Edmundas Kaučikas

2016-05-13 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

E. Kaučikas, „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis inžinierius, savo darbo dieną planuoja iš anksto, nes puikiai žino, kad darbai veja darbus, todėl nė vieno jų atidėlioti neverta, o neretai ir neišeina. Tos darbo dienos, kurią praleidome kartu su vienu išvalstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ vadovų, rezultatus geriausiai iliustravo diskusijų metu priimti aktualūs sprendimai regiono susisiekimui gerinti, dalykiški susitikimai ir operatyviai išspręsti klausimai.

E. Kaučikas, „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis inžinierius, savo darbo dieną planuoja iš anksto, nes puikiai žino, kad darbai veja darbus, todėl nė vieno jų atidėlioti neverta, o neretai ir neišeina. Tos darbo dienos, kurią praleidome kartu su vienu išvalstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ vadovų, rezultatus geriausiai iliustravo diskusijų metu priimti aktualūs sprendimai regiono susisiekimui gerinti, dalykiški susitikimai ir operatyviai išspręsti klausimai.

Diena prasidėjo kelyje

Netoli įmonės „Kauno regiono keliai“ Kauno kelių tarnybos gyvenantis E. Kaučikas rytais keliasi tuo pačiu metu – 6.30 val. Tą darbo dienos rytą laikas irgi nekito. Įsėdęs į Kelių tarnybos garaže laikomą valstybinę transporto priemonę direktoriaus pavaduotojas vos per 15 minučių paprastai pasiekia savo darbovietę, esančią miesto centre.

„Rytais visada būna transporto spūsčių. Čia yra tokia vieta, kurią man reikia pravažiuoti laiku, nes tarp 7.30 ir 8.30 val. visada susidaro „kamštis“, – pakeliui į darbą kalbėjo E. Kaučikas.

Įmonę pasiekėme prieš 7.30 val. Tuo pat metu atvyko ir įmonės direktorius bei kiti E. Kaučiko kolegos. „Esame trys direktoriaus pavaduotojai. Apie 10 val. susirenkame į trumpą pasitarimą, kurio metu visi kartu gurkšnojame rytinę kavą. Tiesa, prieš pasitarimą pasidomime Kauno regiono kelių būkle – spėjame panaršyti internete, paskambinti, išsiaiškinti padėtį. Dar iš vakaro susiplanuojame, kokie pagrindiniai darbai mūsų laukia kitą dieną, arba kokius nurodymus šią dieną mums skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija“, – savo rytinę darbotvarkę nupasakojo direktoriaus pavaduotojas.

Pasak E. Kaučiko, jau įprasta, kad Kelių direkcija pateikia informaciją apie būtinus nuveikti darbus prieš kelias dienas, bet būna ir skubių nurodymų, kuriuos reikia įvykdyti nedelsiant.

„Stengiuosi savo darbo laiką išdėlioti taip, kad darbai nebūtų atidedami kitai dienai. Kitąsyk tenka bent 5 užduotis įvykdyti per vieną dieną. Nesinori, kad viskaskauptųsi, nes būna ir taip, kad Kelių direkcija dar labiau sutrumpina užduočių vykdymo laiką. Jei nujaučiu, ką ateityje turėsiu nuveikti, tuomet vieniems ar kitiems darbams ruošiuosi prieš savaitę ar dar anksčiau“, – tęsė vyriausiasis inžinierius.

Užduočių nešykšti ir įmonės direktorius. Jis taip pat laukia, kad visi trys pavaduotojai jam pateiktų išsamius atsakymus vienu ar kitu klausimu. Vėliau vyksta diskusijos ir priimami sprendimai.

E. Kaučikas sako dažnai siūlantis ne vieną sprendimo variantą. Jo viršininkas irgi visada turi savo nuomonę. Padiskutavę jie randa bendrą kalbą.

„Mano ir direktoriaus nuomonės labai sutampa. Greitai randame sprendimus ir sutarimą, kitaip tariant, dviejų nuomonių „aukso vidurį“. Konfliktinių situacijų nebūna“, – šyptelėjo pašnekovas.

