Andrius Jakas

2016-05-17 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kretingos kelių tarnybos vyresnysis meistras A. Jakas trauką keliams pajuto dar moksleiviškų vasaros atostogų metu, kai tekdavo talkinti kelio darbininkams. Tada čia dirbo jo tėvas, kuris ir dabar dirba Kretingos kelių tarnyboje, vairuoja greiderį. Andriui šis darbas prie širdies ne vien dėl to, kad baigė kelininko mokslus, bet ir todėl, kad darbe nejaučia rutinos, o besikeičiančios situacijos skatina „dirbti galva“, mąstyti.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kretingos kelių tarnybos vyresnysis meistras A. Jakas trauką keliams pajuto dar moksleiviškų vasaros atostogų metu, kai tekdavo talkinti kelio darbininkams. Tada čia dirbo jo tėvas, kuris ir dabar dirba Kretingos kelių tarnyboje, vairuoja greiderį. Andriui šis darbas prie širdies ne vien dėl to, kad baigė kelininko mokslus, bet ir todėl, kad darbe nejaučia rutinos, o besikeičiančios situacijos skatina „dirbti galva“, mąstyti.

Kai suskamba žadintuvas

Diena, kai susitikome su vyresniuoju meistru, buvo jo žiemos tarnybos budėjimo metas.

„Gyvenu 5 km atstumu nuo Kretingos. Žadintuvas suskambėjo 3 val. ryto. Atsikėliau, įsijungiau kompiuterį, patikrinau meteorologinių stotelių duomenis, kurie rodo oro ir kelio dangos temperatūrą, sukibimo koeficientus, – pokalbį pradėjo Kretingos kelių tarnybos vyresnysis meistras A. Jakas. – Jei matau, kad šis koeficientas atitinka ar neatitinka normos, vis tiek bet kokiu atveju sėdu į automobilį
ir patraukiu keliais, kad jų būklę pamatyčiau savo akimis.“

Jei slidu, A. Jakas skambina žiemos tarnybos budintiems vairuotojams, nurodo, kokią medžiagą į barstytuvus pasikrauti, nes kiekvienam keliui yra skirtingas mišinys. Pasirodo, magistraliniai keliai barstomi druska, o krašto keliai – smėlio ir druskos mišiniu.

Budinčio vyresniojo meistro komandos vairuotojai laukia jau nuo 3.30 val. Druskos tirpalo ar smėlio ir druskos mišinio jie į barstytuvus pasikrovę dar nebūna – o gal nereikės važiuoti? Neverta to daryti dar ir todėl, kad jei kitą naktį bus šalčio, pakrauta druska gali sušalti.

Darbas vyksta sklandžiai

„Kelių tarnyba turi 7 barstytuvus ir aštuntąjį nuomoja. Nuomojamos mašinos labiausiai reikia sniego valymo darbams. Pabarstymui pakaktų ir savosios technikos“, – paaiškino specialistas.

Taigi, vairuotojai suvažiuoja pradėti darbus apie 3.30 val. ir laukia vyresniojo meistro nurodymų. Pastarųjų reikia dar ir todėl, kad ne visur vyrauja ta pati oro temperatūra: prie jūros būna šiltesnis klimatas, daugiau pliusinė, o nuo Kretingos pusės – dažniau minusinė oro temperatūra.

Praėjus vos 10 min. po vyresniojo meistro komandos barstytuvas jau turi būti išvažiavęs į kelią. Druskos pakrovimas į vieną sunkvežimį trunka ne ilgiau 5 min.

„Viskas vyksta operatyviai, nes mes turime didelį autokrautuvą, kurio kaušo talpa – 5 t, o barstytuvo tonažas – 12 t. Užvažiuoja ant rampos, pakyla pasemti 2 kaušai, ir sunkvežimis jau gali važiuoti į trasą“, – operatyviu darbu pasidžiaugė vyresnysis kelių meistras.

