Daivis Zabulionis

2018-08-21 Milda Kuizinaitė, LRytas.lt

To Lietuvoje dar nėra buvę. Teismas trečiąkart pripažino, kad Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis atleistas neteisėtai, ir vėl priteisė kompensaciją. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ramus – mokės ne jis, bet valstybė. Kaltas, bet nežinia dėl ko. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovams atrodo buvęs šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas 53-ejų D.Zabulionis. Nors teismai vakar jau trečią kartą pripažino, kad aukštas pareigas ėjęs valdininkas buvo atleistas neteisėtai, buvusio kabineto durys jam uždarytos.

Grįžęs negalėtų dirbti

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vakar patenkino D.Zabulionio skundą dėl neteisėto atleidimo, bet nusprendė į darbą jo nebegrąžinti. Teismo vertinimu, jam nebus sudarytos sąlygos dirbti Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Į šios įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas D.Zabulionį, priteisęs jam 30 tūkst. eurų, buvo grąžinęs vasario 14-ąją, tačiau darbe jis išbuvo tik tris valandas, kol išgirdo, kad yra nušalintas. Po mėnesio D.Zabulionis vėl buvo atleistas – susisiekimo ministras R.Masiulis tuomet paaiškino, kad į darbą sugrąžintas Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas nėra nepriekaištingos reputacijos. „Geriau jau būčiau kaltinamasis baudžiamojoje byloje, tuomet būtų ieškoma kaltės įrodymų, svarstoma, ar jie pagrįsti. Dabar viskas apipinta mitais ir gandais“, – po vakarykščio teismo sprendimo „Lietuvos rytui“ sakė D.Zabulionis.

– Skubos tvarka atleistas, teismo grąžintas į darbą, nušalintas ir vėl atleistas. Pasirodo, vėl neteisėtai. Kas čia vyksta? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Zabulionio.

– Kad ir kaip pavadinčiau šį procesą, jo pabaigos dar nematyti. Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas jau pareiškė, kad tikrai skųs šį teismo sprendimą. Man šis procesas nuo pirmos dienos atrodė kaip absurdas. Iš pradžių aš to dar nesuvokiau, bet kai pradėjau analizuoti, visa ši situacija pasirodė absurdiška. Viskas paremta tik emocijomis: patinka-nepatinka, tikiu-netikiu, gražu-negražu.

– Nors VAAT nusprendė, kad buvote atleistas neteisėtai, šįkart nusprendė negrąžinti jūsų į darbą. Jūs to prašėte?

– Prašiau, nes man atrodė visai logiška – jei buvau neteisėtai atleistas, turiu būti grąžintas. Kuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą manęs negrąžinti, dar nežinau, tačiau bet koks teismo sprendimas pirmiausia yra gerbtinas. Aš pasitikiu Lietuvos teisėsauga ir teismais.

– Bet kuriuo atveju sprendimas buvo jums palankus. Šįkart jums priteista 13,2 tūkstančio eurų kompensacija už priverstines pravaikštas.

– Ne pinigai svarbiausia. Pirmiausia aš siekiau įrodyti, kad institucija elgėsi neteisėtai. Jei valstybėje yra nustatyta tvarka, jos reikia laikytis, o jei institucija jos nesilaiko, kuo ji skiriasi nuo nusikaltėlių? Manau, kad atleisti mane nusprendė politikai. Kažkas nutarė: tvarkomės, valomės ir statome tuos, kuriuos valys kiti. Tik tiek. Kitaip nesuprantu, kodėl reikia žmogų atleisti, jei jis nepadarė nieko neteisėto. Jei yra faktų apie neteisėtą veiklą ar sprendimą, dėkime ant stalo ir nagrinėkime. Mano situaciją teismai išnagrinėjo jau kelis kartus, bet negaliu sakyti, kad džiaugiuosi, nes laimiu prieš valstybines institucijas, galima sakyti, – prieš valstybę. Iš to nelaimi niekas – nei direkcija, nei aš, nei visuomenė. Tai neduoda jokios naudos ir Lietuvos kelių sistemai.

– Teismai ne kartą pripažino, kad atleidžiant jus buvo padaryta pažeidimų. Pirmą kartą jums nebuvo duota laiko pasiaiškinti, antrą kartą tyrimą dėl jūsų veiklos direkcija pradėjo neturėdama tam teisinio pagrindo. Kaip tai vertinate?

– Tiesiog atsirado kažkas, kas vykdė kažkieno valią, ir tai darė nemokšiškai ir nevykusiai. Aš dvejus metus esu vadovavęs personalo skyriui ir sugebėdavau perskaityti, kas parašyta Valstybės tarnybos įstatyme. Dabar žmonės eina pareigas, vaikšto į darbą, bet, atrodo, neperskaito. Jei pačioje pradžioje būtų atsiradęs vienas protingas žmogus, kuris būtų pasakęs, kad taip elgtis negalima, šios nesibaigiančios istorijos net nebūtų. Būtent trūko žmogaus, kuris būtų priėmęs valingą sprendimą.

– Šią savaitę teismai vėl atvers su koncernu „MG Baltic“ susijusią politinės korupcijos bylą. Gal tuomet paaiškės, ar į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvote paskirtas koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuomečio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka. Gal tai bandoma įrodyti?

– Atvirai kalbant, su „MG Baltic“ byla aš niekaip nesusijęs. Mane vieną kartą apklausė kaip liudytoją, nes apie mane R.Kurlianskis galimai kalbėjo su vienu „Kauno tiltų“ vadovų. Aš šiame pokalbyje nedalyvavau ir nieko apie tai nežinau. Mes su R.Kurlianskiu apie tai niekada nekalbėjome, tų temų neaptarinėjome, nes, patikėkit, abiem labai skaudu. Kas pasikeis, jei aš jo paklausiu: „Kodėl taip sakei?“ Jis kažką atsakys, bet nežinau, ar aš tuo turėsiu tikėti. Tai kam tada klausti? Juk nuo to nė vienam iš mūsų nebus geriau. Jei jau kas įvyko, tai įvyko. Be to, tai buvo maždaug prieš dvejus metus. Mes bendraujame jau beveik trisdešimt metų, tai ar verta aiškintis? Galų gale šio pokalbių dalyvių iki šiol niekas normaliai nepaklausė: „Ką jūs čia šnekėjote? Rimtai ar juokavote?“

– Jūs esate susipažinęs su šio pokalbio turiniu?

– Perskaičiau to pokalbio stenogramą, kuri buvo nusiųsta Susisiekimo ministerijai ir direkcijai, ir randu dviejų žmonių žodžius, nors byloje buvo nurodyta, kad jie kalbėjosi trise. Jei mano byla būtų baudžiamoji, tuomet būtų išnagrinėtas šių įkalčių autentiškumas ir teisėtumas. Dabar aš skaitau stenogramas, kuriomis naudojasi Automobilių kelių direkcija, bet jos buvo siųstos Susisiekimo ministerijai. Asmens duomenų inspekcijos paklausiau, ar direkcija gali naudotis ir viešinti kitai institucijai skirtą informaciją, tai mano užklausą jie nagrinėjo pusę metų. Tiek laiko kelios institucijos susirašinėjo tarpusavyje ir nagrinėjo elementarų klausimą – ar teisėtai buvo paviešinti pokalbiai? Ir nieko neatsakė.

