Daivis Zabulionis

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas (2016-2017)

  • D. Zabulionis nepasiduoda – toliau skundžia atleidimą iš Kelių direkcijos

    2017-08-04 Delfi.lt

    Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis toliau teismams skundžia jo atleidimą iš pareigų – kovą jis buvo atleistas dėl neskaidrių ryšių su Dariaus Mockaus koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

    D. Zabulionis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pirmadienį apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, patvirtino teismo atstovė Violeta Rodzienė. Pstarasis teismas nutarė, kad buvęs aukštas Kelių direkcijos pareigūnas buvo atleistas teisėtai.

    D. Zabulionis teismui skundžiasi, kad buvo atleistas per dvi valandas, apie atleidimą greičiau sužinojo iš žiniasklaidos, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, nesuteikta informacija apie konkrečius pažeidimus, tik nurodyta, kad iš STT buvo gautas raštas.

    D. Zabulioniui teisme atstovauja advokatų kontoros „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ advokatai Albertas Kručkauskas bei Gediminas Bukauskas – jie taip pat gina šių metų pradžioje atleistą buvusį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Dainorą Bradauską.

    Buvusio Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. Zabuliono skunde, kurio kopiją matė BNS, be kita ko, rašoma: „Įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš VMI viršininko pareigų, buvo priimtas dėl galimų tarnybinių nusižengimų…“.

    Advokatai prašo teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės bylas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo. D. Bradausko skundą nagrinėjantis VAAT birželį paprašė KT išaiškinti, ar Valstybės tarnybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Dėl šio klausimo kitoje byloje į KT kiek anksčiau yra kreipęsis ir LVAT.

    Birželio pabaigoje VAAT nusprendė, kad D.Zabulionis padarė tarnybinį nusižengimą, o atleidimo procedūros nebuvo pažeistos. VAAT teisėja Liudmila Zaborovska tuomet sakė, kad rėmėsi tarnybinio patikrinimo išvada, jog D.Zabulionis veikė priešingai tarnybos interesams, palaikydamas ryšius su veiklos sferoje interesų turinčiais asmenimis ir būdamas jų įtakoje, galimai gaudamas naudos.

    STT perduotoje pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, jie bendravo šeimomis.

    Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje paskirtas R. Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

    D. Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra ėjęs aukštas pareigas Viešųjų pirkimų tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

  • D. Zabulionis iš Automobilių kelių direkcijos atleistas pagrįstai

    2017-06-27 Delfi.lt

    Teismas antradienį paskelbė, kad Daivis Zabulionis pagrįstai atleistas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

    Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad D. Zabulionis padarė tarnybinį nusižengimą, o atleidimo procedūros nebuvo pažeistos.

    Teisėja Liudmila Zaborovska sakė, kad rėmėsi tarnybinio patikrinimo išvada, jog D.Zabulionis veikė priešingai tarnybos interesams, palaikydamas ryšius su veiklos sferoje interesų turinčiais asmenimis ir būdamas jų įtakoje, galimai gaudamas naudos.

    Paskelbtas sprendimas nėra galutinis – per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    „Nežinau, reikės pasitarti su savo advokatais“, –sakė D. Zabulionis, paklaustas, ar rašys skundą dėl jam nepalankaus teismo sprendimo.

    Jis sakė, kad dabar dirba privačiame sektoriuje, o veikla yra susijusi su statybomis.

    Teismas iš D. Zabulionio Lietuvos automobilių kelių direkcijai priteisė 1149 eurus bylinėjimosi išlaidų. Direkcija šiai bylai samdė advokatą.

    D. Zabulionis skundėsi teismui, kad buvo atleistas per dvi valandas, apie atleidimą greičiau sužinojo iš žiniasklaidos, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, nesuteikta informacija apie konkrečius padarytus pažeidimus, tik nurodoma, kad iš STT buvo gautas raštas.

    STT perduotoje pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją.

