Gediminas Viršilas

Kristina Latviūnienė, Keliai ir tiltai Nr. 1(9)

Lietuvoje daugiausiai tiltų ir viadukų buvo pastatyta 1960–1990 m., todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atkreipia dėmesį, kad dalis jų yra prastos būklės. Kai kuriuose keliuose ir juose esančiuose tiltuose yra ribojama krovininio automobilių transporto apkrovos masė. Ne kartą žiniasklaidoje buvo skelbiami prasčiausios būklės tiltų ir viadukų, kuriuos prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija, sąrašai. Šiuo metu situacija nepagerėjo, tiltų būklė išliko nepakitusi, o kai kurių net ir pablogėjo.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas teigė, kad Kelių direkcija prižiūri tik valstybinės reikšmės kelius ir juose esančius tiltus bei viadukus. Apiesavivaldybėmspriklausiančiustiltusinformacijosdirekcijaneturi. Bendras Kelių direkcijos prižiūrimų tiltų irviadukų skaičius – 1506.

Pasak skyriaus vedėjo G. Viršilo, blogiausiais tiltais ir viadukais būtų galima vadinti tuos statinius, kuriuoseribojama transporto masė. „Blogiausi – tai nereiškia avariniai. Jei tokių turėtume, jais eismas būtų visiškai nutrauktas. Grėsmės dėl tiltų būklės nėra, nes jie pastoviai stebimi, yra reguliariai atliekamos apžiūros. Tiesiog svorio ribojimai ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra labai nenaudingi šaliai, vairuotojams ir verslui. Vietiniai gyventojai neretai prieštarauja dėl esamų svorio ribojimų, nes nesant kitų kelių ar apvažiavimų, kyla problemųdėl susisiekimo, žlugdomas ūkininkų verslas. Stengiamės visus tiltus tvarkyti, tačiau tai nereiškia, kad šiais ar kitais metais jie visi bus sutvarkyti. Tiltai yra tvarkomi, rekonstruojami ir remontuojami nuolat“, – pasakojo G.Viršilas.

Kiek tiksliai reikėtų lėšų apleistiems tiltamssutvarkyti, skyriaus vedėjas negalėjo pasakyti – suma būtų milžiniška. Išlaikyti vien tik tiltus ir viadukus, kad jų būklė neblogėtų, reikalinga daugiau kaip 20 mln. eurų kiekvienais metais.

Šiais metais pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams statyti ir taisyti yra skirta per 9,5 mln. eurų. Šiemet bus tvarkomi tiltai per Miniją kelyje Šilutė – Rūgaliai – Povilai ir kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, per Jiesią kelyje Kaunas – Prienai – Alytus, per Nevėžį kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, per Šventąją kelyje Dusetos–Degučiai– Dūkštas, per Merkį kelyje Jašiūnai–Turgeliai–Tabariškės.Taip pat bus atliekama ir Lazdėnų viaduko kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcija.

Svarbu pažymėti, kad tarybiniuose projektavimo dokumentuose tiltų eksploatacinė trukmė nebuvo normuojama. Eksploatacinis laikotarpis buvo siejamas su pagrindinių laikančiųjų statinio konstrukcijų (perdangų, pamatų, atramų ir kt.) gyvavimo trukme. Pagalbinių elementų (kelio konstrukcijos, hidroizoliacijos, deformacinių pjūvių, atraminių guolių ir kt.) eksploatacinis laikotarpis yra kelis kartus trumpesnis ir gali siekti tik iki 30 metų. Tarybiniais laikais Lietuvoje statytų tiltų eksploatavimo laikotarpis priklausė nuo tiltų perdangoms taikomos medžiagos (gelžbetonis, plienas ar medis) ir svyravo nuo 20 iki 80 metų. Eksploatacijos laikotarpiu konstrukciniai tiltų elementai turėjo būti keičiami kelis kartus, priklausomai nuo jų nusidėvėjimo būklės.

Nuo konstrukcinių tilto elementų būklės priklauso ir paties statinio ilgaamžiškumas. Tarkime, ilgą laiką nepakeitus hidroizoliacinio sluoksnio, laikančiosios konstrukcijos pažeidžiamos agresyvių išorinės aplinkos poveikių, kas gali turėti įtakos tiltų eksploatacijai, neretais atvejais ir paties tilto konstrukcinei saugai ir patikimumui.

Lietuvoje tiltus prižiūri jų savininkai: Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, miestų ir rajonų savivaldybės. Specialioji tiltų apžiūra yra atliekama kasmet. Apžiūrų metu yra fiksuojami atsiradę defektai, jų plėtotė bei galimas poveikis statinio konstrukcijoms. Specialistų nuomone, blogesnės būklės yra savivaldybėms priklausantys tiltai ir viadukai.

Tikimės, kad Lietuvos Vyriausybės numatytos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos 2015 m. žymiai pagerins kelių ir tiltų būklę savivaldybėse.