Tartis padėjo rytinė kava

Rytinis pasitarimas su kava užtruko gerą pusvalandį. Ilgiau jis trunka tuomet, kai yra daugiau diskutuotinų klausimų.

Tąkart per daugiau nei pusvalandį buvo aptarti 3 klausimai. Kiekvienas iš trijų „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojų turėjo po klausimą iš savo kuruojamos srities. Savo nuomones išsakė ir direktorius, ir pavaduotojai, tačiau, pasak E. Kaučiko, nepatenkintųjų viena ar kita kolegų pozicija nebuvo.

„Vienas šiandienos pasitarimo klausimas buvo apie kelių priežiūrą esant pavasariškiems ir, beje, permainingiems orams. Juk kelius dar barstome, nes ypač rytais jie būna slidūs. Apžvelgėme ir situaciją regiono keliuose“, – po rytinio pasitarimo paaiškino įmonės pavaduotojas.

VĮ „Kauno regiono keliai“ gavo Birštono savivaldybės paklausimą, ar vienas iš kelių bus įtrauktas į vadinamąją „zebrų“ programą. E. Kaučikas informavo direktorių, kad pageidaujamas maršrutas yra įtrauktas į minėtą kelių asfaltavimo programą.

Įmonės komercijos direktoriui buvo iškilęs klausimas dėl kelių inventorizavimo, t. y. kelių matavimų, kuriems atlikti skelbiami konkursai, kuriems Kelių direkcija skiria lėšas, yra samdomi matuotojai.

„Direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už komerciją ir turto valdymą, paruošia sutartis su matuotojais, kurie ir atlieka tuos matavimus. Jų metu surenkami visi kelių duomenys – jų plotis, sankasos, pralaidos, tiltai ir pan.“ – pokalbį tęsė kelių specialistas E. Kaučikas.

Šiuo metu Kauno regiono kelių maršrutuose šie darbai įpusėti – iš 2,674 tūkst. km kelių apie 1423 km jau atlikta inventorizacija. Tuo pačiu matuojama ir žemė, kurioje yra statinys, po to visa tai derinama su žemėtvarkininkais, su kaimyninių sklypų savininkais, kad nebūtų įsibrovimo į svetimą teritoriją, ypač rajoniniuose keliuose, kurie driekiasi per gyvenvietes ar kaimus.

Susitikimai su projektuotojais

„Į įmonę dažnai užsuka specialistai, kurie mūsų keliuose rengia projektus, nesjiems iškyla svarbių projektavimo klausimų. Tačiau taip nebūna kasdien“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu projektuojamas netoli Kauno esantis kelias Ramučiai – Martinava. Projektą rengia UAB „Kelprojektas“. Per Ramučių gyvenvietę bus tiesiami pėsčiųjų šaligatviai ir atkuriama kelio danga. Projektuojamo kelio ruožo su lietaus kanalizacija ilgis – 1,5 km. Tą dieną projektuotojai atvyko pasitarti būtent šiuo klausimu.

„Kadangi rekonstruojama visa kelio danga, projektuotojai konstrukcijų apskaičiavimus pirmiausia pateikė mums, kad pasitartume ir išsakytume savo nuomonę. Tai svarbu, nes darbų atlikimo technologijos ir kelio konstrukcijos dalykus dar teks derinti su Kelių direkcija“, – sakė E. Kaučikas.

Projektuotojai jau būna atlikę geologinius tyrinėjimus, ir tada sprendžiama, ar jie atitinka reikalavimus pagal kelio kategoriją. Dar pasitariama, kokią pasirinkti dangos konstrukciją. Dabartinis kelias yra 7 m pločio su asfaltbetonio danga. Kelkraščiai – po 1,5 m. Pageidaujama čia atnaujinti dangą, kuri yra susidėvėjusi, pakeisti jos konstrukciją ir įrengti šaligatvius – pėsčiųjų ir dviračių takus abiejuose
pusėse vietoj esamų kelkraščių.

