Audronius Šereika

2017-06-20 Algimantė Žukauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(13)

Akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“savo veiklos dvidešimtmetį Lietuvoje bei buvimą didžiausios Europoje kelių ir tiltų statybos įmonių grupės „Eurovia“ dalimi minėjo 2016 m. Prancūzijos kapitalo įmonių grupė savo padalinius turi 15-oje Europos valstybių, o veiklą įgyvendina ne tik Europoje, Amerikoje, bet ir Azijoje –Indijoje.

Jaunieji specialistai – naujųjų technologijų puoselėtojai

Įmonių grupėje, kurioje 2016 m. dirbo 38 tūkst. darbuotojų ir kurios bendra apyvarta siekė 7,6 mlrd. eurų, labai svarbią vietą užima darbų sauga ir inovacijų taikymas vykdomoje veikloje.„Kiekvienais metais personalo įgūdžių tobulinimui ir saugumo užtikrinimui yra skiriamas ypač didelis dėmesys visuose „Eurovia“ padaliniuose“, –kalbėdamas apie įmonių grupės veikląakcentavo AB „Eurovia Lietuva“ direktorius rytų regione Audronius Šereika.2016 m. koncernas „Eurovia“ investavo 30 mln. eurų į darbuotojų mokymus ir skyrė 54800 valandų jiems įgyvendinti. Už dalį grupės pelno yraatliekami moksliniai ir technologiniai tyrimai, siekiant didinti darbuotojų saugumą darbo vietose.

Naujųjų technologijų sprendimų įgyvendinimui, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, didinti eismo dalyvių saugumą bei užtikrinti infrastruktūrų ilgaamžiškumą ir tvarumą, „Eurovia“ įmonių grupė skiria net 70 proc. savo išteklių.„Vien Europoje įkurti du mokslinių tyrimų centrai – Prahoje ir Bordo miestuose, ieškantys būdųinovatyvioms idėjoms įgyvendinti“, –sako A. Šereika.Lietuvoje veiklą susiekimo komunikacijų statybos ir projektavimo srityse vykdo koncerno „Eurovia“ padalinys – AB „Eurovia Lietuva“. Dėl šios kompanijos šalyje naudojamos apdovanojimus pelniusios naujosios kelių technologijos, plintainovatyvios idėjos.

Diegia technologijas Lietuvoje

AB „Eurovia Lietuva“ pirmoji mūsų šalyje pradėjo siūlyti, gaminti ir įrenginėti spalvotąjį asfaltbetonio mišinį. A. Šereikos teigimu, nors tokio tipo asfaltbetonio mišinių naudojimas įgauna pagreitį įvairiose kelių infrastruktūrose, Lietuvoje jis daugiausiai populiarumo sulaukia didžiųjų miestų dviračių takų klojime. Būtent tokį raudonos spalvos asfaltbetonio mišinį AC 8 VL „Eurovia Lietuva“ specialiai panaudojo dviračių takui Goštauto gatvei Vilniuje nutiesti. Bendrovė minėtąasfalto mišinį gamina nuosavoseasfaltbetonio gamyklose, esančiose Vilniuje ir Klaipėdoje.„Raudoną mišinio spalvą turi visas viršutinis asfaltbetonio sluoksnis, tad ši technologija nereikalauja dangos paviršiaus dažymo, kuris mūsų klimato sąlygomis dažnai būna trumpalaikis. Tokios spalvos danga vizualiai išsiskiria iš kitų dangų, skirtų pėstiesiems bei transportui, o tai palengvina eismo dalyvių suvokimą, jog ji yra skirta dviračių eismui. Išskirtinė spalva taip pat suteikia galimybę įrengti dviračių taką šalia gatvės. Be abejo, svarbu paminėti, jog raudonas asfaltas leidžia padidinti dviračių tako ir gatvės sankryžų saugumą. Ryškios spalvos asfaltbetonio mišinys ne tiksuteikia geresnį estetinį vaizdą, bet ir sukuria nepalyginamai didesnį važiavimo dviračiu komfortą nei lyg šiolei dviračių takų klojimui naudotos raudonos trinkelės“, –asfaltbetonio mišinio privalumus įvardijo bendrovės „Eurovia Lietuva“ laboratorijos vadovas Vygantas Baltakis. Už šią įdiegtą naujovę„Eurovia Lietuva“ apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijossidabro medaliu„Lietuvos metų gaminys – 2014“. „Ateityje planuojamevisiems rangovams siūlyti platesnį šios inovatyvios technologijosspalvų spektrą, kuris apimtų ne tik raudonos, bet ir žalios, geltonos, mėlynos ir kitų atspalvių asfaltbetonio mišinio pasirinkimus“, – apie ateityje numatomus įmonės planus užsiminė bendrovės rytų regiono direktorius A. Šereika.