Patogus ir saugus susisiekimas

Reikia priminti, kad Lietuvos kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, įgyvendindama programos „Užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos plėtojant, prižiūrint ir valdant“ tikslą, 2014 m. veiklos programoje siekė modernizuoti kelių transporto infrastruktūrą, kad ji atitiktų Europos Sąjungos techninius standartus, krovinių ir keleivių vežimo poreikius, gerinti eismo saugą keliuose, mažinti eismo įvykių skaičių, transporto grūstis, kelionės gaištį, kelių naudotojų išlaidas, neigiamą poveikį aplinkai, socialinę atskirtį tarp regionų ir tuo pačiu išsaugoti kelių tinklo būklę, nebloginant jo eksploatacinių ypatybių.

Vykdant priemonę 2014 m. KPPP ir Europos Sąjungos lėšomis buvo planuojama nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti 348 km valstybinės reikšmės kelių (t. y. paviršiaus apdaro, asfaltbetonio dangų, žvyrkelio asfaltavimo ir kt. darbai), pastatyti, rekonstruoti ar sutaisyti 25 vnt. tiltų, rekonstruoti 17 sankryžų, nutiesti 19 km pėsčiųjų dviračių takų, įrengti 70 vnt. inžinerinių greičio mažinimo priemonių, apšviesti 4 km kelio ruožų, įrengti 41 km atitvarų, tinklo tvorų ir kt.

Per 2014 m. nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta 352 km (iš jų 223 km atliktas paviršiaus apdaras ir 129 km atliktas kelių remontas ir rekonstrukcija (įvykdymas 101 proc.)) kelių, suremontuoti 24 tiltai (įvykdymas 96 proc.), rekonstruota 18 sankryžų (įvykdymas 106 proc.), nutiesta 19 km pėsčiųjų dviračių takų (įvykdymas 100 proc.), įrengta 90 greitį mažinančių priemonių (įvykdymas 129 proc.), įrengti 47 km atitvarų ir tinklo tvorų (įvykdymas 115 proc.), surengtos 90 saugaus eismo akcijos (įvykdymas 129 proc.).

2014 m. buvo vykdomi 2007–2013 m. periodo ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamuose projektuose numatyti pagrindiniai darbai. Vienas iš svarbesnių – „Transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Dangos rekonstravimo V etapas“. Buvo baigti septynių kelio A2 Vilnius– Panevėžys ruožų, kurių bendras ilgis yra 26,19 km (įskaitant ir 5 tiltus bei viadukus), rekonstravimo darbai.

2014 m. toliau buvo vykdomas Panemunės–Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną tiesimo projektas. 2013–2015 m. magistraliniame kelyje A12 Ryga– Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas bus nutiestas Panemunės gyvenvietės rytinis aplinkkelis – pastatytas 474 m ilgio tiltas per Nemuno upės prataką, nutiesta 4 km naujo kelio ir įrengta 89 m ilgio estakada, jungianti kelią su nauju tiltu per Nemuną.

2014 m. buvo pastatytas 1, rekonstruoti ir kapitališkai suremontuoti 13, suremontuota 10 tiltų, iš viso 24 vnt.

Didesnės apimties įgyvendinti tiltų statybos, rekonstravimo ir remonto objektai:

1. pastatytas naujas tiltas per Šušvę valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai– Radviliškis 45,22 km;
2. 2ekonstruotas tiltas per Nerį Jonavoje valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1521 Jonava–Gudžioniai 0,18 km;
3. krašto kelio Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai 10,47 km (virš kelio A1) buvo rekonstruotas Vėžaičių viadukas;
4. rekonstruotas tiltas per Siesartį Šakiuose krašto kelio Nr. 148 Vilkaviškis– Kudirkos Naumiestis– Šakiai 43,7 km;
5. 2014 m. buvo pradėtas tilto per Miniją kelio krašto kelio Nr. 4217 Šilutė– Rūgaliai–Povilai 13,93 kapitalinis remontas;
6. rekonstruotas tiltas per Vilką krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė– Klaipėda 151,01 km;
7. pradėtas tilto per Miniją kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 210,14 km rekonstravimas;

2014 m. buvo suremontuota 10 tiltų, daugumoje jų buvo pakeisti deformaciniai pjūviai – labai svarbūs tilto būklei ir transporto eismo patogumui elementai. Laiku nepakeitus deformacinių pjūvių, labai greitai atsiranda pakloto ir perdangos konstrukcijų pažaidos. Taip pat buvo perdažytas Nekilnojamajam kultūros paveldui priklausantis tiltas per Mūšą Saločiuose, rajoninio kelio Nr.1302 Biržai– Pasvaliečiai–Saločiai 21,3 km.

2014 m. suremontuota 15 pralaidų visuose šalies regionuose. Pirmą kartą pralaidos remontui buvo panaudota CIP technologija, kai lankstus poliesterio derva sutepto veltinio įklotas klojamas į susidėvėjusį vamzdį.

Lietuvos kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą (duomenys 2014 m. sausio 1 d.). Iš viso tai sudaro 21 254 km, tarp jų: magistralinių – 1 745 km, krašto – 4 936 km, rajoninių – 14 573 km, patobulintos dangos (asfaltbetonio, cementbetonio) – 14 029 km (66 proc.), žvyrkelių – 7 225 km (34 proc.).

Apskaičiuota, kad valstybinės reikšmės keliams tenka apie 80 proc. automobilių transporto ašių apkrovų.