Egidijus Skrodenis

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius (2015-2017)

  • E.Skrodenis: išeiti į privatų verslą vilioja ir didesni atlyginimai

    2017-09-28 15min.lt

    Automobilių kelių direkcijos vadovo postą paliekantis Egidijus Skrodenis sako, kad išeiti į privatų verslą jį paskatino ir didesnis atlyginimas. Kol kas konkrečių planų neatskleidžiantis E. Skrodenis teigia norintis išbandyti save naujoje srityje.

    „Pasitraukti nusprendžiau todėl, kad man 36 metai, daugybė pokyčių Kelių direkcijoje jau įgyvendinta, spalio 31 dieną bus įvykdyta regioninių kelių priežiūros įmonių pertvarka. Vyks Kelių direkcijos pertvarka, viešieji pirkimai centralizuoti, pradėtas metus truksiantis kokybinis kelių patikrinimas. Viskas yra padaryta, ir aš noriu save realizuoti naujose srityse“, – sakė E.Skrodenis, direkcijos vadovo postą paliekantis nuo lapkričio 15 dienos.

    Iki 4 metų jo kadencijos pabaigos būtų likę daugiau nei dveji metai.

    E.Skrodenis teigė ketinantis dirbti privačiame sektoriuje, tačiau konkrečių pasiūlymų sako dar neturintis.

    „Kol kas nesu apsisprendęs, kokią sritį pasirinksiu. Kelių ir transporto srityje turiu sukaupęs nemažą patirtį, galėčiau ją išnaudoti darydamas kažkokius darbus, bet norėčiau save išmėginti ir kitose srityse“, – sakė E.Skrodenis.

    Jis atskleidė, kad su susisiekimo ministru Roku Masiuliu yra aptarinėjęs jo atlyginimo klausimą – maža alga buvo viena priežasčių, lėmusių sprendimą palikti Kelių direkciją.

    „Atlyginimų klausimas aktualus visiems dirbantiems biudžetinėse įstaigose, nes šių įstaigų vadovų atlyginimai nėra patys didžiausi ir tikrai nelygiavertiški su tų žmonių, kurie dirba privačiose įmonėse. Tai yra viena iš priežasčių todėl, kad atlyginimas valdant tokį didžiulį turtą ir nešant tokią didelę atsakomybę, nėra stipriai motyvuojantis, siekia apie 1,8-1,9 tūkst. eurų (2,5 tūkst. eurų – iki mokesčių). Už tokias atsakomybes privačiame versle atlyginimai gali siekti 4-6 tūkst. eurų“, – kalbėjo E.Skrodenis.

    Jo teigimu, susisiekimo ministras jo neragino likti vadovauti Kelių direkcijai.

    „Su ministru apie tai diskutavome, aš išsakiau savo argumentus. Jis protingas žmogus ir mane supranta. Čia negali būti nei prievartos likti, nei prievartos išeiti“, – teigė direkcijos vadovas.

    „Tie metai tikrai buvo labai įdomūs ir manau, kad galiu džiaugtis, jog pavyko suformuoti naują pagrindą, pradėti daugybę pertvarkų, kas visiems piliečiams duos geresnį susisiekimą, kokybiškesnius kelius, geresnį eismo saugumą“, – savo dvejų metų darbą apibendrino E.Skrodenis.

    36-erių E.Skrodenis Kelių direkcijai pradėjo vadovauti 2015 metų gruodį. Iki tol jis dirbo Transporto kelių tyrimų institute, yra studijavęs Erfurto aukštojoje technikos mokykloje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.

    Susisiekimo ministerijos iniciatyva dabar pertvarkomos valstybinės kelių priežiūros įmonės – į „Kauno regiono kelius“ bus prijungtos kitos 9 regioninių kelių priežiūros įmonės ir valstybinė įmonė „Automagistralė“. Į naują valstybės įmonę „Kelių priežiūra “ bus perkelta visa šiuo metu įmonių valdoma technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai.

  • Traukiasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas

    2017-09-28 Delfi.lt

    Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) netrukus liks be vadovo.

    Iš pareigų traukiasi 36 metų jos direktorius Egidijus Skrodenis, vadovavęs direkcijai nuo 2015 m.

    Susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė plačiau nedetalizavo, dėl kokių priežasčių atsisveikinama su ministerijai pavaldžios institucijos vadovu:

    „Esame gavę pareiškimą, kad nuo lapkričio 15 d., po to, kai jau bus baigta regioninių kelių įmonių reforma, E. Skrodenis išeina iš LAKD ir sieks naujų karjeros iššūkių privačiame sektoriuje.“

    Pats vadovas sakė baigiantis planuotus darbus ir nenorintis pasilikti vienoje vietoje.

    „Tuo metu bus atlikti tam tikri veiksmai, kuriuos aš buvau planavęs atlikti – tai spalio 31 d. įvyksiantis regioninių įmonių sujungimas į vieną, Kelių direkcijos pertvarka įvyks, centralizuoti viešieji pirkimai. Na, ir aš norėčiau toliau tobulėti, keisti kryptį ir keliauti į verslą.

    Esu pakankamai jaunas žmogus, kuris nenori likti vienoje vietoje, o nori toliau mokytis, augti ir įgyti naujų patirčių“, – priimtą sprendimą paaiškino E. Skrodenis.

    Rugpjūtį Susisiekimo ministerija pradėjo valstybinių kelių auditą. Pirmieji tikrinimų rezultatai parodė, kad šalies kelių būklė bloga, o jie susidėvi greičiau dėl to, kad asfalto ir skaldos sluoksnis yra mažesnis nei turėtų būti.

    Įvairias pareigas LAKD E. Skrodenis ėjo nuo 2008 m. Jis yra baigęs Vilniaus Gedimino techniko universitetą, stažavęsis Lundo universitete Švedijoje.

    Šiuo metu LAKD turi 119 darbuotojų. Vidutinis jų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1 690 Eur.

    LAKD įgyvendina ir 11-os valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių regioninių įmonių savininko teises ir pareigas.

  • Kelių infrastruktūros modernizavimas ir plėtra – šalies gerovės atspindys

    Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

    Lietuva turi dvi, nors ir labai skirtingas, bet itin svarbias prioritetines sritis: krepšinį ir kelius. Galbūt todėl mūsų šalyje stengiamasi, jog klestėtų ne tik minėtoji sporto šaka, bet ir būtų modernizuojama kelių infrastruktūra, kad ji kaip įmanoma sparčiau artėtų prie europinių standartų. Mūsų šalies teritorijoje tarptautinė magistralė „Via Baltica“ netrukus bus vienas iš pažangiausių kelių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kelininkai joje stengiasi įdiegti kuo daugiau naujovių, atitinkančių aukščiausius Europos Sąjungos (ES) reikalavimus.

    Gyvenimas nestovi vietoje ir pažeria vis naujų iššūkių. Transporto srautai didėja, eismo intensyvumas – taip pat, tačiau ne tik tranzitas, automobilių skaičius skatina veikti ir imtis didelių pokyčių kelių transporto sistemoje.

    Transporto priemonių pralaidumo, ypač miestuose ir aplink juos, didinimas – nūdienos siekiamybė Nr. 1. Ne paslaptis, kad aplink tris didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – kuriasi miegamieji rajonai, kuriuose jau dabar gyvena po 10 ar 12 tūkst. žmonių. Jiems būtina ne tik socialinė, bet ir kelių infrastruktūra. Kaip sutvarkyti transporto srautą, kad gyventojai galėtų saugiai ir patogiai susisiekti su jiems būtinais objektais – darboviete, mokymo ir vaikų ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigomis?

    Tai didelis iššūkis. Jam įveikti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos kartu su savivaldybėmis numato įgyvendinti svarbius projektus ir taip spręsti visuomenei opius klausimus. Dar vienas ne mažiau svarbus tikslas – verslo plėtra šalia pagrindinių Lietuvos magistralių. Kaip grybai po lietaus dygsta viešieji logistikos centrai (VCL), sandėliai, kompanijų atstovybės. Taip atsiranda papildomas srautas transporto priemonių, kurioms reikia gero susisiekimo.

    Apie tai ir kitas automobilių kelių aktualijas buvo diskutuojama rugpjūtį vykusioje žurnalo „Structum“ surengtoje konferencijoje „Kelių infrastruktūros ekonominiai, komforto ir saugumo sprendimai“. Apie aktualius konferencijoje diskutuotus klausimus kalbėjomės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriumi Egidijumi Skrodeniu. „Į konferenciją susirinkusi gausi dalyvių auditorija tik dar kartą parodė, kokia svarbi sritis yra keliai ir kelių infrastruktūra“, – pokalbį pradėjo E. Skrodenis.

    Didelis turtas

    Svyruojant politinėms ar ekonominėms tendencijoms kelių ir kelių infrastruktūros sritis taip pat yra buvusi tai mažiau, tai daugiau aktuali. LAKD direktorius E. Skrodenis konferencijoje pasidžiaugė, kad nuo 2015 m. buvo galutinai suvokta, kad kelių ir apskritai susisiekimo infrastruktūra yra labai svarbi visiems žmonėms. Nuo to laiko šiai sričiai rodomas įvairių institucijų ar organizacijų dėmesys yra išties didelis.

    „Kokia ta mūsų kelių infrastruktūra, ką mes turime? Tai didelis turtas: 1 tūkst. 700 km magistralinių kelių, beveik 5 tūkst. km krašto kelių, 14 tūkst. km rajoninių kelių. Visa tai sudaro 21 tūkst. km valstybinių kelių. Palyginimui pasakysiu, kad turime daugiau kilometrų kelių, nei jų turi už mus gerokai didesnė kaimyninė valstybė Lenkija, skaičiuojanti 19 tūkst. km“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.

    Lietuva taip pat turi 1 tūkst. 500 valstybinių tiltų, 260 viadukų, 7 estakadas, 1 tūkst. 300 km valstybinių pėsčiųjų ir dviračių takų, 139 stacionarius greičio matuoklius, 11 mobilių greičio matuoklių, 119 KOS stotelių, 264 eismo stebėjimo kameras, 206 eismo intensyvumo skaitiklius.

    Pasak E. Skrodenio, visą šį turtą valdo ir prižiūri pažangi ir galinga organizacija – Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi Kelių direkcija ir 11 kelių priežiūros įmonių, kuriose dirba 2 tūkst. 800 žmonių.

    Šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka ir ministerijos reguliavimo sričiai priklausanti AB „Problematika“, kuri rūpinasi technine kelių priežiūra, ir Transporto ir kelių tyrimo institutas, kuris padeda plėtoti planus ir pasirengti ateities projektams, atlieka itin reikalingus mokslinius tiriamuosius darbus.

