Darius Šliumeras

2016-05-13 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

Įmonės „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybos viršininkas D.Šliumeras kuo puikiausiai žino, kad kiekvienos jo darbo dienos sėkmė priklauso nuo to, kaip jai bus pasiruošta. Kelininkų darbui įtakos turi tikrai ne vienas faktorius, net ir pati gamta, todėl viršininkui kitąsyk ir per vieną dieną tenka išspręsti daug galvosūkių, kad būtų įveikti visi iškilę iššūkiai.

Įmonės „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybos viršininkas D.Šliumeras kuo puikiausiai žino, kad kiekvienos jo darbo dienos sėkmė priklauso nuo to, kaip jai bus pasiruošta. Kelininkų darbui įtakos turi tikrai ne vienas faktorius, net ir pati gamta, todėl viršininkui kitąsyk ir per vieną dieną tenka išspręsti daug galvosūkių, kad būtų įveikti visi iškilę iššūkiai.

Kas rytą – apie orą

Kelių tarnyboje darbo diena prasideda 7.30 val., Prienų kelių tarnybos viršininkas į savo kabinetą įžengia gerokai anksčiau. Mat nuo namų iki darbovietės – vos 4 km, kuriuos kelininkas įveikia labai operatyviai – per 3 ar 4 minutes.

Tądien, kaip ir įprasta, Prienų kelių tarnybos administracija į vadinamąją penkiaminutę susirinko 7.15 val.

Pasitarime buvo aptartos oro sąlygos ir dienos užduotys – numatyti darbų objektai, paskirstyta technika ir žmogiškieji resursai.

„Mūsų darbus lemia ir tuo metu vyraujantys orai, todėl kiekvieną rytą būtinai aptariame ir gamtos sąlygas. Stengiamės, kad darbui visi jau būtų pasirengę pusę aštuonių“, – D. Šliumeras.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos dar prieš šv. Velykas kelininkus paragino sutvarkyti pakelėse šiukšles. Apie tai irgi buvo kalbėta pasitarime.

„Čia nieko naujo, iki didžiausių pavasario švenčių būtina pasigražinti kelius. Tai irgi labai svarbu, juolab kad mūsų pagrindinis darbas – kelių priežiūra“, – pabrėžė dienos pašnekovas.

Skubiai ir be kavos

Per rytinius pasitarimus kava negeriama, skubama, nes prasidedančios dienos darbus tenka spėti aptarti vos per 15 minučių.

Tąkart buvo kalbama apie pavasarį jau numatytus ir dar tik prognozuojamus darbus, bei aptarti šios dienos darbai, kuriuos galima būtų suskirstyti į 3 grupes.

Pirmiausiai kelių priežiūra: kelyje Prienai – Skriaudžiai buvo pjaunami krūmai, kelyje Jundeliškės – Vėžionys darbus tęsia kita brigada, kuri taip pat pjovė krūmus ir genėjo medžių šakas, trečia grupė magistraliniame kelyje rinks šiukšles. Autogreideris siunčiamas greideriuoti žvyrkelio Žiūronys – Kriokialaukis, pakeliui turi sutvarkyti kelio Kaunas – Alytus kelkraščius, už tuos kelius atsakingas
meistras įpareigotas papildomai pakontroliuoti kelkraščio priežiūros darbus.

Antroje vietoje buvo aptarti pagal atskirą sutartį su LAKD remontuojamo žvyrkelio Jieznas – Nibriai darbai, jiems reikalinga technika ir medžiagos, trumpai pakalbėta apie darbų technologiją. Šis keturių mėnesių trukmės objektas pradėtas įgyvendinti kovo viduryje.

Pabaigoje buvo aptartos mechanikų problemos ir jų sprendimai, tarnybos teritorijoje tęsiami darbai.