– Kuo užsiimate dabar?

– Aš jau ir teisme sakiau, kad viskas, ką tik pradėčiau, įstringa dėl pavardės. Užsiimu veikla, nesusijusia nei su keliais, nei su statybomis, nei su politika. Lankau kursus, laikau egzaminus, bet tai susiję su mano gyvenimo būdu. Bandau pradėti gyvenimą iš naujo. Žinoma, dar egzistuoja viltis, kad grįšiu į direkciją dirbti pagal specialybę.

– Dar tikrai to norėtumėte?

– Turbūt norėčiau, nes perėjęs visus šiuos filtrus artimiausius dvidešimt metų nepriimčiau jokio neteisėto sprendimo. Visi veiksmai būtų pasverti ir apgalvoti. Tą vienintelę dieną, kai buvau grąžintas į darbą, aš kolegoms pasakiau, kad direkcijoje nėra žmogaus, kuriam negalėčiau pažiūrėti į akis, nes nė vienam darbuotojui aš nedaviau jokio neteisėto nurodymo. Normaliai bendrauju su bet kuriuo direkcijos darbuotoju, jei jis tik nebijo su manimi kalbėti.

– Tai gal buvo tų neapgalvotų ir neteisėtų veiksmų?

– Aš tikrai nedariau jokio nusižengimo ir nusikaltimo. To nėra, nes jei būtų, mane būtų išvedę su antrankiais. Pareigūnai mane stebėjo metus, klausėsi mano pokalbių kabinete ir telefonu, ir vienintelis dalykas, kuris jiems užkliuvo, buvo pokalbis apie mane. Atsidūriau tokioje nelinksmoje situacijoje, bet ką padarysi – ne visos dienos gyvenime saulėtos.

2018-08-20 Marius Jokūbaitis, 15min.lt

Jei buvęs vienas Kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis gaudavo neteisėtą atlygį iš verslininkų, tai jis greičiausiai buvo mažesnis nei valstybė jam išmokėjo kompensaciją už pravaikštas, kai jis buvo atleistas dėl įtarimų.

„Situacija tikrai absurdiška“, – 15min turėjo pripažinti susisiekimo ministras Rokas Masiulis sužinojęs apie naują teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad buvęs vienas Kelių direkcijos vadovas Daivis Zabulionis vėl buvo atleistas neteisėtai. Kelių direkcija dar žada skųsti šį sprendimą.

Per metus tai jau antras kartas, kai teismas D.Zabulionio atleidimą pripažįsta neteisėtu – nemalonę užsitraukęs pareigūnas iš direkcijos buvo atleistas du kartus.

Nors atleidimų vajų vykdžiusiam ministrui situacija atrodo absurdiška, tačiau D.Zabulionis ir antrą kartą gaus kompensaciją. Šįkart jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas.

Kai pirmą kartą jis buvo atleistas iš pareigų šių metų vasarį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė jį gražinti į buvusias pareigas ir liepė išmokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis grąžintas vasario pabaigoje. Bet neilgam. Netrukus jis vėl buvo atleistas.

Kompensacija už pravaikštas jam išmokama iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos kasos.

„Jau ne kartą minėjau – valstybei negali dirbti asmenys, kurių reputaciją temdo šešėlis. Minimo asmens pavardė minima net kelių specialiųjų tarnybų protokoluose, todėl visiškai pritariu LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija) nuomonei, jog teismo sprendimą būtina skųsti. Lieka tik apgailestauti, kad teismas akivaizdžiai nevertino visų aplinkybių“, – 15min dėstė ministras.

D.Zabulionis ministro rūstybę užsitraukė dėl teisėsaugos įtarimų, kad jis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje galėjo būti paskirtas buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

15min skelbė specialiųjų tarnybų įrašytą pokalbį, kuriame R.Kurlianskis tariasi su N.Eidukevičiumi dėl galimo atlygio D.Zabulioniui.

„Jeigu jis gauna, tai b* žinai, aš tai sakyčiau, aš tai duočiau viso penkis. Du valdžia davė, aš duočiau dar tris. Nu nežinau, ta prasme. Gal plius penki. Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau. Ten būdavo keisas didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų. Nedariau to nuolatinio“, – susitikime kalba tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis.

Pokalbis vyko 2016 m. vasario 4 d., o nuo kovo mėnesio D.Zabulionis ėmėsi darbo Kelių direkcijoje. Jis buvo atleistas lygiai po metų, 2017-ųjų kovo 6 dieną už tai, kad „šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą“.

Direkcijos pavaduotojo atlyginimas 2017 m. siekė 2308 eurų, neatskaičius mokesčių. Taigi jei buvusiam Kelių direkcijos vienam iš vadovų galėjo būti mokamas papildomas neteisėtas atlyginimas, per metus tai galėjo susidarytų 36 tūkstančiai eurų. O vien tik kompensacijų iš valstybės už neteisėtą atleidimą jis susižėrė 43 tūkstančius eurų.

Valstybinė automobilių kelių direkcija rengia kelių tiesimo ir remonto darbų konkursus. Tokiuose konkursuose dalyvauja ir „MG Baltic“ įmonės, ir „Kauno tiltai“.

2018-08-20 Ingrida Steniulienė, 15min.lt

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas. D.Zabulionio atleidimą neteistu pirmadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Tačiau pareiškėjas į darbą negrąžinamas, nes teismo vertinimu, nebus sudarytos sąlygos dirbti, be to, pats D.Zabulionis suabejojo galimybe dirbti šioje institucijoje. Negrąžinti pareiškėjo į darbą prašė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Teisėja Irena Paulauskienė sakė, kad atleidimas pripažintas neteisėtu, nes pažeistos procedūros.

„Kai pirmą kartą atleido iš tarnybos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad padaryti procedūriniai pažeidimai, grąžino į darbą. Kai jį (D.Zabulionį – BNS) grąžino į darbą, tada Kelių direkcija atnaujino tyrimą, manydama, kad tyrimą gali atnaujinti. Tačiau atnaujinti tyrimą nebuvo teisinio pagrindo“, – BNS sakė teisėja.

Pasak jos, padarytų procedūrinių pažeidimų pakanka pripažinti atleidimą neteisėtu, buvo praleisti terminai nuobaudai skirti.

Teismo sprendimas nėra galutinis, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS teigė, kad direkcija skųs teismo sprendimą.

„Be abejonės (skųsime – BNS). Teisininkai dar nepristatė man šio klausimo, bet vienareikšmiškai skųsime“, – BNS sakė V.Andrejevas.

Pripažindamas D.Zabulionio atleidimą neteisėtu, Vilniaus apygardos administracinis teismas jam priteisė ir daugiau kompensacijų – remiantis Darbo kodeksu kaip papildoma priteista 2,6 tūkst. eurų kompensacija. Be to, priteista sumokėti po daugiau nei 127 eurus už kiekvieną dieną (neatskaičius su darbo santykiais susijusių mokesčių/įmokų) nuo šio teismo sprendimo iki jo įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip už vienus metus.