    Pažangos link

    Nuo 2008 m., prasidėjus ekonomikos krizei, dėmesys kelių infrastruktūrai buvo sumenkęs. Visa tai lėmė, kad susidarė prasta situacija. Būtent todėl dar pernai magistraliniai keliai, kurie yra pagrindinės Lietuvos susisiekimo arterijos, pradėjo nebeatlikti savo funkcijų. Iš viso jų funkcionavo vos 50 proc. Kita dalis buvo netinkamos būklės.

    2015 m. 70 proc. krašto kelių buvo irgi netinkamos būklės. Dar prastesnė situacija buvo rajoniniuose keliuose, kai 61 proc. jų buvo prastos būklės, o jų remontai buvo atliekami rečiau nei kas 60 metų.

    „Laimė, tais pačiais metais supratome, kad toliau mes, kaip valstybė, negalėsime vystytis, jei nepradėsime skatinti savo kelių infrastruktūros plėtros. Nutarta gerokai padidinti finansavimą. 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, finansavimas buvo padidintas beveik 30 proc., šiemet – dar 20 proc. kitąmet irgi planuojamas augimas“, – teigė LAKD direktorius.

    E. Skrodenio teigimu, didinamas finansavimas leis dar labiau pagerinti kelių infrastruktūrą, kad ši galėtų lygiuotis į aplinkinių šalių infrastruktūrą ir tenkintų visuomenės, verslo poreikius. Kelių direkcija kartu su mokslininkais parengė darnios plėtros principais pagrįstą planą, kurio tikslas – iki 2030 m. sukurti tikrai pažangią infrastruktūrą.

    Ambicingi planai

    „Ketiname įgyvendinti daug naujų kelių plėtros projektų. Mūsų planuose – kelią Vilnius–Kaunas rekonstruoti į automagistralę, kelio „Via Baltica“ ruožą nuo Lenkijos sienos iki Kauno padaryti 4 eismo juostų automagistrale, nuo Kauno iki Latvijos sienos įrengti 2+1 greitkelio tipo kelią, baigti miesto aplinkkelių projektus“, – apie Kelių direkcijos ateities planus kalbėjo šios įstaigos vadovas.

    Ir tai dar ne viskas. Šiandien Lietuvoje yra 7 tūkst. 300 km žvyrkelių, tad vienas iš prioritetinių tikslų – iki 2020 m. išasfaltuoti bent kelis tūkstančius kilometrų. Kad šie darbai realūs, galima pamatyti jau šiandien. Asfaltavimo darbai įsibėgėja. Vien tik šiemet asfalto danga numatoma padengti daugiau kaip 500 km žvyrkelių. Kitąmet žvyrkelių programos bus tęsiamos. Direktorius tęsė, kad planuojama pagerinti ir dviračių takų infrastruktūrą, padidinti elektromobilių krovimo stotelių skaičių, įdiegti modernią elektroninę kelių mokesčių rinkliavos, eismo valdymo sistemą ir kitus pažangius sprendimus, kurie leistų saugiai ir patogiai naudotis visa infrastruktūra.

    Tikslas: nulis žūčių

    Kaskart vis svarbesniu dalyku Lietuvos žmonėms, kaip šios šalies gyventojams ir piliečiams, tampa visuomenės visapusiška sauga. Kaip sakė E. Skrodenis, svarbiausia, kad Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Šio tikslo siekiama tiek infrastruktūros modernizavimu, tiek švietėjiška veikla, kad visuomenė keliuose taptų atsakinga ir sąmoninga. „Tai reiškia, kad turime patogiai ir saugiai valdyti srautus, diegti inžinerines eismo saugumo priemones, tvarkyti ir plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus, – vardijo E. Skrodenis. – Taip pat turime diegti ir atsinaujinančius energijos šaltinius, rūpintis elektromobilių krovimo ir plėtros infrastruktūra, nuosekliai tęsti triukšmo lygio valdymą.“

    Statistikos duomenimis, per 10 metų Europoje avarijų skaičių pavyko sumažinti beveik 50 proc. Lietuvoje per tą laiką eismo įvykių sumažėjo net 70 proc., tačiau nuo 2015 m. situacija nebegerėja, tad reikia imtis naujų priemonių.

    Kol kas Lietuva pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, užima ketvirtą vietą visoje ES. Šį rodiklį ekspertai laiko nepatenkinamu ir siūlo orientuotis į Švediją, kuri, kaip manoma, yra padariusi didžiausią pažangą mažindama avaringumą.

    Lyg statybų aikštelė

    Anot Kelių direkcijos vadovo E. Skrodenio, nors pažiūrėjus į šiais metais vykdomų darbų žemėlapį atrodo, kad Lietuva yra kaip viena didelė statybų aikštelė, dar daugiau darbų laukia ir po metų kitų, ypač gerinant eismo saugumą.

    Iki 2020 m. numatoma rekonstruoti daugelį nesaugių sankryžų, nutiesti dar daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, įdiegti apšvietimą pavojingose vietose, įrengti skirtingų lygių pėsčiųjų perėjas, tinklų tvoras, taip pat vykdyti plačią edukacinę programą.

    Anot E. Skrodenio, vykdomi labai nuoseklūs stebėjimai, tyrimai. Nustatyta, kad pačios pažangiausios inžinerinės saugaus eismo priemonės yra žiedinės sankryžos. Jas įrengus žuvusiųjų tose vietose sumažėja net 96 proc.

    Žmonių gyvybes keliuose padeda saugoti ir pėsčiųjų saugos salelės – žūčių sumažėja 85 proc., greičio matuokliai – 83 proc., pėsčiųjų ir dviračių takai žūties tikimybę sumažina 93 proc., apšvietimo įrengimas 73 proc. sumažina tikimybę pakliūti į eismo įvykį.

    Greičiui pažaboti

    Greičio matuokliai pripažįstami kaip vieni efektyviausių greičio kontrolės technologijų. Šiuo metu Kelių direkcija yra įsigijusi 139 stacionarius ir 11 mobilių greičio matuoklių. Šie buvo įrengti avaringiausiose vietose pagal atliktas eismo saugumo analizes, kurios parodė, kad greičio matuokliai išties turi didelį poveikį.

    Jeigu greičio matuoklis yra matomas ir gerai pažymėtas, jo veikimas prasideda daugiau nei likus 500 m, o už matuoklio greitis vėl padidėja tik už kelių kilometrų, kai kuriose vietose šis atstumas siekia net iki 10 km. Vadinasi, tai išties labai efektyvi greičio kontrolės priemonė.

    Deja, vis dar yra vairuotojų, kurie imasi įvairių keršto greičio matuokliams būdų. Lygindami su užsieniečiais, ekspertai ypač įžūliais įvardina lietuvius. Neįtikėtina, tačiau yra buvę atvejų, kai į greičio matuoklius buvo šaudyta tikromis kulkomis, ne kartą jie buvo deginami, vagiami, netgi sprogdinti. Labai dažnai išdaužomi fotokamerų stiklai. Kartą buvo užfiksuota, kai nakties metu greičio matuoklis buvo tiesiog nutemptas mašina. Šis atvejis traktuotinas kaip organizuotas nusikaltimas.

    Ateities vizijoje – vidutinio greičio matavimo sistema. Pastaruoju metu apie tai daug diskutuojama, pavyzdžių žvalgomasi užsienio šalyse. Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kaip vienoje atkarpoje įdiegus vidutinio greičio kontrolę, beveik 85 proc. vairuotojų nebeviršijo leistino vidutinio greičio.

    Tokia sistema leidžia tiksliai išmatuoti atstumą tarp dviejų taškų – kelio ruože įrengtos dvi atskiros kameros nufotografuoja automobilio numerį ir jį sulygina. Be to, kameros galėtų būti naudingos ir Kelių direkcijos Eismo informacijos centrui – pranešti apie transporto spūstis, kontroliuoti privalomąjį draudimą.

    Didieji pokyčiai

    Pastaraisiais metais apie „Via Balticą“ buvo išties daug kalbama kaip apie vadinamąjį mirties kelią, tačiau, pasak Kelių direkcijos vadovo, surėmus pečius su daugeliu organizacijų šioje magistralėje pavyko pradėti didelius pokyčius. Dėl atliekamų darbų nuo Kauno iki Marijampolės iki 2018 m. numatoma turėti modernią 4 juostų automagistralę. Rengiami specialieji planai rekonstrukcijos darbams nuo Marijampolės iki Kalvarijos pasienio posto. Šią magistralę planuojama susijungti su Lenkijos 7 eismo juostų magistrale, kurią 2022 m. lenkai planuoja turėti nuo Varšuvos iki Lietuvos valstybės sienos. Jau pradėti projektavimo darbai kelio ruože nuo Panevėžio iki Latvijos valstybės sienos, paskelbtas konkursas Panevėžio aplinkkeliui rekonstruoti. Pastarasis po rekonstrukcijos turėtų tapti saugiu 2+1 tipo greitkeliu.

    Gyvenimas diktuoja naujoves ir kitose srityse – atsiranda alternatyvios degalų rūšys, jos jau diegiamos.

    „Turime dvi elektromobilių krovimo stoteles, o artimiausiu metu jų bus dar daugiau. Pasirašytos sutartys ir jau šiais metais greito elektromobilių krovimo stoteles (EĮS) turėsime ir keliuose Vilniaus–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys“, – pasidžiaugė E. Skrodenis. Pasak direktoriaus, iki 2017 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle numatoma įrengti 19 EĮS. Jei bus pasiekta, kad elektromobilis galės nuvažiuoti apie 50 km su įkrauta baterija, jis netrukus galės apvažiuoti ir visą Lietuvą. Mat iki 2022 m. planuojama turėti 28 valstybines EĮS.

    „Mums svarbu ir saugus bei patogus susisiekimas, ir neužteršta aplinka. Mūsų parengtos strateginės kryptys ir priemonės iki 2020 m. turi būti įgyvendintos dar ir todėl, kad būtų švelninamas transporto poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“, – patikino Kelių direkcijos vadovas.

    Išmanieji keliai

    Pasak E. Skrodenio, keliai yra ne tik akmenukai, grioviai ar asfaltas. Šiandien keliai yra daug sudėtingesni dariniai, kuriuose veikia pažangios informacinės technologijos. Tam, kad atitiktume laiką, parengti intelektinių transporto sistemų planai: dinaminio eismo valdymo kelyje Vilnius–Kaunas įdiegimas, kad būtų galima važiuoti iki 130 km/val. greičiu; iki 2020 m. įrengta elektroninė kelių mokesčių surinkimo sistema, kokia yra Baltarusijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse; turto valdumo sistemos įdiegimas.

    Interneto svetainėje www.visimarsrutai.lt jau šiandien galima tiksliai planuoti savo keliones autobusu ar traukiniu. Dar viena naujovė – daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Kaip tai atrodo keliuose?