„Objektų nemažai, o dar būna ir technikos gedimų. Mūsų technikos parkas nemažas, bet jis sparčiai sensta. Pavyzdys trys autogreideriai. Vis esame įpratę sakyti, kad turime du naujus, ir vieną seną, bet kai įsigilini, kad vienam „naujam“ – 12, kitam – 19 metų, visi greideriai tampa nebenauji, nebent galime atskirti vakarietišką techniką nuo rusiškos“, – pripažino viršininkas.

Anot jo, čia vertinama vokiška technika, nes jos priežiūra pigesnė – suremontavai sušlubavusią detalę ir gali maždaug 5 metams ją pamiršti. Rusiška technika geros reputacijos nebeturi, nes, pasak Kelių tarnybos vadovo, ji gali jau kitą dieną po remonto priminti apie ką tik išspręstą problemą. Galima tik pasidžiaugt, kad jos jau liko visai nedaug.

Sensta ir keliai

Prienų kelių tarnyba prižiūri 386,261 km valstybinės reikšmės kelių, iš jų 52,33 yra magistraliniai, 73,32 km – krašto, ir 262,611 km – rajoniniai, pastarųjų 127 km dar su žvyro danga. Anot D. Šliumero, kelių su žvyro danga mažėja,bet tik po 2–4 kmper metus, ekonominės krizės pradžios metais buvo ir visai neasfaltuojama. Deja, jo teigimu, blogėja asfaltuotų kelių būklė: „Turime prastų asfalto ruožų, bet tikimės, kad šiemet juose vyks nemažai remonto darbų. Tiksliau tariant, yra numatytas ne vienos prastos kelio dangos remontas.“

Kelių tarnybai tai labai aktualu, nes kuo kelio danga geresnės būklės, tuo paprastesnė ir pigesnė jo priežiūra.

„Keliai sensta ir dėvisi, o jei į kapitalinį jų remontą, ten kur būtina, investuojama mažiau, sunkiau juos prižiūrėti, – pokalbio metu patvirtino gerai žinomą tiesą D. Šliumeras. – Išdaužas asfaltbetonio dangose taisome patys. Prienų krašte labai prastos būklės kelių nėra jau tiek daug. Bene blogiausios būklės – valstybinės reikšmės krašto kelias Kaunas – Prienai – Alytus. Jame, beje, ir didžiausias
eismo intensyvumas.“

Guodžia tai, kad jau parengtas šio kelio didžiausią eismo intensyvumą turinčio ruožo rekonstravimo projektas. Prienų kelių tarnyba šiuo metu negali jo priežiūrai skirti didesnių sąnaudų, juolab kad tai daryti nebūtų logiška:jei minėtam projektui bus skirtas finansavimas, daug investuoti į jo priežiūrą tikrai neūkiška. Kelininkai už asfaltbetonio dangos priežiūrai skirtas lėšas vis paremontuoja atsivėrusias
išdaužas ir laukia rimtesnių remonto darbų šiame kelyje.

„Atėjęs pavasaris keliuose atvėrė gausybę išdaužų. Pastaruoju metu mūsų žiemos turi labai daug pavasario bruožų, kai oro temperatūra nuolat svyruoja nuo pliusinės iki minusinės ir atvirkščiai. Silpnesnės asfaltbetonio dangos tada ir ima „puoštis“ išdaužomis“, – tęsė Prienų kelininkų vadovas.

Tokiu metu asfalto danga itin jautri smūgiams – automobilių padangos padaro gerokai daugiau išdaužų.

Vilnius – Prienai – Marijampolė – pagrindinis magistralinis Prienų kelių tarnybos prižiūrimas kelias. Tiesa, jo bendra būklė nėra bloga, jis beveik visas suremontuotas. Prasčiausios vietos dabar yra apie Birštoną ir Prienų miestą, nors dar prieš gerą dešimtmetį tai buvo geriausios kelių dangos. Mat pradėjus remonto darbus nuo anksčiau buvusių blogiausių kelio ruožų ir juos atnaujinus, dabar šių ruožų būklė, palyginti su suremontuotais, vėl atrodo negerai.

