Jonas Alvydas Baublys

2015-10-14 Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Baigęs mokyklą pora metų mokiausi profesinėje mokykloje vairuotojo specialybės. Po to dvejus metus tarnavau sovietinėje armijoje Estijoje ir Baltarusijoje. Nuo 1979 m. dirbu kelių sektoriuje. Kai įsidarbinau, įmonė vadinosi Varėnos autokelių kelių valdyba. Kelių sektoriuje dirbu jau 35-erius metus. Iš pradžių apie 6 metus vairavau bitumvežį. Po kurio laiko bitumo poreikis sumenko, todėl trejus metus teko vairuoti MAZ savivartį, nes juo žiemą barstydavome kelius. Vėliau įmonės vadovai man paskyrė savivartį IVECO, prie jo vairo sėdėjau apie dešimt metų. Žiemą šiuo automobiliu valydavome kelius, vasarą atlikdavome įvairius darbus. Prieš trejus metus gavau naują RENO savivartį su priekaba. Esu labai patenkintas minėtu automobiliu.

Kai dabar palyginu modernią vakarietišką techniką ir sovietinius ZIL ar MAZ, sunku net prisiminti pastaruosius. Sovietinė technika gedo beveik kas savaitę, tekdavo remontuoti. Remontuojant automobilį buvo skaičiuojamas mažesnis atlyginimas, todėl stengdavomės suremontuoti sugedusią techniką kiek galima greičiau.

Dabartinė technika gal ir sunkiau pataisoma, bet genda daug rečiau. Tą patį automobilį galima naudoti įvairaus pobūdžio darbams. Savo darbu esu patenkintas, dirbu su ugnele. Žinoma, dar šauniau būtų, jeigu atlyginimas būtų kiek didesnis. Kiti stebisi, kaip aš galiu žiemą keltis 3 val. ryto, kai dar visiškai tamsu, ir važiuoti į darbą. Esu įpratęs, todėl atsikeliu, papusryčiauju, sėdu į nuosavą automobilį, stovintį prie namų, ir važiuoju į įmonės garažą pasiimti tarnybinės mašinos. Būna, kad žiemą darbą jau pradedame 3 val. ar 4 val. ryto, valome ir barstome kelius. Jei sninga, važiuojame nurodytu maršrutu pakartotinai.

Vasarą su mašina vežu žvyrą, asfaltą, pilame kelkraščius, dirbame kitus darbus. Kai kurie pažįstami stebisi, kad ypač žiemą esu pririštas prie darbo. Kadangi galiu bet kada sulaukti skambučio, jog esu kviečiamas į darbą, apie alkoholio vartojimą negali būti nė kalbos. Tačiau man toks darbas patinka.

Kai ėmiau dirbti pas kelininkus, šioje srityje dirbo ir mano uošvis, uošvės brolis, jie buvo mechanikai. Uošvis, pradirbęs dvidešimt metų, išėjo į užtarnautą poilsį. Kai kurie kiti giminaičiai iš žmonos pusės taip pat buvo kelininkai. Žmona dirba medicinos srityje. Užauginome dvi atžalas. Dukra baigė pedagogikos mokslus, sūnus turi nuosavą autoservisą, remontuoja automobilius. Prieš kurį laiką abu duoną užsidirbo emigracijoje, bet vėliau grįžo atgal į Lietuvą, nugalėjo gimtųjų namų ilgesys. Abu yra sukūrę šeimas, turi vaikų. Su žmona džiaugiamės keturiais anūkais.