Pareiškėjo reikalavimas dėl 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestas, teismas paskelbė, kad ne šio teismo kompetencijoje yra bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo galimo pažeidimo.

Pirmą kartą iš pareigų D.Zabulionis atleistas pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasarį patenkino D.Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat liepta išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis grąžintas vasario pabaigoje.

Antrą kartą D.Zabulionis atleistas kovo 21 dieną. Galimą jo tarnybinį nusižengimą tyrusi Kelių direkcijos komisija nustatė, kad jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Teisėsauga įtaria, kad D.Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D.Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. Tuo metu D.Zabulionis tikina, kad su R.Kurlianskiu jį siejo ilgametė, apie 30 metų trunkanti asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

Nei D.Zabulionis, nei jo advokatai į sprendimo paskelbimą pirmadienį neatvyko.

Prieš tai vykusiame posėdyje D.Zabulionis skundėsi, kad buvo paskelbta viešai, jog jis atleistas už korupciją, todėl negali rasti darbo ir privačiame sektoriuje, buvo kreipęsis ir į Darbo biržą.

„Su sūnumi bandėme verslą kurti, bet kai tik pamatydavo mano vardą ir pavardę, atmetimo reakcija. Visuomenės nuomonė suformuota, kai viešai paskelbiama, kad atleistas už korupcinius nusikaltimus“, – teismui skundėsi D.Zabulionis.

Jo advokatas Albertas Kručkauskas teigė, kad buvo pažeminta pareiškėjo dalykinė reputacija, ją pažemino susisiekimo ministras ir direkcijos atstovas, esą buvo išplatinti tikrovės neatitinkantys pranešimai. STT rašto aplinkybės nėra įrodytos ir interpretuojamos, remiamasis prielaidomis.

Po to, kai LVAT nutarė D.Zabulionį grąžinti į pareigas, direktorius jam pasakė, kad negali priimti į darbą, nes išvyksta į komandiruotę.

Tuomet D.Zabulionis iš darbovietės gavo pažymą, kad buvo atvykęs į darbą, joje buvo parašyta, kad bus informuotas, kada bus įvykdytas teismo sprendimas dėl jo grąžinimo į pareigas. Vakare internetinėje žiniasklaidoje jis perskaitė, kad yra grąžinamas į pareigas, tačiau jo paties darbdavys neinformavo.

Vėliau jam įteiktas pranešimas, kad nušalinimas nuo darbo.

„Kadangi buvau nušalintas, susirinkau daiktus ir išėjau namo“, – teismui pasakojo D.Zabulionis.

2018-07-30 Ingrida Steniulienė, Delfi.lt

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis teismo antrą kartą prašo grąžinti jį į pareigas ir priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pirmą kartą iš pareigų D. Zabulionis buvo atleistas pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje.

Antrą kartą D. Zabulionis atleistas kovo 21 dieną, galimą jo tarnybinį nusižengimą tyrusiai Kelių direkcijos komisijai nustačius, jog jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. Tuo metu D. Zabulionis tikina kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė, apie 30 metų trunkanti asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

„R. Kurlianskis man niekada neperdavė jokio atlygio, kaip ir aš neperdaviau jokios informacijos, susijusios su direkcija. Aš niekada neneigiu, kad esam pažįstami ir to neslėpiau“, – teismo posėdyje sakė D. Zabulionis.

Būdamas pavaduotoju Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, D. Zabulionis kuravo Viešųjų pirkimų, Ūkio, Informacinio technologijų skyrius.

Teismas sprendimą dėl antrojo D. Zabulionio atleidimo skelbs rugpjūčio 20 dieną.

D. Zabulionio advokatas sako, kad jo klientas už tą patį nubaustas du kartus, ko neleidžia daryti įstatymas. Todėl įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Niekur negali rasti darbo

Teismo posėdžio pradžioje buvo paskelbta, kad D. Zabulionis prašo panaikinti kovo 21 dienos įsakymą dėl atleidimo, grąžinti į valstybės tarnybą. Taip pat paskelbtas reikalavimas dėl 15 tūkst eurų neturtinei žalai atlyginti.

„Tai mano pusės metų atlyginimas“, – teismu sakė D. Zabulionis, paklaustas, kodėl prašo priteisti būtent tokią sumą.

Jis sako, kad galbūt būtų buvę galima su vadovybe derėtis dėl atleidimo pagrindo, jis pats būtų palikęs tarnybą.

„Buvo paskelbta viešai, kad atleistas už korupciją, negaliu rasti darbo ir privačiame sektoriuje, bandžiau ir per Darbo biržą. Su sūnumi bandėme verslą kurti, bet kai tik pamatydavo mano vardą ir pavardę, atmetimo reakcija. Visuomenės nuomonė suformuota, kai viešai paskelbiama, kad atleistas už korupcinius nusikaltimus“, – teismui skundėsi D. Zabulionis.

Jo advokatas Albertas Kručkauskas teigė, kad buvo pažeminta pareiškėjo dalykinė reputacija, ją pažemino susisiekimo ministras ir direkcijos atstovas, esą buvo išplatinti tikrovės neatitinkantys pranešimai. STT rašto aplinkybės nėra įrodytos ir interpretuojamos, remiamasis prielaidomis.

Po to, kai LVAT nutarė D. Zabulionį grąžinti į pareigas, direktorius jam pasakė, kad negali priimti į darbą, nes išvyksta į komandiruotę.

Tuomet D. Zabulionis iš darbovietės gavo pažymą, kad buvo atvykęs į darbą, joje buvo parašyta, kad bus informuotas, kada bus įvykdytas teismo sprendimas dėl jo grąžinimo į pareigas. Vakare internetinėje žiniasklaidoje jis perskaitė, kad yra grąžinamas į pareigas, tačiau jo paties darbdavys neinformavo.

Vėliau jam buvo įteiktas pranešimas, kad nušalinimas nuo darbo.

„Kadangi buvau nušalintas, susirinkau daiktus ir išėjau namo“, – teismui pasakojo D. Zabulionis.

Direkcija su skundu nesutinka

Lietuvos automobilių kelių direkcijai šioje byloje atstovavo du teisininkai – advokatas Gytis Mekionis ir advokato padėjėja Giedrė Gužiūnaitė. Jie sako nesutinkantys su ieškiniu ir prašo, kad tuo atveju, jeigu teismas tenkintų D. Zabulionio ieškinį, bent negrąžinti į ankstesnes pareigas.

„Ar normalu darbo metu susitikinėti su privačiais asmeninis?“, – D.Zabulionio teiravo direkcijos advokatas G. Mekionis.

Advokato padėjėja G. Gudžiūnaitė sakė, kad šiuo atveju nesvarbu, kaip pats D. Zabulionis save vertina, svarbu, kaip šiuos įvykius vertina visuomenė.

„Yra duomenų apie D. Zabulionio veikimą ne tarnybos naudai, nėra abejonių dėl tarnybinių nusižengimų padarymų, užtenka fakto, kad Zabulionis derino pirkimus su trečiaisiais asmenimis, (..), diskreditavo direkciją, griovė pasitikėjimą ja, pakenkė jos įvaizdžiui visuomenėje, griovė autoritetą. Pagrįsta išvada, nuobauda neprieštarauja nei Valstybės tarnybos įstatymui“, – sakė D. Gudžiūnaitė.