„Šio kelio rekonstrukciją iš dalies finansuoja rajono savivaldybė, sumokėdama už lietaus kanalizaciją ir šaligatvius. Visa kita sumokės LAKD pagal valstybės finansuojamą programą. Mes prižiūrėsime kelio dangą, o šaligatviai bus Kauno rajono savivaldybės nuosavybė“, – pasakojo pavaduotojas.

Pasak E. Kaučiko, įmonė dalyvauja rajonų savivaldybių skelbiamuose konkursuose vietinių kelių ir gatvių priežiūros darbams atlikti. Buvo metas, kai VĮ „Kauno regiono keliai“ laimėdavo visus konkursus Prienų rajono savivaldybės keliams prižiūrėti, kelerius metus iš eilės tvarkė Kėdainių miesto gatves. Vis dėlto pagrindinis konkurso klausimas yra pinigai – kas darbus padarys pigiau, tas ir laimi konkursą. Pusdykiai
dirbti nesinori, tad aštrėjant konkurencijai Kauno regiono kelių įmonei visaip pasiseka.

Svečiams parūpo žvyrkeliai

Prieš darbo dienai įpusėjant, atvyko Kauno rajono savivaldybės Transporto skyriaus darbuotojai, kurie domėjosi kaimiškųjų „zebrų“ programa – žvyrkelių asfaltavimu tarp skirtingų kelių dangų.

Šešiuose Kauno apskrities rajonuose bus išasfaltuota per 90 km žvyrkelių atkarpų. Svečiai buvo pateikę pageidavimus, įmonė buvo nubrėžusi savo preliminarius maršrutus. Dabar ir buvo aiškinamasi, ar nuomonės sutapo.

„Vien gerų norų nepakanka. Mes remiamės kriterijais. Pirma, siekiame išasfaltuoti tam tikrą maršrutą, kad neliktų įsiterpusių neilgų žvyro dangos ruožų. Tai ne tik patogu vairuotojams, bet ir įmonei nereikėtų greiderio varyti 30 ar 40 km vien tik dėl to, kad būtų sutvarkytas vienas kitas kelio kilometras“, – patikslino E. Kaučikas.

Anot įmonės „Kauno regiono keliai“ vadovo pavaduotojo, dar vienas kriterijus – eismo intensyvumas. Pirmenybė teikiama žvyrkeliams, kur eismas intensyvesnis. Ne paslaptis, kad tokius žvyrkelius reikia dažniau greideriuoti, todėl juos verčiau išasfaltuoti.

Kai buvo sudaroma vadinamoji kaimiškųjų „zebrų“ programa, savo pasiūlymus Kelių direkcijai buvo pateikę ir Kauno regiono kelininkai – siūlyta išasfaltuoti per 100 km kelių ruožų. LAKD pagal finansavimo ir kitas galimybes asfaltavimo darbų sąrašą pakoregavo. Iš pirminio sąrašo išbraukta apie 10 km žvyrkelių, kai kurie asfaltavimo darbai atidėti 2017 ir 2018 metams.

Pietūs

„Pietauju namie. Man ten geriausia. Šiuo metu žmona niekur nedirba, tad ji man paruošia valgį. Dėl sveikatos būklės anksčiau išėjo į pensiją. Į kavinę nenoriu, nes sutuoktinė man išverda skaniau. Juk ir važiuoti netoli. Tai jau tapo savotiška tradicija – vidury dienos pamatyti žmoną. Jai greičiausiai yra malonu, kad kažkam reikia pagaminti maisto“, – prieš pat pietų metą kalbėdamas šypsojosi
E. Kaučikas.

Pietūs truko nuo 11.30 iki 12.15 val. Pasistiprinus įmonėje laukė jau kiti darbai, į objektą jis išvyko dviese su Techninio skyriaus inžinieriumi.

„Reikia parengti techninį projektą kelio pralaidos remontui. Ji – Kėdainių rajone, kelio Krakės – Jaugiliai – Bučiūnai 11,3 km. Ten per melioracijos kanalą eina labai blogos būklės 1 m 50 cm diametro vandens pralaida. Ji įrengta iš gelžbetoninių vamzdžių po 1 m ilgio, siauras pravažiavimas, atitvarų nėra. Dėl to į Kėdainių rajoną ir vykstam su inžinieriumi. Būtina išmatuoti ir viską įvertinti vizualiai. Minėtas objektas yra už 70 km nuo Kauno“, – kalbėjo E. Kaučikas.