Apie saugų eismą

Laikrodis rodė, kad iki pusės devynių liko kelios minutės, todėl besirengdamas Prienų rajono savivaldybės organizuojamo Saugaus eismo komisijos posėdžiui D. Šliumeras paskambino „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojui Tomui Mockui, su kuriuo teko pasikalbėti ir pasitarti dėl pateiktų svarstyti klausimų. Tądien D. Šliumero ir T. Mockaus nuomonės sutapo. Nenuostabu, juk abu yra
patyrę kelių specialistai.

Kelių tarnyboje pagal vidaus darbo taisykles kavos pertraukėlė yra nuo 9 iki 9.15. Per poilsį nuo darbo pasitarimų kabinete administracija susirenka išgerti po puodelį kavos. Šiandien viršininkas paprašė paankstinti kavos gėrimą 20 min., kad laiku spėtų į posėdį. Per kavos gėrimą būna aptariami tarnybos administracijos aktualūs klausimai, jei neaptarinėjami jokie klausimai, paprasčiausiai atsigeriama kavos, maloniai bendraujama su kolegomis.

Kiek vėliau D. Šliumeras išskubėjo į Saugaus eismo komisijos posėdį, kuris vyko Prienų rajono savivaldybėje. Posėdžio darbotvarkę Kelių tarnybos viršininkas buvo gavęs iš anksto ir pasiruošęs, o joje – dauguma su keliais, gatvėmis bei saugiu eismu susijusių klausimų.

Komisija aptarė apie 11 klausimų.Vienas jų – Piliakalnio bendruomenės prašymas vasaros metu riboti greitį žvyrkeliu nuo gyvenvietės iki Prienų miesto ribos, nes žmonės negali apsikęsti kylančių dulkių.

Šis žvyrkelis priklauso Prienų kelių tarnybai. Eismo intensyvumas jame nėra didelis – apie 80 automobilių per parą. Šalia –14 sodybų. D. Šliumeras posėdyje pasiūlė įrengti gyvenvietės ribas, kad joje tiek vasarą, tiek žiemą būtų leidžiamas ne didesnis nei 50 km/h greitis.

„Ateityje šis žvyrkelis galėtų būti įtrauktas ir į gyvenviečių asfaltavimo programą“, – tikisi kelininkas.

Posėdyje taip pat buvo aptartas vienos prieniškės prašymas. Moteris pageidavo, kadpašaliniams asmenims būtų uždraustas įvažiavimas į kiemą Vytauto gatvėje.

„Čia yra vietinės reikšmės keliai, šiuo atveju – gatvė. Laikausi nuomonės, kad jei namo gyventojai nenori, kad būtų važiuojama į jų kiemą, tegul pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus kiemo šeimininkai, suderinę su kelio savininku ir policija, pasistato tokį draudžiamąjį ženklą, kuris leistų įvažiuoti tik namo gyventojams ir aptarnaujančiam transportui“, – patarė kelių specialistas.

Lemia ne tik norai

Vienos Prienų miesto seniūnijos gyventojai paprašė įrengti pėsčiųjų perėją J. Basanavičiaus ir Rasų gatvių sankryžoje, kuri yra valstybinės reikšmės krašto kelyje, netoli Prienų kelių tarnybos.

„Šią sankryžą ketinama remontuoti. Gal su ta perėja nereikia skubėti? Juk privalu laikytis pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklių: matomumas perėjos zonoje, apšvietimas tamsiuoju metu, perėjos tąsa, – Saugaus eismo komisijos posėdyje paaiškino D. Šliumeras ir pasiūlė šio prašymo netenkinti. – Žmonės mano, kad įrengs perėją ir bus išspręstos visos saugaus eismo problemos. Jos įrengimui pritarsiu tik tada, kai toje vietoje bus tinkama infrastruktūra.“

Dar vienas šiai komisijai pateiktas prašymas – kelyje Alytus – Antakalnis, ties Kašonių ežeru, vasaros metu riboti greitį iki 70 km/h. Kaimo bendruomenė„Kašonys“ šį prašymą pateikė dėl žvejų, kurie automobiliais sustoja siaurame krašto kelyje, saugumo ir paukščių migracijos.