    „Viešieji pirkimai stringa nuo 2014 m., bet tikimės, kad bylos pasibaigs ir dar šiemet pradėsime šią sistemą diegti. Keliuose bus įrengtos svarstyklės, kurios fiksuos transporto priemonių svorį ir automatiškai registruos baudas už jo viršijimą“, – aiškino LAKD direktorius.

    Jo teigimu, jau paskelbti konkursai 50-ties vidutinio greičio matuoklių įrengimui, keliuose bus įdiegta sistema, kuri kontroliuos išberiamų medžiagų kiekį, taip pat eismo valdymo sistema, kai eismas valdomas kintamaisiais ženklais. Tokia sistema leis vairuotojams gauti daugiau informacijos ir važiuoti greičiau. „Bandomieji projektai pasiteisino, juos vairuotojai įvertino teigiamai“, – baigdamas pokalbį tarė E. Skrodenis ir pridūrė, kad Kelių direkcija daro viską, kad Lietuvos keliuose būtų saugu ir patogu.

  • Lietuvos keliams – 25-eri

    Evaldas Tamariūnas, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

    Šiemet sukanka 25 metai, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. kovo 1 d. buvo įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Ta proga Kelių direkciją aplankė ir pasveikino LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, nueitą kelią įvertino, šiandienos veiklos raidą ir ateities tikslus apibrėžė dabartinis direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, kelininkams veteranams ir gausiam būriui nusipelniusių darbuotojų buvo įteikti medaliai.

    Šiemet sukanka 25 metai, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. kovo 1 d. buvo įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Ta proga Kelių direkciją aplankė ir pasveikino LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, nueitą kelią įvertino, šiandienos
    veiklos raidą ir ateities tikslus apibrėžė dabartinis direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, kelininkams veteranams ir gausiam būriui nusipelniusių darbuotojų buvo įteikti medaliai.

    Susisiekimo ministras R. Sinkevičius pastebėjo, kad per 25-erius metus„kar- tu augome, tvirtėjome, siekėme pripažinimo tarptautinėje arenoje”. Ministro nuomone, visa tai, kas pasiekta tiesiant kelius ir juos prižiūrint, diegiant saugaus eismo priemones, naudojant Europos Sąjungos paramą – yra sektinas pavyzdys daugeliui transporto ir statybų sektoriaus šakų.

    Kelių direkcijos vadovas E. Skrodenis, pasveikinęs svečius, kolegas ir veteranus su gražiu jubiliejumi, daugiausia dėmesio skyrė praeities, dabarties ir ateities įžvalgoms bei sąsajoms, jungiančioms anų dienų patirtį su šiandienos ir rytdienos iššūkiais.

    Iš kartos į kartą

    Net gūdžiais sovietiniais laikais Lietuvos keliai garsėjo kaip kokybiški, ilga­amžiai ir patikimi. Anuomet kitų tarybinių respublikųatstovai atvirai pa vyduliau- davo:„Pas jus keliai kaip Vakaruose.. “Toks vertinimas pelnytas neatsitiktinai, nes LTSR kelių statytojai ir prižiūrėtojai šioje srityje jau buvo sukaupę nemenką patirtį.

    Šiandieninės LAKD pirmtakė-Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba-buvo įsteigta 1918 m. gruodžio 6 d. Iš pradžių jai priklausė 1196 km kelių.

    Per tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį valdyba išgyveno keletą reor­ganizacijų: 1924 m. ji buvo pavadinta Plentų ir vandens kelių valdyba, o 1936 m. reor­ganizuota j Kelių valdybą, kurią sudarė 3 direkcijos – sandėlių, vandens kelių ir eismo. 1928 m. valdybos žinioje buvo 1701 km plentų ir grįstų kelių, 6190 km žvyruotų I rū­šies ir 7691 km II rūšies vieškelių. Iš viso Kelių valdybos akiratyje buvo 15582 km kelių..

    1940-1944 m. laikotarpis Lietuvai lėmė tris okupacijas: Sovietų Sąjungos (1940), Vokietijos (1941) ir vėl Sovietų Sąjungos (1944). Per tą trumpą laikotarpį teko pakelti ir Antrojo pasaulinio karo negandas. 1944 m. liepos 17 d. buvo įkur­ta Lietuvos SSR vidaus reikalų komisariato (nuo 1946 m. ministerijos) Plentų val­dyba. Reikėjo skubiai imtis karo nuniokotų kelių atkūrimo, tiesti naujas automo­bilių transporto arterijas.

    Kelių direkcija šiandien

    Šiandien Kelių direkcija yra moderni įstaiga, kurioje dirba 131 darbuotojas (64 vyrai ir 58 moterys). 116 iš jų yra su aukštuoju arba jam prilygintinu išsila­vinimu. Didžioji darbuotojų dalis yra jauni, bet patyrę specialistai, kurių amžius svyruoja nuo 30 iki 39 metų (antrąją pagal darbuotojų skaičių grupę sudaro dar­buotojai, kurių amžius – nuo 50 iki 59 metų). Šiandienos LAKD puikiai dera pa­tirtis ir jaunatviškas polėkis.

    Tai itin svarbu, nes dabartinė LAKD veikla remiasi ne tik griežtomis taisy­klėmis, bet ir kūrybišku požiūriu, realizuojamu naujausiais mokslo ir technikos pasiekimais. Tai savo ruožtu suformuoja rimtus reikalavimus, kuriuos įvardija pagrindiniai direkcijos tikslai:

    • tenkinti visuomenės ir kelių naudotojų poreikius;
    • dirbti ekonomiškai ir efektyviai, sudarant tinkamas eismo sąlygas, kad susi­siekimas valstybinės reikšmės keliais būtų saugus, greitas, patogus, nekenk­tų aplinkai;
    • tobulinti kelius ir jų tinklą.

    Svarbiausios šiandienos LAKD užduotys yra tik trys, bet jose glūdi visos išpildymo aplinkybės:

    • įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis;
    • įgyvendinti Susisiekimo ministerijos rengiamas automobilių kelių priežiūros ir plėtros programas;
    • organizuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtojimą, moder­nizavimą ir funkcionavimą.

    Jau daugelį metų pagrindinis LAKD prioritetas yra užtikrinti saugų eismą: ji organizuoja saugaus eismo konkursus ir akcijas, per visuomenės informavimo

    priemones platina klipus, ugdančius vairuotojų ir pėsčiųjų pilietiškumą, pagar­bą visiems eismo dalyviams.

    Nors ir netiesiogiai, bet rūpestis eismo sauga atsispindi ir senesniuose, ir naujausiuose LAKD veiklos tobulinimo pasiekimuose.

    Prieš kelerius metus LAKD iniciatyva įkurtas pirmasis Baltijos šalyse Eismo in­formacijos centras, kuris teikia vairuotojams svarbią informaciją visą parą.

    2015 m. rugpjūčio 17 d. LAKD įdiegta sertifikuota ir visiškai funkcionuojan­ti kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautiniu mastu pripažįstamo LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus.

    2015 m. LAKD buvo išrinkta geriausia valstybės institucija Lietuvoje.

    LAKD stengiasi savo veiklą orientuoti taip, kad būtų sukurta ir išplėtota tokia infrastruktūra, kurios priežiūros kaštai ateityje būtų mažiausi, kad būtų užtikrin­tas aukštas eismo saugumo lygis, trumpėtų kelionių trukmė, mažėtų taršos lygis ir gerėtų Lietuvos kaip tranzitinės valstybės įvaizdis.

    Tam, kad būtų įgyvendinti visi keliami tikslai ir uždaviniai, LAKD pasirengė specialias programas, kuriomis vadovaujantis bus plėtojamas kelių tinklas ateityje.

    Lietuvos kelių vystymo vizija iki 2030-ųjų

    Lietuvos automobilių kelių sektorius susiduria su daugeliu iššūkių, kurie atei­tyje gali turėti neigiamų pasekmių, todėl yra svarbu sukurti efektyvią ilgalaikę strategiją, kuri suvaldytų esamus procesus, padėtų pasiruošti naujiems ateities iššūkiams ir pasiekti teigiamus rezultatus. Lietuvos Respublikos valstybinės reikš­mės kelių priežiūros ir plėtros strategija iki 2030 m. yra tvirtas pamatas Lietuvos ateities keliams. Sis strateginis dokumentas yra skirtas automobilių kelių nau­dotojams ateityje užtikrinti efektyvios ir aukštos kokybės eismo paslaugas, lei­džiančias nevaržomai vykdyti savo kasdienę veiklą, kuri padeda užtikrinti soci­alinę ir ekonominę gerovę.

    Strateginė programa remiasi darnios plėtros principais ir apima keturis pa­grindinius automobilių keliu sektoriaus tikslus: judėjimo laisvė, visapusiška sau­ga, aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų užtikrinimas, efektyvus resursų val­dymas.

    Įgyvendinus programą iki 2030 m. tikimasi:

    • vykdyti tarptautinių koridorių plėtrą (nutiesti trūkstamas automagistrales);
    • išasfaltuoti intensyviai naudojamus rajoninius kelius su žvyro danga;
    • įdiegti eismo valdymo ir kontrolės sistemas (greičio valdymo ir įspėjimo, eis­mo įvykių nustatymo ir kt.) pagrindiniuose transporto koridoriuose;
    • prisidėti prie spartesnės elektromobilių krovimo / baterijų keitimo infrastruk­tūros plėtros;
    • sukurti kelių tiesimo medžiagų energijos sąnaudų per visą medžiagos gyva­vimo ciklą apskaičiavimo metodikas (nuo žaliavos gavybos iki kelio dangos paklojimo) ir skatinti projektuotojus ir kelių tiesimo įmones minėtas meto­dikas naudoti.
  • Egidijus Skrodenis: „Mokomės iš to, kas buvo vakar, bet šią dieną planuojame pagal rytdienos iššūkius“

    Evaldas Tamariūnas, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

    Tai, kuo šiandien visi intensyviai naudojamės ir be ko paprasčiausiai negalėtume nė žingsnio žengti, buvo pradėta kurti beveik prieš šimtmetį ir visuomet reikalavo specialių žinių, atsakingo požiūrio ir nemenkų investicijų. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklas šiandien nusidriekė daugiau kaip 21 tūkst. km, o jo prižiūrėtojai ir puoselėtojai, išgyvenantys sudėtingą laikmetį, optimizmo semiasi iš garbingos praeities ir tradicijų. Kaip buvo vakar, yra šiandien ir ko derėtų tikėtis rytoj – atsakymą į šiuos ir kitus klausimus padės rasti dabartinis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Egidijus Skrodenis.

    Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) buvo įsteigta 1991-ųjų kovo 1 dieną. Ji pradėjo organizuoti bei koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, plėtrą, modernizavimą ir funkcionavimą. Atsistojusi ant nemenko šimtmečio patirties pamato, šiandien LAKD yra šiuolaikiška, moderni įstaiga, kuri savo veiklą grindžia viešumo ir efektyvaus valdymo principais, o jai patikėta prižiūrėti daugiau kaip 21 tūkst. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių.