A. Jakas sako įvairias užduotis vairuotojams perduodąs telefonu tiesiog iš kelio. Automobilyje yra laisvų rankų įranga, todėl šnekant su kolegomis sustoti šalikelėje nereikia. Taigi, jis sako ryte ne į kabinetą važiuojantis, bet atsakingai apžiūrintis visus kelių maršrutus. Žiemos metu tai užtrunka keletą valandų.

Pasak pašnekovo, be abejo, visus kelius iš karto apvažiuoti neįmanoma. Tarkim, jis įvažiuoja į Palangos kelią, ir jei mato, kad ten yra sniego, pavažiuoja 2 ar 5 km, toliau važiuoti neapsimoka – situacija aiški, tad vyksta žvalgytis į kitą kelią.

Chaoso tikrai išvengiama, nes kiekvienas vairuotojas turi ir žino savo darbo maršrutą. Meistrui pavyksta sklandžiai išspręsti ir technikos gedimų problemas. Nenumatytų įvykių atveju vairuotojai visada pasirengę vienas kitam pagelbėti arba pakeisti vienas kitą

Sudėtingomis oro sąlygomis per parą keliuose išbarstoma daugybę druskos. Už druskos ar jos mišinio su smėliu atsargas sandėlyje atsakingas A. Jakas teigė, kad šiemet jau ne kartą yra tekę papildyti sandėlius.

Turi kritiškiausią tašką

Magistraliniai keliai barstomi nuo 4 val., o krašto – nuo 6 val. ryto. Iš pradžių apžiūrimi magistraliniai keliai, einantys nuo Plungės ribos iki pat Palangos, nuo Jakų naujosios estakados iki Latvijos sienos. Krašto keliai valomi nuo 6 val., bet jei vyresnysis meistras mato, kad siaučia pūga ar smarkiai sninga, siunčia barstytuvus į šiuos kelius šiek tiek anksčiau.

Tam, kad apžiūrėtų kelių būklę, tą rytą A. Jakas tarnybiniu automobiliu pasuko įprastu maršrutu: nuvažiavo iki Palangos, pasuko prie Jakų žiedo Klaipėdos link, pavažiavo 15–20 km, apsisuko Normantų sankryžoje ir nuvyko Latvijos sienos link. Grįžęs nuo Latvijos sienos jis pasuko į tokius krašto kelius kaip Klaipėda – Kretinga, Kretinga – Skuodas, toliau Darbėnų link, po to Kretinga – Salantai.

„Iš viso turime 4 krašto kelius. Juos man pavyksta apvažiuoti iki 6 val. ryto. Jei atsikėlęs matau, kad kelias drėgnas, o temperatūra vos pliusinė, man tenka visą maršrutą važiuoti. Kodėl? Ogi vienoj vietoj gali būti pliusinė temperatūra, o už 5 km – jau minusinė“, – paaiškino kelių tarnybos žinovas.

Anot jo, kritiškiausias taškas yra vykstant Plungės link ir pravažiuojant Kartenos gyvenvietę. Rodos visur aplink gražu, o vos tik pakyli į kalną, kaip ranka užbrėžta – visą laiką būna plikledis arba pasnigę. Iki to taško A. Jakas visada, kai tik budi, važiuoja, nes visada reikia įsitikinti, kad šis kelio ruožas nepateiks jokių siurprizų ar skaudžių įvykių. Nuo Kartenos iki Kretingos nėra jau toks didelis atstumas
– tik apie 14 km.

Iš magistralinių kelių barstytuvai grįžta apie 7 val. Iš krašto kelių – kiek vėliau. Visi Kretingos kelių tarnybos barstytuvai turi įmontuotas GPS sistemas. Kompiuteriu galima sekti, kur jie šiuo metu važiuoja ir ką veikia: barsto ar valo sniegą.