AB „Eurovia Lietuva“ taip pat pirmoji Lietuvoje pagamino ir įrengė ypač ploną asfalto dangą ant Liubarto tilto Vilniaus mieste. Tradiciniai asfalto mišiniai pradedami kloti minimaliai nuo 3,5–4 cm storio,o plonasluoksnės dangos – nuo 2,5–3,5 cm, tačiauįmonės siūlomas asfalto mišinys AUTL (Rugovia UM)gali būti klojamas net nuo 10 mm iki 20 mm storio. Ši asfalto dangapasižymi netik plonumu, bet ir kitomis papildomomis ypatybėmis, kurių neturi kitų tipų asfaltbetoniai.„Iš šio asfalto mišinio įrengtas kelio dangos sluoksnis yra atsparus provėžų susidarymui, o tai pailgina kelių ir gatvių eksploatacijos laiką. Inovatyvikelio paviršiausdanga taip pat turi labai svarbųbruožą miesto gyventojams: ja važiuodami automobiliai sukuria mažiau triukšmo.Ypač svarbu ir tai, jog inovatyviosdangos paviršius yra neslidus ir automobilių ratų sukibimas su ja yra žymiai geresnis nei su kitomis kelių dangomis, todėl naudojant tokio tipo dangas mažinama nelaimingų atsitikimųrizika“,– teigia laboratorijos vadovas V. Baltakis.Tiltų klojimui šios dangos naudojimas labai naudingas, nes dėl ypatingo jos plonumo yra mažinama tiltui tenkanti apkrova.

Bendradarbiauja su mokslininkais

„Eurovia Lietuva“, norėdamarinkoje diegti naujoves, ne tikpati jas kuria , bet ir glaudžiai bendradarbiauja su universitetais Lietuvoje bei „Eurovia“ įmonių grupės pagrindiniu tyrimų centru, esančiu Bordo mieste, Prancūzijoje. 2016 m. bendrovė talkino VGTU mokslininkų grupei ir paklojo bandomąją (1,5 karto atsparesnę provėžoms susidaryti už įprastą) asfalto dangą Kalvarijų gatvės ruože nuo Apkasų iki Žalgirio gatvės (apie 7.000 kv. m.) bei V. Kudirkos gatvės ruože nuo Gedimino prospekto iki M. K. Čiurlionio gatvės, Vilniaus mieste. Anot A. Šereikos,potenciali VGTU mokslininkų grupės sukurto asfaltbetonio mišinio taikymo sritis yra provėžuoti kelių ruožai, kuriuos ypač veikia sunkiasvorių transporto priemonių apkrovos ir šlyties jėgos. „Šią naują asfalto dangą klosime ir įrenginėsime užsakovų ar viešųjų konkursų rengėjų pageidavimu“, – teigia kelių specialistas.

Dėl glaudaus bendradarbiavimo su koncerno „Eurovia“ pagrindiniu tyrimų centru, bendrovė „Eurovia Lietuva“ gali pasiūlyti ir pritaikyti įvairias inovatyviausias idėjas savo vykdomoje veikloje Lietuvoje. Pagrindinis „Eurovia“ tyrimų centras yra vienas iš naujausių tokio pobūdžio centrų Europoje. „Centro specializacija yra kelių statybos sektoriaus tyrimai. Jiems naudojamos naujausios technologijos ir įranga. Kasmet šioje įstaigoje atliekama per 4 500 skirtingų bandymų, po kurių įmonių grupė gali pasiūlyti inovatyvias ir naudą teikiančias idėjas klientams, partneriams ir vartotojams įvairiose pasaulio vietose“,–apie „Eurovia“ įmonių grupės pagrindinį tyrimų centrą pasakojaV. Baltakis.