    „Toks nemenkas „ūkis“ iš kiekvieno mūsų darbuotojo reikalauja didelės atsakomybės, aukštos kompetencijos bei kokybės ir puikių organizacinių sugebėjimų“, – sako dabartinis LAKD vadovas E. Skrodenis.

    Suprantama, kad tokia veikla privalo remtis ne tik griežtomis taisyklėmis, bet ir geranoriškumu, noru kurti ir padėti visuomenei, inžineriniu sumanumu, kūrybišku požiūriu, realizuojamu naujausiais mokslo ir technikos pasiekimais. Tai savo ruožtu suformuoja rimtus reikalavimus, kuriuos įvardija pagrindiniai direkcijos tikslai:

    • tenkinti visuomenės ir kelių naudotojų poreikius;
    • dirbti ekonomiškai ir efektyviai, sudarant tinkamas eismo sąlygas, kad susisiekimas valstybinės reikšmės keliais būtų saugus, greitas, patogus, nekenktų aplinkai;
    • tobulinti kelius ir jų tinklą.

    Svarbiausi LAKD tikslai yra tik trys, bet juose glūdi visos išpildymo aplinkybės, užduotys:

    • įgyvendinti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis;
    • įgyvendinti Susisiekimo ministerijos rengiamas automobilių kelių priežiūros ir plėtros programas;
    • organizuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtojimą, modernizavimą ir funkcionavimą.

    „Jau daugelį metų pagrindinis LAKD prioritetas yra užtikrinti saugų eismą. Ar tiesiame naują kelią, ar remontuojame anksčiau nutiestą, ar organizuojame kelių priežiūros darbus, visuomet eismo sauga yra tas pagrindas, kuriuo grindžiamas mūsų darbas“, – sako E. Skrodenis.

    Nors ir netiesiogiai, bet rūpestis eismo sauga atsispindi ir senesniuose, ir naujausiuose LAKD veiklos tobulinimo pasiekimuose, o tai matyti gerėjančioje avaringumo statistikoje. Dėl eismo dalyvių patogumo prieš kelerius metus LAKD iniciatyva įkurtas pirmasis Baltijos šalyse modernus Eismo informacijos centras, kuris eismo dalyviams teikia svarbią informaciją visą parą. Kad būtų užtikrintas kokybiškas ir efektyvus tiek LAKD, tiek kelių tinklo valdymas, 2015 m. rugpjūčio 17 d. LAKD įdiegta sertifikuota ir funkcionuojanti kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautiniu mastu pripažįstamo LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus.

    Ko gero, dėl visų šių pastangų 2015 m. LAKD buvo išrinkta geriausia valstybės institucija Lietuvoje.

    „Direkcijos kolektyvui pasakiau: sveikinu ir dėkoju, tai kiekvieno iš mūsų ir mūsų bendrų siekių įvertinimas. Tačiau nuo šiol privalėsime dirbti dar geriau, nes iš čempionų visi tikisi tik aukso medalių“, – pasakojo E. Skrodenis.

    LAKD stengiasi savo veiklą orientuoti taip, kad būtų sukurta ir išplėtota tokia infrastruktūra, kurios priežiūros kaštai ateityje būtų mažiausi, būtų užtikrintas aukštas eismo saugumo lygis, trumpėtų kelionių trukmė, mažėtų taršos lygis ir gerėtų mūsų, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis.

    Tam, kad būtų įgyvendinti visi keliami tikslai ir uždaviniai, kad prisitaikytume prie sparčiai besikeičiančio pasaulio, o visi eismo dalyviai galėtų saugiai ir patogiai keliauti ir ateityje, LAKD pasirengė specialias programas, kuriomis vadovaujantis bus plėtojamas kelių tinklas.

    Beveik šimtmečio patirtis

    Bet kaip sakoma: nėra ateities be praeities pamatų, o mūsų kelininkų patirtis ir stiprybė glūdi šimtmetį menančioje istorijoje. Ir tada buvo rengiamos programos ir įgyvendinamos. Tai buvo daroma labai efektyviai, nes net gūdžiais sovietiniais laikais Lietuvos keliai garsėjo kaip kokybiški, ilgaamžiai ir patikimi. Anuomet kitų tarybinių respublikų atstovai atvirai pavyduliaudavo: „Pas jus keliai kaip Vakaruose.“ Toks vertinimas pelnytas ne atsitiktinai, nes tuomečiai Lietuvos kelių statytojai ir prižiūrėtojai šioje srityje jau buvo sukaupę nemenką patirtį.

    Tačiau keliai patys nepasistatė: juos planavo, projektavo ir statė aukščiausios kompetencijos specialistai. Pagrindinė centrinė organizacija buvo šiandieninės LAKD pirmtakė – Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba. Ji įsteigta 1918 m. gruodžio 6 dieną. Iš pradžių jai priklausė 1196 km kelių. Per tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį valdyba išgyveno keletą reorganizacijų: 1924 m. buvo pavadinta Plentų ir vandens kelių valdyba, o 1936 m. reorganizuota į Kelių valdybą, kurią sudarė 3 direkcijos – sandėlių, vandens kelių ir eismo. 1928 m. valdybos žinioje buvo 1701 km plentų ir grįstų kelių, 6190 km žvyruotų I rūšies ir 7691 km II rūšies vieškelių. Iš viso Kelių valdybos akiratyje buvo 15582 km kelių.

    1940–1944 m. Lietuvai lėmė tris okupacijas: Sovietų Sąjungos (1940), Vokietijos (1941) ir vėl Sovietų Sąjungos (1944). Per tą trumpą laikotarpį teko pakelti ir Antrojo pasaulinio karo negandas. 1944 m. liepos 17 dieną buvo įkurta Lietuvos SSR vidaus reikalų komisariato (nuo 1946 m. ministerijos) Plentų valdyba. Reikėjo skubiai imtis karo nuniokotų kelių atkūrimo, tiesti naujas automobilių transporto arterijas.

    Lietuvos kelių indėlis į mūsų gerovę

    Tik su tokia didžiule patirtimi ir nuoširdžiu darbu buvo sukurtas Lietuvos valstybinių automobilių kelių tinklas, kuris šiandien siekia daugiau nei 21 tūkst. km. Šalį kerta daug svarbių tarptautinių maršrutų. Dėl tokio kelių tinklo ir geografinės padėties transportas tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos skatinimo ir verslo sektorių. Lietuvos transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis yra didžiausia tarp Europos šalių ir sudaro apie 13 proc. Automobilių kelių tinklas leidžia sėkmingai funkcionuoti transporto ir logistikos ūkio šakoms, o visiems eismo dalyviams suteikia galimybę saugiai ir nevaržomai keliauti.

    Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi verslo ir visuomenės poreikiai, keičiasi transporto priemonės, tad norint užtikrinti kokybišką ir saugų susisiekimą jau dabar ir ateityje būtina vystyti darnų valstybinės reikšmės kelių tinklą, atsižvelgti į socialinio teisingumo, ekonominio vystymosi ir aplinkosaugos aspektus. Bendruoju automobilių kelių plėtros ir modernizavimo tikslu turi tapti pusiausvyra tarp aplinkosaugos, efektyvaus gamtos išteklių naudojimo, ekonominio ir socialinio vystymosi interesų, visuotinės ekonominės visuomenės gerovės kūrimo bei socialinės atskirties mažinimo.

    Darnios plėtros principai

    Kad tai būtų pasiekta, LAKD nusibrėžė pagrindines automobilių kelių plėtros kryptis, kurios užtikrintų darnios automobilių kelių tinklo plėtros aspektus:

    saugi kelionė – saugi kelių infrastruktūra, apsauganti nuo galimų kelio naudotojų klaidų;
    judumas – sklandaus eismo dalyvių judėjimo užtikrinimas;
    patikima kelionė – kelių naudotojams kelyje neturi kilti nenumatytų situacijų, bet koks galimas netikėtumas kelyje turi būti numatytas ir pašalintas; aiški kelionė be nenumatytų situacijų, o joms įvykus – operatyvus jų šalinimas;
    prieinamumas – užtikrintas, socialiai orientuotas visų visuomenės narių susisiekimas kelių infrastruktūra, atsižvelgiant į poreikį ir ekonominę naudą;
    protinga kelionė – laiku kelių naudotojams suteikiama informacija, naudojant pažangias technologijas, apie kelio būklę, galimas kliūtis, įvykusius nelaimingus atsitikimus;
    švari kelionė – išlaikomos sąlygos, kad kelių transporto infrastruktūra statybos ir naudojimo metu nedarytų reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai.

    Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos strateginiuose planavimo dokumentuose pabrėžiama visų ūkio šakų darnios plėtros būtinybė, o tai reiškia, kad šiuolaikinė susisiekimo sistemos politika turi remtis ilgalaikiu integruotu požiūriu, pagrįstu atsakomybe ateinančioms kartoms. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pabrėžiamas ilgalaikis tikslas sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą. Darnios plėtros tikslai siekiami saugaus eismo, kelių tinklo plėtros, kelių tinklo priežiūros, aplinkosaugos ir ITS interesus integruojant į valstybinės reikšmės kelių plėtros programą, numatant pagrindinius tikslus ir priemones jiems pasiekti. LAKD, atsižvelgdama į situaciją, kartu su mokslininkais parengė specialią 2015–2020 m. programą, kurios strateginis tikslas – užtikrinti būtiniausius gyventojų ir šalies ūkio susisiekimo poreikius. Šios programos įgyvendinimui numatyti trys tikslai.

    Pirmas programos tikslas – didinti krovinių ir keleivių judumą, prižiūrint, modernizuojant ir plėtojant valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą. Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

    • pirmas uždavinys – modernizuoti ir plėtoti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą. Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtra tiesiogiai veikia valstybės ekonomikos raidą. Valstybinės reikšmės automobilių keliais pervežama apie 62 proc. bendro krovinių kiekio, pervežto Lietuvos Respublikoje. Valstybinės reikšmės kelių tinklas labai svarbus šalies ekonomikai, todėl valstybinės reikšmės kelių tinklo modernizavimas padidins automobilių kelių transporto panaudojimo efektyvumą, patikimumą, užtikrins judumą ir gerins eismo saugą, o visa tai padidins kelių transporto konkurencingumą. Priemonės, kurios leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • modernizuoti ir plėtoti TEN-T tinklą. Ši priemonė apima šiuos darbus: kompleksinis TEN-T tinklo modernizavimas, saugų eismą gerinančių priemonių diegimas TEN-T tinkle, aplinkkelių tiesimas TEN-T kelių tinkle;

    • modernizuoti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelių tinklą visoje Lietuvos Respublikoje. Ši priemonė apima šiuos darbus: krašto ir rajoninių kelių tinklo modernizavimas, tiltų, viadukų, estakadų, tunelių ir pralaidų statyba bei rekonstrukcija, aplinkkelių tiesimas.