Kelių tarnybos vyresnysis meistras A. Jakas į bazę grįžta tik apie 6 val. ryto. Atsiverčia žiemos tarnybos žurnalą, kuriame pažymi, kur ir koks mechanizmas važiavo, kokį mišinį barstė, kiek jo išbėrė, įrašo darbus atlikusių vairuotojų vardus ir pavardes, pasirašo žurnale. Jame taip pat žymimos ir tą dieną buvusios oro sąlygos, kelių dangos būklė ir kiti duomenys, kurie perduodami „Klaipėdos regiono keliams“. Šie iki 6.30 val. gautą informacija perduoda Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos.

Duomenis reikia perduoti 5 kartus per parą. Jei už lango ekstremalios oro sąlygos, informuoti apie padėtį keliuose tenka ir vėlai vakare. Kelininkų dispečeriai apie situaciją keliuose praneša ir radijo stotims.

Sustiprinta kelio priežiūra

Tądien 7.30 val. prasidėjo 5 minučių pasitarimas, kuris vyksta kiekvieną rytą ir į kurį susirenka meistrai, inžinieriai, mechanikai. Yra aptariami praėjusios dienos atlikti ir šiai dienai numatyti darbai.

„Kelių tarnybos viršininkas pasitarimuose teiraujasi, kokius dienos darbus esame numatę. Darbai būna įvairūs. Žiemą dažniausiai valome sniegą nuo peronų, pjauname pakelėje krūmus, taisome atsivėrusias išdaužas asfalto dangoje. Mechanikai informuoja viršininką, kuri technika sugedo. Inžinieriai tariasi dėl
projektų įgyvendinimo“, – apie tai, kad veiklos žiemą nestinga, pasakojo A. Jakas.

Vyresnysis meistras kelių būklės nepamiršta net barstytuvams sugrįžus į bazę. Jis dar kartą apžiūri kelius, kad įsitikintų išbarstytos druskos poveikiu.

Kretingos kelių tarnybai ruožas Klaipėda – Kretinga yra kiek sudėtingesnis nei kiti krašto keliai. Jis laikomas vos ne magistraliniu keliu, nes čia labai didelis eismo intensyvumas. Iš ryto į Klaipėdą važiuoja beprotiškai daug automobilių, nes iš Kretingos didžioji dalis žmonių vyksta šiuo keliu į darbą uostamiestyje. Vakare taip pat jų labai daug grįžta atgal namo.

„Šitas kelias pradedamas barstyti nuo 4 val. ryto, t. y. 2 val. anksčiau, nei turėtų būti barstomas pagal kelio klasifikaciją. Šiam keliui darome išimtį. Mes jį barstome iki 22 val., nors, kaip krašto keliui, priklausytų tik iki 19 val. Daug automobilių juo rieda, todėl šio kelio priežiūra yra sustiprinta, – aiškino A. Jakas. – Jau daug metų šitaip. Dar nedirbau Kelių tarnyboje, kai jau buvo įvesta tokia tradicija.“

Dirbo ir mokėsi trise

Kalbėdamas apie kasdienius darbus Kretingos kelių tarnybos vyresnysis meistras prisiminė ir savo karjerą.

„Dirbti kelininku pradėjau vasaromis, kai man buvo dar tik 15 ar 16 metų. Šiukšles rinkau, žolę pjoviau, 30 laipsnių karštyje asfaltą padėjau kloti.“

Baigus 12 klasių, Kelių tarnybos vadovybė patarė pasirinkti kelininko profesiją. Andrius įstojo į Kauno technikos kolegiją, kurioje kretingiškiai mokėsi trise: Andrius, 3 metais jo vyresnis brolis ir dar vienas bendradarbis.

A. Jakas mano, kad mokytis neakivaizdžiai yra naudingiau, nes sužinai ne tik teorijos, bet ir praktiškos kelininko duonos ragauji.

Mokslus kolegijoje vaikinai baigė 2011 m. Ir iš kelio darbininkų tapo meistrais. „Supratau – čia kažkas naujesnio. Vieną dieną su kastuvais ėjau kartu su kelio darbininkais, o kitą dieną privalėjau jiems vadovauti. Pirmos dienos buvo neįprastos. Reikėjo imti pavyzdį iš senesnių meistrų, vadovauti vyresniems už save amžiumi darbuotojams. Juk man tebuvo tik 21 metai“, – pokalbį tęsė A. Jakas.

