Dr. Dainius Miškinis

Kristina Latviūnienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro per 21 tūkst. kilometrų. Šių kelių priežiūrai prieš dvidešimt metų buvo įkurta 11 valstybės įmonių. Dešimt valstybinių įmonių buvo įkurta apskričių teritorijų pagrindu: „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“. Valstybinė įmonė „Automagistralė“ buvo įkurta linijiniu pagrindu.

Pagrindinis visų šių įmonių tikslas – valstybinės reikšmės kelių priežiūra, neviršijant skiriamo finansavimo, užtikrinanti kelių naudotojų poreikius (saugų, nepertraukiamą, patogų ir ekonomišką eismą) ir mažinanti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Apie tai, kokius tikslus puoselėja valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės, pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas dr. Dainius Miškinis.

Kelių priežiūros užduotys Per dvidešimties metų gyvavimą įmonės sustiprėjo: įsigijo reikalingą įrangą ir transporto priemones kelių priežiūros darbams, pasistatė smėlio ir druskos mišinių sandėlius.

„Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija), įgyvendindama valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčių įmonių savininko teises ir pareigas, nustato įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus ir vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas D. Miškinis.

Pagrindinės Kelių direkcijos įmonėms nustatytos užduotys, neviršijant gaunamo valstybės finansavimo:

1. išlaikyti kelių priežiūros normatyvų nustatytą kelių priežiūros lygį;
2. užtikrinti saugų, patogų, nepertraukiamą ir ekonomišką automobilių eismą valstybinės reikšmės keliuose;
3. mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Valstybinių kelių priežiūrą įmonės atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasmet patvirtinamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) finansavimo sąmatoje numatytų kelių priežiūrai skirtų lėšų ir Kelių direkcijos valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros privalomų darbų užduotyje nurodytų kelių priežiūros lygių pagrindu.

Per visą įmonių gyvavimo laikotarpį buvo ir pakilimų, ir blogesnių laikotarpių. Pats skaudžiausias buvo prieš 6–7 metus kai įmonių kelių priežiūrai skiriamas finansavimas sumažėjo daugiau nei 31 proc. iki 70 mln. eurų.

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros finansavimo dinamika 2001–2015 m.

Po tokio finansavimo sumažėjimo įmonės buvo priverstos mažinti savo administracines išlaidas, atsisakyti dalies savo tiesioginių funkcijų. Deja, tuo metu įmonėms, siekiančioms išgyventi, teko atleisti dalį darbuotojų.

Darbuotojų skaičiaus kitimas įmonėse 2008–2015 m.

Įmonės nuolat optimizuoja savo veiklą ir diegia bei taiko naujausius inžinerinius bei technologinius procesus, siekdamos mažiausiomis sąnaudomis vykdyti savo funkcijas – atlikti valstybinės reikšmės kelių priežiūrą.

„Per dvidešimt metų sąžiningai atliekamas darbas išlepino vairuotojus. Ar yra vasara, ar – žiema, visi nori važiuoti greitai ir saugiai ištisą parą. Ir jeigu tik pasnigo ar atsirado plikledis, vairuotojai kaltina kelininkus, kad jie nevykdo savo funkcijų, nors galbūt pagal numatytą priežiūros lygį rajoninį kelią reikia pradėti valyti tik tada, kai bus nuvalyti magistraliniai ir krašto keliai, – situaciją keliuose aiškino direktoriaus pavaduotojas. – Žinoma, žmonėms, gyvenantiems prie krašto ar rajoninės reikšmės kelių, šie keliai yra svarbiausi, jie jais veža vaikus į mokyklas, patenka į darbą ir nori jais važiuoti greitai ir saugiai. Kelininkai kaltinami neatlikę darbų, palikę slidžius kelius, kad juos „žiema kiekvienais metais užklumpa netikėtai“, tačiau kiekvienam tokiam kaltintojui reikėtų pagalvoti, ar jo „žiema neužklupo netikėtai“, ar laiku pasikeitė padangas, ar jų protektorius yra tinkamas, ar pasikeitus eismo sąlygoms buvo pasirinktas saugus greitis?“ – situaciją komentavo D. Miškinis.

Nepaisant to, kelininkai, nuriję dažnai nepelnytą kritikos piliulę, kiekvieną dieną eina ir dirba savo darbą – atlieka valstybinės reikšmės kelių priežiūrą.

Keletą skaičių apie įmonių veiklos rezultatus

Per 2014 m. valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčios valstybės įmonės gavo 79 756 tūkst. eurų pajamų, t. y. 1 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. 2013–2014 m. įmonių gautos pajamos, 2015 m. planuojamos bei 2014 ir 2015 m. I pusmečio faktinių pajamų pasiskirstymas pagal veiklas pavaizduotos 1 lentelėje.

1 lentelė. Įmonių gautų pajamų pasiskirstymas pagal veiklas (tūkst. eurų)

Nors įmonių gaunamos pajamos kasmet nežymiai didėja, šis augimas nepadengia žaliavų ir medžiagų kainų kitimo (~ 4 proc. kasmet).