    • antras uždavinys – užtikrinti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo funkcines ypatybes. Kelių priežiūros darbai užtikrina reikiamą kelio techninę ir estetinę būklę, važiavimo kokybę, saugų eismą ir pailgina kelių tarnavimo laiką. Valstybinio kelių tinklo priežiūros darbai skirstomi į dvi stambias grupes: nuolatiniai darbai ir periodiniai darbai, kurie užtikrina funkcines valstybinės reikšmės kelių tinklo ypatybes. Priemonės, kurios leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • vykdyti nuolatinę priežiūrą valstybinės reikšmės keliuose. Ši priemonė apima šiuos darbus: nuolatinės priežiūros vykdymas valstybinės reikšmės keliuose žiemą ir vasarą, kelio pažaidų užtaisymas, kelių horizontalaus ženklinimo atnaujinimas, kitų kelio infrastruktūros statinių pažaidų ištaisymas;

    • užtikrinti valstybinės reikšmės kelių funkcines ypatybes. Ši priemonė apima šiuos darbus: paprastojo, kelių su žvyro danga ir kapitalinio kelių dangų remonto darbų vykdymas, tiltų, viadukų, estakadų, tunelių ir pralaidų remontas;

    • teisiškai įregistruoti valstybinės reikšmės kelių tinklą. Ši priemonė apima šį darbą: vykdyti kelių ir kelių infrastuktūros statinių inventorizaciją.

    • trečias uždavinys – plėtoti intelektines transporto sistemas ir paslaugas. Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos užtikrina kelių naudotojų poreikius, didina eismo saugą, gerina kelių transporto valdymą ir kontrolę. Priemonės, kurios leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • diegti ITS ir kitas inovacijas. Ši priemonė apima šiuos darbus: elektroninės kelių rinkliavų sistemos diegimas, daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos diegimas, eismo valdymo sistemos diegimas;

    • plėtoti transporto informacinę infrastruktūrą. Ši priemonė apima šiuos darbus: eismo informacijos centro modernizavimas, valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos plėtojimas, kelių duomenų e. paslaugos sukūrimas, viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos (VINTRA) plėtojimas.

    Antras programos tikslas – didinti eismo saugą valstybinės reikšmės keliuose, kuriam pasiekti numatytas šis uždavinys:

    • gerinti eismo saugą valstybinės reikšmės keliuose. Eismo sauga Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, palyginti su kitomis ES šalimis, nepaisant eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičiaus žymaus sumažėjimo, vis dar išlieka prasta. 2013 m. duomenimis, milijonui gyventojų tenka 85 žuvusieji eismo įvykiuose. Priemonės, kurios leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • diegti inžinerines eismo saugos priemones. Ši priemonė apima šiuos darbus: pėsčiųjų-dviračių takų tiesimas, apšvietimo įrengimas pavojingose vietose, sankryžų rekonstrukcija, šalikelių saugumo didinimas, greičio mažinimo priemonių įrengimas, automatinės greičio kontrolės diegimas;

    • valdyti eismo saugą. Ši priemonė apima šiuos darbus: valstybinės reikšmės kelių saugumo auditų ir poveikio eismo saugumui vertinimų, saugumo patikrinimų (inspekcijų) valstybinės reikšmės keliuose ir kelių tinklo saugos valdymo vykdymas;

    • formuoti saugią visuomenės elgseną keliuose. Ši priemonė apima šiuos darbus: mokymų inžinieriams rengimas, konkursų, skirtų saugaus eismo įgūdžių ugdymui, organizavimas, informacinių leidinių apie saugaus eismo būklę rengimas, saugaus eismo akcijų rengimas, švietėjiškų saugaus eismo projektų vykdymas.

    Trečias programos tikslas – išlaikyti, apsaugoti ir gerinti supančios aplinkos kokybę bei visuomenės sveikatą, kuriam pasiekti numatomi šie uždaviniai:

    • pirmas uždavinys – vykdyti neigiamų pasekmių aplinkai prevenciją. Valdant kelių infrastruktūrą ir jos plėtrą svarbu laikytis prevencijos principo, siekiant neviršyti leistinų poveikio aplinkai normų, išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai, nepažeisti teritorijų apsaugos ir veiklos jose reglamentų. Priemonės, kurios leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • valdyti kelių poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Ši priemonė apima šiuos darbus: planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas, pagrindinių kelių (> 3 mln. aut./m.) strateginių triukšmo žemėlapių atnaujinimas (2016 m. situacija), triukšmo prevencijos plano (2019–2023 m.) parengimas;

    • tobulinti kelių poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai valdymą. Ši priemonė apima šiuos darbus: mokslo / tiriamųjų darbų, normatyvinių / rekomendacinių dokumentų rengimas.

    • antras uždavinys – mažinti kelių infrastruktūros neigiamą poveikį aplinkai. Neišvengus reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai planavimo priemonėmis, būtina numatyti ir įdiegti atitinkamas poveikį mažinančias ir / ar žalą kompensuojančias priemones. Priemonės, kurios leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • diegti technologiškai modernias ir efektyvias aplinkosaugines priemones. Ši priemonė apima šiuos darbus: poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai mažinančių sprendimų (kelių eismo triukšmą mažinančių priemonių, biologinės įvairovės apsaugos priemonių, priemonių vandens telkiniams apsaugoti nuo taršos kelio nuotekomis ir ekstremaliomis sąlygomis bei kt. aplinkosauginių priemonių) diegimas;

    • prižiūrėti ir prireikus rekonstruoti įdiegtas aplinkosaugines priemones. Ši priemonė apima šiuos darbus: aplinkosauginių priemonių inventorizavimas, apžiūros, nuolatinės priežiūros vykdymas, ilgalaikių aplinkosauginių priemonių remontas, rekonstravimas.

    • trečias uždavinys – prisidėti prie aplinkos kokybės ir žmonių sveikatos gerinimo, siekiant nustatytų nacionalinių tikslų. Siekiant darnaus kelių infrastruktūros valdymo ir plėtros, būtina suderinti ekonominius (poreikį ir galimybes) ir aplinkosauginius siekius, didinti aplinkosaugos veiksmingumą, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos darnios plėtros politiką aplinkos apsaugos ir susisiekimo srityse, formuojančių strateginių dokumentų nuostatas. Priemonė, kuri leis įgyvendinti šį uždavinį:

    • prisidėti prie ŠESD išsiskyrimo mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Ši priemonė apima šiuos darbus: elektromobilių įkrovimo vietų diegimą šalia valstybinės reikšmės kelių.

    Programa prisidės prie ES ir nacionaliniuose dokumentuose iškeltų strateginių tikslų, o ją įgyvendinus bus pasiekta:

    • pagerės susisiekimas TEN-T keliais;
    • sutrumpės kelionės laikas automobilių keliais;
    • sumažės autotransporto priemonių eksploatacinės sąnaudos;
    • pagerės eismo valdymas ir kontrolė automobilių keliuose;
    • padidės automobilių kelių transporto panaudojimo efektyvumas;
    • padidės automobilių kelių transporto konkurencingumas;
    • sumažės socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp regionų;
    • sumažės eismo įvykių;
    • sumažės eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių skaičius;
    • kelionės automobilių keliais taps saugesnės;
    • sumažės neigiamas poveikis aplinkai;
    • pagerės visuomenės sveikata;
    • sumažės ŠESD išskyrimas;
    • bus skatinama automobilių keliuose naudoti elektromobilius.

    Taip pat įgyvendinant programą planuojama siekti gerų rezultatų ir kitose srityse, pavyzdžiui, gamtinės aplinkos srityje bus:

    • siekiama, kad kelių infrastruktūros plėtros / modernizavimo sprendimai prisidėtų prie ŠESD emisijos mažinimo; energijos efektyvumo didinimo;
    • skatinamas alternatyvaus kuro naudojimas;
    • plėtojama aplinkos apsauga; ne tik mažinamas potencialus neigiamas poveikis aplinkai, bet ir pagal galimybes gerinama aplinkos kokybė; išsaugomas kraštovaizdžio savitumas, biologinė įvairovė.

    Socialinėje-ekonominėje srityje bus siekiama:

    • darnus infrastruktūros plėtojimas palaiko ir gerina gyventojų gyvenimo kokybę, prisideda prie gyvenviečių aktyvinimo, suteikia socialinio vystymo postūmį ypatingai šalies periferijai, mažina socialinę atskirtį; tokiu būdu ne tik pasiekiama teigiamų poveikių socialinei aplinkai, bet ir netiesiogiai prisidedama prie visuomenės sveikatos gerinimo, sveikatos netolygumų mažinimo;

    • palaikomos, skatinamos kitos (ne automobiliu) keliavimo rūšys (pėsčiųjų, dviratininkų), sudaro sąlygas ekologiškam, aktyviam, sveikam susisiekimui ir poilsiui, taip pat mažina netolygumus, socialinę atskirtį;

    • esama infrastruktūra išnaudojama efektyviai; palaikoma žemę tausojanti ir efektyvi kelių plėtra.

    O visuomenės sveikatos srityje bus siekiama:

    • mažinant reikšmingiausių sveikatos rizikos veiksnių − eismo įvykių, oro taršos, triukšmo − neigiamą poveikį, užtikrinama geresnė sveikata, ilgesnė gyvenimo trukmė, mažesni sveikatos netolygumai.

    Lietuvos kelių vizija iki 2030 m.

    Lietuvos automobilių kelių sektorius susiduria su daugeliu iššūkių, kurie tolimoje ateityje galimai turės neigiamas pasekmes, todėl yra svarbu sukurti efektyvią ilgalaikę strategiją, kuri suvaldytų esamus procesus, padėtų pasiruošti naujiems ateities iššūkiams ir pasiekti teigiamus rezultatus. Tam parengta Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategija iki 2030 m. Tai turi būti tvirtas pamatas Lietuvos ateities keliams. Šis strateginis dokumentas bus skirtas automobilių kelių naudotojams ateityje užtikrinti efektyvios ir aukštos kokybės eismo paslaugas, leidžiančias nevaržomai vykdyti savo kasdieninę veiklą, kuri padeda užtikrinti socialinę ir ekonominę gerovę.