Ji sakė, kad grąžinus pareiškėją į pareigas, bus demotyvuoti kiti įstaigos darbuotojai.

2018-03-22 Artūras Ketlerius, Delfi.lt

Iš pareigų trečiadienį atleistas teismo kartą į pareigas grąžintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.

Anot Susisiekimo ministerijos, galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija pripažino, kad D. Zabulionis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, todėl negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją.

Teismo į pareigas grąžinto direktoriaus pavaduotojo veiklą papildomai tyrusi komisija konstatavo, kad D. Zabulionio tyčinės veikos susijusios su svarbiomis biudžetinės įstaigos veiklos sritimis – viešaisiais pirkimais ir racionaliu valstybės lėšų naudojimu.

„Korupcijos apraiškos gali turėti įvairių ir dažnai ciniškų formų. Pasitikėjimas valstybe griaunamas tada, kai diskredituojamas pats tarnavimo valstybei principas. Nepriekaištinga reputacija būtina organizacijoje, skirstančioje pusę milijardo eurų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

D. Zabulionis pernai kovą atleistas iš LAKD direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais. Į pareigas D. Zabulionis grąžintas šių metų kovo pradžioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Po šio teismo sprendimo LAKD buvo pradėtas papildomas tyrimas.

2018-02-26 Mindaugas Samkus, Delfi.lt

Teismo sprendimu į darbą Kelių direkcijoje grąžintas ir pirmadienį pradėjęs dirbti direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis laikinai nušalintas nuo pareigų, siekiant išsiaiškinti visas su jo veikla susijusias ir teisėsaugos pažymose nurodomas aplinkybes.

Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS informavo, kad D. Zabulionis nušalintas vėliausiai iki kovo 21 dienos, kol komisija pateiks savo išvadas.

„Jis (D. Zabulionis – BNS) jau yra išvykęs namo, jis yra nušalintas nuo užimamų pareigų. Atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti tai, ką teismas pasakė, kad nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės. Dabar atliksim tyrimą, kad nustatytume aplinkybes dėl jo veiklos įstaigoje“, – BNS sakė V. Andrejevas.

D. Zabulionis BNS teigė nenorintis komentuoti situacijos.

„Aš neturiu ką komentuoti. (…) Vienaip ar kitaip aš esu grąžintas, nuo įstaigos vadovo aš neturiu jokių įgaliojimų kalbėti su žurnalistais, o kaip privatus asmuo aš irgi nenoriu kalbėti. (…) Šiandien be komentarų“, – sakė D. Zabulionis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario viduryje patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas Kelių direkcijoje, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Teismas nutarė, kad Kelių direkcija, atlikdama D. Zabulionio tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepateikė jam nusižengimo kvalifikavimo ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepatikrino D. Zabulionio pateiktų aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus.

Pasak V. Andrejevo, kompensacija D. Zabulioniui bus išmokėta per kelias dienas.

D. Zabulionis iš pareigų atleistas pernai kovo pradžioje, išdirbęs apie vienerius metus. Tuomet Susisiekimo ministerija teigė dėl D. Zabulionio veiksmų ketinanti kreiptis į Generalinę prokuratūrą, o Kelių direkcijos komisija pradėjo vidinį patikrinimą.

V. Andrejevas BNS teigė, kad vykstant teismo procesui, vidinis patikrinimas buvo sustabdytas, o dabar vėl atnaujintas.

Remiantis patikrinimą atliekančios komisijos išvadomis Kelių direkcijos vadovas turės nuspręsti dėl galimybių D. Zabulioniui toliau dirbti įstaigoje.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

Laikinai nušalinus D. Zabulioni nuo pareigų, laikinai Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojus dirbs direkcijos projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Lipkevičius.

2018-02-23 Mindaugas Samkus, Delfi.lt

Tai BNS pranešė laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Pasak jo, D. Zabulionis užims vieną iš dviejų direktoriaus pavaduotojo pareigų. Laikinai D. Zabuliono vietą iki šiol užėmė Neringa Kryževičienė, o antruoju direktoriaus pavaduotoju taip pat laikinai dirba Eduardas Grinaveckas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.

D. Zabulionis iš pareigų atleistas pernai kovo pradžioje, išdirbęs apie vienerius metus.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis po teismo sprendimo praėjusią savaitę teigė, kad abejotinos reputacijos tarnautojai negali dirbti direkcijoje.

„Po teismo sprendimo susidarė dviprasmiška situacija, kai į direkciją, kuri kasmet paskirsto daugiau nei pusę milijardo eurų projektams, į aukštas pareigas grąžinamas asmuo, kurio reputacija kelia abejonių.

Asmuo įtariamas galimai derinęs konkursų sąlygas su rangovais ir už tai gavęs atlygį iš jų. Tad nemanau, kad kelių tiesimo srityje gali dirbti tarnautojai, kurių reputaciją teršia tokios dėmės“, – tuomet kalbėjo R. Masiulis.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

2018-02-23 LRytas.lt

Iš pareigų neteisėtai atleistas Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis į pareigas bus grąžintas pirmadienį.

Tai BNS pranešė laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Pasak jo, D. Zabulionis užims vieną iš dviejų direktoriaus pavaduotojo pareigų. Laikinai D. Zabuliono vietą iki šiol užėmė Neringa Kryževičienė, o antruoju direktoriaus pavaduotoju taip pat laikinai dirba Eduardas Grinaveckas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.

D. Zabulionis iš pareigų atleistas pernai kovo pradžioje, išdirbęs apie vienerius metus.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis po teismo sprendimo praėjusią savaitę teigė, kad abejotinos reputacijos tarnautojai negali dirbti direkcijoje.

„Po teismo sprendimo susidarė dviprasmiška situacija, kai į direkciją, kuri kasmet paskirsto daugiau nei pusę milijardo eurų projektams, į aukštas pareigas grąžinamas asmuo, kurio reputacija kelia abejonių.

Asmuo įtariamas galimai derinęs konkursų sąlygas su rangovais ir už tai gavęs atlygį iš jų. Tad nemanau, kad kelių tiesimo srityje gali dirbti tarnautojai, kurių reputaciją teršia tokios dėmės“, – tuomet kalbėjo R. Masiulis.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

2018-02-14 Rima Janužytė, VŽ

Teismas panaikino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) įsakymą dėl Daivio Zabulionio atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino apeliacinį skundą ir nusprendė, kad p. Zabulionis iš pareigų buvo atleistas neteisėtai ir turės būti grąžintas atgal į anksčiau eitas pareigas. Teismas taip pat priteisė jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

VŽ primena, kad p. Zabulionis iš pareigų LAKD direktoriaus įsakymu 2017 m. vasarą buvo atleistas paaiškėjus jo neskaidriems ryšiams su „MG Baltic“ ir „Kauno tiltais“.

Anot LVAT, tyrimo komisijos išvadoje dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo nebuvo detalizuota, aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, kaip tai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu bei piktnaudžiavimu tarnyba, nebuvo atskleistas pareiškėjo neteisėtas elgesys, kaltė, taip pat neatskleistas pareiškėjo padaryto pažeidimo šiurkštumas, dėl kurio pareiškėjui pritaikyta viena iš griežčiausių tarnybinės atsakomybės priemonių – atleidimas ir valstybės tarnybos.