Jaunimui ypatingos sąlygos

„Eurovia“ įmonių grupė, siekdama puoselėti ir kurti naujas idėjas, didelį dėmesį skiria jaunų talentų programos plėtojimui. Grupė kasmet siūlo apie 1 200 stažuočių atlikimo galimybių, sudaro 1 300 praktikos sutarčių, pasirašo daugiau nei 500 profesijos įvaldymo ir tobulinimo kontraktų bei priima apie 100 inžineriją studijuojančiųjų atlikti baigiamąjį galutinį studijų projektą įmonių grupėje.

Bendrovė „Eurovia Lietuva“ artimuose ateities planuose tikisi įgyvendinti jaunųjų talentų programą ir Lietuvoje. Pasak A. Šereikos, tikimasi, jog šios programos įgyvendinimas sukurs visas galimybes bendrovėje įsidarbinusiems jauniems asmenis tobulėti profesiniamegyvenime bei leis jų turimus įgūdžius bei siūlomas galimas inovatyvias idėjas pritaikyti įmonės vykdomoje veikloje.

Andrius Šatas, Keliai ir tiltai Nr. 2(10)

Vienai didžiausių Europoje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Eurovia“ priklausanti įmonė „Eurovia Lietuva“ atidarė modernią asfaltbetonio gamyklą Klaipėdoje. Bendrovės investicija uostamiestyje siekia daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Kaip pasakojo bendrovės „Eurovia Lietuva“ gamybos direktorius Audronius Šereika, lietuviškasis „Eurovia“ padalinys jau senokai planavo plėtrą. „Kiekvienos bendrovės verslo tikslas – plėtra. Negalime sustoti ties gana menka riba, nes iki šiol mūsų įmonė veikė tik Vilniaus regione. „Eurovia“ dirba net 15-oje Europos valstybių, o įsikuriant Lietuvoje nuo pat pradžių tikslas buvo neapsiriboti tik Vilniaus regionu“, – pasakojo A. Šereika.

Jo teigimu, 2008–2009 m. įmonės plėtra buvo planuojama į Vidurio ir Šiaurės Lietuvą, tačiau prasidėjęs ekonominis sunkmetis šiuos planus sustabdė. Atsigavus Lietuvos ekonomikai pasirodė, kad perspektyvesnė įmonės plėtros kryptis – Vakarų Lietuva, todėl ir buvo pasirinkta Klaipėda.

„Mes gana daug ir nuosekliai studijavome šalies rinką, investicijų traukos centrus, bendrą ekonominę regionų padėtį. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad Klaipėda daugeliui patrauklus miestas, jis pritraukia daug investicijų, yra neužšąlantis uostas. Be to, mes įvertinome ir pakankamai didelę numatomą miesto ir regiono bei uosto infrastruktūros plėtrą“, – argumentavo gamybos direktorius.

Įžengė į laisvą erdvę

„Eurovia Lietuva“ Klaipėdoje pradėjo dirbti prieš pustrečių metų. A. Šereikos teigimu, uostamiestyje asfaltbetonio gamyklų kaip ir nėra. Kažkada čia buvo jau nesančios įmonės „Klaipėdos keliai“ asfaltbetonio įmonė, o bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ asfaltbetonio bazė įsikūrusi Gargžduose. 2014 m. gegužės pabaigoje AB „Eurovia Lietuva“ pasirašė bendrovės „Klaipėdos keliai“ turto perėmimo sutartį, pagal šią sutartį perėmė ir Lypkių gatvėje esančią asfaltbetonio gamyklą. Kadangi gamykla buvo jau tikrai sena, jos neapsimokėjo remontuoti, diegti tobulesnes technologijas. Buvo pasirinktas kitas kelias – jos bazėje kurti naują gamyklą. Taip 2015 m. vasarą buvusios „Klaipėdos kelių“ įmonės teritorijoje jau veikė nauja gamykla. Senoji asfaltbetonio gamykla dar veikia, tačiau jos likimas nuspręstas – ji bus išardyta, parduota visa arba dalimis – žiūrint kas ir kiek už tai pasiūlys.