    2030 m. strateginė programa, be abejo, remiasi darnios plėtros principais ir aprėpia keturis pagrindinius automobilių kelių sektoriaus tikslus: judėjimo laisvė, visapusiška sauga, aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų užtikrinimas, efektyvus resursų valdymas. Įgyvendinus programą iki 2030 m., tikimasi:

    • vykdyti tarptautinių koridorių plėtrą (nutiesti trūkstamas automagistrales);

    • išasfaltuoti intensyviai naudojamus rajoninius kelius su žvyro danga;

    • prisidėti prie nenutrūkstamos kelionės užtikrinimo;

    • įdiegti eismo valdymo ir kontrolės sistemas (greičio valdymo ir įspėjimo, eismo įvykių nustatymo ir kt.) pagrindiniuose transporto koridoriuose;

    • diegti efektyvias inžinerines eismo saugos priemones susidarančiuose ir numatomuose avaringuose ruožuose. Aktyviai siekti 2030 m. valstybinės reikšmės keliuose avaringų ruožų skaičių sumažinti iki minimumo;

    • didinti saugaus eismo informacinę sklaidą. Naudoti efektyvesnes, didesnę įtaigą visuomenei darančias informacijos pateikimo priemones, metodus;

    • išplėsti ir pritaikyti valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą platesniam panaudojimui;

    • plėtoti / modernizuoti infrastruktūrą, skatinančią viešojo maršrutinio ir dviračių transporto plėtrą;

    • prisidėti prie spartesnės elektromobilių krovimo / baterijų keitimo infrastruktūros plėtros;

    • tęsti sistemingą aplinkos triukšmo lygio valdymą prie valstybinės reikšmės kelių;

    • sukurti kelių tiesimo medžiagų energijos sąnaudų per visą medžiagos gyvavimo ciklą apskaičiavimo metodikas (nuo žaliavos gavybos iki kelio dangos paklojimo) ir skatinti projektuotojus ir kelių tiesimo įmones minėtas metodikas naudoti.

    „Šiandien mokomės iš to, kas buvo vakar, bet šią dieną planuojame pagal rytdienos iššūkius. Suprantama, kad minėtos naujovės iš mūsų darbuotojų pareikalaus būtinybės dirbti nuolatinio budėjimo režimu: teks nuolat tobulinti profesinius įgūdžius, diegti naujoves, taikyti jas prie mūsų specifinių sąlygų, o svarbiausia, nepamiršti, kad už visų jų gyvena ir dirba paprastas pilietis, kuris tenori vieno paprasto dalyko – tiesiog laiku ir saugiai pasiekti darbą, namus, sodybą“, – sakė dabartinis LAKD vadovas E. Skrodenis.

  • Elektroninė kelių rinkliavos sistema Lietuvoje

    Martynas Federavičius, Keliai ir tiltai Nr. 1(9)

    Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinai direktoriaus pareigas einantis Egidijus Skrodenis teigia, kad „atsižvelgiant į gerąją užsienio praktiką ir šalyse naudojamas technologines sistemas, Lietuvoje sunkiasvorių transporto priemonių apmokestinimui taip pat gali būti naudojama tiek palydovinė padėties nustatymo sistemos (GNSS) technologija, tiek trumpojo nuotolio mikrobangų (DSRC) technologija; daugelyje Europos šalių, kuriose kelių rinkliavų apmokestinimo sistemos veikia GNSS technologijos pagrindu, naudojama GNSS ir DSRC technologinių sistemų kombinacija“.

    Ekspertai teigia, kad sistema pirmiausia turėtų tenkinti šalies principinius reikalavimus:

    • kelių naudotojų (sunkiasvorių transporto priemonių savininkų ir valdytojų) informacija turi būti atsekama ir apsaugota nuo galimų klastojimo atvejų;
    • sistema turi būti pagrįsta šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau tuo pačiu turi būti paprasta naudoti kelių naudotojui;
    • įranga turi būti lengvai gaunama, įrengiama ir pakeičiama;
    • turi būti užtikrintas juridinių ir fizinių asmenų informacijos konfidencialumas;
    • kelių rinkliava turi būti nediskriminuojanti, o jos rinkimas neturi sukelti papildomų formalumų ar kliūčių prie vidaus sienų;
    • sistemos infrastuktūra šalies keliuose turi būti pakankama, kad užtikrintų efektyvų rinkliavos surinkimą, tačiau neturi reikalauti perteklinių naujos infrastruktūros objektų (pvz., vartų).
    • 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2004/52/EB „Dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje“ numato, kad kiekvienoje naujoje elektroninėje rinkliavos sistemoje (toliau EKRIS) turi būti taikoma viena arba keletas šių technologijų, leidžiančių be brangių investicijų į infrastruktūrą skaičiuoti konkrečios kategorijos keliais nuvažiuotų kilometrų skaičių:
    • palydovinė padėties nustatymo technologija;
    • mobiliojo ryšio technologija, taikant GSM-GPRS standartą;
    • 5,8 GHz dažnio mikrobangų technologija.

    Šiuo metu Europos šalys, įsidiegusios elektronines kelių mokesčių sistemas ir įgyvendindamos aukščiau įvardintas direktyvas, iš esmės taiko dvi technologines schemas:

    • palydovinės padėties nustatymo sistemos (GNSS (angl. global navigation satellite system)) pagrindu veikiančią sistemą;
    • trumpojo nuotolio mikrobangų (DSRC) pagrindu veikiančią sistemą.

    Planuojama sistema Lietuvoje

    Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinai direktoriaus pareigas einantis Egidijus Skrodenis teigia, kad „atsižvelgiant į gerąją užsienio praktiką ir šalyse naudojamas technologines sistemas, Lietuvoje sunkiasvorių transporto priemonių apmokestinimui taip pat gali būti naudojama tiek palydovinė padėties nustatymo sistemos (GNSS) technologija, tiek trumpojo nuotolio mikrobangų (DSRC) technologija; daugelyje Europos šalių, kuriose kelių rinkliavų apmokestinimo sistemos veikia GNSS technologijos pagrindu, naudojama GNSS ir DSRC technologinių sistemų kombinacija“. „Tokiu atveju pasaulinė vietos nustatymo technologija (angl. Global Positioning System – GPS) ir mobilusis ryšys naudojami kaip sistemos pagrindas, o transporto priemonių kontrolė atliekama panaudojant trumpojo nuotolio mikrobangų technologiją – DSRC“, – paaiškino E. Skrodenis.

    Kiekvienoje transporto priemonėje, kuri priklausys apmokestinamų transporto priemonių kategorijai, turės būti įrengtas įrenginys (pvz., OBU), kuris perduos Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjui (toliau EERP) reikalingą informaciją dėl kelių rinkliavos apskaitymo / sumokėjimo, o pati transporto priemonė turės būti užregistruota kelių rinkliavos surinkimo elektroninėje sistemoje. Planuojama, kad Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalės turėti įrenginius, kurie perduos EERP teikėjui reikalingą informaciją dėl kelių rinkliavos apskaitymo / sumokėjimo, per nustatytą laikotarpį po sistemos įdiegimo pradžios. „Tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyse registruotų transporto priemonių naudotojai įrenginius galės gauti regioniniuose aptarnavimo centruose arba įrenginių platinimo vietose už užstatą. Užsienio šalyse registruotai krovininei transporto priemonei pravažiavus Lietuvos teritoriją ir grąžinus įrenginį, užstatas bus grąžinamas naudotojui“, – apie sistemos diegimo perspektyvą pasakojo direkcijos vadovas E. Skrodenis.

    Transporto priemonei įvažiavus į apmokamą kelio atkarpą, kelių mokestis bus pradedamas skaičiuoti, atitinkamai išvažiavus iš mokamos kelio atkarpos, mokesčio skaičiavimas automatiškai bus stabdomas.

    Kelių rinkliavos rinkėjas mokesčio mokėtojams turės pasiūlyti keletą atsiskaitymo būdų, pavyzdžiui, grynaisiais pinigais, bankinėmis kortelėmis, pavedimu internetu, kuro kortelėmis. Svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir kiti atsiskaitymo būdai, kuriuos galės pritaikyti rinkliavos rinkėjas, pavyzdžiui, apmokėjimas trumpąją žinute. Sunkiasvorės transporto priemonės valdytojui / savininkui taip pat turės būti suteikta galimybė pasirinkti vieną iš dviejų kelių mokesčio sumokėjimo būdų:

    1. išankstinio apmokėjimo už naudojimąsi kelių ruožais (angl. pre-pay) (transporto priemonės valdytojo / savininko sąskaita prieš kelionę turės būti papildyta mokesčio kreditu, kuris tiesiogiai bus nuskaičiuojamas, nuvažiavus tam tikrą atstumą apmokestintu kelio ruožu);
    2. sąskaitų už naudojimąsi apmokestinamais kelių ruožais apmokėjimas (angl. post-pay) (kiekvieną kartą važiuojant apmokestintu kelio ruožu bus skaičiuojamas kelių mokestis, duomenys saugomi sistemoje ir iš anksto sutartyje su EERP teikėju nustatyto mokestinio laikotarpio pabaigoje bus pateikiama sąskaita apmokėti už nuvažiuotą atstumą apmokestintais kelių ruožais).

    „Svarbu pažymėti tai, kad kiekvienas kelių naudotojas (EERP gavėjas) turės užsiregistruoti išankstinio / sąskaitų apmokėjimo sistemoje. Registracija galės būti vykdoma internetu arba registruojantis regioniniuose aptarnavimo centruose, ar kituose įrenginių platinimo vietose, pavyzdžiui, automatinėse savitarnos įrenginiuose“, – apie būsimą sistemą pasakojo E. Skrodenis.

    „Taip pat svarbu pažymėti, kad 2009 m. spalio 6 d Europos Komisijos sprendimu Nr. 2009/750/EB „Dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo ir techninių elementų“ yra patikslinti EERP teikimo techniniai reikalavimai bei nurodyti registrai, reikalingi EERP teikimui: EERP teritorijų ir EERP teikėjų nacionalinis registras“, – pasakojo direktoriaus pareigas einantis E. Skrodenis.

    Kaip minėta anksčiau, projekto įgyvendinimui turės būti pasirinktas vienas iš dviejų technologinių sprendimų arba abiejų technologinių sprendinių kombinacija:

    • palydovinė padėties nustatymo sistema (GNSS). Pagrindiniai sistemos privalumai: aukštas tikslumas ir efektyvumas, papildomos investicijos, reikalingos kelių įrangos tinklo plėtrai, palyginti su DSRC sistema, yra nežymios, siekiant išplėsti apmokestinamų kelių tinklą, inžinerinės infrastruktūros poreikis keliuose nėra didelis. Vienas pagrindinių sistemos trūkumų – reikalinga aukštesnė specialistų kvalifikacija administruojant sistemą.
    • trumpojo nuotolio mikrobangų (DSRC) sistema. Vienas svarbesnių šios sistemos privalumų – seniai naudojamos technologijos tokiose šalyse kaip Lenkija, Austrija, Čekija, Baltarusija. Sistemai reikalingos didelės pradinės investicijos, daug papildomos infrastruktūros keliuose, sudėtingos galimybės plėtrai, labiau tinka koridoriams be alternatyvių krašto kelių.