    D. Zabulionis tikino, kad su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, jie bendravo šeimomis.

    Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje paskirtas R. Kurlianskio ir tuometinio infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevčiaus dėka.

    STT rašte rašoma, kad susitikimo metu aptarinėtas atlygis D. Zabulioniui.

    „Jeigu jis gauna, tai b* žinai, aš tai sakyčiau, aš tai duočiau viso penkis. Du (2 tūkst. eurų atlyginimą – BNS) valdžia davė, aš duočiau dar tris. Nu nežinau, ta prasme. Gal plius penki. Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau.

    Ten būdavo keisas (angl. case – atvejis) didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų. Nedariau to nuolatinio“, – viename iš susitikimų kalbėjo R. Kurlianskis. Pokalbių ištraukos pateiktos STT informacijoje, perduotoje ministerijai.

    Vėliau pašnekovai, kaip teigiama, sutarė, kad pinigus D. Zabulioniui perduos pats R. Kurlianskis, kad D. Zabulionis „matytų ranką, iš kurios valgo“.

    Skelbta, kad susitikimuose tartasi dėl įtakos panaudojimo siekiant laimėti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.

    R. Kurlianskiui anksčiau pareikšti dėl kyšių davimo tuometiniams parlamentarams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui ir Šarūnui Gustainiui.

    D. Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra ėjęs aukštas pareigas Viešųjų pirkimų tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

  • Buvęs vienas Kelių direkcijos vadovų D. Zabulionis apskundė atleidimą teismui

    2017-04-06 Mindaugas Samkus, Delfi.lt

    Dėl galbūt neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais iš pareigų atleistas vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis įteikė skundą teismui.

    Vilniaus apygardos administracinis teismas D.Zabulionio skundą gavo balandžio 4 dieną, o balandžio 5-ąją priėmė jį nagrinėti, informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

    Pasak jos D.Zabulionis prašo panaikinti, jo teigimu, neteisėtą Automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio kovo 6 dienos įsakymą dėl jo atleidimo, grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

    Su D.Zabulioniu BNS susisiekti nepavyko.

    Dėl įtarimų korupcija beveik metus Kelių direkcijos pavaduotoju dirbęs D.Zabulionis iš pareigų atleistas kovo pradžioje, paaiškėjus jo ryšiams su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku, dabar – stebėtojų tarybos nariu Nerijumi Eidukevčiumi.

    Teisėsaugininkų duomenimis, R.Kurlianskiui ir N.Eidukevičiui darant įtaką politikams, D.Zabulionis buvo įdarbintas Kelių direkcijoje, kad per jį viešųjų pirkimų konkursuose galėtų būti proteguojamos jų atstovaujamos bendrovės. STT duomenimis, D.Zabulionis nuolat gaudavo neteisėtą atlygį iš R.Kurlianskio.

    Teisėsauga atlieka didelės apimties tyrimą, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti „MG Baltic“, R.Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui ir buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

    D.Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra dirbęs Viešųjų pirkimų tarnyboje (2010 metais laikinai vadovavo šiai įstaigai), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju.

  • Dėl įtarimų korupcija atleistas vienas Kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis

    15min.lt

    Dėl įtarimų korupcija atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. „Įstaigos, kuri kontroliuoja valstybės keliams išleidžiamus šimtus milijonų, vadovų reputacijos negali temdyti net menkiausias šešėlis“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras R.Masiulis. Susisiekimo ministerija pranešė, kad sprendimas dėl D.Zabulionio priimtas, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ministerijai pateikta informacija dėl galimos jo korupcinės veiklos, atskirų verslo grupių protegavimo, naudojimosi tarnybine padėtimi, verslo atstovams teikiant neviešintiną informaciją.

    Dėl įtarimų korupcija atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.

    „Įstaigos, kuri kontroliuoja valstybės keliams išleidžiamus šimtus milijonų, vadovų reputacijos negali temdyti net menkiausias šešėlis“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras R.Masiulis.