Lenkams nebereikėjo

Apynaują asfaltbetonio gamybos liniją „Eurovia Lietuva“ įsigijo Lenkijoje. Pasak A. Šereikos, lenkai 2009 m. už europines lėšas pastatė naują gamyklą, įgyvendino projektą ir moderni gamybos linija tapo nereikalinga. Kadangi gamykla nedaug eksploatuota, atitinka ne tik šiandieninius, bet ir rytojaus reikalavimus. Bendra „Eurovia Lietuva“ investicija Klaipėdoje siekia per 1,5 mln. eurų. Įmonės gamykloje dirba 12 žmonių. Darbą tęsia buvę „Klaipėdos kelių“ specialistai, dalis buvo atleista, bet buvo priimta ir naujų žmonių. Gamybos direktorius pastebėjo, kad visose senose asfaltbetonio gamyklose labai reikšmingas būdavo žmogiškasis faktorius. Kadangi naujoje gamykloje visi procesai automatizuoti, operatoriai atlieka tik kontroliuojančią funkciją. Tai užtikrina aukštą gaminių kokybę.

Bendrovės „Eurovia Lietuva“ gamyklos Klaipėdoje našumas – 240 tonų asfaltbetonio per valandą, per pamainą pagamina 2000 tonų, o iš viso dirba tik 12 žmonių. Pasak A. Šereikos, tokių įmonės pajėgumų pakaks ne tik pačios „Eurovia Lietuva“ vykdomiems projektams, bet ir kitų klientų poreikiams tenkinti.

Padeda taupyti

„Mūsų gamyklos stiprioji pusė – tai kokybė, asfaltbetonio rūšių įvairovė ir našumas. Ateidami į Vakarų Lietuvos rinką puikiai žinojome konkurentus ir rinkos senbuvius, tačiau mes pasirengę pasirodyti ir kiekybine, ir kokybine prasmėmis. Paskaičiavome, kad vežant asfaltbetonį iš Klaipėdos, o ne iš Gargždų, užsakovas gali sutaupyti iki 2 eurų už toną. Jeigu per pamainą pagaminame iki 2000 tonų, skaičiuokime – vien už transportavimą yra galimybė sutaupyti apie 4000 eurų. Tiesa, litais suma atrodytų įspūdingesnė“, – juokavo A. Šereika.

Gamybos direktorius teigė, kad ilgametė praktika parodė, jog Lietuvoje pakanka savo spektre turėti ir būti pasiruošus gaminti apie 50 rūšių asfaltbetonio sudėčių, nors modernios įmonės technologinės galimybės nepalyginamai didesnės – 100 ir daugiau įvairių asfaltbetonio rūšių. Svarbiausia, kad įmonė dabar galės gaminti „Eurovia“ grupės patentuotus produktus – bituminius mišinius, kurie kiek anksčiau jau tapo populiarūs ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.

Asortimento patrauklumas

„Gaminame ypač atsparias provėžų keliuose susidarymui dangas, trūkius absorbuojančius mišinius, kurie užtikrina kelio ilgaamžiškumą, tyliųjų asfalto dangų mišinius, gaminame ir spalvotą asfaltą. Šiandien labai populiarus raudonas asfaltas, nes ši rūšis puikiai suderina kainą ir kokybę, be to, daugelį traukia šios spalvos asfalto estetinė išvaizda. Galime gaminti ir kitų spalvų asfaltą, tačiau daugelį nubaido kaina“, – aiškino A. Šereika.

AB „Eurovia Lietuva“ siūlo ir šaltą asfaltbetonį, kuris gali būti netgi fasuotas maišuose, taip pat šiltą asfaltą, kurio klojimą galima atlikti vėlyvą rudenį atvėsus orams. Be to, šilto asfalto gamybai nereikia tiek energijos, kiek gaminant karštą asfaltą, tai padeda sumažinti gamybos kaštus ir aplinkos taršą.

Šiuolaikinės technologijos gamybos operatoriui leidžia per pamainą pagaminti įvairius asfaltbetonio mišinius, jeigu naudojama ta pati skaldos rūšis. Vienu metu galima pagaminti du skirtingos rūšies mišinius, o juos išpylus į saugojimo bunkerius, po kelių sekundžių galima pradėti gaminti kitus skirtingos rūšies produktus. Viename bunkeryje galima saugoti iki 80 tonų mišinio.

Šie parametrai – tikrai konkurencingi, nes tai trumpina gamybos ir darbo laiką statybos objektuose, spartina tiekimą, o tai yra bet kokiam užsakovui labai patrauklūs gamybiniai aspektai.