    Technologiją turės pasiūlyti sistemos diegėjai, atsižvelgdami į įvairius kriterijus. Kad ir koks technologinis sprendimas būtų pasirinktas, norint užtikrinti sąžiningą kelių mokesčio mokėjimą ir efektyvų rinkliavos surinkimą, turės būti įgyvendinta adekvati EERP gavėjų kontrolė: EKRIS turės būti sukurti funkcionalumai, galintys patikrinti EERP gavėjų teikiamų duomenų tikrumą, transporto priemonėje sumontuotų įrenginių veikimo būseną. Taip pat turės būti įsigyta EERP gavėjų kontrolei reikalinga įranga, t. y. stacionari bei mobili įranga keliuose, susieta su EKRIS. Minėta kontrolės įranga teiks duomenis apie pro stacionarią įrangą kelyje pravažiuojančias transporto priemones, tuo tarpu mobilią kontrolę vykdys keliuose patruliuojantys mobilūs kontrolės ekipažai. Jie, atsižvelgdami į iš įrenginio gaunamus duomenis esamuoju laiku, turės galimybę iš karto reaguoti, stabdyti ir bausti pažeidėjus, nesumokėjusius kelių mokesčio.

    Minėta kontrolės įranga teiks duomenis apie pro stacionarią įrangą kelyje pravažiuojančias transporto priemones, tuo tarpu mobilią kontrolę vykdys keliuose patruliuojantys mobilūs kontrolės ekipažai, kurie vykdys kontrolę iš įrenginio gaunamų duomenų pagrindu esamuoju laiku, turės galimybę iš karto reaguoti, stabdyti ir bausti pažeidėjus, nesumokėjusius kelių mokesčio.

    Užsienio šalių praktika: Vokietija

    Esama elektroninė kelių mokesčių sistema Vokietijoje pradėjo veikti 2005 m. Sistema pakeitė iki tol galiojusią vinječių sistemą, galiojusią tarp Vokietijos, Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo, Danijos ir Švedijos. Už naudojimąsi greitkeliais ir autostradomis apmokestinami krovininiai automobiliai, turintys daugiau kaip 12 t leistinos bendrosios masės, kurie skirti kroviniams gabenti (autobusai neapmokestinami). Mokesčių sistema paremta principu „naudotojas moka“ ir priklauso nuo nuvažiuoto atstumo.

    Kelių naudotojo mokestis susideda iš 3 dedamųjų: nuvažiuoto atstumo apmokestintu keliu, priemonės taršos klasės, ašių skaičiaus. Vokietijos Federacinės Respublikos užsakymu „Toll Collect GmbH“, laimėjusi skelbtą viešojo pirkimo konkursą, įdiegė ir eksploatuoja palydovinę kelių naudotojų rinkliavos sistemą. Visi besinaudojantys Vokietijos apmokestinamų kelių tinklu, nesvarbu, iš kokios šalies yra, privalo sumokėti kelių mokestį už nuvažiuotą atstumą.

    Vokietijos teritorijoje iš viso yra apmokestinta apie 6684 magistralių ruožų – iš viso apie 13.999 tūkst. km. Nuo 2012 rugpjūčio 1 d. apmokestinami ir 1135 km lygiagrečių magistralėms 4 eismo juostų kelių. Registruotų vartotojų 737700 vnt.

    Čekija

    Čekijos Respublikos Vyriausybė dar 2004 m. priėmė sprendimą įvesti elektroninę rinkliavą, pagrįstą atstumu, keliuose ir automagistralėse krovininėms transporto priemonėms, kurių bendras svoris yra daugiau kaip 12 t (lengvesnėms transporto priemonėms galiojo vinječių sistema). Mokėjimas pasirinktų kelių ir automagistralių tinkle prasidėjo 2007 m. sausio 1 d. Atsirinktas automagistralių, autostradų ir I klasės kelių tinklas palaipsniui buvo išplėstas iki 1,381 tūkst. km.

    Nuo 2010 m. sausio 1 d. rinkliava buvo išplėsta ir krovininėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė viršija 3,5 t, bei įvesta papildoma rinkliava penktadieniais nuo 15 val. iki 21 val. kaip pasiteisinusi priemonė kamščių mažinimui.

    Elektroninė kelių mokesčio rinkimo sistema pagrįsta mikrobangų technologija, kuri nepasižymi neigiamu poveikiu aplinkai. Transporto priemonėse, kurios privalo mokėti kelių mokestį yra sumontuotas „Premid“ įrenginys, kuris perduoda duomenis mokesčių sistemai.

    Specialus mokestis už važiavimą mokamu kelių ruožu paskaičiuojamas transporto priemonei pravažiuojant elektroninius vartus. Prieš įvažiuojant į apmokestinamą kelio ruožą, transporto priemonė privalo būti registruota kelių naudotojo mokesčio sistemoje. Įrenginys transporto priemonėje sumontuojamas užregistravus ją ir sumokėjus užstatą.

    Šalia transporto priemonės identifikavimo informacijos papildomai turi būti pateikiami duomenys apie transporto priemonę:

    • registracijos ženklas ir valstybė;
    • ašių skaičius;
    • taršos klasė;
    • informacija apie metalinius skydus nuo vėjo.

    Kiekvienai transporto priemonei suteikiamas individualus įrenginys, kuriame vėliau galima keisti tik transporto priemonės ašių skaičių. Norint keisti kitus duomenis, pavyzdžiui, taršos klasę ir pan., būtina gražinti seną įrenginį ir pasiimti naują.

    Slovakija

    1996 m. Slovakija įvedė rinkliavų sistemą vinječių forma su fiksuoto dydžio mokesčiu už visų transporto priemonių naudojimąsi automagistralėmis ir autostradomis ir kai kuriais 1-ojo lygio keliais. Daugiau kaip 3,5 t sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms vinjetės sistema buvo rūšiuojama pagal didžiausią pakrautos transporto priemonės svorį. Mokesčiai, surinkti iš vinječių pardavimo už naudojimąsi automagistralėmis, sudarė valstybės pajamas.

    Siekiant užtikrinti greitą Slovakijos automagistralių ir autostradų tinklų sukūrimą ir veikimą, 2005 m. vasarį buvo įkurta 100 proc. valstybei priklausanti nacionalinė automagistralių bendrovė (NDS – Národná diaľničná spoločnosť). Vinječių gamyba, platinimas ir pardavimas konkrečiuose automagistralių ir autostradų ruožuose, mokesčių surinkimas už naudojimąsi tokiais keliais tapo NDS veiklos dalimi. Pajamos buvo finansavimo lėšų dalis automagistralių ir autostradų statybai ir priežiūrai.

    2008 m. patvirtinus elektroninės rinkliavos surinkimo įstatymo aktą, buvo patvirtinta nauja elektroninė kelių mokesčių surinkimo sistema. Naujas būdas taip pat įnešė pokyčių į mokėjimo filosofiją, kai pagal laiką skaičiuojamų mokesčių modelis buvo pakeistas atstumu grindžiamu modeliu. Toliau vienu iš NDS prioritetų buvo elektroninės rinkliavos rinkimo sistemos įvedimas krovininėms transporto priemonėms su 3,5 t bendrosios masės. Buvo nuspręsta, kad NDS užsako rinkliavos rinkimą per paslaugų sutartį su trečiąja (privačia) šalimi. Funkcinių reikalavimų pagrindas yra keleto juostų (multilane) laisvo srauto elektroninė rinkliavų surinkimo sistema.

    2008 m. pavasarį, po rinkliavos sistemos paslaugos pasiūlymų įvertinimo, nugalėtoju paskelbta bendrovė „Sky Toll“. Operatorius „Sky Toll“ mokėjimo duomenų rinkimui iš krovininėse transporto priemonėse sumontuoto OBU pasirinko naudoti technologiją GNSS&CN (mobilusis tinklas).

    Slovakų sistema yra antra po Vokietijos palydovinės sistemos, naudojanti keleto juostų laisvo srauto rinkliavos rinkimą. Nepaisant to, ji nėra suderinta su sistema Vokietijoje.

    Lenkija

    Krovininės transporto priemonės ir autobusai, važiuodami mokamais Lenkijos keliais nuo 2011 m. liepos 1 d., privalo naudotis nauja elektronine kelių mokesčio sistema („viaTOLL“).

    Kelių mokestis bus nuskaičiuojamas automatiškai, pravažiavus specialius bevielio ryšio imtuvus, kurie bus sumontuoti virš mokamų kelių. Tam, kad būtų galima naudotis elektronine sistema, kabinoje ant transporto priemonės stiklo reikės sumontuoti OBU („viaBox“), kuris už užstatą bus išduodamas nemokamai. Pervažiavus mokamus kelius, įrenginį bus galima grąžinti.

    Susidomėjimas sistema buvo didžiulis: veiklos pradžioje užregistruota 300 000 priemonių, vėliau – po 25 000 per dieną. „Kapsch Traffic Com“ konsorciumas savo Lenkijos bendrovėje aptarnaus „viaTOLL“ sistemą per ateinančius 8 metus, taip pat per visą eksploatacijos laikotarpį planuojama plėsti esamą sistemą ir pridėti prie jos papildomus kelius.

    Sistema „viaTOLL“ veikia naudojant trumpo nuotolio bevielio ryšio technologiją (GPRS). Mokamuose keliuose yra pastatyti specialūs vartai su įrengtomis antenomis. Antenos suteikia galimybę užtikrinti ryšį tarp sistemos ir transporto priemonėje įrengto „viaBOX“ įrenginio. Kiekvieną kartą, kai transporto priemonė pravažiuoja pro vartus, yra nuskaičiuojamas mokestis už važiavimą konkrečia mokamo kelio atkarpa. Vairuotojas apie tai yra informuojamas vienu garsiniu „viaBOX“ įrenginio signalu. Rinkliavos skaičiavimo procesas vyksta automatiškai, nereikia mažinti greičio arba sustoti. Transporto priemonės su „via- BOX“ įrenginiais galės naudotis specialiomis kelio juostomis, skirtomis atsiskaitant elektroniniu būdu: priartėjus prie rinkliavos posto vietoje esančio kelio užtvaro, jis bus pakeliamas automatiškai.

    Prancūzija

    Prancūzijoje automobilių kelių infrastruktūros priežiūra ir plėtra, priešingai nei kitose Europos šalyse, užsiima privačios kompanijos, kurioms valstybė pagal koncesijos sutartis yra perdavusi kelių tinklą. Kompanijos už naudojimąsi kelių infrastruktūra renka mokesčius, iš kurių paskui atliekami projektavimo, statybos, priežiūros ir plėtros darbai.

