstymui kartais naudojame dar ir senesnį MAZ automobilį.

Mūsų tarnyba prižiūri nemažai krašto ir rajoninių kelių. Judriausias kelias yra Kuršėnai – Mažeikiai. Čia nemažas tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkiasvorių automobilių eismas. Ypač aktuali vairuotojams kelio priežiūra šaltojo sezono metu. Kelias turi būti nuvalytas, pabarstytas, visada saugus. Taip pat gana judrus kelias Naujoji Akmenė – Venta. Šiuo keliu važiuoja nemažai savivaldybės darbuotojų. Žiemą barstytuvai savo darbą ryte pradeda kaip tik nuo šių kelių.

Mūsų prižiūrimi žvyrkeliai sudaro apie pusantro šimto kilometrų. Asfaltuota maždaug trečdalis rajoninių kelių. Mano požiūriu, žvyrkelių būklė yra patenkinama. Kai kurie žvyrkelių ruožai pavasarį, rudenį tampa pažliugę, žmonės skundžiasi, kad sunku išvažiuoti, dėl to šiltuoju metų laiku stengiamės juos pagerinti su greideriais. Apgailestaujame, bet didžiausi žvyrkelių „priešai“ – miškininkų sunkiasvorė technika, taip pat kelių pašonės, užgriozdinamos medienos liekanomis ar rąstais. Dabar daug miškų yra privatūs, taigi miškų savininkus, pažeidžiančius saugaus eismo reikalavimus, surasti tenka net su policijos pagalba.

Didžiausias mūsų tarnybos galvosūkis – kaip darbuotojus išlaikyti ir motyvuoti vasaros metu, kad jie užsidirbtų atlyginimus ne vien iš kelių priežiūros. Stengiamės dalyvauti rangoviniuose konkursuose. Dalyvaujame tiek įmonių, tiek savivaldybės konkursuose. Kai kur pasiseka, kai kur nepasiseka… Kartais tenka dirbti ir su privačiomis bendrovėmis, bet dažniausiai laimime valstybinių įmonių konkursus. Dirbame ir kaip rangovai, ir kaip subrangovai. Jei konkursai skelbiami melioracijos darbams, jungiamės su kitomis įmonėmis.

Stebime viešojoje erdvėje skelbiamus konkursus, kai kurios įmonės pačios kreipiasi dėl darbų, palaikome ryšius.

Taigi, tenka pasistengti, kad tarnybos balansas nebūtų neigiamas, nes tuomet kentėtų darbuotojų algos priedai. Kadangi mūsų tarnyba palyginti nedidelė, darbai taip pat palyginti smulkūs, todėl ir priedai nėra dideli, daugiausiai siekiantys trečdalį atlyginimo.

2015-10-09 Šiaulių regiono keliai info

Akmenės rajone avaringumas jau nedidėja, tačiau ir vienas šiais metais žuvąs žmogus yra per daug. Eismo įvykius, kuriuose nukenčia žmonės ir transporto priemonės, mūsų rajone nulemia ne prižiūrimų kelių būklė, bet „žmogiškasis veiksnys” – vairuotojų patirties stoka, rizikingas manevravimas, neatidumas, greičio viršijimas. Čia efektyviausias pažeidėjų drausminimas botų įrengti daugiau techninės vaizdo fiksavimo ir greičio matavimo įrangos. Eismo saugumui didinti turi būti pritaikomos inžinerinės priemonės, kurios padėtų eismo dalyviams laikytis Kelių eismo taisyklių, o eismo įvykio metu maksimaliai sušvelnintų pasekmes – tam pasitarnautų atitvarų, Šaligatvių, iškiliųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas. Kelininkų tikslas visuomet bus vienas – užtikrinti visuomenei geresnius, saugesnius ir komfortiškesnius kelius. Tačiau mūsų siekiai dažnai ir lieka siekiais, nes dažniausiai susiduriama su pinigų stygiumi. Kelininkų tikslas – mažinti avaringų ruožų, visuomenės tikslas – ugdyti atsakingus eismo dalyvius. Taip bus užtikrintas saugumas kelyje.