Prienų kelių tarnybos vadovas tam nepritarė ir pasiūlė minėtoje vietoje įrengti kelio ženklus „Sustoti draudžiama“. Jis argumentavo, kad ten siaura kelio sankasa, todėl pavojinga stovėti, o kelias skirtas eismui, bet ne žvejams.

„Žvejoti galima prieiti iš visų kitų trijų pusių. Žodžiu, yra saugių vietų, kurių žvejai tikrai gali rasti. Krašto kelias apima tik apie 200 m ežero, o aplink jį yra savivaldybės keliai – visai tušti žvyrkeliai, tačiau žvejams, matyt, patogu ant sankasos kaip ant suoliuko sėdėti, šalia pasistatyti automobilį ir galbūt dar ir radijo klausytis“, – pareiškė Prienų kelių tarnybos atstovas.

Komisijos posėdyje jis pasiūlė bent jau kol kas greičio neriboti. Pasak Kelių tarnybos viršininko, kelininkai tuo keliu važinėja kas antrą dieną ir, jei pastebės šalikelėje automobilius paliekančius žvejus, pasirūpins stovėjimo draudimu tame ruože. Kai bus gauta lėšų, bus įrengti ir kelio atitvarai.

Po pietų – skambučiai

D. Šliumeras pietauja namuose. Valgis būna paruoštas iš anksto. Tuo pasirūpina jo žmona. Beje, Prienų kelių tarnybos viršininko sutuoktinė namo pietų negrįžta, nes dirba Birštone, ir šis malonumas jai per ilgai užtruktų.

„Žmona pietauja darbe. Susitinkame tik vakare. Kartu tenka papietauti tik per laisvadienius, tačiau tokia šventė irgi nedažnai būna“, – apgailestavo kelininkų vadovas.

Tądien dėl ilgėliau užtrukusio Prienų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdžio D. Šliumero pietūs vėlavo, o po pietų, kurie oficialiai baigiasi 12.15 val., viršininko jau laukė nauji rūpesčiai.

Paskambinęs D. Šliumerui verslininkas iš Pakonių paprašė patarimo. Jis ketina atidaryti parduotuvę prie Prienų kelių tarnybos prižiūrimo kelio, nori prie parduotuvės suremontuoti visiškai sulūžusius šaligatvius, todėl žmogui prireikė kelių žinovo konsultacijos.

Pagalbos kreipėsi ir Prienų seniūnas. Jis pasiteiravo, kaip būtų įmanoma pagerinti eismo sąlygas išvažiuojant iš vienos miesto stovėjimo aikštelės. Tokie vietos klausimai nedidelės reikšmės aikštelėse, pasak Prienų kelių tarnybos vadovo, sprendžiami greitai.

Buvo paprašyta ir eismo korekcijų Maironio gatvėje, paklausta dėl galimybės pastatyti ženklus automobilių stovėjimo vietoms Laisvės aikštėje, prie savivaldybės, rezervuoti. Atsakymas buvo konkretus – galima, jei kelio savininkas to pageidauja, suderina su kelių policija, tik būtina laikytis KET reikalavimų.

Ar skambučiai pasipila tik rytais ar ištisą dieną? „Rytinių skambučių gausa labai priklauso nuo oro sąlygų ir nuo mėnulio fazės“, – pusiau juokais ištarė prieniškis. „Interesantai skambina įvairiomis temomis: dėl kelių priežiūros, kelininkų konsultacijos dėl darbų ar medžiagų pardavimo, dėl techninių sąlygų ir pan.“

Pasak jo, iš LAKD skambina retai, dažniau – iš „Kauno regiono kelių“ administracijosarba jo pavaldiniai. Štai ir šį kartą paskambino Kelių tarnybos mechanizatorius ir paklausė, ar techniką palikti už 1,5 km esančiame druskos sandėlyje, ar ją reiktų atvaryti į Kelių tarnybos kiemą.