    Šiuo metu iš viso apie 12000 km Prancūzijos magistralių tinklą valdo 16 privataus kapitalo įmonių, 2 viešo kapitalo įmonės ir 1 vietinės savivaldybės įmonė. Iš šio magistralių tinklo 8550 km valdo koncesininkai ir važiavimas visoms transporto priemonėms yra mokamas. Kaina priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, ašių skaičiaus, masės ir emisijų klasės. Kainos dydis įvertina visas koncesininko išlaidas įrengiant, eksploatuojant ir prižiūrint kelių tinklą. Atsižvelgiant į infliaciją, kelių mokestį kartą per metus leidžiama didinti.

    Pačios kelius prižiūrinčios kompanijos užsiima mokesčio surinkimu, administravimu ir kontrole. Sumokėti kelių mokestį galima grynais pinigais, kreditinėmis ar degalų kortelėmis. Nuo 2007 m. visoje Prancūzijos teritorijoje veikia elektroninė kelių mokesčių surinkimo sistema, kurios pagrindu planuojamas naujas krovininių transporto priemonių apmokestinimas.

    Sistemos veikimo principas analogiškas kitose ES šalyse jau veikiančioms elektroninėms kelių mokesčių sistemoms: transporto priemonės turės OBU su GPS siųstuvu, kurį reikės vežiotis kabinoje. Šis prietaisas sukurtas taip, kad galėtų veikti ir su kitomis kelių mokesčių sistemomis, tiek prancūziškomis, tiek ir kitų šalių. Jį įdiegti be problemų galės patys vairuotojai. Registracijos metu kiekvienas toks prietaisas bus priskirtas konkrečiai transporto priemonei. Jame bus įrašomas transporto priemonės registracijos numeris, ašių skaičius, maksimali transporto priemonės masė, taršos klasė ir kita techninė informacija. Palydovine sistema ir kabinoje esančiu prietaisu bus galima nustatyti, kada transporto priemonė keliauja mokamais keliais ir kokį atstumą įveikia. Šalia mokamų kelių bus 173 stacionarūs ir 500 mobilių patikros taškų, kurie suderins informaciją su GPS signalu gaunama informacija ir nustatys, ar prietaisas funkcionuoja be priekaištų. Sistema suskaičiuos tikslius mokesčius transporto priemonei ir tuomet sąskaitos bus išsiųstos kelių naudotojams. Taip pat bus galimybė sumokėti už keliavimą iš anksto. Tokiu atveju reikalinga suma bus automatiškai nuskaičiuota iš vežėjo iš anksto papildytos sąskaitos.

    Eurovinjetės šalys

    Elektroninės eurovinjetės sistema šiuo metu veikia 5 šalyse (iš pradžių buvo sujungtos 9 šalys): Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Danijoje ir Švedijoje. Naujoji sistema startavo 2008 m. spalį ir pateisino visus lūkesčius – per pirmus du naujosios sistemos veikimo mėnesius 800 prekybos taškų parduota apie 1,5 mln. eurovinječių už beveik 30 mln. eurų.

    Naujoji elektroninė eurovinjetė tapo pirma Europoje ir pasaulyje grupėje šalių sėkmingai įdiegta modernia elektronine kelių mokesčių sistema. Naująją elektroninę eurovinjetę sukūrė viena iš pirmaujančių Europoje paslaugų teikėjų kelių mokesčių srityje – bendrovė AGES. Elektroninė eurovinjetė sukurta ištobulinus jos pirmtakę – įprastą popierinę vinjetę. Pagrindinis naujos eurovinjetės pranašumas yra tai, jog ši sistema paremta elektronine duomenų baze, kurioje visa informacija saugoma elektroninių duomenų saugojimo teisėmis, todėl popieriniai dokumentai nebereikalingi.

    Elektroninės eurovinjetės duomenys saugomi pagal transporto priemonės numerį. Pirkdamas elektroninę eurovinjetę vairuotojas į sistemą turi įvesti transporto priemonės numerį, vinjetės galiojimo terminą, regioną, ašių skaičių ir kenksmingų medžiagų išmetimo klasę. Asmeninių duomenų pateikti nebūtina. Sumokėti už elektroninę vinjetę galima visomis kredito, degalų, transporto kortelėmis, o prekybos taškuose atsiskaityti galima ir grynaisiais pinigais. Elektroninė eurovinjetė apsaugota nuo klastočių bei sukčiavimo.

  • Kelininkų planuose valstybei svarbūs projektai

    Petras Vizbaras, Transportas Nr. 5-6(53)

    Lietuvos automobilių kelių direkcija į 2015-uosius žengė turėdama tam tikrą veiklos planą ir vizijas ateinantiems 2 metams. Šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmata, net ir perpus padidinus lėšų paėmimą bendrosioms valstybės reikmėms (2014 m. buvo paimta daugiau nei 37 mln. eurų, o 2015 m. paimta beveik 77 mln. eurų), yra tik šiek tiek didesnė nei praėjusiais metais. 2014 m. į KPPP buvo atskaitoma už degalų akcizą 55 proc., o 2015 m. – 65 proc.

    Šiemet didėja vietinės reikšmės keliams skiriamų lėšų suma (nuo 25 proc. iki 30 proc.), o valstybinės reikšmės keliams lėšos išaugs nedaug.

    Esminis pokytis susijęs su tuo, kad šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programai papildomai gauta 37,3 mln. eurų. Ši suma susidarė 2014 m. surinkus daugiau nei planuota akcizo bei transporto mokesčių.

    Apibendrinant galima pasakyti, kad 2015 m. KPPP sąmata yra 388,5 mln. eurų, o 2014 m. buvo 307 mln. eurų.

    Prioritetas – „Via Baltica“

    Pagrindinis prioritetas – „Via Baltica“. Jau paskelbtas pirmasis konkursas „Via Balticos“ 6 km ruožo Kauno rajone rekonstrukcijai. Atlikus darbus rekonstruota atkarpa taps modernia, europinius standartus atitinkančia keturių juostų su papildoma žaliąja juosta automagistrale. 2015 m. ruošiamasi paskelbti kito „Via Balticos“ 10 km ruožo Kazlų Rūdos savivaldybėje rekonstrukcijos viešojo pirkimo konkursą (nuo Kauno Marijampolės link). 2016 m. planuojama paskelbti viešąjį pirkimo konkursą dėl „Via Balticos“ rekonstrukcijos darbų 10 km ruože Marijampolės savivaldybėje. Taip pat šiais metais tikimasi, pasinaudojant ES lėšomis, pradėti įgyvendinti Panevėžio aplinkkelio projektą. 22 kilometrų ilgio Aukštaitijos sostinę aplenkianti „Via Balticos“ atkarpa bus pertvarkoma iš dviejų juostų į 2+1 tipo kelią, įrengiant keletą žiedinių sankryžų. Panevėžio aplinkkelis turėtų tapti vienu moderniausių ir saugiausių „Via Balticos“ ruožų, neskaitant ruožo nuo Kauno iki Marijampolės. Taip pat bus atliekami mažesnės apimties darbai šiame maršrute. Ir toliau bus įrengiami itin pasiteisinę 1+1 tipo ruožai, taip pat bus atliekamas įprastas remontas, diegiamos eismo saugą gerinančios priemonės.

    Magistralinio kelio A1 atkarpa Vilnius – Kaunas

    Šiais metais numatoma pradėti keletą labai svarbių projektų magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno. Siekis – jau 2016 m. šiame kelyje užtikrinti automagistralės standartą ir leistiną greitį padidinti iki 130 km/h. Šiuo metu yra paskelbtas viešasis pirkimas Žiežmarių ir Moluvėnų skirtingų lygių sankryžų statybai. Artimiausiu metu planuojama paskelbti viešąjį pirkimą apsauginių atitvarų keitimui saugesniais ir stipresniais, kad būtų užkirsta galimybė sunkiasvorėms transporto priemonėms išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir sukelti labai skaudžias avarijas. Taip pat planuojama pailginti ir sutvarkyti lėtėjimo bei greitėjimo juostas, nes padidinus maksimalaus leistino greičio ribą greitkelyje, dabartinės nebeužtikrins eismo saugumo. Šiuo metu yra ruošiamas projektas Grigiškių trečiojo etapo įgyvendinimui, o 2016 m. jau planuojama pradėti jį įgyvendinti. Taip pat 2016 m. planuojama rekonstruoti Petrašiūnų sankryžą įrengiant trūkstamus sankryžos elementus.

    Žvyrkelių asfaltavimas

    Kelių direkcijos prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose vis dar yra apie 7200 km žvyro dangą turinčių kelių. 2015 m. pradžioje Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Kelių direkcija pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo išasfaltuoti žvyrkelius kaimo vietovėse, kuriose gyvena iki 1000 gyventojų, ir taip pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, sumažinti aplinkos taršą bei kelių priežiūros sąnaudas. Be šios programos bus asfaltuojami ir kiti svarbesni žvyrkeliai.

    Paviršiaus apdaro įrengimas

    Vienas iš kasmetinių Kelių direkcijos prioritetų – kelio paviršiaus apdaro darbai, kurių „kilometrinės apimtys“ šiemet siekia 220 km. Jau paskelbta 17 konkursų šiems darbams atlikti. Visus viešuosius pirkimus planuojama atlikti per 2015 m. I-ąjį ketvirtį.

    Daug laiko ir lėšų iš kelininkų kaip įprasta pareikalaus ir provėžuotų kelių remontas. Pirmiausia numatoma pašalinti provėžas tarptautiniuose koridoriuose Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir „Via Balticoje“ bei kituose magistraliniuose keliuose: A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai; A8 Panevėžys – Aristava – Sitkūnai; A10 Panevėžys – Pasvalys – Ryga, A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis ir kt.

    Laukia Seimo pritarimo

    2013 m. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Kelių direkcija pakoregavo VPSP galimybių studiją, kurios rezultatams 2014 m. balandį pritarė Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisija. 2014 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė šio projekto įgyvendinimui. Kadangi šiame projekte valstybės turtiniai įsipareigojimai yra didesni kaip 200 mln. litų, sprendimą dėl jo įgyvendinimo turės priimti Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės siūlymu. Šiuo metu projektas vis dar svarstomas Seime. Parlamentarams priėmus teigiamą sprendimą, bus vykdomos minėtojo projekto viešojo pirkimo procedūros.

    Nekintantis prioritetas

    Šiemet eismo saugai užtikrinti ir infrastruktūrai plėtoti skirta 12,62 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos diegiant inžinerines priemones valstybinės reikšmės keliuose, greičio mažinimo priemones pavojinguose ruožuose, mažinant juodųjų dėmių skaičių, įrengiant daugiau saugesnių pėsčiųjų perėjų ir kitų kelio elementų. Taip pat bus rekonstruojamos avaringos sankryžos, įrengiant iškilias saleles, žiedines sankryžas ar reguliuojant jose eismą šviesoforais.
    Daug dėmesio bus skirta pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimui bei rekonstravimui.