Drąsino tai, kad kolektyvas buvo draugiškas, bendraujantis. Problemų nekilo, visi suprato užduotis. Žodžiu, niekas nesišiaušė.

Nebuvo lengva mokytis, tad ką tik iškeptas specialistas slapčia mąstė: „Čia paskutiniai mano mokslai.“ Tačiau ne veltui sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. 2013 m. A. Jakas tapo vyresniuoju meistru. Tai buvo skatinimas siekti kažko daugiau. Studijas tęsti jis nusprendė Vilniaus Gedimino technikos universitete. 2015 m., baigęs studijas, įgijo kelių inžinieriaus bakalauro diplomą.

Į klausimą, kodėl būtent jis buvo paskirtas vyresniuoju meistru, Andrius atsakė: „Esu ryžtingas ir mylintis savo darbą. Nebijau nei atsakomybės, nei iššūkių.“

Pelėda vyturiu nevirto

Kretingos kelių tarnybos vyresniojo meistro A. Jako darbo dienos pamaina baigėsi 13 val. Užpildęs žiemos budėjimo žurnalą jis dar žvilgterėjo į kompiuterio monitorių, kad sužinotų, kur ir kokie vyrauja orai, kokios prognozės ar kelio dangos sukibimo koeficientai. Įsitikinęs, kad viskas ramu, pasuko namo pietauti.

„Būdavo, papietavęs eidavau miegoti. Dabar stengiuosi to nedaryti, nes po to negaliu iš vakaro anksčiau užmigti, o juk 3 val. ryto vėl keltis“, – neslėpė specialistas.

Namuose į miegamąjį Andrius eina 19 ar 20 val. Ir taip 3 naktis iš eilės. Po to turi 2 poilsio dienas. Kiti trys budėjimai – nuo 13 iki 22 val.

Vyresnysis kelių meistras atvirauja, kad rinktųsi visus budėjimus po pietų, nes esąs jis – pelėda, o ne vyturys: „Man labai sunku anksti keltis. Tėtis sakydavo, kad praeis kažkiek metų ir aš įprasiu. Praėjo 10 ir daugiau, bet neįpratau.“

Anot meistro, ekstremaliausios sąlygos būna pavasarį, kai pašalas „išeina“. Naktimis būna 1 ar 2 laipsniai aukščiau nulio, o saulei tekant esą tik pokšt minusinė temperatūra, ir visur – čiuožykla. Slidu, todėl tenka skubiai barstyti. Tiesa, yra išimčių, kurių griežtai laikomasi. Jei plikledis susidaro, tarkim, 23 val. ar vidurnaktį, kelių barstymo darbai atidedami iki ryto.

Dažnai būna atvejų, kai dienos pamaina darbus baigė 13 val., o vakaro pamainos kelininkai jau po valandos naujai pradėjo darbus.

Poilsio dienos – šeimai

Kelių meistro duona nėra lengva. A. Jakas prisipažįsta, kad dažnai tenka dirbti ir per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ar Velykas. Užtat visas poilsio dienas skiria šeimai ir namams. Ypač daug tėčio dėmesio reikalauja dukrytė.

Atostogas dažniausiai su šeima praleidžia prie ežerų ar jūros, kuri visai šalia.

Bent jau šiuo metu A. Jakas apie mokslų tąsą negalvoja, nes dar nepamiršo, kaip sunku buvo mokytis ir dirbti, kai namuose dar ir ką tik gimęs mažylis krykštavo.

„Bet tikrai į mokslus nespjaunu. Po metų kitų galbūt ir magistro imsiuosi“, – šypsodamasis patikino jis ir pridūrė, kad kitos srities, kur galėtų save realizuoti, nematąs. Jam labiausiai patinka būtent kelininko profesija ir kiekvienam jaunam žmogui siūlo ją, kaip išties perspektyvią specialybę, pasirinkti.