Pasiekus kelionės tikslą, išmatuojami esamos pralaidos diametras, ilgis, sankasos plotis. Numatoma, kokio ilgiopralaidos reikia, kad būtų saugus pravažiavimas, kiek ir kokių reikia atitvarų, kiek turi būti išplatinta sankasa.

Matuoja patys, tad be guminių batų neišsiverčia. Beje, jie nuolat vežiojami automobilyje. Tai tarsi „budinti“ aprangos priemonė.

Visi matavimai surašomi į specialius žiniaraščius, kad parvykus į įmonę būtų galima skaičiuoti sąmatą ir parengti projektą, kurį ruošia įmonės projektuotojai, turintys projektavimo atestatus ir atitinkantys reikalavimus projektavimo darbams atlikti. Reikalingi ir skaičiai, ir brėžinys, ir planas. Projektas pateikiamas Kelių direkcijai, kuri skelbia konkursą darbams atlikti.

Numatomi darbai derinami su Kėdainių rajono savivaldybės Melioracijos skyriumi. Specialistai turi patikslinti aukštį, gylį, kuriame bus įrengiama pralaida. Jie taip pat įvertina, ar nauja pralaida nekels nereikalingų problemų.

Jei jie turi pastabų, pasako, jei ne, Melioracijos skyriaus atstovas pasirašo projektą. Klausimas išsprendžiamas gana greitai – tą pačią dieną. Skyriuje surandami turimi projektai, kuriuose nurodytas geodezinis aukštis. Jie pateikiami „Kauno regiono keliams“, ir klausimas suderinamas.

„Mūsų gaišinti be reikalo nenori, nes žino, kad padarysime gerą darbą rajono keliuose. Pastabų gali būti dėl tvirtinimo elementų, kad neslinktų gruntas nuo sankasos. Jei būna drenažo vamzdžiai, ateinantys iš laukų, prieinantys prie pat pralaidos ar tilto, stengiamasi juos prijungti taip, kad nebūtų sugadinti melioracijos įrenginiai. Sovietiniais laikais pakloti drenažo vamzdžiai dar iki šiol „gyvi“ ir dauguma jų funkcionuoja“, – patikino pavaduotojas.

Grįžus laukė popieriai – pusė darbo stalo apkrauta dokumentais. Kas gi juose?

Paaiškėjo, kad rangovas atlieka kelio statybos ar rekonstrukcijos darbus ir juos priduoda Kelių direkcijai. Atlikus darbus, rangovas pateikia užsakovui darbų perdavimo aktą. Po to šis dokumentas, kurį sudaro ne vienas segtuvas, perduodamas „Kauno regiono keliams“, nes įmonės archyvuose laikoma visa projektinė dokumentacija.

Ant įmonės direktoriaus pavaduotojo darbo stalo – net 7 dokumentų krūvos, bylojančios apie iki 2015-ųjų gruodžio 31 d. atliktus darbus. Už juos atsiskaityta Kelių direkcijai, o ši dokumentus perdavė kelininkams.

Štai pirmoji dokumentų krūvelė. Juose – rajoninis kelio Mairiškiai – Žibartonys – Gudžiūnai ruožas nuo 9,7 iki 15,3 km, kuriame buvo atlikta rekonstrukcija. Čia driekėsi žvyrkelis, o dabar įrengta asfaltbetonio danga. Darbai baigti, jų perdavimo aktas surašytas dar 2015 m. gruodžio 23 d.

Štai antrasis dokumentų pluoštas, kuriuose – kelio Vilkija – Pagiriai – Liučiūnaiatkarpos nuo 0,7 iki 4,56 km rekonstrukcija, t. y. žvyrkelio asfaltavimas.

Šiuose dokumentuose – ir pėsčiųjų bei dviračių takų įrengimas (projektavimas ir tiesimas) kelio A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis ruože nuo 5,4 iki 6,8 km. Darbus vykdė UAB „Lietuvos kelių statyba“.