2018-02-14 Delfi.lt

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis iš pareigų atleistas neteisėtai ir turės būti į jas grąžintas, nutarė teismas. Be to, direkcija D. Zabulioniui turės sumokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.

„Apeliacinis skundas patenkintas, panaikintas Kelių direkcijos direktoriaus įsakymas dėl atleidimo iš darbo, nurodyta grąžinti pareiškėją (D. Zabulionį – BNS) į pareigas ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo“, – sakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė.

D. Zabulioniui direkcija turės sumokėti 29,5 tūkst. eurų darbo užmokesčio, taip pat po 127,65 euro už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo grąžininmo į buvusias pareigas.

Teismas nutarė, kad Kelių direkcija, atlikdama D. Zabulionio tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepateikė jam nusižengimo kvalifikavimo ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepatikrino D. Zabulionio pateiktų aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus.

Teismo teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kurio pagrindu D. Zabulionis atleistas iš pareigų, byloje nevertintinas kaip dokumentas, iš kurio jis turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kokio pobūdžio nusižengimu jis yra kaltinamas.

Pasak teismo, D. Zabulioniui įteiktame pranešime nurodyta, jog pagal STT 2017 metų vasario 17 dienos raštą yra duomenų, jog jis yra įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą – korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas, ir prašoma nedelsiant pateikti paaiškinimą.

D. Zabulionio advokatas, advokatų kontoros „ConsulTax“ vadovaujantis partneris Albertas Kručkauskas BNS teigė, kad LVAT sprendimas užkirto kelią precedentui ir neleistinai paskatai ateityje neatlikus tyrimo, neturint faktų, „susidoroti su kiekvienu neįtikusiu tarnautoju“.

„Daug vilčių dėjome į tai, kad bylą nagrinėjo ne vienas teisėjas, o išplėstinė teisėjų kolegija. Tikėjomės, kad kolegija įsigilins į tai, kad byla buvo šališka, kad tarnybinio patikrinimo išvados, kurios ir tapo dingstimi atleisti D. Zabulionį iš tarnybos, nebuvo paremtos faktais“, – BNS sakė D. Zabulionio advokatas, advokatų kontoros „ConsulTax“ vadovaujantis partneris Albertas Kručkauskas.

D. Zabulionis iš pareigų atleistas pernai kovo pradžioje, išdirbęs apie vienerius metus.

Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

2017-11-28 Delfi.lt

Buvusio Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Daivio Zabulionio atleidimo byloje teismo sprendimo dar reikės palaukti. Antradienį sprendimą turėjęs skelbti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą.

„Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas. Šiandien (antradienį – BNS) sprendimas nebuvo priimtas. Nagrinėjimas atnaujintas dėl bylos sudėtingumo. Kažkada greitai bus paskirtas kitas posėdis“, – BNS sakė LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė.

Anot jos, taip pat nuspręstą bylą nagrinėjančių teisėjų kolegiją išplėsti nuo iki šiol buvusių 3 iki 5 teisėjų.

D. Zabulionis apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą birželio pabaigoje priimtą sprendimą, kuriuo nutarta, jog buvęs aukštas Kelių direkcijos pareigūnas buvo atleistas teisėtai.

D. Zabulionis teismui skundžiasi, kad buvo atleistas per dvi valandas, apie atleidimą greičiau sužinojo iš žiniasklaidos, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, nesuteikta informacija apie konkrečius pažeidimus, tik nurodyta, kad iš STT buvo gautas raštas.

Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje paskirtas koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

D. Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio. Iš įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigų jis atleistas kovo pradžioje.

2017-11-14 Marius Jokūbaitis, 15min

Skandalingai atleistas vienas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovų Daivis Zabulionis siekia per teismą grįžti į darbą. Už galimai neskaidrius ryšius su „MG Baltic“ ir „Kauno tiltais“ atleistas D.Zabulionis trečiadienį Vyriausiajame administraciniame teisme išgirs, ar jam lemta grįžti į direkciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar šių metų pradžioje Susisiekimo ministerijai pateikė duomenis, kurie rodo, kad už viešuosius pirkimus atsakingas D.Zabulionis galėjo proteguoti kelių tiesimo ir statybos įmones kai kuriuose LAKD projektuose.

STT įtaria, kad D.Zabulionis, dirbdamas LAKD, galėjo nuolat gauti neteisėtą atlygį iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio. D.Zabulionis tai neigia. Jis teigia su R.Kurlianskiu susitikinėdavęs dėl to, jog pažįsta jį nuo jaunystės ir bendrauja šeimomis.

BNS jau rašė, kad Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotoju dirbęs D.Zabulionis nuo jo paskyrimo į šias pareigas pernai kovą nuolat susitikinėjo su senu draugu R.Kurlianskiu, buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku, o dabar stebėtojų tarybos nariu N.Eidukevičiumi bei „Kauno tiltų“ generaliniu direktoriumi Aldu Rusevičiumi, su kuriais derino, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.

Teisėsauga įtaria, kad D.Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus dėka. „Įgrūdom žmogų“, – sako N.Eidukevičius.

STT iš surinktų duomenų įtaria, kad R.Kurlianskis ir N.Eidukevičius D.Zabulioniui planavo ir galėjo mokėti atlygį už palankų veikimą – nuo 5 iki 29 tūkstančių eurų, priklausomai nuo projekto svarbos.

Šių metų balandžio 4 dieną D.Zabulionis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atleidimo.

15min pateikia užfiksuoto pokalbio tarp R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus įrašą, kai abu verslininkai tarėsi, kiek mokėti tuometiniam Direkcijos vadovo pavaduotojui D.Zabulioniui.

Pokalbyje tariamasi dėl pastovaus atlyginimo D.Zabulioniui.

„Jeigu jis gauna, tai b* žinai, aš tai sakyčiau, aš tai duočiau viso penkis. Du valdžia davė, aš duočiau dar tris. Nu nežinau, ta prasme. Gal plius penki. Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau. Ten būdavo keisas didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų. Nedariau to nuolatinio“, – susitikime kalba „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis.

„Šiaip užduotys suformuotos, ten viskas, filosofija aiški, gera ir teisinga, viskas su smegenimis ten gerai, žinai“, – sako N.Eidukevičius.

2017-08-04 Delfi.lt

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis toliau teismams skundžia jo atleidimą iš pareigų – kovą jis buvo atleistas dėl neskaidrių ryšių su Dariaus Mockaus koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

D. Zabulionis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pirmadienį apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, patvirtino teismo atstovė Violeta Rodzienė. Pstarasis teismas nutarė, kad buvęs aukštas Kelių direkcijos pareigūnas buvo atleistas teisėtai.

D. Zabulionis teismui skundžiasi, kad buvo atleistas per dvi valandas, apie atleidimą greičiau sužinojo iš žiniasklaidos, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, nesuteikta informacija apie konkrečius pažeidimus, tik nurodyta, kad iš STT buvo gautas raštas.