Per 2013 ir 2014 m. valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčios valstybės įmonės patyrė kiek daugiau nei 78 mln. eurų išlaidų. Per 2013 ir 2014 m. įmonių patirtos išlaidos, 2015 m. išlaidų planas bei 2014 ir 2015 m. I pusmečio faktinės išlaidos pagal veiklas pavaizduotos 2 lentelėje.

2 lentelė. Įmonių patirtos išlaidos pagal veiklas (tūkst. eurų)

Sustiprėjusios įmonės atlieka kelių priežiūros darbus bei sėkmingai atlieka ir kitus smulkius komercinius darbus: rengia kelių techninius projektus, atlieka inventorizaciją, kelių taisymo ar kapitalinio remonto darbus.

Tačiau įmonėms, kurios buvo įsteigtos vykdyti kelių priežiūrą, svarbiausias prioritetas turėtų išlikti kelių priežiūra bei saugaus eismo užtikrinimas. Kai dirbama „dešimtyje darbų“ su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais, kelių priežiūros darbų atlikimas šiltuoju metų laiku kai kada vėluoja. Įgyvendinant valstybės kontrolės pastebėjimus 2015 m. pradžioje, Kelių direkcijoje buvo priimtas sprendimas, kad įmonių ne pagrindinės veiklos pajamos neturėtų būti didesnės nei 20 proc., o pagrindinės veiklos (kelių priežiūros) pajamos sudarytų daugiau kaip 80 proc. nuo visų pajamų.

1 lentelėje matyti, kad dėl šios priežasties 2015 m .I pusmečio ne pagrindinės veiklos pajamos, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, yra mažesnės.

2014 m. grynasis įmonių pelnas prieš pelno mokestį siekė 1 346 tūkst. eurų, t. y. 107,3 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Visos įmonės 2014 m. baigė pelningai. 2014-ųjų įmonių veiklos rezultatas (pelnas prieš apmokestinimą) ir jo palyginimas su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu pateiktas 3 paveiksle.

2013 ir 2014 m.įmonių veiklos rezultatas, pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą. Įmonių veiklos rezultatas (tūkst. eurų)

„Dažnai viešoje erdvėje pasigirsta pasisakymų apie visų Lietuvos sektorių valstybės valdomas įmones, jų blogus veiklos rezultatus ar per mažą pelną ir sumokėtus dividendus. Kelių priežiūrą atliekančių įmonių darbas yra nedėkingas veiklos rezultatų atžvilgiu. Kuo daugiau įmonės atlieka kelių priežiūros darbų, tuo patiria didesnes pagrindinės veiklos sąnaudas, tuo veiklos rezultatas yra blogesnis. Kitaip sakant, kuo mažiau bus dirbama rutininės priežiūros darbų, tuo veiklos rezultatas iš pagrindinės veiklos bus geresnis“, – aiškino Kelių direkcijos atstovas.

Kelių direkcija nustato įmonėms metines veiklos užduotis ir vienas iš reikalavimų yra nenuostolinga įmonių veikla. Siekti pelno kelių naudotojų sąskaita, suteikiant jiems blogesnes kelių priežiūros paslaugas, yra neteisinga. Už lėšas, skiriamas kelių priežiūrai, įmonės privalo suteikti maksimaliai geresnes kelių priežiūros paslaugas kelių naudotojams, bet vykdydamos nenuostolingą įmonių veiklą.

2014 m. įmonių sąlyginis darbuotojų skaičius buvo 2666 žmonės ir, palyginti su 2013 m., jis sumažėjo 9 žmonėmis. 2015 m. 6 mėnesių laikotarpiu įmonių sąlyginis darbuotojų skaičius buvo 2601 žmogus ir, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis sumažėjo 44 žmonėmis (šis žmonių skaičiaus sumažėjimas susijęs su rangovinės veiklos apribojimais).

„Turbūt kiekvienam darbuotojui, kad ir kur jis dirbtų, ypač aktualus yra jo uždirbamas darbo užmokestis. 2014 m. įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 736 eurų, palyginti su 2013 m., jis padidėjo 8 proc. 2015 m. 6 mėnesių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 747 eurus, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis padidėjo 7 proc.“, – situaciją kelių priežiūros įmonėse nupasakojo D. Miškinis.

Tačiau vidutinis darbo užmokestis kelių priežiūrą atliekančiose įmonėse yra sąlyginai mažas ir artimas vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje.

Vidutinės mėnesinės įmonių pajamos, tenkančios vienam įmonių darbuotojui, 2014 m. siekė 2 493 eurų, t. y. 1,4 proc. daugiau, palyginti su 2013 m.

Vidutinės mėnesinės įmonių pajamos, tenkančios vienam įmonių darbuotojui 2013 ir 2014 m., pateiktos 4 paveiksle.

4 pav. Vidutinės mėnesinės įmonių pajamoseurais, tenkančios vienam įmonės darbuotojui 2013 ir 2014 m.