Pėsčiųjų ir dviračių takas taip pat įrengtas kelyje Kaunas – Prienai – Alytus (nuo 6,56 iki 7,48 km). Rangovas – VĮ „Kauno regiono keliai“. „Laimėjome konkursą ir patys projektavome bei įrengėme, tad dėl kokybės tikrai nesiskųsime“, – juokavo E. Kaučikas.

Likusiose trijose dokumentų šūsnyse – atiduoti vertinti Prienų kelių tarnybos pastato rekonstrukcijos darbai – sandėlio rekonstravimas į garažą. Problema išspręsta – technika bus po stogu.

Naujovė – minkštas bitumas

Kelio Nr. 3315 Birštonas – Puzonys ruože nuo 0,92 iki 1,82 km atliktas kapitalinis remontas įrengiant asfaltbetonio dangą iš minkštų mišinių. Tokia danga gali važiuoti ne tik dviračiai ar lengvieji automobiliai. Ištirta, kad ji tinkama ir kitoms transporto priemonėms.

Ši danga yra 4,5 cm storio, pagrindas iš skaldos – ant esamo žvyrkelio. Pasak E. Kaučiko, tai normali danga, bet dėl elastingumo mažiau jautri pagrindų konstrukcijai. Yra įrengtų tokių dangų dar prieš 4–5 metus, ir jos kuo puikiausiai išsilaikiusios. Jas ir įrengti pigiau. Kitokiai dangai reikėtų smėlio pasluoksnio ir 6 cm asfaltbetonio sluoksnio. Parenkamos tos vietos, kur važiuoja mažiau sunkiojo transporto. Kelininkai tokius kelius vadina vietinės reikšmės netranzitiniais keliais.

Yra ir kitastoks kelias Nr. 3302 Išlaužas – Klebiškis – Igliauka, kurio ruože nuo 5,91 iki 6,6 km irgi įrengta taip pat minkšta danga.

Svarbu: komisijos pastabos

Kai darbai baigti, Statybos inspekcijai pateikiami nuskenuoti visi kelio projektiniai dokumentai, kurie įrašomi į kompaktinį diską. Inspekcijos sudaryta komisija iš savivaldybės Urbanistikos, Melioracijos, Kelių transporto skyrių, TEO ir LESTO atstovų, prieš tai susipažinusi su projektu, apžiūri visą rekonstruotą kelią, įvertina atliktus darbus ir parašais patvirtina statybos baigimo aktą.

„Pastabų būna. Dažniausiai jas pateikia Urbanistikos skyrius dėl kadastrinių matavimų, ypač jei buvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Būna įrengiamos pralaidos nesilaikant savo žemių ribų ir įsiterpiant į vietinių savininkų teritorijas. Be abejo, stengiamės, kad konfliktinių situacijų nekiltų. Jei jau taip nutinka, su savininkais pavyksta susitarti“, – aiškino direktoriaus pavaduotojas.

Pasak E. Kaučiko, derinimai tarp rangovų ir privačių savininkų vyksta statybų metu, tad komisijai susirinkus tikrai nekyla problemų. „Jei kiltų, būtų negirdėta retenybė, – sakė pavaduotojas. – Nebent darbų metu kas nors buvo pražiūrėta.“

Jis minėjo, kad iškilmingus kelių atidarymus dažniau organizuoja savivaldybės, nes jos labiau suinteresuotos viešai pasireklamuoti. Eilinės komisijos nariams esą netenka nei šašlykų, nei alaus – ta proga pasidžiaugiama pateikus objektą, neretai išgeriama kavos, ir tiek.

Tiesa, darbų įvertinimo tvarka nuo 2016 m. pasikeitė. Komisija į objektus jau nebevyksta. Ji gauna elektroninę atliktų darbų versiją. Jei nesutinka, pateikia pastabas, jei viskas gerai – padeda elektroninį parašą. Deja, iki šiol ši sistema dorai neveikia, todėl ne dėl įmonės kaltės yra nemažai komisijos dar nepatvirtintų dokumentų.