    Susisiekimo ministerija pranešė, kad sprendimas dėl D.Zabulionio priimtas, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ministerijai pateikta informacija dėl galimos jo korupcinės veiklos, atskirų verslo grupių protegavimo, naudojimosi tarnybine padėtimi, verslo atstovams teikiant neviešintiną informaciją.

    Pirmadienį susiklosčiusios padėties aptarti ministras išsikvietė Kelių direkcijos direktorių Egidijų Skrodenį.

    Ministerija dėl D.Zabulionio veiksmų ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą, o Kelių direkcijoje suformuota komisija, pradėtas vidinis patikrinimas. Daugiau informacijos ketinama paviešinti minėtai komisijai pateikus savo išvadas.

    E.Skrodenis teigė, kad D.Zabuliono atvejis turės neigiamos įtakos direkcijos reputacijai.

    „Pirmiausiai įtaka turbūt bus reputacijai. Jeigu institucijai kyla tokių įtarimų, normalu, kad tai veikia neigiamai instituciją. Mes ėmėmės veiksmų, atleidome ir vykdome tolesnį tyrimą, kiek tai buvo toli pažengę“, – sakė E.Skrodenis.

    Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar be D.Zabulionio panašūs įtarimai gali būti pareikšti ir kitiems direkcijos darbuotojams.

    E.Skrodenis teigė negalintis įvardinti įmonių, kurioms D.Zabulionis galėjo teikti neviešą informaciją.

    D.Zabulionis aukštas pareigas Kelių direkcijoje užėmė nuo 2016 metų kovo vidurio, iki tol jis vadovavo Lietuvos standartizacijos departamentui, yra dirbęs Viešųjų pirkimų tarnyboje (2010 metais laikinai vadovavo šiai įstaigai), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju.

    Praėjusių metų rugsėjį STT ir Kelių direkcija pasirašė korupcijos prevencijos bendradarbiavimo sutartį. Rugpjūčio viduryje STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių Šiaulių regiono kelių remonto ir priežiūros viešųjų pirkimų. Daugiau nei 9,5 tūkst. eurų kyšio iš „Šiaulių plento“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti viešuosius pirkimus, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, paėmimu įtariamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos skyriaus vedėjas Artūras Aušra.

    Šiuo metu Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojais taip pat dirba Juozas Gedvilas, Dainius Miškinis ir Zigmantas Perveneckas.

  • Daivis Zabulionis: „Viešieji pirkimai įstrigo ne dėl Kelių direkcijos kaltės“

    Petras Vizbaras, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

    Situaciją dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos galimai proteguojamų bendrovių, užsiimančių horizontaliuoju kelių ženklinimu, ir užsitęsusių viešųjų pirkimų konkursų pakomentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.

    Priminsiu, kad Kelių direkcija viešųjų pirkimų konkursus, susijusius su valstybinės reikšmės kelių horizontaliuoju ženklinimu, paskelbė šių metų sausio mėnesį, tačiau procedūros užtruko neįprastai ilgai – rezultatai paaiškėjo tik visai neseniai.

    Viešųjų pirkimų procedūra įstrigo ne dėl LAKD kaltės. Darbai sustojo, kai Kelių direkcija buvo viešai apkaltinta dviejų įmonių protegavimu, žiniasklaidoje pasirodžius teiginiams, jog LAKD daug metų kelių ženklinimo darbų atlikimą patiki tik dviem rinkos dalyviams. Esą pirkimuose sąlygos buvo surašytos taip, kad reikalavimus atitiktų dvi įmonės. Iš tiesų mes tik vadovavomės VPT rekomendacijomis ir norėjome, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku.

    Užvirus aistroms, Kelių direkcijoje ėmėme koreguoti konkursų sąlygas. Anksčiau šį pirkimą skirstydavome į keturias dalis pagal regionus, tačiau šį kartą darbų apimtį padalinome į šešis atskirus pirkimus. To pasirodė per maža, tad galiausiai pirkimą padalinome į 45 dalis.