Ruošėsi šlapdribai

„Šiąnakt tikimės šlapdribos, naktį oro temperatūra kris žemiau nulio, prognozės blogos, bet tokioms oro sąlygoms esame pasiruošę. Technikos ilgai prie druskos stengiamės nelaikyti – rūdija. Tačiau šiąnakt krautuvą teks palikti druskos sandėlyje. Labai viliamės šį vakarą „pratempti“ iki 22 val. ir kelius barstyti tik ryte“, – paaiškino D. Šliumeras.

Pasak jo, geriau, kad sniegas iškristų naktį, ir situacija būtų aiški 4 val. ryto – tada ir prasidėtų kelių barstymo ar sniego valymo darbai.

Magistralinio kelio, kuris būtų barstomas visą parą, Prienų kelių tarnyba neturi. Prižiūrimas kelias Vilnius – Prienai – Marijampolė, jei tik jame slidu, pradedamas barstyti ne anksčiau 4 val. ryto, o baigiamas 22 val.

„Naktį miegame ramiai, bet savotiškai ir budime, ypač jei nutinka koks nenumatytas įvykis kelyje. Apie jį dažniausiai praneša policija, ir bet kokiu paros metu nenusišalinam nuo kelio šeimininko padėties. Oficialiai, žiemos tarnybos metu, jau nuo pusės keturių budintis kelio meistras apžiūri kelius ir mato realią situaciją. Jis ir specialistas, ir vietinis žmogus, todėl puikiai orientuojasi savo rajono keliuose. Be to, apie orus ir kelių būklę informacijos jis randa ir internete, ir pats perduoda rajono orų, dangos būklės ir tuo metu atliekamų kelių priežiūros darbų suvestinę. Operatyvumas svarbu, nes kelius barstyti privalome pradėti jau nuo 4 val. Pakrovėjas ir 7 automobiliai su barstytuvais išvažiuoja pagal poreikį“, – tęsė Kelių tarnybos viršininkas.

Tarnyba dar prižiūri ir tris miesto teritorijas – Prienų ir Birštono, taip pat Balbieriškio seniūniją. Birštone barstymo būna labai nedaug, o Prienuose – tikrai daugiau. Prioritetas – valstybinės reikšmės keliams, ir tik baigus darbus seka seniūnijos.

Prienų kelininkai žino savo krašte kelias vietoves, kuriose beveik visada oro temperatūra būna keliais laipsniais žemesnė nei kitur. Tai – Vilniaus kelyje esantys Vyšniūnai ir kelyje Kaunas – Alytus Bačkonių miškas. Kelių meistras žino, jei oras įtartinas, pirmiausia reikia vykti patruliuoti būtent į tas vietas.

Krūmų kirtimo vajus

Tą popietę ir toliau buvo kertami krūmai prie pat Skriaudžių gyvenvietės, šalia asfaltuoto krašto kelio Prienai – Skriaudžiai. Šie darbai artėjo į pabaigą.

„Stigo lėšų, ir krūmų šalinimas nuo sankasų šlaitų nebuvo pats svarbiausias darbas jau kelerius metus. Priežiūros lėšų beveik tiek pat ir dabar! Bet krūmai ir medžiai suaugo, pradėjo lysti į važiuojamąją dalį ir šie darbai jau pasidarė būtini. Krūmai kertami, kad gerėtų matomumas, būtų tvarkinga sankasa ir neliktų kliūčių šienavimui“, – krūmapjovės įkarštį apibūdino pašnekovas.