„Laimė, sistema po truputį atsigauna, ir tik laiko klausimas, kada ji pradės sklandžiai veikti. Manau, kad pakaks poros ar trijų savaičių, ir darbai su dokumentais bus baigti. Per tą laiką jų nepadaugės, nes tokia situacija labiau susiklosto tik metų pabaigoje. Dabar Kelių direkcijoje vyksta konkursai rangos darbams
atlikti, o darbus jie dažniausiai baigia spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais“, – tęsė pavaduotojas.

Pasak jo, tuos 7 įgyvendintus projektus atiduoti vertinti Statybos inspekcijai pavyks maždaug per mėnesį.

Archyve – tūkstantis tomų

„Mūsų įmonėje yra archyvas, kuriame laikomi popieriniai dokumentai. Šiuo metu jame – apie tūkstantis tomų. Dalį senesnių, kai nebetelpa lentynose, laikome Kauno kelių tarnyboje. Sumesti jų į krosnį ir sukūrenti negalime – turi praeiti ne mažiau 10 metų. Kelių tarnyboje yra didesnės patalpos, kuriose įrengtas tiek tarnybos, tiek visos įmonės techninių dokumentų archyvas“,– aiškino „Kauno regiono
kelių“ direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, archyve yra saugomų ir 1993 m. dokumentų, ir netgi senesnių. Jų dar gali prireikti, jei tektų peržiūrėti senesnių tiltų mazgų brėžinius.

Įmonėje dokumentai registruojami ir kompiuteryje. Jie turi numerius, pagal kuriuos juos ir galima rasti įmonės archyve.

„Pastarųjų penkerių metų dokumentų elektronines versijas taip pat turime. Nuskenuoti visus popierinius dokumentus būtinumo nėra, o be to, tai padaryti būtų sudėtinga. Patys neturime kokybiškų bei didelių skenerių, gerai, kad kaimynystėje yra projektuotojų bendrovė, tai kone stalo dydžio brėžinius skenuojame ten“, – patikslino Kauno kelių vyriausiasis inžinierius.

Jis neslėpė, kad įmonė sumoka ir už skenavimo darbus, ir Statybos inspekcijai už darbų perdavimo akto įregistravimą. Kaina už vieno objekto registravimą – 150 eurų. VĮ „Kauno regiono keliai“ aktų kopijas ir sąskaitas už statybos leidimus pateikia Kelių direkcijai, kuri pinigus grąžina įmonei.

Ant E. Kaučiko stalo tądien buvo bene 25 tokie brėžiniai – tiek didelių projektų laukė savo eilės registravimui.

Namo – aplenkiant spūstis

„Kauno regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojo E. Kaučiko diena biure baigėsi 16.30 val. Apie 17 val. jis jau buvo namie. Važiuodamas namo kelininkas į spūstis nepateko, diena buvo rami ir joms susidaryti dar šiek tiek per anksti. Eismo grūstis Kauno transporto mazge, kuriuo kasdien vyksta vyriausiasis inžinierius, prasideda maždaug tada, kai jis jau būna namuose. Mat dauguma žmonių dirba iki 17 val. Tiesa, jei darbe jis šiek tiek užtrunka, pakliuvimas į automobilių „kamščius“ garantuotas!

Vakarais darbo reikalais E. Kaučiko niekas netrukdo, išskyrus atvejus, kai vyksta sezono darbai vasarą. Tada skambina rangovai, kuriems kyla įvairių klausimų ar neaiškumų. Pavyzdžiui, reikia objektą statyti, o nesutarta dėl ribų su kaimynystėje žemės sklypą turinčiu asmeniu. Kartais projektuotojai būna priėmę ne visai parankų sprendimą, tad prašoma pasitarti ar užtarti.

„Tokie skambučiai vakarais nuotaikos negadina. Skaudesnių problemų sprendimų daugiau turbūt tenka direktoriui. Stengiuosi, kad nedidelis konfliktas neišsirutuliotų į didesnius“, – aiškino kelių inžinierius.