D. Zabulioniui teisme atstovauja advokatų kontoros „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ advokatai Albertas Kručkauskas bei Gediminas Bukauskas – jie taip pat gina šių metų pradžioje atleistą buvusį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Dainorą Bradauską.

Buvusio Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. Zabuliono skunde, kurio kopiją matė BNS, be kita ko, rašoma: „Įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš VMI viršininko pareigų, buvo priimtas dėl galimų tarnybinių nusižengimų…“.

Advokatai prašo teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės bylas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo. D. Bradausko skundą nagrinėjantis VAAT birželį paprašė KT išaiškinti, ar Valstybės tarnybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Dėl šio klausimo kitoje byloje į KT kiek anksčiau yra kreipęsis ir LVAT.

Birželio pabaigoje VAAT nusprendė, kad D.Zabulionis padarė tarnybinį nusižengimą, o atleidimo procedūros nebuvo pažeistos. VAAT teisėja Liudmila Zaborovska tuomet sakė, kad rėmėsi tarnybinio patikrinimo išvada, jog D.Zabulionis veikė priešingai tarnybos interesams, palaikydamas ryšius su veiklos sferoje interesų turinčiais asmenimis ir būdamas jų įtakoje, galimai gaudamas naudos.

STT perduotoje pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, jie bendravo šeimomis.

Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje paskirtas R. Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

D. Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra ėjęs aukštas pareigas Viešųjų pirkimų tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

2017-06-27 Delfi.lt

Teismas antradienį paskelbė, kad Daivis Zabulionis pagrįstai atleistas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad D. Zabulionis padarė tarnybinį nusižengimą, o atleidimo procedūros nebuvo pažeistos.

Teisėja Liudmila Zaborovska sakė, kad rėmėsi tarnybinio patikrinimo išvada, jog D.Zabulionis veikė priešingai tarnybos interesams, palaikydamas ryšius su veiklos sferoje interesų turinčiais asmenimis ir būdamas jų įtakoje, galimai gaudamas naudos.

Paskelbtas sprendimas nėra galutinis – per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Nežinau, reikės pasitarti su savo advokatais“, –sakė D. Zabulionis, paklaustas, ar rašys skundą dėl jam nepalankaus teismo sprendimo.

Jis sakė, kad dabar dirba privačiame sektoriuje, o veikla yra susijusi su statybomis.

Teismas iš D. Zabulionio Lietuvos automobilių kelių direkcijai priteisė 1149 eurus bylinėjimosi išlaidų. Direkcija šiai bylai samdė advokatą.

D. Zabulionis skundėsi teismui, kad buvo atleistas per dvi valandas, apie atleidimą greičiau sužinojo iš žiniasklaidos, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, nesuteikta informacija apie konkrečius padarytus pažeidimus, tik nurodoma, kad iš STT buvo gautas raštas.

STT perduotoje pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją.

D. Zabulionis tikino, kad su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, jie bendravo šeimomis.

Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje paskirtas R. Kurlianskio ir tuometinio infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevčiaus dėka.

STT rašte rašoma, kad susitikimo metu aptarinėtas atlygis D. Zabulioniui.

„Jeigu jis gauna, tai b* žinai, aš tai sakyčiau, aš tai duočiau viso penkis. Du (2 tūkst. eurų atlyginimą – BNS) valdžia davė, aš duočiau dar tris. Nu nežinau, ta prasme. Gal plius penki. Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau.

Ten būdavo keisas (angl. case – atvejis) didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų. Nedariau to nuolatinio“, – viename iš susitikimų kalbėjo R. Kurlianskis. Pokalbių ištraukos pateiktos STT informacijoje, perduotoje ministerijai.

Vėliau pašnekovai, kaip teigiama, sutarė, kad pinigus D. Zabulioniui perduos pats R. Kurlianskis, kad D. Zabulionis „matytų ranką, iš kurios valgo“.

Skelbta, kad susitikimuose tartasi dėl įtakos panaudojimo siekiant laimėti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.

R. Kurlianskiui anksčiau pareikšti dėl kyšių davimo tuometiniams parlamentarams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui ir Šarūnui Gustainiui.

D. Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra ėjęs aukštas pareigas Viešųjų pirkimų tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

2017-04-06 Mindaugas Samkus, Delfi.lt

Dėl galbūt neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais iš pareigų atleistas vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis įteikė skundą teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas D.Zabulionio skundą gavo balandžio 4 dieną, o balandžio 5-ąją priėmė jį nagrinėti, informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Pasak jos D.Zabulionis prašo panaikinti, jo teigimu, neteisėtą Automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio kovo 6 dienos įsakymą dėl jo atleidimo, grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Su D.Zabulioniu BNS susisiekti nepavyko.

Dėl įtarimų korupcija beveik metus Kelių direkcijos pavaduotoju dirbęs D.Zabulionis iš pareigų atleistas kovo pradžioje, paaiškėjus jo ryšiams su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku, dabar – stebėtojų tarybos nariu Nerijumi Eidukevčiumi.

Teisėsaugininkų duomenimis, R.Kurlianskiui ir N.Eidukevičiui darant įtaką politikams, D.Zabulionis buvo įdarbintas Kelių direkcijoje, kad per jį viešųjų pirkimų konkursuose galėtų būti proteguojamos jų atstovaujamos bendrovės. STT duomenimis, D.Zabulionis nuolat gaudavo neteisėtą atlygį iš R.Kurlianskio.

Teisėsauga atlieka didelės apimties tyrimą, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti „MG Baltic“, R.Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui ir buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

D.Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra dirbęs Viešųjų pirkimų tarnyboje (2010 metais laikinai vadovavo šiai įstaigai), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju.

15min.lt

Dėl įtarimų korupcija atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. „Įstaigos, kuri kontroliuoja valstybės keliams išleidžiamus šimtus milijonų, vadovų reputacijos negali temdyti net menkiausias šešėlis“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras R.Masiulis. Susisiekimo ministerija pranešė, kad sprendimas dėl D.Zabulionio priimtas, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ministerijai pateikta informacija dėl galimos jo korupcinės veiklos, atskirų verslo grupių protegavimo, naudojimosi tarnybine padėtimi, verslo atstovams teikiant neviešintiną informaciją.

Dėl įtarimų korupcija atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.

„Įstaigos, kuri kontroliuoja valstybės keliams išleidžiamus šimtus milijonų, vadovų reputacijos negali temdyti net menkiausias šešėlis“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras R.Masiulis.

Susisiekimo ministerija pranešė, kad sprendimas dėl D.Zabulionio priimtas, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ministerijai pateikta informacija dėl galimos jo korupcinės veiklos, atskirų verslo grupių protegavimo, naudojimosi tarnybine padėtimi, verslo atstovams teikiant neviešintiną informaciją.

Pirmadienį susiklosčiusios padėties aptarti ministras išsikvietė Kelių direkcijos direktorių Egidijų Skrodenį.

Ministerija dėl D.Zabulionio veiksmų ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą, o Kelių direkcijoje suformuota komisija, pradėtas vidinis patikrinimas. Daugiau informacijos ketinama paviešinti minėtai komisijai pateikus savo išvadas.

