Jonas Dapkus
VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Šiaulių kelių tarnybos vairuotojas
Kelias turi būti nuvalytas, pabarstytas ir visada saugus
2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)
Vairavimo teises įgijau dar prieš armiją. Porą metų tarnavau Archangelske (Rusija). Ten vežiojau viršininko pavaduotoją, vėliau tarnavau ūkinėje dalyje. Grįžęs iš armijos, visą gyvenimą dirbau vairuotoju. Mano darbo pradžia – 1979 m. Iš pradžių vairavau „Volgą“ „Šiaulių autokelių valdyboje“. Vežiojau vyresnįjį mechaniką ir jo pavaduotoją. Technika dažnai gesdavo: reikėdavo ne tik vairuoti, bet ir remontuoti. Vėliau vairavau techninės pagalbos automobilį ZIL. Jame buvo sumontuota medinė kabina, kurioje kartu su manimi važiuodavo įmonės suvirintojas, šaltkalviai, mechanikai. Žiemą tokiose kabinose būdavo labai šalta, o vasarą – karšta.
Vėliau perėjau dirbti į Šiaulių kelių tarnybą, vairavau pusiau krovininį „Volkswagen“ automobilį, o po to gavau ir dabar tebevairuoju automobilį „Renault Master“. Palyginęs vairavimo ypatybes seniau ir dabar, galiu tvirtai teigti, kad eismas Lietuvoje dabar yra daug intensyvesnis; vairuoja tiek vyrai, tiek moterys bei pašėlęs jaunimas. Tiesa, kai kurie iš pastarųjų sunkiai nuspėjami kelyje… Džiaugiuosi, kad per visą savo karjerą teko daug važinėti, bet nesu patekęs į jokį rimtą automobilių įvykį. Savo darbą mėgstu ir labai vertinu, laikau save kelininku.