    Šeši pirkimai buvo išskaidyti į 45 dalis, tiražuojant konkursų sąlygas, apskaičiuojant kilometrų kiekį, perskaičiuojant darbų apimtis. Sutrumpinome sutarčių galiojimo laiką nuo trejų iki vienerių metų. Taip pat paslaugų teikėjams net 22 kartus sumažinome reikalavimus, susijusius su jų finansiniais pajėgumais ir įvykdytomis sutartimis.

    Konkursų išskaidymo reikalavo VPT. Ji iš pradžių nurodė kelių ženklinimo paslaugų pirkimus skaidyti pagal savivaldybes, tačiau mes informavome, kad toks būdas Kelių direkcijai nepriimtinas, nes LAKD struktūra yra kitokia ir neatitinka savivaldybių teritorinių ribų.

    VPT rekomendavo konkursus dalinti remiantis Kelių priežiūros tarnybų skaičiumi ir jų ribomis. Dar svarstėme apie magistralinių kelių išskyrimą į atskirus objektus, bet specialistai patikino, kad visoje magistralėje galės užtikrinti vienodą ženklinimą. Sutikome su VPT pozicija ir konkursus išskaidėme jų pasiūlytu būdu.

    Aklai paklusome VPT reikalavimams, nes ieškoti kitų formų nebuvo laiko – sezonas buvo prasidėjęs, todėl pirkimų procedūras baigti ir pradėti darbus reikėjo greitai. Naujų konkursų skelbimas būtų užtrukęs dar bent mėnesį. Iki šaltojo sezono nebūtume spėję pradėti darbų. Tokiu atveju juos reikėtų kelti į kitus metus, o šie jau būtų prarasti.

    Žinoma, kadangi kelių ženklinimas susijęs su gyventojų saugumu, greičiausiai būtume ėmęsi drastiškų veiksmų. Pavyzdžiui, dėl skubos neskelbtume derybų, pirktume iš vieno šaltinio. Būtume sulaukę eilinės dozės VPT kritikos, kurios ir dabar užtenka.

    Dabar minėti 45 viešųjų pirkimų konkursai yra finišo tiesiojoje. Dėl 43 dalių įgyvendinimo jau pasirašytos sutartys su rangovais, kai kuriose vietose vyksta darbai. Likusios dvi dalys dar nepradėtos įgyvendinti, nes pirmos vietos laimėtojai, pasiūlę mažiausią kainą, atsisakė pasirašyti sutartį. Bendrovė priežasčių nenurodė. Matyt, suprato, kad nesugebės atlikti darbų už tokią mažą pinigų sumą. Dabar esame paprašę konkurso antrosios vietos laimėtojų tam tikrų dokumentų. Laukiame, kol galėsime pasirašyti sutartį ir jie pradės darbus.

    Vienu metu pasklido kalbos, kad pasikeitus pirkimų sąlygoms konkurse norės dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos įmonės. Taip neįvyko. Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavo tos pačios keturios mūsų šalies bendrovės. UAB „Kasandros grupė“ laimėjo 19, UAB „Biseris“ – 15, UAB „Gatas“ – 7, UAB „Maniga“ – 4 pirkimus. Iš viso pasirašyta 40 sutarčių, o likusios penkios bus pasirašomos pasibaigus atidėjimo terminui, tai yra, po spalio 3 dienos.

    Iš šių keturių konkursų dalyvių dvi – „Kasandros grupė“ ir „Biseris“ – tos pačios įmonės, dėl kurių protegavimo buvome kaltinami. Kitas dvi – UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ – taip pat gerai žinome, nes jos dalyvaudavo kituose mūsų konkursuose. Žinojome, kad jos užsiima kelių ženklinimu, bet turbūt dėl savo mažos veiklos apimties negalėdavo dalyvauti šiuose konkursuose.