E.Skrodenis teigė, kad D.Zabuliono atvejis turės neigiamos įtakos direkcijos reputacijai.

„Pirmiausiai įtaka turbūt bus reputacijai. Jeigu institucijai kyla tokių įtarimų, normalu, kad tai veikia neigiamai instituciją. Mes ėmėmės veiksmų, atleidome ir vykdome tolesnį tyrimą, kiek tai buvo toli pažengę“, – sakė E.Skrodenis.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar be D.Zabulionio panašūs įtarimai gali būti pareikšti ir kitiems direkcijos darbuotojams.

E.Skrodenis teigė negalintis įvardinti įmonių, kurioms D.Zabulionis galėjo teikti neviešą informaciją.

D.Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra dirbęs Viešųjų pirkimų tarnyboje (2010 metais laikinai vadovavo šiai įstaigai), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju.

Praėjusių metų rugsėjį STT ir Kelių direkcija pasirašė korupcijos prevencijos bendradarbiavimo sutartį. Rugpjūčio viduryje STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių Šiaulių regiono kelių remonto ir priežiūros viešųjų pirkimų. Daugiau nei 9,5 tūkst. eurų kyšio iš „Šiaulių plento“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti viešuosius pirkimus, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, paėmimu įtariamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos skyriaus vedėjas Artūras Aušra.

Šiuo metu Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojais taip pat dirba Juozas Gedvilas, Dainius Miškinis ir Zigmantas Perveneckas.

Petras Vizbaras, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Situaciją dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos galimai proteguojamų bendrovių, užsiimančių horizontaliuoju kelių ženklinimu, ir užsitęsusių viešųjų pirkimų konkursų pakomentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.

Priminsiu, kad Kelių direkcija viešųjų pirkimų konkursus, susijusius su valstybinės reikšmės kelių horizontaliuoju ženklinimu, paskelbė šių metų sausio mėnesį, tačiau procedūros užtruko neįprastai ilgai – rezultatai paaiškėjo tik visai neseniai.

Viešųjų pirkimų procedūra įstrigo ne dėl LAKD kaltės. Darbai sustojo, kai Kelių direkcija buvo viešai apkaltinta dviejų įmonių protegavimu, žiniasklaidoje pasirodžius teiginiams, jog LAKD daug metų kelių ženklinimo darbų atlikimą patiki tik dviem rinkos dalyviams. Esą pirkimuose sąlygos buvo surašytos taip, kad reikalavimus atitiktų dvi įmonės. Iš tiesų mes tik vadovavomės VPT rekomendacijomis ir norėjome, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku.

Užvirus aistroms, Kelių direkcijoje ėmėme koreguoti konkursų sąlygas. Anksčiau šį pirkimą skirstydavome į keturias dalis pagal regionus, tačiau šį kartą darbų apimtį padalinome į šešis atskirus pirkimus. To pasirodė per maža, tad galiausiai pirkimą padalinome į 45 dalis.

Šeši pirkimai buvo išskaidyti į 45 dalis, tiražuojant konkursų sąlygas, apskaičiuojant kilometrų kiekį, perskaičiuojant darbų apimtis. Sutrumpinome sutarčių galiojimo laiką nuo trejų iki vienerių metų. Taip pat paslaugų teikėjams net 22 kartus sumažinome reikalavimus, susijusius su jų finansiniais pajėgumais ir įvykdytomis sutartimis.

Konkursų išskaidymo reikalavo VPT. Ji iš pradžių nurodė kelių ženklinimo paslaugų pirkimus skaidyti pagal savivaldybes, tačiau mes informavome, kad toks būdas Kelių direkcijai nepriimtinas, nes LAKD struktūra yra kitokia ir neatitinka savivaldybių teritorinių ribų.

VPT rekomendavo konkursus dalinti remiantis Kelių priežiūros tarnybų skaičiumi ir jų ribomis. Dar svarstėme apie magistralinių kelių išskyrimą į atskirus objektus, bet specialistai patikino, kad visoje magistralėje galės užtikrinti vienodą ženklinimą. Sutikome su VPT pozicija ir konkursus išskaidėme jų pasiūlytu būdu.

Aklai paklusome VPT reikalavimams, nes ieškoti kitų formų nebuvo laiko – sezonas buvo prasidėjęs, todėl pirkimų procedūras baigti ir pradėti darbus reikėjo greitai. Naujų konkursų skelbimas būtų užtrukęs dar bent mėnesį. Iki šaltojo sezono nebūtume spėję pradėti darbų. Tokiu atveju juos reikėtų kelti į kitus metus, o šie jau būtų prarasti.

Žinoma, kadangi kelių ženklinimas susijęs su gyventojų saugumu, greičiausiai būtume ėmęsi drastiškų veiksmų. Pavyzdžiui, dėl skubos neskelbtume derybų, pirktume iš vieno šaltinio. Būtume sulaukę eilinės dozės VPT kritikos, kurios ir dabar užtenka.

Dabar minėti 45 viešųjų pirkimų konkursai yra finišo tiesiojoje. Dėl 43 dalių įgyvendinimo jau pasirašytos sutartys su rangovais, kai kuriose vietose vyksta darbai. Likusios dvi dalys dar nepradėtos įgyvendinti, nes pirmos vietos laimėtojai, pasiūlę mažiausią kainą, atsisakė pasirašyti sutartį. Bendrovė priežasčių nenurodė. Matyt, suprato, kad nesugebės atlikti darbų už tokią mažą pinigų sumą. Dabar esame paprašę konkurso antrosios vietos laimėtojų tam tikrų dokumentų. Laukiame, kol galėsime pasirašyti sutartį ir jie pradės darbus.

Vienu metu pasklido kalbos, kad pasikeitus pirkimų sąlygoms konkurse norės dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos įmonės. Taip neįvyko. Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavo tos pačios keturios mūsų šalies bendrovės. UAB „Kasandros grupė“ laimėjo 19, UAB „Biseris“ – 15, UAB „Gatas“ – 7, UAB „Maniga“ – 4 pirkimus. Iš viso pasirašyta 40 sutarčių, o likusios penkios bus pasirašomos pasibaigus atidėjimo terminui, tai yra, po spalio 3 dienos.

Iš šių keturių konkursų dalyvių dvi – „Kasandros grupė“ ir „Biseris“ – tos pačios įmonės, dėl kurių protegavimo buvome kaltinami. Kitas dvi – UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ – taip pat gerai žinome, nes jos dalyvaudavo kituose mūsų konkursuose. Žinojome, kad jos užsiima kelių ženklinimu, bet turbūt dėl savo mažos veiklos apimties negalėdavo dalyvauti šiuose konkursuose.

Bendra kelių ženklinimo darbų projektų vertė siekia daugiau nei 7,3 mln. eurų. Konkursus laimėjusių bendrovių pateiktų pasiūlymų kaina šiek tiek viršija 6,8 mln. eurų. Ji – beveik 485 tūkst. eurų arba 6,6 proc. mažesnė už Kelių direkcijos paskaičiuotą projektų vertę. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad nustatyta preliminari projektų vertė yra tik orientacinė. Ji leidžia perkančiai organizacijai nustatyti, kiek daugiausiai lėšų galima skirti vienam ar kitam projektui, kiek bus reikalinga biudžeto pinigų, todėl kainos sumažinimas – gana įprasta praktika. Tikrai niekada neplanuojame sutaupyti. Požiūris, kad tą galima padaryti per viešųjų pirkimų konkursus, yra klaidingas. Jei parduotuvėje perkame duoną, skaičiuojame ne tai, kiek sutaupėme, o kiek išleidome. Jei norima sutaupyti, galima išvis nieko nepirkti.