Kelias Vaišvydava – Pakuonys jau sutvarkytas. Ten buvo analogiškas atvejis, o krūmų kirtimo darbai šiame ir dar viename kelyje vyko nuo sausio mėnesio.

Šaltuoju metų laiku tokiais darbais užsiima ir vairuotojai, ir mechanizatoriai, kurie laikinai tampa eiliniais kelių darbininkais, nes veiklos su technika tokiu metu nėra.

Pasak D. Šliumero, jie sutinka, nes pasirinkimas žiemą nedidelis. Juk Prienų kelių tarnyba nėra tokia turtinga, kad galėtų savo darbuotojus išlaikyti už nieko neveikimą.

Žmonės sukasi spėriai. Dar viena ar kita diena, ir iki gyvenvietės užaugusių alksnių bei karklų bus nelikę.

Tarnybos vadovui tą darbo dieną taip pat rūpėjo, ar nupjautos šakos tvarkingai sandėliuojamos, nes tvarkingai ir didesnėmis krūvomis sudėtas šakas pasiima pačios biokurą gaminančios įmonės.

Pasitelks studentus

Vakarėjant Prienų kelių tarnybos vadovas apvažiavo vietas, kuriuose vyko žvyrkelių greideriavimo darbai. Žvyrkeliu Išlaužas – Dambrava –I gliauka jis prasuko pro Balbieriškį ir „išlindo“ į Krokialaukio kelią.

Apvažiavęs ratą prižiūrimais keliais, D. Šliumeras prisipažino, kad tame krašte yra buvęs senokai. Jis dar kartą įsitikino, kad Prienų kelių tarnyboje 7 metus dirbantis autogreiderio vairuotojas žvyrkeliuose darbuojasi spėriai ir kokybiškai.

„Darbas atsakingas, tačiau mūsų autogreiderių mašinistai yra tikri profesionalai, gerai įvaldę techniką. Tai ne tie darbininkai, prie kurių turi stovėti meistras. Šitoje srityje esame stiprūs, tik gaila, kad negalime pasigirti tinkamais atlyginimais, tačiau dar sugebame išlaikyti nemažai gerų specialistų“, – pasidžiaugė
viršininkas.

Grįžo atgal, nes norėjo įsitikinti, ar prie administracinio pastato kokybiškai klojamos trinkelės.

Pasak jo, išdaužę asfaltą darbininkai rado senas plyteles, paklotas ant labai silpno pagrindo. Tai pamatę suprato: asfaltas tikrai tiestas sovietmečiu, o plytelės galbūt dar seniau dėliotos.

Kelių tarnybos kieme tebėra senas fontanas, kurį ketinama restauruoti. Vadovas turi puikią idėją į pagalbą naujam fontanui atkurti pakviesti kūrybingą jaunimą, studijuojantį dizaino subtilybes.

„Fontanui rekonstruoti medžiagos būtų mūsų, o konkursą laimėjusio studento kūryba – diplominis darbas. Studentai sumano daug gražių dalykų. Turiu bičiulį, kurio sodyboje kolegijos absolventai sukūrė labai šaunių skulptūrų ansamblį ir taip apsigynė savo diplominius darbus“, – baigdamas pokalbį šyptelėjo
D. Šliumeras.

Viršininko, kaip ir visų tarnybos darbuotojų, oficiali darbo dienos pabaiga – 16.30 val. Tačiau tarnybos vadovas tądien savo darbo kabinetą paliko vėliau. Išskubėjo namo, kur jo laukia taip pat daug nebaigtų darbų.

Tiesa, labiausiai prieniškiui rūpi sniego ir vandens slidžių sportas. Su kateriu ir vandens slidėmis D. Šliumeras džiaugiasi nuostabiomis Nemuno kilpomis, o žiemą su draugais vyksta į Lenkiją ar Ukrainą paslidinėti ir pasidžiaugti sniegu, kurio Lietuvoje pastaruoju metu mažėja.