    Bendra kelių ženklinimo darbų projektų vertė siekia daugiau nei 7,3 mln. eurų. Konkursus laimėjusių bendrovių pateiktų pasiūlymų kaina šiek tiek viršija 6,8 mln. eurų. Ji – beveik 485 tūkst. eurų arba 6,6 proc. mažesnė už Kelių direkcijos paskaičiuotą projektų vertę. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad nustatyta preliminari projektų vertė yra tik orientacinė. Ji leidžia perkančiai organizacijai nustatyti, kiek daugiausiai lėšų galima skirti vienam ar kitam projektui, kiek bus reikalinga biudžeto pinigų, todėl kainos sumažinimas – gana įprasta praktika. Tikrai niekada neplanuojame sutaupyti. Požiūris, kad tą galima padaryti per viešųjų pirkimų konkursus, yra klaidingas. Jei parduotuvėje perkame duoną, skaičiuojame ne tai, kiek sutaupėme, o kiek išleidome. Jei norima sutaupyti, galima išvis nieko nepirkti.

    Dėl bendrovių sumažintų projektų kainų sutaupyti pinigai bus panaudoti kitiems darbams. Lėšas galėsime skirti kelių infrastruktūros gerinimui, naujiems autobusų stotelių paviljonams, pėsčiųjų perėjų įrengimui. Tokius projektus jau ruošiame konkursams.

    Nepaisant to, galutinis viešųjų pirkimų konkurso rezultatas prastas – darbai vėluoja, oro sąlygos nebetinkamos. Toks finalas nedžiugina nei Kelių direkcijos, nei konkurso laimėtojų.

    Taigi, pirmiausia reikės padirbėti ties vėluojančiais darbais. Konkursas baigėsi visai neseniai, darbai tik prasideda. Ruduo nėra tinkamas metų laikas kelio ženklinimo darbams. Dienomis, kai lyja, kelio ženklinti apskritai negalima. Juk ir šlapių sienų niekas nedažo, o ką jau kalbėti apie kelią. Atsirastų rizika, kad darbai nebus atlikti kokybiškai. Tai reiškia, kad turėsime skirti dar daugiau išteklių ženklinimo darbų priežiūrai, kokybės kontrolei.

    VPT rekomendacijos, pagal kurias turėtų būti atsižvelgiama į konkurse dalyvaujančių bendrovių finansinį pajėgumą ir sugebėjimus įvykdyti didelės apimties sutartis, tokiems pirkimams apskritai netinka. Padarėme išvadas, kad mums visiškai nenaudinga, kai kompanijos varžosi tarpusavyje įvykdytų sutarčių dydžiu ar ekonominiu pajėgumu. Manau, kad į naujų viešųjų pirkimų, skirtų horizontaliajam kelių ženklinimui, sąlygas reikėtų įtraukti ir kitus aspektus. Mums, kelių naudotojams, būtų kur kas geriau, jei bendrovės konkuruotų viena su kita stengdamosi pasiūlyti geresnę darbų kokybę, kelius ženklintų naudodamos modernias technologijas, leidžiančias greičiau ir efektyviau atlikti numatytus darbus. Dabar nenurodome nei įrenginio tipo, nei technologijos, kaip bendrovės privalo ženklinti – purkšti, lieti, brūkšniuoti ar taškuoti. Apibrėžiame tik rezultatą. Nustatome, kas turi matytis ant kelio ir kiek laiko tarnauti. Matuojame ženklinimo ypatybes: plotį, šviesumą, atspindėjimą, jo kampą, intensyvumą.

    Tačiau pabrėšiu, kad galimybes į rinką įžengti mažesnėms bendrovėms sudarė liberalesnės viešųjų pirkimų konkursų sąlygos. Jos buvo supaprastintos – sumažėjo reikalavimų technikai, būtinai apyvartai. Tai natūralu, nes mažesnės apimties sutartims ir taip yra taikomi mažesni reikalavimai. Visa tai daroma remiantis VPT rekomendacijomis.