Dėl bendrovių sumažintų projektų kainų sutaupyti pinigai bus panaudoti kitiems darbams. Lėšas galėsime skirti kelių infrastruktūros gerinimui, naujiems autobusų stotelių paviljonams, pėsčiųjų perėjų įrengimui. Tokius projektus jau ruošiame konkursams.

Nepaisant to, galutinis viešųjų pirkimų konkurso rezultatas prastas – darbai vėluoja, oro sąlygos nebetinkamos. Toks finalas nedžiugina nei Kelių direkcijos, nei konkurso laimėtojų.

Taigi, pirmiausia reikės padirbėti ties vėluojančiais darbais. Konkursas baigėsi visai neseniai, darbai tik prasideda. Ruduo nėra tinkamas metų laikas kelio ženklinimo darbams. Dienomis, kai lyja, kelio ženklinti apskritai negalima. Juk ir šlapių sienų niekas nedažo, o ką jau kalbėti apie kelią. Atsirastų rizika, kad darbai nebus atlikti kokybiškai. Tai reiškia, kad turėsime skirti dar daugiau išteklių ženklinimo darbų priežiūrai, kokybės kontrolei.

VPT rekomendacijos, pagal kurias turėtų būti atsižvelgiama į konkurse dalyvaujančių bendrovių finansinį pajėgumą ir sugebėjimus įvykdyti didelės apimties sutartis, tokiems pirkimams apskritai netinka. Padarėme išvadas, kad mums visiškai nenaudinga, kai kompanijos varžosi tarpusavyje įvykdytų sutarčių dydžiu ar ekonominiu pajėgumu. Manau, kad į naujų viešųjų pirkimų, skirtų horizontaliajam kelių ženklinimui, sąlygas reikėtų įtraukti ir kitus aspektus. Mums, kelių naudotojams, būtų kur kas geriau, jei bendrovės konkuruotų viena su kita stengdamosi pasiūlyti geresnę darbų kokybę, kelius ženklintų naudodamos modernias technologijas, leidžiančias greičiau ir efektyviau atlikti numatytus darbus. Dabar nenurodome nei įrenginio tipo, nei technologijos, kaip bendrovės privalo ženklinti – purkšti, lieti, brūkšniuoti ar taškuoti. Apibrėžiame tik rezultatą. Nustatome, kas turi matytis ant kelio ir kiek laiko tarnauti. Matuojame ženklinimo ypatybes: plotį, šviesumą, atspindėjimą, jo kampą, intensyvumą.

Tačiau pabrėšiu, kad galimybes į rinką įžengti mažesnėms bendrovėms sudarė liberalesnės viešųjų pirkimų konkursų sąlygos. Jos buvo supaprastintos – sumažėjo reikalavimų technikai, būtinai apyvartai. Tai natūralu, nes mažesnės apimties sutartims ir taip yra taikomi mažesni reikalavimai. Visa tai daroma remiantis VPT rekomendacijomis.

Naujų, mažų kompanijų atsiradimas rinkoje rizikingas dėl galimų problemų su darbų kokybe. Didelės kompanijos atsineša naujovių, naujų technologijų, kitokią kokybę ir darbo kultūrą. Kita vertus, kartu tokios bendrovės užsakovui taiko ir didesnius reikalavimus.

Didelės bendrovės turi stiprią teisinę paramą – advokatus, teisininkus, palengvinančius jiems dalią. Jie neaiškioje situacijoje apipila mus oficialiais klausimais. Jei į juos neatsakome, sutartis gali būti neįvykdoma ir dėl to kalta lieka Kelių direkcija. Kitaip sakant, jau negalime telefonu dideliems rangovams pasakyti atlikti papildomų darbų ar kažką keisti. Gautume atsakymą: ponai, jūs pirkote kitokius darbus – gausite tik tai, ką užsakėte.

Natūralu, kad taip daro visos bendrovės – ne tik kelių ženklinimo, bet ir kitose srityse. Tik vienos turi mažesnius, kitos – didesnius materialinius pajėgumus samdyti advokatus, kurių specializacija yra sutarčių vykdymas, pretenzijų rašymas.

Žinoma, toks didžiųjų bendrovių nusistatymas pratina prie atsakingesnių sprendimų. Jos Kelių direkciją auklėja ir ragina skelbiant konkursą tiksliai žinoti bei aprašyti, kokių darbų norime. Dabar kyla problemų, nes viešųjų pirkimų sąlygose nėra tiksliai nurodoma, ką norime nusipirkti. Pirkimas apibūdinamas abstrakčiai. Galvojama, kad visi intuityviai supranta tai, kas parašyta. Vėliau paaiškėja, kad kiekvienas interpretavo skirtingai.

Dabar dar nerimą kelia ir tai, kad netrukus turėsime skelbti naują kelių ženklinimo darbų pirkimo konkursą, nes sutartys pasirašytos tik vieneriems metams. Viską vėl privalėsime pradėti nuo nulio, reikės papildomų išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių.

Žinoma, šiemet naudotas viešųjų pirkimų modelis, kai darbų apimtys buvo išskaidytos į daugybę atskirų pirkimų, buvo vienkartinis sprendimas tam, kad nestabdytume proceso ir iki šių metų pabaigos, šaltojo sezono periodo, paženklintume kiek galima daugiau kelių. Tačiau būdas su 45 konkursų skelbimu, kai darbai ir jų apimtis praktiškai niekuo nesiskiria, neprotingas. Jo pasirinkimas – nenormalus veiklos sprendimas.

Kitąmet ieškosime kitokio varianto – organizacijai patogesnio modelio. Juk ir taip Kelių direkcija skelbia daug viešųjų pirkimų konkursų. Keliame sau tikslą – rasti būdą, padėsiantį sumažinti pirkimų kiekį. Palankios išeities ieškoma ne tik kelių ženklinimo, bet ir žvyrkelių asfaltavimo, paprastųjų ir kapitalinių remontų bei kitų darbų srityse. Juolab kad puikiai pažįstame rinką ir jos žaidėjus – naujų atsiranda labai mažai ir retai. Dažnai atrodo keista ir kvaila dešimtąkartą tų pačių bendrovių prašyti pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Kol kas nesudarėme kitų metų darbų plano. Nepaskirti ir asignavimai, tačiau darbų kiekis turėtų būti toks pat. 2016 m. išasfaltavome nemažai gyvenviečių kelių, bet darbų, žinoma, dar užteks ilgam laikui. Didesnieji automagistralės „Via Baltica“ kelio ruožo Kaunas–Marijampolė rekonstrukcijos pirkimai baigėsi. Liko pasienio ruožas nuo Kauno į šalies šiaurę. Taip pat tikimės, kad rezonansinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija pajudės.