Rengiami projektai visada pristatomi visuomenei. Tokie susitikimai būna įvairūs: didžiausi konfliktai su savininkais kyla dėl kainų už žemę, įsigyjamą visuomenės reikmėms. Žmonės nepatenkinti, kad kaina esą už žemę siūloma per maža.

Kelių direkcija yra nustačiusi žemės poėmio įkainius. Viskas yra įvertinama, paskaičiuojama ir siūloma sklypo savininkui. Į teismus kreipiamasi, jei sklypo savininkas siekia gauti daugiau pinigų, nei siūloma. Pavaduotojas sakė: „Su žmonėmis ne tik Kelių direkcija bendrauja, o ir mes kartu su projektuotojais, tad visas visuomenės strėles ir turime atremti. Muštis neteko, bet pokalbiai dažniausiai būna karšti.“

Vakaras su knyga

Po darbo E. Kaučiko namie laukė gardi vakarienė, televizorius ir įdomi knyga. Tiesa, toks poilsis būdingas tik šaltuoju metų laiku. Vasarą jis vyksta į kolektyvinį sodą, kuris yra už 10 km nuo namų. Ten darbų pakanka visada.

Gyvena jis su žmona 3 aukštų name, kuris priklauso 4 savininkams. Reikia ir aplinką sutvarkyti, ir namą prižiūrėti, juolab kad jis yra tik vienas vyras tarp name gyvenančių moterų. Vyriškų ūkio darbų nevengia ir noriai juos įveikia.

Taip besišnekučiuojant apie besibaigiančią dieną, kelininkas nejučiom prisiminė savo praeitį. 1974 m. jis baigė tuometį Vilniaus inžinierinį statybos institutą (VISI), po to 4 metus dirbo Klaipėdos kelių valdyboje gamybos meistru – tiesė automagistralę ties Vėžaičiais. Dar 2 metus dirbo Juodkrantėje, asfaltbetonio bazėje, Kelių taisymo punkto viršininku, buvo atsakingas už rangos darbus.

Po 6 metų darbo pajūryje sutiko būsimą žmoną kaunietę, kuri vyrą ir išviliojo į Kauną. Čia susirasti darbą padėjo buvęs kurso draugas – iš pradžių E. Kaučikas tapo gamybos meistru tuometėje Kauno kelių valdyboje. E. Kaučikas kaip šiandien pamena ir pirmą ten statytą objektą – kelio Kaunas – Pakuonis tiesimą. 4 metus iki „Kauno regiono kelių“ susikūrimo jis buvo asfaltavimo objektų vadovas.

Nuo 1995 m. E. Kaučikas buvo paskirtas įmonės „Kauno regiono keliai“ direktoriaus pavaduotoju. Juo dirba iki šiol. „Amžinas pavaduotojas, – pašmaikštavo E. Kaučikas. – Kadangi labai šaunus kolektyvas, ir čia man labai patinka, niekur kitur eiti nesiruošiu. Niekas naujos darbo vietos nesiūlė, bet jei ir siūlytų, neičiau. Be to, ir pensininkas esu jau dvejus metus.“

Kilusiam iš Žemaitijos, Kelmės rajono, vaikinui, kurio ne tik tėvas, bet ir kiti šeimos nariai yra gerokai prisiragavę kelininko duonos, dar anuomet matematikos mokytojas išrinko būsimą profesiją. Ir nesuklydo – pasirinkta specialybė ir darbas patinka iki šiol.

E. Kaučikui, užauginusiam gabų sūnų, Vilniaus universitete įgijusį lazerių fiziko specialybę ir šiuo metu su šeima gyvenantį Londone, didelį džiaugsmą teikia ir du – 7 ir 11 metų – anūkai, kurie atostogas visada praleidžia pas senelius Kaune. Tiesa, su jais tenka nuvažiuoti pailsėti ir prie jūros.

Stebėdamas jau visai kitokią savo anūkų vaikystę, prisimena ir savąją, kai vasaros atostogų metu tekdavo šienauti pakeles ir griovius, kartu su darbininkais dirbti kitus darbus. Kas žino, gal būtent tada ir gimė šilti jausmai keliui, kelininko profesijai ir savo kraštui?