    Naujų, mažų kompanijų atsiradimas rinkoje rizikingas dėl galimų problemų su darbų kokybe. Didelės kompanijos atsineša naujovių, naujų technologijų, kitokią kokybę ir darbo kultūrą. Kita vertus, kartu tokios bendrovės užsakovui taiko ir didesnius reikalavimus.

    Didelės bendrovės turi stiprią teisinę paramą – advokatus, teisininkus, palengvinančius jiems dalią. Jie neaiškioje situacijoje apipila mus oficialiais klausimais. Jei į juos neatsakome, sutartis gali būti neįvykdoma ir dėl to kalta lieka Kelių direkcija. Kitaip sakant, jau negalime telefonu dideliems rangovams pasakyti atlikti papildomų darbų ar kažką keisti. Gautume atsakymą: ponai, jūs pirkote kitokius darbus – gausite tik tai, ką užsakėte.

    Natūralu, kad taip daro visos bendrovės – ne tik kelių ženklinimo, bet ir kitose srityse. Tik vienos turi mažesnius, kitos – didesnius materialinius pajėgumus samdyti advokatus, kurių specializacija yra sutarčių vykdymas, pretenzijų rašymas.

    Žinoma, toks didžiųjų bendrovių nusistatymas pratina prie atsakingesnių sprendimų. Jos Kelių direkciją auklėja ir ragina skelbiant konkursą tiksliai žinoti bei aprašyti, kokių darbų norime. Dabar kyla problemų, nes viešųjų pirkimų sąlygose nėra tiksliai nurodoma, ką norime nusipirkti. Pirkimas apibūdinamas abstrakčiai. Galvojama, kad visi intuityviai supranta tai, kas parašyta. Vėliau paaiškėja, kad kiekvienas interpretavo skirtingai.

    Dabar dar nerimą kelia ir tai, kad netrukus turėsime skelbti naują kelių ženklinimo darbų pirkimo konkursą, nes sutartys pasirašytos tik vieneriems metams. Viską vėl privalėsime pradėti nuo nulio, reikės papildomų išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių.

    Žinoma, šiemet naudotas viešųjų pirkimų modelis, kai darbų apimtys buvo išskaidytos į daugybę atskirų pirkimų, buvo vienkartinis sprendimas tam, kad nestabdytume proceso ir iki šių metų pabaigos, šaltojo sezono periodo, paženklintume kiek galima daugiau kelių. Tačiau būdas su 45 konkursų skelbimu, kai darbai ir jų apimtis praktiškai niekuo nesiskiria, neprotingas. Jo pasirinkimas – nenormalus veiklos sprendimas.

    Kitąmet ieškosime kitokio varianto – organizacijai patogesnio modelio. Juk ir taip Kelių direkcija skelbia daug viešųjų pirkimų konkursų. Keliame sau tikslą – rasti būdą, padėsiantį sumažinti pirkimų kiekį. Palankios išeities ieškoma ne tik kelių ženklinimo, bet ir žvyrkelių asfaltavimo, paprastųjų ir kapitalinių remontų bei kitų darbų srityse. Juolab kad puikiai pažįstame rinką ir jos žaidėjus – naujų atsiranda labai mažai ir retai. Dažnai atrodo keista ir kvaila dešimtąkartą tų pačių bendrovių prašyti pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

    Kol kas nesudarėme kitų metų darbų plano. Nepaskirti ir asignavimai, tačiau darbų kiekis turėtų būti toks pat. 2016 m. išasfaltavome nemažai gyvenviečių kelių, bet darbų, žinoma, dar užteks ilgam laikui. Didesnieji automagistralės „Via Baltica“ kelio ruožo Kaunas–Marijampolė rekonstrukcijos pirkimai baigėsi. Liko pasienio ruožas nuo Kauno į šalies šiaurę. Taip pat tikimės, kad rezonansinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija pajudės.